Socialiniai tinklai

Aktualijos

Susivėlinęs AČIŪ

Paskelbta

data

Visuomet vertink šią dieną
Kiekviena diena, net kiekviena
akimirka  yra neįkainojama,
nes iš jų sudaryta amžinybė.
Getė

Pastaruoju metu jaučiu, tarsi kas būtų laiko tėkmę pagreitinęs – tik atsibundi, vos kažkiek pasikrapštai, o jau vakaras. Neįtikėtinas jausmas. Savaip gąsdinantis. Juk tiek nenuveiktų ir suplanuotų, įpusėtų ar bent nepradėtų darbų darbelių…

Nejučiomis paliečiu savo prarastą praeitį. Ji augina mane. Kasdien turtėju iš senų praradimų. Tik kartu su praeitimi galėsiu keliauti toliau. Surenku visą praeitį po truputį iš draugystės, iš ligos, iš laimės, iš kančios, iš gėlių nuoskaudų – viską po lašą.

Keista, bet šiandien prisimenu ne draugus, ne artimuosius, ne bendražygius, šiandien rašau apie medikus. 
Basakojoje vaikystėje, rodos, nėra jokių problemų. Tačiau aš buvau smalsuolė, tad kai ką nugirsdavau iš tėvų O įdomiausia žinia – Radviliškyje dirba labai geras daktaras Simonavičius. Jis moka ir dantį ištraukti, ir ne vieną ligonį išgydyti. Gyvena jis kažkur Didžiojoje gatvėje, ten ir ligonius priiminėja (prieš dabartinę „Sodrą“). Mano suvokimu, tai buvo storas dėdulė, pas kurį visi eina, kai ką nors skauda… Aš, žinoma, ten nenoriu eiti. Tad mano pirmoji pažintis su daktarais įvyko Gražinos gatvėje. Ten, gatvės pradžioje (nuo  Maironio gatvės pusės), gražiame nedideliame mediniame namuke, buvo vaikų konsultacija. Dirbo ten smulkaus sudėjimo labai gera, švelni daktarytė  Saukaitė, o su ja tamsiaplaukė seselė. Mums, vaikams, buvo baisoka eiti į tą konsultaciją. Tiesa, ne daktarytės mes bijojome (ji buvo švelni, graži, maloni). Mus baugino balti chalatai ir šaltas fonendoskopas.

Nerūpestinga jaunystė atskubėjo ne tik su džiaugsmais ir vilionėm, bet ir įvairiomis nesėkmėmis tėvų namuose. Sunkūs pokario metas, brolio tragiška žūtis sovietinėje armijoje padarė savo. Pasiligojo mama, tėvukui amputavo koją. Tai buvo šešto dešimtmečio pabaiga, septintas ir aštuntas XX amžiaus dešimtmečiai. Tada ir išgirdau daug naujų pavardžių. Į Radviliškį atvažiavo dirbti jauni daktarai: chirurgai Čiuprova ir Jočys su dantiste žmona, vidaus ligų gydytojos Bronevičiūtė, R. Vileikienė su vyru rentgenologu, L Šlamašauskaitė – Verbuvienė, V. Obakevičiūtė – Petravičienė, nervų gydytoja V. Grigaliūnaitė-Buivienė, moterų gydytojos J. Tiškevičiūtė, Lukoševičiūtė, akušerės G. Dulkinienė, Vaicekauskienė, kiek vėliau – ausų – nosies-gerklės (LOR) specialistas V. Plaušinaitis, akių gydytoja Gudonienė. Kardiologas Jurgis Brėdikis knygoje „Ne dievai“ rašė: „Į mus tarsi į kokią kloaką suplaukė neigiamos emocijos, skausmas, kančios, nusiskundimai ir išgyvenimai… O dar išgyvenimai dėl darbe patirtų nesėkmių, pervargimas, stresinės situacijos, mirtys… Suprantu, turime būti stipresni už savo ligonius, jie neturi žinoti gydytojo bėdų ir nuotaikų“.

Jauni ir energingi, davę Hipokrato  priesaiką, mūsų daktarai dirbo pasiraitoję rankoves. Per gyvenimą (septyni dešimtmečiai) teko kreiptis ne į vieną gydytoją – jei ne dėl savo problemų, tai dėl tėvų, brolių, sesers, savo namiškių.

Pamenu, kaip pravirkau išgirdusi, kad marti neišsaugojo naujagimio vaisiaus. Tuomet gydytoja Tiškevičiūtė tepasakė: „Dievo valia…ar geriau būtų, jei kūdikis gimtų su gausybe apsigimimų?… Jauni, dar susilauks vaikelio…“

Ne kartą teko man pačiai gulti ant operacinio stalo: trūkis, pūlingas apendicitas, skrandis, ginekologinė operacija, angina… Kokie skirtingi mes esame su savo negandom, bėdom. Niekas nesitęsia amžinybę: nei skausmai, nei džiaugsmas, nei gyvenimas. Viskas, ką turim, tirpsta lyg sniegas pavasarį. Bet kai kas įsirėžia atmintin visam. Pamenu, kai po vienos operacijos sumaniau laiptais nusileisti į pirmą aukštą spaudos leidinių. Mane sustabdė operavęs chirurgas Jočys ir liepė tučtuojau sugrįžti į palatą. Netrukus jis grįžo su laikraščiais ir žurnalais… Pūlingas apendicitas ištiko Spalio švenčių išvakarėse. Buvau pasižadėjusi svočiauti auklėtiniui L. Tad, kai chirurgė O Krikščiūnienė -Galentaitė įėjo į palatą, išlemenavau: „Per šventes aš turiu svočiauti, ar išleisite?“ Gydytoja nusišypsojo ir pasiūlė: „Pabandykim atsistoti…“  Kur gi ne?! Skausmas surietė krūvon, pravirkau dėl bejėgiškumo. Gydytoja prisėdo  šalia, kad nusiraminčiau. Šiandien kaip niekad man suprantami poetės Egmilės žodžiai: „Žmogaus širdį liečiančios mintys, akys, rankos – turi būti nepaprastos ir ištverti baltosios operacinių tylos džiaugsmą ir skausmą“. Tokie užjaučiantys, gelbstintys, pasiruošę padėti buvo ir chirurgai Milašius, A. Pauliukas. Jie paprasčiausiai mokėjo įsiklausyti ir išgirsti.

Mano sūnų gydytojos buvo  Antanaitytė ir M. Jankauskaitė – Švagždienė. Jos ne kartą mus lankė namuose, negailėjo patarimų, padrąsinimų. Dėl įvairiausių ausytės problemų su vyresniuoju sūnumi ne kartą kreipėmės į ausų-nosies-gerklės (LOR) specialistą V. Plaušinaitį. Jis mokėjo nuraminti verkiantį ligoniuką, laiku neabejodamas pasiuntė pas konsultantą į Kauno klinikas. Man operavo anginą.

Šiandien, prisimindama ligoninėje praleistas valandas ir paras, negaliu neprisiminti anesteziologo Klug, sesučių, sanitarų. Žinoma, ne visų vardus ir pavardes atsimenu, bet jų gerumas iš atminties neišsitrynė.  Pažvelgus atgal, matau jų, gydytojų ir aptarnaujančio personalo, begalinį pasiaukojimą. „Kai supranti, jog nebėra laiko savęs gailėtis, viskas tampa daug paprasčiau: eini į budėjimą ir pabandai sugrąžinti nors vieną šiltą, kenčiantį, mąstantį kūną iš nebūties. Ir parodai likimui nosį…“

Būčiau nesuprasta, jei nė žodžio netarčiau apie tuos gydytojus, į kuriuos tenka kreiptis dabar, kai peržengiau senatvės slenkstį. Dabar problemų žymiai daugiau. Jas visas puikiai žino mūsų šeimos gydytoja M. Paulauskienė ir jos seselė D. Kavaliauskienė. Prieš du dešimtmečius buvau operuota Vilniaus onkologijos ligoninėje. Ypatingą padėką iki šiol jaučiu gydytojai R. Vaičiulienei, kurios užsispyrimo ir patirties dėka laiku kreipiausi į onkologus. Gal dabar santūriau, ramiau priimama diagnozė „vėžys“, o tada tokia diagnozė varė į neviltį ir depresiją. Bet man šią diagnozę pranešė gydytoja Keršulienė taip ramiai ir subtiliai, kad iš karto suvokiau: nepasiduosiu. Tai nebuvo lengva. Bet tuomet susipažinau su onkologe M. Paulauskiene. Ji ir tuomet, ir dabar buvo patarėja, ramintoja, psichologe. Ačiū Jums, gydytoja! Liga, netektys, darbas turėjo įtakos mano sveikatai. Tad teko bendrauti su įvairiais specialistais: I. Palioniene, R. Bracaite, psichoterapeutėmis D. Jankauskiene, Jukniene, neurologėmis Buiviene, Sadauskiene, Norvaišiene, pulmonologe V. Klugiene.  Mane gydžiusiųjų sąraše gydytojai Jodienė, A. Stančikas, E. Petraitienė, Tubienė, L. Digrienė, V. Janulaitienė, K. Dainius, R. Aganauskas, G. Skirmantas, R. Vaicekauskas. „Gal ir aš-ne-aš, o ta daugybė sutiktų žmonių. Man savęs po truputį palikę pakeitė mane žmogum kitu“. Remiuosi poetės Egmilės žodžiais: „Manyje daug žmonių gyvena – didelių, mažų, jaunų, senų, ėjusių ir einančių greta“. Negaliu nebranginti jų, sutiktų savo gyvenimo kelyje ir dalinusių savo širdies turtus. Tai kas gi jie? Tai pirmosios gydytojų pagalbininkės – slaugytojos. Niekaip nesuprantu, kodėl medicinos seserys pavadintos slaugytojomis. Mūsų jaunystėje slaugydavo slaugės. Slaugyti – tai prižiūrėti ligonį. Seselė – medicinos sesuo. Tai kodėl panaikintas toks gražus pavadinimas: sesuo, seselė, sesutė? Kaip puikiai skamba rusų kalboje „siestrička“!

Kiek puikių, pasišventusių, pasiaukojančių medicinos seserų dirba mūsų poliklinikose ir ligoninėje. Šviesios atminties seselė, dirbusi fizioterapiniame skyriuje, Mosteikienė sugebėdavo gražiai pajuokauti, o kartą „savo ligoniukes“ pavadino „sopulių katrytėmis“. O slaugutė Vaičiurgienė (gimdymo skyrius) ne vienai jaunai mamai ašarą nušluostė ar „auklėjo“ paėmusį „ant drąsos“ tėvelį.

Mes pažįstame jus, registratūrų šaunuoles, lenkiamės jūsų rankoms, masažuotojos B. Duchavičiene, A. Auguliene, B. Minkevičiūte, Beconiene. Mes stebimės fizioterapinio ir procedūrinio skyrių moterų vikrumu ir dėmesingumu ligoniams. Džiaugiamės slaugos skyriaus darbštuolėmis, tyliosioms reanimacijos skyriaus bitutėmis. Tikimės, kad  visuose ligonines skyriuose dirba atsakingos slaugytojos. Ką mes darytume be Dienos stacionaro sesutės L. Virbukienės, be greitosios pagalbos felčerės Dianos Chomskienes ir kitų, kurios atskuba ištikus nelaimei. Be abejo, nuoširdžiai dėkojame GP vairuotojams. Mes laukiame greitosios pagalbos skyriuje budinčių būsimųjų gydytojų. Asmeniškai aš dėkinga budėjusiam sausio 4 dieną  gydytojui S. Žilinskui, savo auklėtinei – slaugytojai V. Jasmontienei, kuri visada atskuba į pagalbą, kai blogai jaučiuosi.

Mieli radviliškiečiai, plačiau atverkime akis ir branginkime tuos, ką sutinkame savo gyvenimo kelyje, įvertinkime pastangas medikų, neabejingų mūsų negaliai. Pragyventi metai – kaip praversti knygos lapai, o kiek ten jausmų, minčių, darbų įrašyta!

Janina K.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi