Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Susitikimas su politiku, filosofu, rašytoju Arvydu Juozaičiu

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 10 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, kavos popietėje, bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi politikas, filosofas, rašytojas, dramaturgas bei sportininkas Arvydas Juozaitis.
Susitikimo pradžioje bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius išvardino  daug svečio nuveiktų darbų: 1976 m. Monrealio olimpiadoje iškovotas bronzos medalis, parašyta per 20 knygų, per 10 pjesių, gauta ne viena literatūrinė premija, o kur dar aktyvi politinė veikla Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikotarpiu bei akademinė veikla įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose. „Ir visa tai pasakytina apie vieną žmogų“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Apie sportą
Daugeliui vyresnių Lietuvos gyventojų Arvydas Juozaitis žinomas kaip garsus plaukikas, 1976 m. Monrealyje vykusios olimpiados bronzos medalio laimėtojas. „Sportiniai laimėjimai man padėjo patraukti jaunos publikos dėmesį. Kartą kalbėdamas Šiaulių valstybinėje verslo kolegijoje į išmaniuosius telefonus įnikusiems jaunuoliams tariau: Jūs visi žinote Rūtą Meilutytę, o ar žinote, kad savo laiku aš buvau didžiausia „varlė“ baseine – pirmasis Lietuvos plaukikas, laimėjęs  olimpinį medalį. Pasigirdo plojimai“,- sakė A.Juozaitis.
Pasak svečio, jo sportininko karjerą galima palyginti su religiniu atsidavimu sportui. „Buvo kalbų, kad olimpinį medalį laimėjau padedant dopingui, tačiau dopingo vartojimu buvo kaltinamas ir A. Sabonis. Po laimėjimo Monrealio olimpiadoje praėjau dopingo kontrolę ir , kaip sakoma „iš baseino išlipau sausas“. Po Monrealio olimpiados A. Juozaitis baigė savo plaukiko karjerą, nes, kaip pats sakė, jau visos sportinės aukštumos buvo pasiektos.
Apie tuštėjančią Lietuvą
Pasak svečio, didžiausias skaudulys – tuštėjanti Lietuva. „Viena paskutinių mano knygų – „Tėvynės tuštėjimo metas“. „J. Avyžius parašė knygą „Sodybų tuštėjimo metas“, be šios knygos pavadinimo nebūtų ir „Tėvynės tuštėjimo meto“ knygos pavadinimo. Anais laikais iš sodybų žmonės išeidavo į Lietuvą, į pasaulį. Dabar iš kiekvienos šeimos yra svetur iškeliavusių žmonių, Mažėja tauta, mažėja asmenybių, mažėja ir Dievo žemėje. Lietuvoje gražėja miesteliai, bet ir kapinės galima išpuošti. Štai Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse parašyta „Didžiausias lietuvių telkinys išeivijoje“. Taip gali atsitikti ir su globalia Lietuva.
Daug važinėju po Lietuvą ir manau parašyti lietuviškąjį knygos „Karas ir taika“ variantą – medžiagos tikrai pakaktų, tai būtų knyga, parašyta gyvenimu“,- kalbėjo svečias A. Juozaitis.
Apie iškilias asmenybes ir sąjūdį
Arvydas Juozaitis susitikime su bendruomenės nariais užsiminė ir apie iškilias asmenybes, kurios Lietuvai daug davė: dvasingumo, mokslo, literatūros.
„Radviliškyje, Dariaus ir Girėno g. Nr. 10 gyveno Tėvas Stanislovas – iki jo gimimo šimtmečio paminėjimo liko 18 dienų. Jo tėvas Dobrovolskis buvo depo viršininkas – labai svarbus žmogus Radviliškyje. Šeimoje jis buvo vienas sūnus tarp seserų, tad jam turėjo atitekti visas turtas. Būdamas 16 metų jis išgirdo pašaukimą ir išėjo į vienuolyną. Atsisakė bet kokio turto, išvykdamas net ir vieną nosinę atidavė motinai – menė, kad jam dviejų bus per daug. Tėvas verkė, prakeikė jį už tokį pasirinkimą. Kai 1993 m. į Lietuvą atvyko popiežius. Tėvas Stanislovas nevyko su juo susitikti, pasakė „Nuo to Dievo žemėje nepadaugės“ –   jis nusprendė likti su savo parapija.
Iškilus lietuvis Simonas Daukantas – lenkų kalbos jūroje jis parašė „Būdą senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, o svarbiausia — lietuviškai „Lietuvos istoriją“. Darė tai gyvendamas jau ne Lietuvos valstybėje, o imperiniame Peterburge. Taip jis kūrė lietuviškai skaitančiųjų savigarbą.   Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius blaivino tautą per savo pamokslus, pralaimėjus sukilimui rašė knygas vaikams, jaunuomenei, elementorius, kartu su kitais kunigais organizavo knygnešių veiklą, kuri truko 40 metų. 
Visa šių iškilių asmenybių veikla buvo sąjūdis – tai savo paties išjudinimas. Taip kilo dvasingumo, blaivybės, knygnešystės sąjūdžiai .
„1988 m. redagavau „Sąjūdžio žinias“, kurių pirminis tiražas buvo  5 tūkst. egzempliorių, tačiau tiražas, apkeliavęs Lietuvą, siekdavo ir 80 000 tiražą. Nes dauginosi „Žinias“ patys žmonės.  Tų žinių skaitymas jau buvo Sąjūdis. Kai išeidavo „Sąjūdžio žinios“, žmonės žinojo, kad jis yra, veikia, dirba, o kai nepasirodydavo, pagalvodavo, kad jau „užgniaužė“,- pasakojo svečias.
A. Juozaitis pastebėjo, kad su šiais Sąjūdžiais glaudžiai susijęs skaičius 2 tūkstančiai: „Knygnešių buvo 2 tūkst., 2 tūkst. žmonių už šią veiklą buvo ištremta, nubausta, įkalinta, išturtinta. Susikūrus Sąjūdžiui, delegatų buvo apie 2 tūkst., taip pat Didžiajame  Vilniaus Seime (1905 m.) apie 2 tūkst. dalyvių. Žodžiu, kol rasis apie 2 tūkstančiai aktyvių lietuvių – nepražūsim“,- sakė A.Juozaitis.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius pastebėjo, kad bendruomenėje taip pat yra per 2 tūkst. narių –  gal tai atneš ir mūsų rajonui teigiamų permainų.
Apie reformas
Susitikimo metu buvo aptartos ir nesibaigiančios reformos, ypač švietimo sistemoje. Bendruomenės narė A. Ambrazienė svečiui priminė jo straipsnį buvusiame pedagogų laikraštyje „Dialogas“ – drumzlina švietimo upė“. „Ar išbrisime iš tos upės?“- retoriškai klausė buvusi mokytoja, pridurdama, kad tie A. Juozaičio žodžiai tinka ir šiandienai.
„Švietimo srityje prasidėjo reformos, kai prasidėjo eksperimentai – buvo bandyta taikyti Lietuvos švietimo sistemoje Danijos, Anglijos, Ispanijos, Japonijos patirtį. Prasidėjus „krepšelizacijai“ buvo sugriautos mokyklos provincijoje. Prasidėjęs profiliavimas jau 8 klasėje vertė vaikus apsispręsti, kuo jie bus. Tai neįmanoma – aš baigiau ekonomiką, buvau viename kurse su prezidente Dalia Grybauskaite, tačiau ekonomistu netapau. Iš Švietimo ministerijos reikia pareikalauti didžiausios atsakomybės, nes ji pirmiausiai kalta  dabar vaikai jau 8 klasėje žino, kad  išvažiuos į užsienį.  Manau, kad švietimo ministrą turi skirti prezidentas – kaip ir prokurorą“,- griežtai apie švietimo sritį krečiančias reformas kalbėjo A.Juozaitis.
Lietuva – pusiau prezidentinė valstybė
Bendruomenės nariams iškilo klausimas, ar ne geriau, jeigu Lietuva būtų ne parlamentinė,o prezidentinė valstybė? „Lietuvoje valdymo sistema pakankamai gera, yra prezidento valdžia. Gal prezidentaujant V.Adamkui prezidentinės valdžios buvo mažiau – jis miegojo ant laurų, buvo „taikos balandis“. Lietuvoje prezidento statusas labai daug leidžia: prezidentas gali blokuoti įstatymus, vetuoti Seimo sprendimus – tai iš dalies ir yra prezidentinis valdymas“,- į klausimą atsakė A. Juozaitis.
Paklaustas, ar pats kels savo kandidatūrą Lietuvos  prezidento rinkimuose, A.Juozaitis atsakė, kad tai bus paskelbta po savaitės.
Apie dvigubą pilietybę
Pokalbio su A.Juozaičiu eigoje iškilo klausimas dėl dvigubos pilietybės. Jeigu svetur išvykę lietuviai neteks pilietybės, jie gali ir nebegrįžti, nutrūks jų ryšys su tėvyne. „Seime užregistruotas pasiūlymas – „Lietuvio pasas“. Jis bus kaip garantas išvykusiems žmonėms, kad tėvynė jų neatsisako, laukia grįžtančių – taip būtų išspręstas dvigubos pilietybės klausimas. Baisu, kai žmonės atsisako tėvynės dėl geresnio gyvenimo“,- sakė  svečias. Lietuvio pasas leistų be kliūčių grąžinti tikrąją Lietuvos pilietybę (su teise balsuot). Atkristų bet kokios kalbos apie tą nereikalingą dviejų rūšių piliečių, dviejų klasių kūrimą.
Pasak A. Juozaičio, Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis, tačiau patys lietuviai sumenkina savo pasiekimus, atsisako dalies kultūros. „Mokyklose atsisakoma Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Justino Marcinkevičiaus. Kiekvienas esame nuodėmingas, tačiau norime gauti sterilizuotą istorinę praeitį. S. Nėris parašė poemą apie Staliną, tačiau poemą apie jį būtų parašęs ir B. Brazdžionis, jeigu jį būtų pagavę (jis pats taip prisipažinęs).  Apie S. Nėrį parašiau pjesę „Salomėja, Sunkiausi metai“ – taip esu ją įsimylėjęs.
P. Cvirkos romanas „Žemė maitintoja“ – tai saugantis gyvybę kūrinys.  Turime ir pasaulinio lygio dailininkų, tačiau trūksta reklamos. Kolekcionierius E. Kolosauskas yra Palangoje surinkęs 800 dailininkų darbų – pusė iš jų komunistinių laikų, tik lietuvių dailininkų darbus rinko ir meno kolekcionierius E. Armoška“,- apie lietuvių tautos pasididžiavimą – menininkus – kalbėjo  svečias.
Bendruomenės nariai liko patenkinti šiltu ir nuoširdžiu pokalbiu su filosofu, rašytoju bei politiku, gal ir būsimuoju Lietuvos prezidentu, Arvydu Juozaičiu.
Susitikimo pabaigoje „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius svečiui įteikė gėlių, o bendruomenės nariai už susitikimą jam padėkojo gausiais aplodismentais. Bendruomenės namuose „Kavos popietes“ organizuoja ir kava vaišina pirmininkas G.Lipnevičius. Jam popietę organizuoti padėjo bendruomenės savanoriai: R.Radavičienė, V.Aleknienė, S.Skorkaitė, A.Litinskas. Taip pat prie rugsėjo 10 d. popietės organizavimo prisidėjo I.Grakauskienė, J.Bagdžiūnienė, D.Tikuišienė, V. Goštautienė, G.Chodosovskaja – ačiū joms.

„Radviliškio krašto informacija“


Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės popietėje – dviejų profesinių mokyklų prisistatymas

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 17 d.  „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Tarybos nario bei bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus  kvietimu, lankėsi Radviliškio technologijų ir verslo centro direktorius J. Pravilonis, skyriaus vedėjas A.Vaičiulis, praktinio mokymo vadovas A. Slavinskas, taip pat Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus profesijos mokytojai Č. Abromaitis, J. Jasnauskaitė, D. Vidugirienė, A. Kairienė, A. Salinkienė, M. Bartkus.
Šį kartą popietėje buvo kalbėta apie tai, kokias profesijas galima įsigyti šiose mokyklose, kuo mokyklos yra išskirtinės ir kuo panašios. Taip pat popietėje buvo ir praktinių užsiėmimų: bendruomenės narius atvykę profesijos mokytojai pamokė  keksiukų dekoravimo, floristikos, stalo serviravimo paslapčių.
Prekybos ir verslo skyriuje mokiniams amžiaus cenzo nėra
„Prekybos ir verslo skyrius yra Šiauliuose, pas mus galite įstoti  mokytis ir įsigyti darbo rinkoje paklausią specialybę. Mokytis niekada ne vėlu, mūsų vyriausiai mokinei  buvo 66 metai“,- mokyklos pristatymą pradėjo profesijos mokytojas, atsakingas už viešuosius ryšius, Č. Abromaitis.
Profesijos mokytoja  J. Jasnauskaitė plačiau papasakojo apie  Prekybos ir verslo skyriaus veiklą: „Esame profesinė mokykla, kuri ruošia darbo rinkoje paklausias specialybes: konditerius, virėjus, logistus-ekspeditorius, prekybos įmonių vadybininkų padėjėjus, padavėjus-barmenus, apeigų ir švenčių organizatorius, elektroninės prekybos agentus ir dar daugelį kitų paklausių rinkoje specialybių. Amžiaus cenzo mokytis nėra – priimami mokiniai nuo 16 metų, vyriausias mokinys, baigęs konditerio specialybę, buvo 66 metų moteris. Šiuo metu ji turi savo verslą, namuose kepa tortus, pyragus. Pas mus dar patrauklu mokytis, nes yra nuotolinis mokymas – galima mokytis iš namų, reikia turėti tik kompiuterį. Mokslai trunka vienerius metus ir išduodamas diplomas. Mūsų skyrius labai aktyvus, mes Lietuvoje garsūs savo rekordais – jų turime jau 19, kitais mokslo metasi bus jubiliejinis – 20 rekordas. Pirmasis rekordas – tai iškeptas ilgiausias ir sunkiausias pyragas – net  132 metrų. Kad ilgiausio pyrago rekordas būtų užfiksuotas, jis niekur negalėjo būti įskilęs, konditeriai jį kepė atskirais gabaliukais, po to sujungė į visumą. Darėme rekordą iš „Skruzdėlyno“, gaminome didžiausią Velykinis zuikį, kuris buvo  net  2 m 13 cm. Bendradarbiaudami  kartu su „Rūtos“ saldainių fabriku, pagaminome  sunkiausią šokoladinį triufelio formos saldainį, kuris svėrė net 213 kilogramų. Taip pat kartui su „Rūtos“ fabriku gaminome  Velykinį šokoladinį margutį, sveriantį kiek daugiau nei  290 kilogramų, o aukštis – 1 m 10 cm. Suvėrėme ir ilgiausią „kūčiukų“ vėrinį, jo ilgis buvo 460 metrų ir  20 centimetrų. Esame pasiekę ir nevalgomų rekordų: sudeginome aukščiausią Morę, kurios ūgis siekė  21 metrą ir 9 cm; pasiuvome ilgiausias džinsines kelnes, kurių ilgis buvo  70 metrų, o juosmens apimtis – 5 m 32 cm. Beje, džinsus šioms kelnėms siūti vežėmės net iš Palangos, nes Šiauliuose dėvėtų rūbų parduotuvėse jų nebebuvo likę. Dar esame Kryžių kalną apjuosę Žolinių vainiku, kurio ilgis siekė 351 m.  Prie visų šių rekordų siekimo aktyviai prisideda mokiniai, visi rekordai yra užfiksuoti  Lietuvos rekordų knygoje. Prekybos ir verslo skyriaus mokiniai daugelio nacionalinių ir tarptautinių profesinio meistriškumo konkursų prizininkai. O ir pats skyrius yra apdovanotas ne vienu diplomu už savo vykdomą veiklą, pavyzdžiui, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro „Gerosios patirties“ konkurse už „Profesinio mokymo populiarinimą, įvaizdžio gerinimą kūrybiškumo ugdymo kontekste, II laipsnio  diplomuuž gerąją patirtį „Aš noriu būti ne tik profesionaliu, bet ir socialiai atsakingu“, specialųjį diplomą už inovacijas profesiniame mokyme ir kt.“

Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras – aktyvus projektų dalyvis
Su Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centru „Radviliškio krašto bendruomenė“ aktyviai bendradarbiauja bei sulaukia prašomos pagalbos.
„Šio verslo mokymo centro dėka mūsų bendruomenės nariai lankėsi žirgyne, buvome labai gražiai ir šiltai priimti,  neseniai buvome pakviesti į itališko maisto degustaciją. Dėkoju Centro direktoriui J. Praviloniui, kad neatsisako padėti bendruomenei – neseniai padėjo atnaujinti šachmatų figūras, kurios buvo reikalingos šachmatų čempionatui“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro direktorius J. Pravilonis trumpai pristatė  Centro veiklą: „Dėkoju, bendruomenės pirmininkui, kad sudarė galimybę susitikti su bendruomene ir pristatyti savo mokyklą. Kartu su manimi atvyko profesijos mokytojos R. Bučinskienė, D. Petrauskienė, L. Kasperavičienė, naujos floristikos specialybės mokytoja D. Gakštienė.  Profesijos mokytojos papasakos, kaip  ruošti sveiką maistą, jau sukasi šokolado aparatas, bus galima paragauti ir saldžių, ir sveikų užkandžių. Stengiamės suteikti profesiją jaunimui ir vyresniems asmenims  bei norintiems persikvalifikuoti. Mūsų Centre mokosi mokiniai iš 46 savivaldybių. Turime bendrabutį,  valgyklą, SUP mokiniai gauna nemokamą maitinimą, kompensuojamos kelionės išlaidos, sprendžiamos socialinės problemos. Esame aktyvūs projektinėje veikloje – 115 mokinių dalyvavo tarptautiniuose projektuose, buvo išvykę į Ispaniją, Italiją, Vokietiją. Užsienyje mokiniai įgauna ir profesinių, ir kalbinių įgūdžių. Nemažai pasiekimų yra ir sportinėje veikloje – neseniai sportininkai iš Jungtinių Arabų Emyratų parsivežė du aukso medalius. Tikrai džiaugiamės vaikų pasiekimais. Teikiame paslaugas įmonėms, įstaigoms, malonu bendrauti ir padėti jūsų bendruomenei. Mūsų pažangūs mokiniai gauna  iki 28,80 eurų stipendiją.. Esame ūkiška mokykla –  turime žemės, teikiame įvairias paslaugas. Turime svečių namus, kuriuose viešbučio darbuotojo specialybės mokiniai gali įtvirtinti praktinius įgūdžius. Mūsų mokymo programose 70 proc. laiko skiriama praktiniam mokymui. Nuo birželio 1 d. pradėtas mokinių priėmimas į mūsų Centrą, teikiamos 24 profesinio mokymo programos“. 
Šeduvos skyriaus vedėjas A.Vaičiulis bei praktinio mokymo vadovas A.Slavinskas popietės dalyviams daugiau papasakojo apie Centro Šeduvos skyrių. Bendruomenės nariai sužinojo, kad šiuo metu Šeduvos skyriuje mokosi apie 200 mokinių, jame galima įsigyti paklausių specialybių: elektriko, apskaitininko, žirgininkystės  verslo darbuotojo, virėjo bei kt. Šeduvos skyrius taip pat turi savo bendrabutį.
Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro Šeduvos skyriuje teikiama dar viena paslauga –  seni negaliojantys  traktorininkų pažymėjimai keičiami į naujus.
Praktinė popietės dalis
Po abiejų mokyklų pristatymo, popietės dalyviai turėjo galimybę paragauti ir patys pasimokyti paruošti saldžių bei sveikų užkandžių – šio meno juos mokė Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro mokytoja R. Bučinskienė.
Centro floristė  popietės dalyvius pamokė sukomponuoti Joninių puokštes – į namus daugelis moterų išėjo su pasidarytomis puokštėmis.
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus profesijos mokytojai pasiūlė bendruomenės nariams kūrybinį darbą – patiems, pasitelkus fantaziją, pasimokyti dekoruoti keksiukus bei pasimokyti serviruoti stalą desertui.
O kad mokytis bei dirbti  nebūtų nuobodu, svečias iš Šiaulių  M. Bartkus pademonstravo savo įspūdingą balsą, atlikdamas keletą dainų.
Bendruomenės namuose „Kavos popietes“  organizuoja bei jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: S. Skorkaitė, G.Chodosovskaja, V.Gerštautienė, V.Goštautienė, T.Kojelienė, A.Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija





Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės nariai atidarė kurortinį sezoną

Avatar

Paskelbta

data

Ankstyvą  birželio 15  dienos rytą prie miesto stadiono rinkosi „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai, pasiruošę į pirmąją šiais metais  kelionę prie Baltijos jūros.

Atvykus į kurortą, vieni bendruomenės nariai nuskubėjo pasisveikinti su Baltija, kiti pasuko Palangos bažnyčios link, treti mėgavosi Basanavičiaus gatvės atmosfera, dar kiti neskubėdami žingsniavo Birutės kalno link bei patraukė aplankyti Palangos Gintaro muziejaus. Nesvarbu, kas ir kur, svarbiausia, kad saulė ir geras oras poilsiautojus lepino iki pat vakaro. Šilta birželio  saulė nors dar kaip reikiant neįšildė Baltijos vandens, tačiau patys drąsiausi nepabūgo šalto jūros vandens ir  nėrė į saulėje mirguliuojančias bangas.
Ekskursijos dalyviai dėkingi ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už organizuotą kelionę bei suteiktą galimybę apsilankyti nuostabiame Lietuvos pajūryje.
Kadangi Lietuvoje vasara trumpa, autobusai prie jūros veš bendruomenės narius kiekvieną savaitgalį, jei tik bus norinčiųjų.

„Radviliškio krašto bendruomenės“ informacija“

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019