Socialiniai tinklai

Aktualijos

Susivėlinęs AČIŪ

Avatar

Paskelbta

data

Visuomet vertink šią dieną
Kiekviena diena, net kiekviena
akimirka  yra neįkainojama,
nes iš jų sudaryta amžinybė.
Getė

Pastaruoju metu jaučiu, tarsi kas būtų laiko tėkmę pagreitinęs – tik atsibundi, vos kažkiek pasikrapštai, o jau vakaras. Neįtikėtinas jausmas. Savaip gąsdinantis. Juk tiek nenuveiktų ir suplanuotų, įpusėtų ar bent nepradėtų darbų darbelių…

Nejučiomis paliečiu savo prarastą praeitį. Ji augina mane. Kasdien turtėju iš senų praradimų. Tik kartu su praeitimi galėsiu keliauti toliau. Surenku visą praeitį po truputį iš draugystės, iš ligos, iš laimės, iš kančios, iš gėlių nuoskaudų – viską po lašą.

Keista, bet šiandien prisimenu ne draugus, ne artimuosius, ne bendražygius, šiandien rašau apie medikus. 
Basakojoje vaikystėje, rodos, nėra jokių problemų. Tačiau aš buvau smalsuolė, tad kai ką nugirsdavau iš tėvų O įdomiausia žinia – Radviliškyje dirba labai geras daktaras Simonavičius. Jis moka ir dantį ištraukti, ir ne vieną ligonį išgydyti. Gyvena jis kažkur Didžiojoje gatvėje, ten ir ligonius priiminėja (prieš dabartinę „Sodrą“). Mano suvokimu, tai buvo storas dėdulė, pas kurį visi eina, kai ką nors skauda… Aš, žinoma, ten nenoriu eiti. Tad mano pirmoji pažintis su daktarais įvyko Gražinos gatvėje. Ten, gatvės pradžioje (nuo  Maironio gatvės pusės), gražiame nedideliame mediniame namuke, buvo vaikų konsultacija. Dirbo ten smulkaus sudėjimo labai gera, švelni daktarytė  Saukaitė, o su ja tamsiaplaukė seselė. Mums, vaikams, buvo baisoka eiti į tą konsultaciją. Tiesa, ne daktarytės mes bijojome (ji buvo švelni, graži, maloni). Mus baugino balti chalatai ir šaltas fonendoskopas.

Nerūpestinga jaunystė atskubėjo ne tik su džiaugsmais ir vilionėm, bet ir įvairiomis nesėkmėmis tėvų namuose. Sunkūs pokario metas, brolio tragiška žūtis sovietinėje armijoje padarė savo. Pasiligojo mama, tėvukui amputavo koją. Tai buvo šešto dešimtmečio pabaiga, septintas ir aštuntas XX amžiaus dešimtmečiai. Tada ir išgirdau daug naujų pavardžių. Į Radviliškį atvažiavo dirbti jauni daktarai: chirurgai Čiuprova ir Jočys su dantiste žmona, vidaus ligų gydytojos Bronevičiūtė, R. Vileikienė su vyru rentgenologu, L Šlamašauskaitė – Verbuvienė, V. Obakevičiūtė – Petravičienė, nervų gydytoja V. Grigaliūnaitė-Buivienė, moterų gydytojos J. Tiškevičiūtė, Lukoševičiūtė, akušerės G. Dulkinienė, Vaicekauskienė, kiek vėliau – ausų – nosies-gerklės (LOR) specialistas V. Plaušinaitis, akių gydytoja Gudonienė. Kardiologas Jurgis Brėdikis knygoje „Ne dievai“ rašė: „Į mus tarsi į kokią kloaką suplaukė neigiamos emocijos, skausmas, kančios, nusiskundimai ir išgyvenimai… O dar išgyvenimai dėl darbe patirtų nesėkmių, pervargimas, stresinės situacijos, mirtys… Suprantu, turime būti stipresni už savo ligonius, jie neturi žinoti gydytojo bėdų ir nuotaikų“.

Jauni ir energingi, davę Hipokrato  priesaiką, mūsų daktarai dirbo pasiraitoję rankoves. Per gyvenimą (septyni dešimtmečiai) teko kreiptis ne į vieną gydytoją – jei ne dėl savo problemų, tai dėl tėvų, brolių, sesers, savo namiškių.

Pamenu, kaip pravirkau išgirdusi, kad marti neišsaugojo naujagimio vaisiaus. Tuomet gydytoja Tiškevičiūtė tepasakė: „Dievo valia…ar geriau būtų, jei kūdikis gimtų su gausybe apsigimimų?… Jauni, dar susilauks vaikelio…“

Ne kartą teko man pačiai gulti ant operacinio stalo: trūkis, pūlingas apendicitas, skrandis, ginekologinė operacija, angina… Kokie skirtingi mes esame su savo negandom, bėdom. Niekas nesitęsia amžinybę: nei skausmai, nei džiaugsmas, nei gyvenimas. Viskas, ką turim, tirpsta lyg sniegas pavasarį. Bet kai kas įsirėžia atmintin visam. Pamenu, kai po vienos operacijos sumaniau laiptais nusileisti į pirmą aukštą spaudos leidinių. Mane sustabdė operavęs chirurgas Jočys ir liepė tučtuojau sugrįžti į palatą. Netrukus jis grįžo su laikraščiais ir žurnalais… Pūlingas apendicitas ištiko Spalio švenčių išvakarėse. Buvau pasižadėjusi svočiauti auklėtiniui L. Tad, kai chirurgė O Krikščiūnienė -Galentaitė įėjo į palatą, išlemenavau: „Per šventes aš turiu svočiauti, ar išleisite?“ Gydytoja nusišypsojo ir pasiūlė: „Pabandykim atsistoti…“  Kur gi ne?! Skausmas surietė krūvon, pravirkau dėl bejėgiškumo. Gydytoja prisėdo  šalia, kad nusiraminčiau. Šiandien kaip niekad man suprantami poetės Egmilės žodžiai: „Žmogaus širdį liečiančios mintys, akys, rankos – turi būti nepaprastos ir ištverti baltosios operacinių tylos džiaugsmą ir skausmą“. Tokie užjaučiantys, gelbstintys, pasiruošę padėti buvo ir chirurgai Milašius, A. Pauliukas. Jie paprasčiausiai mokėjo įsiklausyti ir išgirsti.

Mano sūnų gydytojos buvo  Antanaitytė ir M. Jankauskaitė – Švagždienė. Jos ne kartą mus lankė namuose, negailėjo patarimų, padrąsinimų. Dėl įvairiausių ausytės problemų su vyresniuoju sūnumi ne kartą kreipėmės į ausų-nosies-gerklės (LOR) specialistą V. Plaušinaitį. Jis mokėjo nuraminti verkiantį ligoniuką, laiku neabejodamas pasiuntė pas konsultantą į Kauno klinikas. Man operavo anginą.

Šiandien, prisimindama ligoninėje praleistas valandas ir paras, negaliu neprisiminti anesteziologo Klug, sesučių, sanitarų. Žinoma, ne visų vardus ir pavardes atsimenu, bet jų gerumas iš atminties neišsitrynė.  Pažvelgus atgal, matau jų, gydytojų ir aptarnaujančio personalo, begalinį pasiaukojimą. „Kai supranti, jog nebėra laiko savęs gailėtis, viskas tampa daug paprasčiau: eini į budėjimą ir pabandai sugrąžinti nors vieną šiltą, kenčiantį, mąstantį kūną iš nebūties. Ir parodai likimui nosį…“

Būčiau nesuprasta, jei nė žodžio netarčiau apie tuos gydytojus, į kuriuos tenka kreiptis dabar, kai peržengiau senatvės slenkstį. Dabar problemų žymiai daugiau. Jas visas puikiai žino mūsų šeimos gydytoja M. Paulauskienė ir jos seselė D. Kavaliauskienė. Prieš du dešimtmečius buvau operuota Vilniaus onkologijos ligoninėje. Ypatingą padėką iki šiol jaučiu gydytojai R. Vaičiulienei, kurios užsispyrimo ir patirties dėka laiku kreipiausi į onkologus. Gal dabar santūriau, ramiau priimama diagnozė „vėžys“, o tada tokia diagnozė varė į neviltį ir depresiją. Bet man šią diagnozę pranešė gydytoja Keršulienė taip ramiai ir subtiliai, kad iš karto suvokiau: nepasiduosiu. Tai nebuvo lengva. Bet tuomet susipažinau su onkologe M. Paulauskiene. Ji ir tuomet, ir dabar buvo patarėja, ramintoja, psichologe. Ačiū Jums, gydytoja! Liga, netektys, darbas turėjo įtakos mano sveikatai. Tad teko bendrauti su įvairiais specialistais: I. Palioniene, R. Bracaite, psichoterapeutėmis D. Jankauskiene, Jukniene, neurologėmis Buiviene, Sadauskiene, Norvaišiene, pulmonologe V. Klugiene.  Mane gydžiusiųjų sąraše gydytojai Jodienė, A. Stančikas, E. Petraitienė, Tubienė, L. Digrienė, V. Janulaitienė, K. Dainius, R. Aganauskas, G. Skirmantas, R. Vaicekauskas. „Gal ir aš-ne-aš, o ta daugybė sutiktų žmonių. Man savęs po truputį palikę pakeitė mane žmogum kitu“. Remiuosi poetės Egmilės žodžiais: „Manyje daug žmonių gyvena – didelių, mažų, jaunų, senų, ėjusių ir einančių greta“. Negaliu nebranginti jų, sutiktų savo gyvenimo kelyje ir dalinusių savo širdies turtus. Tai kas gi jie? Tai pirmosios gydytojų pagalbininkės – slaugytojos. Niekaip nesuprantu, kodėl medicinos seserys pavadintos slaugytojomis. Mūsų jaunystėje slaugydavo slaugės. Slaugyti – tai prižiūrėti ligonį. Seselė – medicinos sesuo. Tai kodėl panaikintas toks gražus pavadinimas: sesuo, seselė, sesutė? Kaip puikiai skamba rusų kalboje „siestrička“!

Kiek puikių, pasišventusių, pasiaukojančių medicinos seserų dirba mūsų poliklinikose ir ligoninėje. Šviesios atminties seselė, dirbusi fizioterapiniame skyriuje, Mosteikienė sugebėdavo gražiai pajuokauti, o kartą „savo ligoniukes“ pavadino „sopulių katrytėmis“. O slaugutė Vaičiurgienė (gimdymo skyrius) ne vienai jaunai mamai ašarą nušluostė ar „auklėjo“ paėmusį „ant drąsos“ tėvelį.

Mes pažįstame jus, registratūrų šaunuoles, lenkiamės jūsų rankoms, masažuotojos B. Duchavičiene, A. Auguliene, B. Minkevičiūte, Beconiene. Mes stebimės fizioterapinio ir procedūrinio skyrių moterų vikrumu ir dėmesingumu ligoniams. Džiaugiamės slaugos skyriaus darbštuolėmis, tyliosioms reanimacijos skyriaus bitutėmis. Tikimės, kad  visuose ligonines skyriuose dirba atsakingos slaugytojos. Ką mes darytume be Dienos stacionaro sesutės L. Virbukienės, be greitosios pagalbos felčerės Dianos Chomskienes ir kitų, kurios atskuba ištikus nelaimei. Be abejo, nuoširdžiai dėkojame GP vairuotojams. Mes laukiame greitosios pagalbos skyriuje budinčių būsimųjų gydytojų. Asmeniškai aš dėkinga budėjusiam sausio 4 dieną  gydytojui S. Žilinskui, savo auklėtinei – slaugytojai V. Jasmontienei, kuri visada atskuba į pagalbą, kai blogai jaučiuosi.

Mieli radviliškiečiai, plačiau atverkime akis ir branginkime tuos, ką sutinkame savo gyvenimo kelyje, įvertinkime pastangas medikų, neabejingų mūsų negaliai. Pragyventi metai – kaip praversti knygos lapai, o kiek ten jausmų, minčių, darbų įrašyta!

Janina K.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Spalio 23-iąją nemokamos teisinės konsultacijos telefonu „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“

Avatar

Paskelbta

data

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų darbuotojai kartu su Lietuvos advokatais ir antstoliais spalio 23 dieną (penktadienį) nuo 9.00 iki 15.00 val. teiks nemokamas teisines konsultacijas telefonu.

Vadovaujantis paskutinėmis su COVID-19 plitimu susijusiomis rekomendacijomis ir kad būtų apsaugoti ne tik konsultacijas teikiantys Lietuvos teismų darbuotojai, bet ir besikreipiantys pagalbos žmonės, nemokamos teisinės konsultacijos bus teikiamos nuotoliniu būdu – Lietuvos teismų nurodytais telefonais.

Nemokamos teisinės konsultacijos „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“ vyks spalio 23 dieną nuo 9.00 iki 15.00 val. Numatoma, kad vienos konsultacijos telefonu laikas truktų iki 15 min.

Šešiuose Šiaulių apylinkės teismo rūmuose (Šiaulių, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Raseinių) gyventojų skambučių lauks teisininkai. Esant poreikiui, skambinančiajam bus rekomenduojama kreiptis į renginio partnerius – Lietuvos antstolius ir advokatus, pateikiant jų telefonų numerius.

Dėl nemokamos teisinės konsultacijos gyventojams iš anksto registruotis nereikia, o tiesiog skambinti Šiaulių apylinkės teismo interneto tinklalapyje siauliu.teismai.lt ir Lietuvos teismų tinklalapyje teismai.lt nurodytais telefonų numeriais.

Šiaulių apylinkės teismas

PavadinimasKonsultuojaTelefonų numeriaiPastabos
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmaiTeismo teisėjų padėjėjai(8 426) 61 144 (8 426) 61 144 8 676 54 057   
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmaiTeismo teisėjų padėjėjai(8 427) 42 000 8 615 96 989   
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmaiTeismo teisėjų padėjėjai8 618) 71 966 (8 421) 51 282 
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmaiTeismo teisėjų padėjėjai(8 422) 65 902 8 679 53 116 (8 422) 53 794 
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmaiTeismo teisėjų padėjėjai8 672 32 699   
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmaiTeismo teisėjų padėjėjai(8 41) 505 029 (8 41) 598 486  (8 41) 505 027  Civilinė teisė  
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmaiTeismo teisėjų padėjėjai (8 41) 505 006  (8 41) 598 508  Baudžiamoji ir administracinė teisė  

Ne vienus metus organizuojamos nemokamos teisinės konsultacijos „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“ sulaukia didelio gyventojų aktyvumo. Jų metu profesionalūs teisininkai pataria, kaip apginti savo teises, kokių dokumentų reikia teismui, ką daro teisėjas, antstolis ar advokatas.

2019 metais į teismą kreipėsi 60 gyventojų, 2018 metais – 62. Žmonės teisininkų klausė dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų išlaikymo, smurto artimoje aplinkoje, dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo, pardavimo, nekilnojamojo turto pirkimo, našlaičių pensijos skyrimo, kaimynų triukšmo, daugiabučių namų bendro naudojimo objektų ir t. t.

„Šiemet norėtumėme visuomenei suteikti profesionalų informaciją ne tik apie ginčus, kylančius dėl darbo santykių, turto paveldėjimo, santuokos nutraukimo ar šiuo metu sparčiai populiarėjančią mediaciją, kuri yra vienas iš taikaus ginčų sprendimo būdų, bet ir apie per Lietuvos teismų viešųjų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt teikiamas paslaugas“, – sako renginį inicijuojančios Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorė Natalija Kaminskienė.

Praėjusiais metais portale e.teismas.lt užsiregistravo daugiau kaip 14 tūkstančių naujų vartotojų, o 2019 m. pabaigoje šio portalo paslaugų vartotojų skaičius siekė daugiau kaip 68 tūkstančius. Per praėjusius metus naudojantis portalu e.teismas.lt buvo pasirašyta daugiau nei 3,7 mln. elektroninių procesinių dokumentų. Be to, šiais metais karantino laikotarpiu daugiau kaip 86 proc. visų civilinių ir administracinių bylų buvo pateikta per portalą e.teismas.lt.

„Norime Lietuvos gyventojus plačiau supažindinti su Lietuvos teismų viešųjų elektroninių paslaugų e.teismas.lt teikiamomis paslaugomis ir dar labiau paskatinti jomis naudotis. Portale e.teismas.lt galima teikti ir per kelias valandas gauti teismo dokumentus, susipažinti su byla ir sekti jos eigą, gauti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, dalyvauti teisminėje mediacijoje ar dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu“, – pažymi NTA vadovė N. Kaminskienė.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Dviejų namų padegėjui – laisvės atėmimo bausmė

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose paskelbtas nuosprendis 37 m. Akmenės rajono gyventojui A. D., kuris tris kartus padegė daugiabučių namų laiptines Joniškyje. Kaltinamajam už turto sunaikinimą ir sugadinimą visuotinai pavojingu būdu teismas skyrė laisvės atėmimą 2 m. 2 mėn. Be to, kaltinamasis 12-kai nukentėjusiųjų turės sumokėti beveik 13 166 eurus. 

„Nusikalstamos veikos padarytos visuotinai pavojingu būdu, nakties metu, kai gyventojai miegojo. Kaltinamasis tris kartus padegė dviejuose daugiabučiuose namuose, bendro naudojimo patalpose, esančius daiktus, – sako baudžiamąją bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė. – Jis suvokė ir pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir dėl to galinčius atsirasti padarinius.“

Anot teisėjos S. Rozgaitės, kaltinamasis padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis A. D. teismo posėdyje dalyvavusių nukentėjusiųjų neatsiprašė, nurodė negalintis tai padaryti.

Teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę, atsižvelgia į tai, kad A. D. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tris kartus teistas. Paskutinį kartą 2018 m. už analogišką nusikalstamą veiką, kuomet būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia padegė butą.

Kaltinamasis A. D. viso proceso metu prisipažino dėl sukeltų gaisrų ir gailėjosi. Tai kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. 

Teismas nustatė, kad Akmenės rajono gyventojas A. D. 2019 m. lapkričio 16-osios naktį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia Joniškyje padegė daugiabučio namo pirmojo aukšto bendro naudojimo patalpoje buvusius du vaikiškus vežimėlius. Per gaisrą aprūko bendro naudojimo patalpos, sugadintos pašto dėžutės, sudegė bendro naudojimo medinės grindys ir durys.

2020 m. sausio 11 d., po vidurnakčio, kaltinamasis A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, padegė  Joniškio daugiabučio namo antrojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje buvusią bevertę sofą – lovą. Ugnis išplito ir apdegė butų durys, koridoriaus apšvietimo lempos, elektros instaliacija, aprūko bendro naudojimo patalpos.

Kaltinamasis, įsiplieskus gaisrui, išėjo į lauką ir tolėliau stebėjo, kaip atvyksta ugniagesiai ir gesina gaisrą. Po dviejų valandų, kuomet išvyko ugniagesiai, kaltinamasis A. D. padegė to paties Joniškio daugiabučio gyvenamojo namo trečiojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje buvusią sofą – lovą. Ugnis išplito ne tik trečiajame aukšte, bet ir ketvirtajame. Per abu gaisrus apdegė butų durys, koridoriaus apšvietimo lempos, elektros instaliacija, aprūko bendro naudojimo patalpos. Apgadintos medinės holo grindys, sugadintos gaisrinių čiaupų sieninės spintos. Ketvirtajame namo aukšte apdegė buto grindinė danga, dvigulė lova, gipsinė kambario siena. Aprūko bendro naudojimo patalpos.

Per tris gaisrus nukentėjo dešimt gyventojų, kuriems padaryti nuostoliai nuo 100 eurų iki 560 eurų. Didžiausius nuostolius – daugiau nei 10 000 eurų – patyrė daugiabučius namus administruojanti bendrovė. Gaisras padarė nuostolių ir elektros energijos tiekėjui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019