Socialiniai tinklai

Aktualijos

Susivėlinęs AČIŪ

Avatar

Paskelbta

data

Visuomet vertink šią dieną
Kiekviena diena, net kiekviena
akimirka  yra neįkainojama,
nes iš jų sudaryta amžinybė.
Getė

Pastaruoju metu jaučiu, tarsi kas būtų laiko tėkmę pagreitinęs – tik atsibundi, vos kažkiek pasikrapštai, o jau vakaras. Neįtikėtinas jausmas. Savaip gąsdinantis. Juk tiek nenuveiktų ir suplanuotų, įpusėtų ar bent nepradėtų darbų darbelių…

Nejučiomis paliečiu savo prarastą praeitį. Ji augina mane. Kasdien turtėju iš senų praradimų. Tik kartu su praeitimi galėsiu keliauti toliau. Surenku visą praeitį po truputį iš draugystės, iš ligos, iš laimės, iš kančios, iš gėlių nuoskaudų – viską po lašą.

Keista, bet šiandien prisimenu ne draugus, ne artimuosius, ne bendražygius, šiandien rašau apie medikus. 
Basakojoje vaikystėje, rodos, nėra jokių problemų. Tačiau aš buvau smalsuolė, tad kai ką nugirsdavau iš tėvų O įdomiausia žinia – Radviliškyje dirba labai geras daktaras Simonavičius. Jis moka ir dantį ištraukti, ir ne vieną ligonį išgydyti. Gyvena jis kažkur Didžiojoje gatvėje, ten ir ligonius priiminėja (prieš dabartinę „Sodrą“). Mano suvokimu, tai buvo storas dėdulė, pas kurį visi eina, kai ką nors skauda… Aš, žinoma, ten nenoriu eiti. Tad mano pirmoji pažintis su daktarais įvyko Gražinos gatvėje. Ten, gatvės pradžioje (nuo  Maironio gatvės pusės), gražiame nedideliame mediniame namuke, buvo vaikų konsultacija. Dirbo ten smulkaus sudėjimo labai gera, švelni daktarytė  Saukaitė, o su ja tamsiaplaukė seselė. Mums, vaikams, buvo baisoka eiti į tą konsultaciją. Tiesa, ne daktarytės mes bijojome (ji buvo švelni, graži, maloni). Mus baugino balti chalatai ir šaltas fonendoskopas.

Nerūpestinga jaunystė atskubėjo ne tik su džiaugsmais ir vilionėm, bet ir įvairiomis nesėkmėmis tėvų namuose. Sunkūs pokario metas, brolio tragiška žūtis sovietinėje armijoje padarė savo. Pasiligojo mama, tėvukui amputavo koją. Tai buvo šešto dešimtmečio pabaiga, septintas ir aštuntas XX amžiaus dešimtmečiai. Tada ir išgirdau daug naujų pavardžių. Į Radviliškį atvažiavo dirbti jauni daktarai: chirurgai Čiuprova ir Jočys su dantiste žmona, vidaus ligų gydytojos Bronevičiūtė, R. Vileikienė su vyru rentgenologu, L Šlamašauskaitė – Verbuvienė, V. Obakevičiūtė – Petravičienė, nervų gydytoja V. Grigaliūnaitė-Buivienė, moterų gydytojos J. Tiškevičiūtė, Lukoševičiūtė, akušerės G. Dulkinienė, Vaicekauskienė, kiek vėliau – ausų – nosies-gerklės (LOR) specialistas V. Plaušinaitis, akių gydytoja Gudonienė. Kardiologas Jurgis Brėdikis knygoje „Ne dievai“ rašė: „Į mus tarsi į kokią kloaką suplaukė neigiamos emocijos, skausmas, kančios, nusiskundimai ir išgyvenimai… O dar išgyvenimai dėl darbe patirtų nesėkmių, pervargimas, stresinės situacijos, mirtys… Suprantu, turime būti stipresni už savo ligonius, jie neturi žinoti gydytojo bėdų ir nuotaikų“.

Jauni ir energingi, davę Hipokrato  priesaiką, mūsų daktarai dirbo pasiraitoję rankoves. Per gyvenimą (septyni dešimtmečiai) teko kreiptis ne į vieną gydytoją – jei ne dėl savo problemų, tai dėl tėvų, brolių, sesers, savo namiškių.

Pamenu, kaip pravirkau išgirdusi, kad marti neišsaugojo naujagimio vaisiaus. Tuomet gydytoja Tiškevičiūtė tepasakė: „Dievo valia…ar geriau būtų, jei kūdikis gimtų su gausybe apsigimimų?… Jauni, dar susilauks vaikelio…“

Ne kartą teko man pačiai gulti ant operacinio stalo: trūkis, pūlingas apendicitas, skrandis, ginekologinė operacija, angina… Kokie skirtingi mes esame su savo negandom, bėdom. Niekas nesitęsia amžinybę: nei skausmai, nei džiaugsmas, nei gyvenimas. Viskas, ką turim, tirpsta lyg sniegas pavasarį. Bet kai kas įsirėžia atmintin visam. Pamenu, kai po vienos operacijos sumaniau laiptais nusileisti į pirmą aukštą spaudos leidinių. Mane sustabdė operavęs chirurgas Jočys ir liepė tučtuojau sugrįžti į palatą. Netrukus jis grįžo su laikraščiais ir žurnalais… Pūlingas apendicitas ištiko Spalio švenčių išvakarėse. Buvau pasižadėjusi svočiauti auklėtiniui L. Tad, kai chirurgė O Krikščiūnienė -Galentaitė įėjo į palatą, išlemenavau: „Per šventes aš turiu svočiauti, ar išleisite?“ Gydytoja nusišypsojo ir pasiūlė: „Pabandykim atsistoti…“  Kur gi ne?! Skausmas surietė krūvon, pravirkau dėl bejėgiškumo. Gydytoja prisėdo  šalia, kad nusiraminčiau. Šiandien kaip niekad man suprantami poetės Egmilės žodžiai: „Žmogaus širdį liečiančios mintys, akys, rankos – turi būti nepaprastos ir ištverti baltosios operacinių tylos džiaugsmą ir skausmą“. Tokie užjaučiantys, gelbstintys, pasiruošę padėti buvo ir chirurgai Milašius, A. Pauliukas. Jie paprasčiausiai mokėjo įsiklausyti ir išgirsti.

Mano sūnų gydytojos buvo  Antanaitytė ir M. Jankauskaitė – Švagždienė. Jos ne kartą mus lankė namuose, negailėjo patarimų, padrąsinimų. Dėl įvairiausių ausytės problemų su vyresniuoju sūnumi ne kartą kreipėmės į ausų-nosies-gerklės (LOR) specialistą V. Plaušinaitį. Jis mokėjo nuraminti verkiantį ligoniuką, laiku neabejodamas pasiuntė pas konsultantą į Kauno klinikas. Man operavo anginą.

Šiandien, prisimindama ligoninėje praleistas valandas ir paras, negaliu neprisiminti anesteziologo Klug, sesučių, sanitarų. Žinoma, ne visų vardus ir pavardes atsimenu, bet jų gerumas iš atminties neišsitrynė.  Pažvelgus atgal, matau jų, gydytojų ir aptarnaujančio personalo, begalinį pasiaukojimą. „Kai supranti, jog nebėra laiko savęs gailėtis, viskas tampa daug paprasčiau: eini į budėjimą ir pabandai sugrąžinti nors vieną šiltą, kenčiantį, mąstantį kūną iš nebūties. Ir parodai likimui nosį…“

Būčiau nesuprasta, jei nė žodžio netarčiau apie tuos gydytojus, į kuriuos tenka kreiptis dabar, kai peržengiau senatvės slenkstį. Dabar problemų žymiai daugiau. Jas visas puikiai žino mūsų šeimos gydytoja M. Paulauskienė ir jos seselė D. Kavaliauskienė. Prieš du dešimtmečius buvau operuota Vilniaus onkologijos ligoninėje. Ypatingą padėką iki šiol jaučiu gydytojai R. Vaičiulienei, kurios užsispyrimo ir patirties dėka laiku kreipiausi į onkologus. Gal dabar santūriau, ramiau priimama diagnozė „vėžys“, o tada tokia diagnozė varė į neviltį ir depresiją. Bet man šią diagnozę pranešė gydytoja Keršulienė taip ramiai ir subtiliai, kad iš karto suvokiau: nepasiduosiu. Tai nebuvo lengva. Bet tuomet susipažinau su onkologe M. Paulauskiene. Ji ir tuomet, ir dabar buvo patarėja, ramintoja, psichologe. Ačiū Jums, gydytoja! Liga, netektys, darbas turėjo įtakos mano sveikatai. Tad teko bendrauti su įvairiais specialistais: I. Palioniene, R. Bracaite, psichoterapeutėmis D. Jankauskiene, Jukniene, neurologėmis Buiviene, Sadauskiene, Norvaišiene, pulmonologe V. Klugiene.  Mane gydžiusiųjų sąraše gydytojai Jodienė, A. Stančikas, E. Petraitienė, Tubienė, L. Digrienė, V. Janulaitienė, K. Dainius, R. Aganauskas, G. Skirmantas, R. Vaicekauskas. „Gal ir aš-ne-aš, o ta daugybė sutiktų žmonių. Man savęs po truputį palikę pakeitė mane žmogum kitu“. Remiuosi poetės Egmilės žodžiais: „Manyje daug žmonių gyvena – didelių, mažų, jaunų, senų, ėjusių ir einančių greta“. Negaliu nebranginti jų, sutiktų savo gyvenimo kelyje ir dalinusių savo širdies turtus. Tai kas gi jie? Tai pirmosios gydytojų pagalbininkės – slaugytojos. Niekaip nesuprantu, kodėl medicinos seserys pavadintos slaugytojomis. Mūsų jaunystėje slaugydavo slaugės. Slaugyti – tai prižiūrėti ligonį. Seselė – medicinos sesuo. Tai kodėl panaikintas toks gražus pavadinimas: sesuo, seselė, sesutė? Kaip puikiai skamba rusų kalboje „siestrička“!

Kiek puikių, pasišventusių, pasiaukojančių medicinos seserų dirba mūsų poliklinikose ir ligoninėje. Šviesios atminties seselė, dirbusi fizioterapiniame skyriuje, Mosteikienė sugebėdavo gražiai pajuokauti, o kartą „savo ligoniukes“ pavadino „sopulių katrytėmis“. O slaugutė Vaičiurgienė (gimdymo skyrius) ne vienai jaunai mamai ašarą nušluostė ar „auklėjo“ paėmusį „ant drąsos“ tėvelį.

Mes pažįstame jus, registratūrų šaunuoles, lenkiamės jūsų rankoms, masažuotojos B. Duchavičiene, A. Auguliene, B. Minkevičiūte, Beconiene. Mes stebimės fizioterapinio ir procedūrinio skyrių moterų vikrumu ir dėmesingumu ligoniams. Džiaugiamės slaugos skyriaus darbštuolėmis, tyliosioms reanimacijos skyriaus bitutėmis. Tikimės, kad  visuose ligonines skyriuose dirba atsakingos slaugytojos. Ką mes darytume be Dienos stacionaro sesutės L. Virbukienės, be greitosios pagalbos felčerės Dianos Chomskienes ir kitų, kurios atskuba ištikus nelaimei. Be abejo, nuoširdžiai dėkojame GP vairuotojams. Mes laukiame greitosios pagalbos skyriuje budinčių būsimųjų gydytojų. Asmeniškai aš dėkinga budėjusiam sausio 4 dieną  gydytojui S. Žilinskui, savo auklėtinei – slaugytojai V. Jasmontienei, kuri visada atskuba į pagalbą, kai blogai jaučiuosi.

Mieli radviliškiečiai, plačiau atverkime akis ir branginkime tuos, ką sutinkame savo gyvenimo kelyje, įvertinkime pastangas medikų, neabejingų mūsų negaliai. Pragyventi metai – kaip praversti knygos lapai, o kiek ten jausmų, minčių, darbų įrašyta!

Janina K.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Nuoširdžiai džiaugsimės, kad šiais iššūkių kupinais 2020 metais įsiliesite į margą Spalvoto meduolio dieną ir kartu tęsime tradiciją VIRTUALIAI !

Avatar

Paskelbta

data

SPALVOTO MEDUOLIO DIENA – tai iniciatyva, suartinanti šeimą ir draugus, padedanti susitikti globotiniems vaikams ir būsimiems įtėviams, skatinanti globotinų vaikų savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. SPALVOTO MEDUOLIO DIENA visoje Lietuvoje vyksta nuo 2008 metų. 

Šiemet tęsime tradiciją nuotoliniu būdu. Kepsime ir marginsime meduolius spalvotais cukraus glaistais, dalinsimės receptais, patarimais ir jaukiausiomis akimirkomis Spalvoto meduolio facebook paskyroje Spalvoto meduolio diena.

Renginio transliacijos su linkėjimais globotiniems vaikams iš bendruomenių namų, šeimynų, žinomų žmonių namų vyks nemokamai. Partneriams padedant, padovanosime ir pristatysime globotiniems vaikams SPALVOTO MEDUOLIO DIENOS meduolių marginimo rinkinius/ dirbtuvėles dovanų Kalėdoms.

Siunčiame trumpą sąrašą žingsnių – juos atlikus, šventė taps dar labiau visų mūsų:

  1. Iki gruodžio 5 d. 15 val. nufilmuokite neilgą, pageidautina iki 3 min. trukmės, vaizdo įrašą, kaip kepate, marginate ar dalinatės meduoliais  su savo bendruomene. Vaizdo siužete gali būti užfiksuotas tiek marginimo procesas, tiek rezultatas.
  2. Vaizdo įrašą užbaikite palinkėjimais visiems, šiemet dalyvaujantiems Spalvoto meduolio dienoje. Priminsime, kad šių metų Spalvoto meduolio dienos tikslas – džiaugtis bendryste.
  3. Atsiųskite savo vaizdo įrašą el. paštu renginiai@verslimama.lt. Jei vaizdo įrašas būtų per didelis siųsti tiesiogiai, maloniai prašome pasinaudoti nemokama perdavimo platforma wetransfer.com. Jūsų šeimos ar bendruomenės meduoliai ir linkėjimai gruodžio 4-5 dienomis bus paskelbti feisbuko paskyroje Spalvoto meduolio diena. 
  4. Apie tai kaip ketinate prisijungti praneškite užpildę anketą online iki gruodžio 3 d. https://docs.google.com/forms/d/1bknchdM7icThVhuQ2PxyWUtGhp4aO6URaCUl8epMDxQ/edit  (Pasitarimui – Donata 8 684/47824/)
  5. DALINKITĖS informacija apie savo dalyvavimą Spalvoto meduolio dienoje su savo bendruomenės, savivaldybės, rato žmonėmis pridėkite nukreipimą į SPALVOTO MEDUOLIO DIENOS Facebook paskyrą https://www.facebook.com/Spalvoto-meduolio-diena-121430321250655
  6. Vizualai yra čia:
https://drive.google.com/drive/folders/1JfHCHitrUNZYXJGAdoxQLvNvKtsysG-K?usp=sharing

DĖKUI UŽ DALYVAVIMĄ ir TRADICIJOS PUOSELĖJIMĄ.

Kartu su jumis 2019 metų renginys

Įvyko 18-oje Lietuvos miestų, 28-iose kepyklėlėse;

Savanoriavo 153 žmonės(iš jų – 42 globotini vaikai);

Meduolius margino vaikai iš 35 vaikų globa besirūpinančių įstaigų

(VGN, Šeimynos, Dienos centrai);

Renginys suteikė gerų emocijų DEŠIMTIMS TŪKSTANČIŲ ŽMONIŲ

ir buvo gerai matomas žiniasklaidoje.

SPALVOTO MEDUOLIO DIENA suartina šeimą ir draugus – tapkite jos dalimi!

Organizatoriai:

VŠĮ „GMM Projektai” | Violeta Masteikienė |Idėjos ir atlikimas

Mob. tel. +370 655 04777, el. paštas violeta@gmmagency.com

INICIATYVA NĖRA IR NETURI BŪTI SIEJAMA SU JOKIA POLITINE PARTIJA AR ATSKIRŲ ŽMONIŲ POLITINE VEIKLA, VIENA ĮMONE AR JOS VEIKLA.

INICIATYVOS TIKSLAS – APJUNGTI, SUARTINTI, ĮTRAUKTI.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Maisto ekspertė pataria: gudrybės, kaip pagardinti parduotuvėje įsigytus jau paruoštus kulinarijos gaminius?

Avatar

Paskelbta

data

Dėl karantino daugiausia laiko praleidžiame namuose, tačiau čia tenka ne tik užsiimti mėgstama veikla, bet ir dirbti nuotoliniu būdu. Tad ne visada norisi laisvą laiką praleisti virtuvėje. Skubantys žmonės keičia ir valgymo įpročius bei daug dažniau renkasi jau paruoštus kulinarijos gaminius. Anot Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės, tereikia trupučio fantazijos, kad šie gaminiai virstų restoranams nenusileidžiančiais kulinariniais šedevrais.

„Įsigiję parduotuvėje jau paruoštus patiekalus pagardinkite mėgstamu garnyru, nepamirškite pasiruošti padažo – taip suteiksite namuose gaminto maisto prieskonį. Kulinarijos gaminiai ruošiami iš aukščiausios rūšies ingredientų, todėl jų skonis nenusileidžia su meile namie ar restorane pagamintiems patiekalams. Įsigiję kulinarijos gaminių ne tik sutaupysite laiko, kurį galėsite skirti šeimai, bet ir be ypatingų pastangų nustebinsite artimuosius išskirtiniais patiekalais“, – sako V. Juodkazienė.

Pasak maisto ekspertės, atšalus orams norisi grįžti prie vaikystėje pamėgto vadinamojo jaukaus maisto. Taip pat ir šventinis laikotarpis skatina ieškoti įmantresnių patiekalų, o laiko suktis virtuvėje lieka vis mažiau. Vis dėlto pasitelkus vaizduotę galima nesudėtingai praturtinti valgiaraštį.

Padažai ir garnyras – neatsiejama patiekalo dalis

V. Juodkazienė teigia, kad europiečių itin mėgstami padažai lietuvių neretai nepelnytai pamirštami. Tačiau padažas yra puiki galimybė atrasti vis naujų mėgstamo patiekalo poskonių. Be to, padažus nesudėtinga pasiruošti pagal mėgstamą skonį – pavyzdžiui, su grybais ar prieskoninėmis žolelėmis. „Dažnai kaip padažą žmonės renkasi grietinę, tačiau vos per kelias minutes galima sukurti gardų padažą. Žinoma, svarbu nepersistengti su ingredientais, kad padažas neužgožtų patiekalo, o kaip tik papildytų ir atskleistų skonius“, – pataria maisto ekspertė.

Ne mažiau svarbu paruošti ir garnyrą. Jis papildys pagrindinį patiekalą, suteiks ilgesnį sotumo jausmą. Taip pat garnyras – puikus būdas valgyti daugiau daržovių ir ypač pratinti jas valgyti vaikus, kurie kartais atsisako daržovių patiekalų. Daržovės itin naudingos virškinimui ir yra puikus skaidulų šaltinis, o sunkesniam maistui suteikia lengvumo.

Maisto ekspertė siūlo kelis paprastus būdus, kaip paruošti garnyrą ar padažą.

Kijevo kotletas su grietinėlės padaže troškintomis daržovėmis

Garnyrui Jums reikės:

šaldytų daržovių mišinio arba mėgstamų šviežių daržovių

30 g sviesto

žiupsnelio druskos

žiupsnelio pipirų

150 ml grietinėlės

Paruošimas:

Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir sudėkite pasirinktas daržoves. Daržoves kelias minutes pakepinkite ant vidutinės ugnies. Joms suminkštėjus supilkite grietinėlę, įdėkite druskos, pipirų ir patroškinkite dar 5 minutes. Patiekalą galite pagardinti mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis.

Blyneliai su kumpiu ir sūriu grietinėlės ir pievagrybių padaže

Padažui Jums reikės:

300 ml grietinėlės

30 g sviesto

pievagrybių

svogūno

žiupsnelio druskos

žiupsnelio pipirų

Paruošimas:

Supjaustykite svogūną ir pievagrybius. Įkaitintoje keptuvėje ištirpdykite sviestą, tuomet ant vidutinės ugnies kelias minutes pakepinkite svogūną, jam įgavus auksinį atspalvį sudėkite pievagrybius ir juos taip pat pakepinkite kelias minutes. Pievagrybiams apkepus supilkite grietinėlę, sudėkite druską, pipirus ir padažą patroškinkite kelias minutes. Jeigu mėgstate, galite pagardinti šviežiais krapais.

Keptos vištienos šlaunelės su kuskuso ir fetos salotomis

Salotoms Jums reikės:

175 g kuskuso

250 ml vandens

1 vnt. agurko

saujos vynuoginių  pomidoriukų

2 valg. š. alyvuogių aliejaus

1 vnt. citrinos

270 g fetos sūrio

granatų sėklų

žiupsnelio druskos

žiupsnelio pipirų

Paruošimas:

Nedideliame puode užvirkite vandenį. Jam užvirus suberkite kuskusą ir įdėkite žiupsnelį druskos. Pamaišykite ir  išjunkite ugnį, puodą uždenkite dangčiu ir 10 min palikite pastovėti. Tuomet šaukštu pamaišykite išbrinkusias kuopas ir leiskite joms atvėsti. Kol kuskusas vėsta pasiruoškite daržoves. Nedideliais gabaliukais supjaustykite agurką ir pomidorus.

Į dubenį suberkite atvėsusį kuskusą, suberkite paruoštas daržoves. Viską apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagal skonį įspauskite citrinos sulčių. Salotas pagardinkite druska, pipirais, suberkite pjaustytą fetą. Viską gerai sumaišykite. Patiekalą galite pagardinti mėgstamais žalumynais ir granatų sėklomis.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019