Socialiniai tinklai

Aktualijos

Susivėlinęs AČIŪ

Avatar

Paskelbta

data

Visuomet vertink šią dieną
Kiekviena diena, net kiekviena
akimirka  yra neįkainojama,
nes iš jų sudaryta amžinybė.
Getė

Pastaruoju metu jaučiu, tarsi kas būtų laiko tėkmę pagreitinęs – tik atsibundi, vos kažkiek pasikrapštai, o jau vakaras. Neįtikėtinas jausmas. Savaip gąsdinantis. Juk tiek nenuveiktų ir suplanuotų, įpusėtų ar bent nepradėtų darbų darbelių…

Nejučiomis paliečiu savo prarastą praeitį. Ji augina mane. Kasdien turtėju iš senų praradimų. Tik kartu su praeitimi galėsiu keliauti toliau. Surenku visą praeitį po truputį iš draugystės, iš ligos, iš laimės, iš kančios, iš gėlių nuoskaudų – viską po lašą.

Keista, bet šiandien prisimenu ne draugus, ne artimuosius, ne bendražygius, šiandien rašau apie medikus. 
Basakojoje vaikystėje, rodos, nėra jokių problemų. Tačiau aš buvau smalsuolė, tad kai ką nugirsdavau iš tėvų O įdomiausia žinia – Radviliškyje dirba labai geras daktaras Simonavičius. Jis moka ir dantį ištraukti, ir ne vieną ligonį išgydyti. Gyvena jis kažkur Didžiojoje gatvėje, ten ir ligonius priiminėja (prieš dabartinę „Sodrą“). Mano suvokimu, tai buvo storas dėdulė, pas kurį visi eina, kai ką nors skauda… Aš, žinoma, ten nenoriu eiti. Tad mano pirmoji pažintis su daktarais įvyko Gražinos gatvėje. Ten, gatvės pradžioje (nuo  Maironio gatvės pusės), gražiame nedideliame mediniame namuke, buvo vaikų konsultacija. Dirbo ten smulkaus sudėjimo labai gera, švelni daktarytė  Saukaitė, o su ja tamsiaplaukė seselė. Mums, vaikams, buvo baisoka eiti į tą konsultaciją. Tiesa, ne daktarytės mes bijojome (ji buvo švelni, graži, maloni). Mus baugino balti chalatai ir šaltas fonendoskopas.

Nerūpestinga jaunystė atskubėjo ne tik su džiaugsmais ir vilionėm, bet ir įvairiomis nesėkmėmis tėvų namuose. Sunkūs pokario metas, brolio tragiška žūtis sovietinėje armijoje padarė savo. Pasiligojo mama, tėvukui amputavo koją. Tai buvo šešto dešimtmečio pabaiga, septintas ir aštuntas XX amžiaus dešimtmečiai. Tada ir išgirdau daug naujų pavardžių. Į Radviliškį atvažiavo dirbti jauni daktarai: chirurgai Čiuprova ir Jočys su dantiste žmona, vidaus ligų gydytojos Bronevičiūtė, R. Vileikienė su vyru rentgenologu, L Šlamašauskaitė – Verbuvienė, V. Obakevičiūtė – Petravičienė, nervų gydytoja V. Grigaliūnaitė-Buivienė, moterų gydytojos J. Tiškevičiūtė, Lukoševičiūtė, akušerės G. Dulkinienė, Vaicekauskienė, kiek vėliau – ausų – nosies-gerklės (LOR) specialistas V. Plaušinaitis, akių gydytoja Gudonienė. Kardiologas Jurgis Brėdikis knygoje „Ne dievai“ rašė: „Į mus tarsi į kokią kloaką suplaukė neigiamos emocijos, skausmas, kančios, nusiskundimai ir išgyvenimai… O dar išgyvenimai dėl darbe patirtų nesėkmių, pervargimas, stresinės situacijos, mirtys… Suprantu, turime būti stipresni už savo ligonius, jie neturi žinoti gydytojo bėdų ir nuotaikų“.

Jauni ir energingi, davę Hipokrato  priesaiką, mūsų daktarai dirbo pasiraitoję rankoves. Per gyvenimą (septyni dešimtmečiai) teko kreiptis ne į vieną gydytoją – jei ne dėl savo problemų, tai dėl tėvų, brolių, sesers, savo namiškių.

Pamenu, kaip pravirkau išgirdusi, kad marti neišsaugojo naujagimio vaisiaus. Tuomet gydytoja Tiškevičiūtė tepasakė: „Dievo valia…ar geriau būtų, jei kūdikis gimtų su gausybe apsigimimų?… Jauni, dar susilauks vaikelio…“

Ne kartą teko man pačiai gulti ant operacinio stalo: trūkis, pūlingas apendicitas, skrandis, ginekologinė operacija, angina… Kokie skirtingi mes esame su savo negandom, bėdom. Niekas nesitęsia amžinybę: nei skausmai, nei džiaugsmas, nei gyvenimas. Viskas, ką turim, tirpsta lyg sniegas pavasarį. Bet kai kas įsirėžia atmintin visam. Pamenu, kai po vienos operacijos sumaniau laiptais nusileisti į pirmą aukštą spaudos leidinių. Mane sustabdė operavęs chirurgas Jočys ir liepė tučtuojau sugrįžti į palatą. Netrukus jis grįžo su laikraščiais ir žurnalais… Pūlingas apendicitas ištiko Spalio švenčių išvakarėse. Buvau pasižadėjusi svočiauti auklėtiniui L. Tad, kai chirurgė O Krikščiūnienė -Galentaitė įėjo į palatą, išlemenavau: „Per šventes aš turiu svočiauti, ar išleisite?“ Gydytoja nusišypsojo ir pasiūlė: „Pabandykim atsistoti…“  Kur gi ne?! Skausmas surietė krūvon, pravirkau dėl bejėgiškumo. Gydytoja prisėdo  šalia, kad nusiraminčiau. Šiandien kaip niekad man suprantami poetės Egmilės žodžiai: „Žmogaus širdį liečiančios mintys, akys, rankos – turi būti nepaprastos ir ištverti baltosios operacinių tylos džiaugsmą ir skausmą“. Tokie užjaučiantys, gelbstintys, pasiruošę padėti buvo ir chirurgai Milašius, A. Pauliukas. Jie paprasčiausiai mokėjo įsiklausyti ir išgirsti.

Mano sūnų gydytojos buvo  Antanaitytė ir M. Jankauskaitė – Švagždienė. Jos ne kartą mus lankė namuose, negailėjo patarimų, padrąsinimų. Dėl įvairiausių ausytės problemų su vyresniuoju sūnumi ne kartą kreipėmės į ausų-nosies-gerklės (LOR) specialistą V. Plaušinaitį. Jis mokėjo nuraminti verkiantį ligoniuką, laiku neabejodamas pasiuntė pas konsultantą į Kauno klinikas. Man operavo anginą.

Šiandien, prisimindama ligoninėje praleistas valandas ir paras, negaliu neprisiminti anesteziologo Klug, sesučių, sanitarų. Žinoma, ne visų vardus ir pavardes atsimenu, bet jų gerumas iš atminties neišsitrynė.  Pažvelgus atgal, matau jų, gydytojų ir aptarnaujančio personalo, begalinį pasiaukojimą. „Kai supranti, jog nebėra laiko savęs gailėtis, viskas tampa daug paprasčiau: eini į budėjimą ir pabandai sugrąžinti nors vieną šiltą, kenčiantį, mąstantį kūną iš nebūties. Ir parodai likimui nosį…“

Būčiau nesuprasta, jei nė žodžio netarčiau apie tuos gydytojus, į kuriuos tenka kreiptis dabar, kai peržengiau senatvės slenkstį. Dabar problemų žymiai daugiau. Jas visas puikiai žino mūsų šeimos gydytoja M. Paulauskienė ir jos seselė D. Kavaliauskienė. Prieš du dešimtmečius buvau operuota Vilniaus onkologijos ligoninėje. Ypatingą padėką iki šiol jaučiu gydytojai R. Vaičiulienei, kurios užsispyrimo ir patirties dėka laiku kreipiausi į onkologus. Gal dabar santūriau, ramiau priimama diagnozė „vėžys“, o tada tokia diagnozė varė į neviltį ir depresiją. Bet man šią diagnozę pranešė gydytoja Keršulienė taip ramiai ir subtiliai, kad iš karto suvokiau: nepasiduosiu. Tai nebuvo lengva. Bet tuomet susipažinau su onkologe M. Paulauskiene. Ji ir tuomet, ir dabar buvo patarėja, ramintoja, psichologe. Ačiū Jums, gydytoja! Liga, netektys, darbas turėjo įtakos mano sveikatai. Tad teko bendrauti su įvairiais specialistais: I. Palioniene, R. Bracaite, psichoterapeutėmis D. Jankauskiene, Jukniene, neurologėmis Buiviene, Sadauskiene, Norvaišiene, pulmonologe V. Klugiene.  Mane gydžiusiųjų sąraše gydytojai Jodienė, A. Stančikas, E. Petraitienė, Tubienė, L. Digrienė, V. Janulaitienė, K. Dainius, R. Aganauskas, G. Skirmantas, R. Vaicekauskas. „Gal ir aš-ne-aš, o ta daugybė sutiktų žmonių. Man savęs po truputį palikę pakeitė mane žmogum kitu“. Remiuosi poetės Egmilės žodžiais: „Manyje daug žmonių gyvena – didelių, mažų, jaunų, senų, ėjusių ir einančių greta“. Negaliu nebranginti jų, sutiktų savo gyvenimo kelyje ir dalinusių savo širdies turtus. Tai kas gi jie? Tai pirmosios gydytojų pagalbininkės – slaugytojos. Niekaip nesuprantu, kodėl medicinos seserys pavadintos slaugytojomis. Mūsų jaunystėje slaugydavo slaugės. Slaugyti – tai prižiūrėti ligonį. Seselė – medicinos sesuo. Tai kodėl panaikintas toks gražus pavadinimas: sesuo, seselė, sesutė? Kaip puikiai skamba rusų kalboje „siestrička“!

Kiek puikių, pasišventusių, pasiaukojančių medicinos seserų dirba mūsų poliklinikose ir ligoninėje. Šviesios atminties seselė, dirbusi fizioterapiniame skyriuje, Mosteikienė sugebėdavo gražiai pajuokauti, o kartą „savo ligoniukes“ pavadino „sopulių katrytėmis“. O slaugutė Vaičiurgienė (gimdymo skyrius) ne vienai jaunai mamai ašarą nušluostė ar „auklėjo“ paėmusį „ant drąsos“ tėvelį.

Mes pažįstame jus, registratūrų šaunuoles, lenkiamės jūsų rankoms, masažuotojos B. Duchavičiene, A. Auguliene, B. Minkevičiūte, Beconiene. Mes stebimės fizioterapinio ir procedūrinio skyrių moterų vikrumu ir dėmesingumu ligoniams. Džiaugiamės slaugos skyriaus darbštuolėmis, tyliosioms reanimacijos skyriaus bitutėmis. Tikimės, kad  visuose ligonines skyriuose dirba atsakingos slaugytojos. Ką mes darytume be Dienos stacionaro sesutės L. Virbukienės, be greitosios pagalbos felčerės Dianos Chomskienes ir kitų, kurios atskuba ištikus nelaimei. Be abejo, nuoširdžiai dėkojame GP vairuotojams. Mes laukiame greitosios pagalbos skyriuje budinčių būsimųjų gydytojų. Asmeniškai aš dėkinga budėjusiam sausio 4 dieną  gydytojui S. Žilinskui, savo auklėtinei – slaugytojai V. Jasmontienei, kuri visada atskuba į pagalbą, kai blogai jaučiuosi.

Mieli radviliškiečiai, plačiau atverkime akis ir branginkime tuos, ką sutinkame savo gyvenimo kelyje, įvertinkime pastangas medikų, neabejingų mūsų negaliai. Pragyventi metai – kaip praversti knygos lapai, o kiek ten jausmų, minčių, darbų įrašyta!

Janina K.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Pinigus iš senų žmonių grobusios kaltinamosios apsimesdavo įstaigų darbuotojomis

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per vieną posėdį išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje dvi romų tautybės, Marijampolės rajono gyventojos – 50 metų R. B. ir 56 metų T. S. – kaltinamos įsibrovusios į pagyvenusių žmonių namus ir pagrobusios jų pinigus bei asmens dokumentą. Byloje yra devyni garbaus amžiaus nukentėjusieji iš Pakruojo ir Radviliškio rajonų bei Šiaulių miesto. Keturi atvyko į teismo posėdį.  

Šiandien prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą, buvo apklaustos abi kaltinamosios. Ikiteisminio tyrimo metu abi kaltinamosios neigė savo kaltę, tačiau šiandien jos prisipažino visiškai ir nurodė, kad labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Detaliai paaiškinti apie įvykdytas vagystes, vietoves, kur jos lankėsi ir pagrobė pinigus, kaltinamosios negalėjo. Jos sakė, kad nebeprisimena, bet kaltinamajame akte viskas teisingai parašyta. Anot kaltinamųjų, jos norėjo užsiimti būrimu. R. B. turėjusi verslo liudijimą minėtai veiklai, tačiau vagystėmis užsiėmusi iš nevilties, nes reikėjo pinigų. Viskas, anot kaltinamųjų, vyko ekspromtu.

Abi kaltinamosios yra ne kartą teistos: R. B. – 6 kartus, T. S. – 18 kartų. Paskutiniu nuosprendžiu už  analogiškas veikas kaltinamosioms bausmės paskirtos šių metų pavasarį. Abi kaltinamosios bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose.

R. B. ir T. S. kaltinamos, kad dalyvaudamos organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą įsibraudamos į gyvenamąsias patalpas. Jos kaltinamos, kad nuo 2018 metų gruodžio pradžios iki 2019 metų vasario pabaigos, susitarusios ir pasisamdžiusios apie nusikalstamą veiką nieko nežinojusį vairuotoją, važinėjo po įvairias Lietuvos vietas, užsukdavo pas senyvus žmones į namus ir pagrobdavo pinigus. Kaltinamosios prisistatydavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos arba elektros tinklų darbuotojomis. Dažniausiai nusikalstamos veikos scenarijus būdavo toks: R. B. užeidavo į senolių namus ir nurodydavo, kad atėjo grąžinti 50 eurų permoką už elektros energiją ir pateikdavo 100 eurų kupiūrą. Nukentėjusieji, norėdami atmesti grąžą, atsinešdavo savo santaupas. Tuomet į nukentėjusiųjų namus įeidavo kita kaltinamoji T. S. Tuo tarpu R. B. pagrobdavo pinigus. Moterys kaltinamos iš nukentėjusiųjų pagrobusios skirtingas sumas: nuo 250 eurų iki 1595 eurų. Tačiau kaltinamosioms ne iš visų nukentėjusiųjų pavyko pagrobti pinigus.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nuosprendis skelbiamas rugsėjo 11 dieną 15 valandą.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Į namus įsiveržusiam ir senolį žiauriai sumušusiam Radviliškio rajono gyventojui – laisvės atėmimo bausmė

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose paskelbtas nuosprendis 34 metų Radviliškio rajono gyventojui E. N., kuris įsiveržė į senolio namus, žiauriai jį sumušė ir apiplėšė. Be to, kaltinamasis prieš tai įsibrovė į parduotuvę, pavogė degtinės, cigarečių ir sugadino dalį parduotuvės turto. Teismas 14 kartų teistam E. N. skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, kaltinamajam pataisos namuose teks praleisti 4 metus 6 mėnesius. Be to, kaltinamasis turės sumokėti civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

„Kaltinamasis, įsibrovęs į svetimus namus, sužalojo pagyvenusį, silpną žmogų. Jis žiauriai mušė nukentėjusįjį net tuo metu, kai senolis gulėjo ant žemės, nesigynė ir nesipriešino, – sako baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus. – Kaltinamasis paliko senolį labai sunkioje būklėje, dėl ko kilo sunkios ir iki šiol besitęsiančios pasekmės.“ 

Anot teisėjo A. Mitkaus, nusikaltimų darymas kaltinamajam yra tapęs gyvenimo būdu, išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti. E. N. abejingai žiūri į nusikaltimais sukeliamas pasekmes nukentėjusiesiems. Kaltinamasis tvirtina, kad parduotuvėje vogė norėdamas valgyti, tačiau jo žodžius paneigia tai, kad iš parduotuvės E. N. išnešė degtinę ir cigaretes. Plėšimo metu kaltinamasis smurtavo prieš pagyvenusį silpną žmogų. Nors E. N. pripažino civilinius ieškinius, tačiau nei kiek jų neatlygino, nesitarė su ieškovais. 

Kaltinamasis E. N. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai bei baudžiamąjį nusižengimą. Jis yra teistas 14 kartų, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, recidyvistas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas recidyvistu. Lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tryimo tvarka, teisme nukentėjusieji ir liudytojai nebuvo apklausiami, dėl to jam bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Teismas nukentėjusiojo senolio civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti tenkino iš dalies ir priteisė 5000 eurų. Be to, kaltinamasis turės sumokėti 370 eurų ir beveik 888 eurų nukentėjusiosioms turtinei žalai atlyginti. Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteista beveik 3096 eurų. E. N. privalės atlyginti parduotuvei padarytus nuostolius. 

Teismas nustatė, kad kaltinamasis įsibrovė į maisto prekių parduotuvę Baisogaloje, 2018 metų lapkritį, laikotarpiu nuo 10-os dienos 22 val. iki 11-os dienos ryto. Jis išdaužė laukųjų durų stiklą ir pagrobė 40 eurų, 5 butelius degtinės ir 4 pakelius cigarečių. E. N. pagrobė prekių už beveik 407 eurus. Kaltinamasis, įsibraudamas į patalpas, tyčia išdaužė ne tik stiklą, bet ir sudaužė elektros apšvietimo žibintą, sugadino apsaugines žaliuzes bei kasos aparatą. Sugadino parduotuvės turtą už 209 eurus.

Tų pačių metų gruodžio 30-osios vakare, apie 19 valandą E. N. įsibrovė į Radviliškio rajone gyvenusio senolio namus. Kaltinamasis akmeniu išdaužė gyvenamojo namo langą. Kai namų šeimininkas atrakino duris, užpuolikas rankomis suėmė nukentėjusįjį, apsuko jį nuo savęs ir tris kartus rankomis stūmė jį į nugarą. Nukentėjusysis tris kartus griuvo, keturis kartus trenkėsi galvą į durų staktą, grindis. Kaltinamasis penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą, krūtinę, nugarą, rankas, kojas. E. N., sumušęs senolį, pagrobė jo dukros daiktus už 466 eurų. Maždaug po pusvalandžio namo grįžo nukentėjusiojo dukra, kuri namuose rado sumuštą tėvą, gulintį ant žemės. Nukentėjusiojo rūbai buvo kruvini, senolis sunkiai kalbėjo.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

https://siauliu.teismai.lt/
https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019