Susitikimas su politiku, filosofu, rašytoju Arvydu Juozaičiu

Rugsėjo 10 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, kavos popietėje, bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi politikas, filosofas, rašytojas, dramaturgas bei sportininkas Arvydas Juozaitis.
Susitikimo pradžioje bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius išvardino  daug svečio nuveiktų darbų: 1976 m. Monrealio olimpiadoje iškovotas bronzos medalis, parašyta per 20 knygų, per 10 pjesių, gauta ne viena literatūrinė premija, o kur dar aktyvi politinė veikla Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikotarpiu bei akademinė veikla įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose. „Ir visa tai pasakytina apie vieną žmogų“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Apie sportą
Daugeliui vyresnių Lietuvos gyventojų Arvydas Juozaitis žinomas kaip garsus plaukikas, 1976 m. Monrealyje vykusios olimpiados bronzos medalio laimėtojas. „Sportiniai laimėjimai man padėjo patraukti jaunos publikos dėmesį. Kartą kalbėdamas Šiaulių valstybinėje verslo kolegijoje į išmaniuosius telefonus įnikusiems jaunuoliams tariau: Jūs visi žinote Rūtą Meilutytę, o ar žinote, kad savo laiku aš buvau didžiausia „varlė“ baseine – pirmasis Lietuvos plaukikas, laimėjęs  olimpinį medalį. Pasigirdo plojimai“,- sakė A.Juozaitis.
Pasak svečio, jo sportininko karjerą galima palyginti su religiniu atsidavimu sportui. „Buvo kalbų, kad olimpinį medalį laimėjau padedant dopingui, tačiau dopingo vartojimu buvo kaltinamas ir A. Sabonis. Po laimėjimo Monrealio olimpiadoje praėjau dopingo kontrolę ir , kaip sakoma „iš baseino išlipau sausas“. Po Monrealio olimpiados A. Juozaitis baigė savo plaukiko karjerą, nes, kaip pats sakė, jau visos sportinės aukštumos buvo pasiektos.
Apie tuštėjančią Lietuvą
Pasak svečio, didžiausias skaudulys – tuštėjanti Lietuva. „Viena paskutinių mano knygų – „Tėvynės tuštėjimo metas“. „J. Avyžius parašė knygą „Sodybų tuštėjimo metas“, be šios knygos pavadinimo nebūtų ir „Tėvynės tuštėjimo meto“ knygos pavadinimo. Anais laikais iš sodybų žmonės išeidavo į Lietuvą, į pasaulį. Dabar iš kiekvienos šeimos yra svetur iškeliavusių žmonių, Mažėja tauta, mažėja asmenybių, mažėja ir Dievo žemėje. Lietuvoje gražėja miesteliai, bet ir kapinės galima išpuošti. Štai Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse parašyta „Didžiausias lietuvių telkinys išeivijoje“. Taip gali atsitikti ir su globalia Lietuva.
Daug važinėju po Lietuvą ir manau parašyti lietuviškąjį knygos „Karas ir taika“ variantą – medžiagos tikrai pakaktų, tai būtų knyga, parašyta gyvenimu“,- kalbėjo svečias A. Juozaitis.
Apie iškilias asmenybes ir sąjūdį
Arvydas Juozaitis susitikime su bendruomenės nariais užsiminė ir apie iškilias asmenybes, kurios Lietuvai daug davė: dvasingumo, mokslo, literatūros.
„Radviliškyje, Dariaus ir Girėno g. Nr. 10 gyveno Tėvas Stanislovas – iki jo gimimo šimtmečio paminėjimo liko 18 dienų. Jo tėvas Dobrovolskis buvo depo viršininkas – labai svarbus žmogus Radviliškyje. Šeimoje jis buvo vienas sūnus tarp seserų, tad jam turėjo atitekti visas turtas. Būdamas 16 metų jis išgirdo pašaukimą ir išėjo į vienuolyną. Atsisakė bet kokio turto, išvykdamas net ir vieną nosinę atidavė motinai – menė, kad jam dviejų bus per daug. Tėvas verkė, prakeikė jį už tokį pasirinkimą. Kai 1993 m. į Lietuvą atvyko popiežius. Tėvas Stanislovas nevyko su juo susitikti, pasakė „Nuo to Dievo žemėje nepadaugės“ –   jis nusprendė likti su savo parapija.
Iškilus lietuvis Simonas Daukantas – lenkų kalbos jūroje jis parašė „Būdą senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, o svarbiausia — lietuviškai „Lietuvos istoriją“. Darė tai gyvendamas jau ne Lietuvos valstybėje, o imperiniame Peterburge. Taip jis kūrė lietuviškai skaitančiųjų savigarbą.   Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius blaivino tautą per savo pamokslus, pralaimėjus sukilimui rašė knygas vaikams, jaunuomenei, elementorius, kartu su kitais kunigais organizavo knygnešių veiklą, kuri truko 40 metų. 
Visa šių iškilių asmenybių veikla buvo sąjūdis – tai savo paties išjudinimas. Taip kilo dvasingumo, blaivybės, knygnešystės sąjūdžiai .
„1988 m. redagavau „Sąjūdžio žinias“, kurių pirminis tiražas buvo  5 tūkst. egzempliorių, tačiau tiražas, apkeliavęs Lietuvą, siekdavo ir 80 000 tiražą. Nes dauginosi „Žinias“ patys žmonės.  Tų žinių skaitymas jau buvo Sąjūdis. Kai išeidavo „Sąjūdžio žinios“, žmonės žinojo, kad jis yra, veikia, dirba, o kai nepasirodydavo, pagalvodavo, kad jau „užgniaužė“,- pasakojo svečias.
A. Juozaitis pastebėjo, kad su šiais Sąjūdžiais glaudžiai susijęs skaičius 2 tūkstančiai: „Knygnešių buvo 2 tūkst., 2 tūkst. žmonių už šią veiklą buvo ištremta, nubausta, įkalinta, išturtinta. Susikūrus Sąjūdžiui, delegatų buvo apie 2 tūkst., taip pat Didžiajame  Vilniaus Seime (1905 m.) apie 2 tūkst. dalyvių. Žodžiu, kol rasis apie 2 tūkstančiai aktyvių lietuvių – nepražūsim“,- sakė A.Juozaitis.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius pastebėjo, kad bendruomenėje taip pat yra per 2 tūkst. narių –  gal tai atneš ir mūsų rajonui teigiamų permainų.
Apie reformas
Susitikimo metu buvo aptartos ir nesibaigiančios reformos, ypač švietimo sistemoje. Bendruomenės narė A. Ambrazienė svečiui priminė jo straipsnį buvusiame pedagogų laikraštyje „Dialogas“ – drumzlina švietimo upė“. „Ar išbrisime iš tos upės?“- retoriškai klausė buvusi mokytoja, pridurdama, kad tie A. Juozaičio žodžiai tinka ir šiandienai.
„Švietimo srityje prasidėjo reformos, kai prasidėjo eksperimentai – buvo bandyta taikyti Lietuvos švietimo sistemoje Danijos, Anglijos, Ispanijos, Japonijos patirtį. Prasidėjus „krepšelizacijai“ buvo sugriautos mokyklos provincijoje. Prasidėjęs profiliavimas jau 8 klasėje vertė vaikus apsispręsti, kuo jie bus. Tai neįmanoma – aš baigiau ekonomiką, buvau viename kurse su prezidente Dalia Grybauskaite, tačiau ekonomistu netapau. Iš Švietimo ministerijos reikia pareikalauti didžiausios atsakomybės, nes ji pirmiausiai kalta  dabar vaikai jau 8 klasėje žino, kad  išvažiuos į užsienį.  Manau, kad švietimo ministrą turi skirti prezidentas – kaip ir prokurorą“,- griežtai apie švietimo sritį krečiančias reformas kalbėjo A.Juozaitis.
Lietuva – pusiau prezidentinė valstybė
Bendruomenės nariams iškilo klausimas, ar ne geriau, jeigu Lietuva būtų ne parlamentinė,o prezidentinė valstybė? „Lietuvoje valdymo sistema pakankamai gera, yra prezidento valdžia. Gal prezidentaujant V.Adamkui prezidentinės valdžios buvo mažiau – jis miegojo ant laurų, buvo „taikos balandis“. Lietuvoje prezidento statusas labai daug leidžia: prezidentas gali blokuoti įstatymus, vetuoti Seimo sprendimus – tai iš dalies ir yra prezidentinis valdymas“,- į klausimą atsakė A. Juozaitis.
Paklaustas, ar pats kels savo kandidatūrą Lietuvos  prezidento rinkimuose, A.Juozaitis atsakė, kad tai bus paskelbta po savaitės.
Apie dvigubą pilietybę
Pokalbio su A.Juozaičiu eigoje iškilo klausimas dėl dvigubos pilietybės. Jeigu svetur išvykę lietuviai neteks pilietybės, jie gali ir nebegrįžti, nutrūks jų ryšys su tėvyne. „Seime užregistruotas pasiūlymas – „Lietuvio pasas“. Jis bus kaip garantas išvykusiems žmonėms, kad tėvynė jų neatsisako, laukia grįžtančių – taip būtų išspręstas dvigubos pilietybės klausimas. Baisu, kai žmonės atsisako tėvynės dėl geresnio gyvenimo“,- sakė  svečias. Lietuvio pasas leistų be kliūčių grąžinti tikrąją Lietuvos pilietybę (su teise balsuot). Atkristų bet kokios kalbos apie tą nereikalingą dviejų rūšių piliečių, dviejų klasių kūrimą.
Pasak A. Juozaičio, Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis, tačiau patys lietuviai sumenkina savo pasiekimus, atsisako dalies kultūros. „Mokyklose atsisakoma Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Justino Marcinkevičiaus. Kiekvienas esame nuodėmingas, tačiau norime gauti sterilizuotą istorinę praeitį. S. Nėris parašė poemą apie Staliną, tačiau poemą apie jį būtų parašęs ir B. Brazdžionis, jeigu jį būtų pagavę (jis pats taip prisipažinęs).  Apie S. Nėrį parašiau pjesę „Salomėja, Sunkiausi metai“ – taip esu ją įsimylėjęs.
P. Cvirkos romanas „Žemė maitintoja“ – tai saugantis gyvybę kūrinys.  Turime ir pasaulinio lygio dailininkų, tačiau trūksta reklamos. Kolekcionierius E. Kolosauskas yra Palangoje surinkęs 800 dailininkų darbų – pusė iš jų komunistinių laikų, tik lietuvių dailininkų darbus rinko ir meno kolekcionierius E. Armoška“,- apie lietuvių tautos pasididžiavimą – menininkus – kalbėjo  svečias.
Bendruomenės nariai liko patenkinti šiltu ir nuoširdžiu pokalbiu su filosofu, rašytoju bei politiku, gal ir būsimuoju Lietuvos prezidentu, Arvydu Juozaičiu.
Susitikimo pabaigoje „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius svečiui įteikė gėlių, o bendruomenės nariai už susitikimą jam padėkojo gausiais aplodismentais. Bendruomenės namuose „Kavos popietes“ organizuoja ir kava vaišina pirmininkas G.Lipnevičius. Jam popietę organizuoti padėjo bendruomenės savanoriai: R.Radavičienė, V.Aleknienė, S.Skorkaitė, A.Litinskas. Taip pat prie rugsėjo 10 d. popietės organizavimo prisidėjo I.Grakauskienė, J.Bagdžiūnienė, D.Tikuišienė, V. Goštautienė, G.Chodosovskaja – ačiū joms.

„Radviliškio krašto informacija“


Total
7
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts