Socialiniai tinklai

Aktualijos

Savų investicijų poreikis gavus paramą sumažėja

Avatar

Paskelbta

data

„Modernus žemės ūkis – perspektyvus žemės ūkis“, – tokios pozicijos laikosi Kazlų Rūdos savivaldybės Pavabalkšnio kaime ūkininkaujanti Dalia Kairaitienė. Kiek leidžia galimybės, į kartu su sutuoktiniu Aidu plėtojamą pienininkystės ūkį investuoja savarankiškai. Tačiau, prireikus atnaujinti melžimo aikštelę, ūkininkai pabandė paramos kreiptis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Jų džiaugsmui, paraiška buvo įvertinta teigiamai ir šiandien Kairaičiai vienu metu gali melžti nebe 20, o 60 karvių. „Būtume aikštelę pirkę savarankiškai, tačiau kodėl nepasinaudojus finansine pagalba, jei tokia egzistuoja“, – tvirtino ūkininkė.

Parama gavėjus pasiekė greitai

Apie tris dešimtmečius gyvuojantis Dalios ir Aido Kairaičių ūkis – vienas didžiausių pieno ūkių Marijampolės regione. Ūkis žinomas ir visoje Lietuvoje, nes kelerius pastaruosius metus pienininkų apdovanojimuose „Pienės“ jis buvo pripažintas daugiausia pieno pardavusiu ūkiu šeimos ūkių kategorijoje. D. Kairaitienė paaiškina, kad pozicijų neapleisti padeda nuolat didinamas karvių skaičius.

– Bandai didėjant, reikia vis naujų investicijų. Melžiant daugiau nei 800 karvių,  melžimo aikštelė, kurioje vienu metu telpa 20 karvių, tapo ankšta. Melžimas trukdavo ilgai, darbuotojams tekdavo dirbti viršvalandžius. Tiesiog buvome priversti pirkti naują įrangą. Iš pradžių galvojome, kad našesnę ir modernesnę aikštelę įsigysime savarankiškai, tačiau pasidomėjusi supratau, kad daiktą galime įsigyti padedami (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. 2019-ųjų pabaigoje užpildėme paraišką ir jau 2020 m. pradžioje gavome paramą, – sklandų paramos skyrimo procesą gyrė ūkininkė.

Pagerėjo ne tik kiekybė, bet ir kokybė

D. Kairaitienė džiaugiasi, kad naujoji melžimo aikštelė paspartino ir palengvino darbą ūkyje, be to, padeda stebėti gyvulių rujos procesus, renka ir apdoroja informaciją apie pieno laidumą. Ūkininkės teigimu, tokia ar bet kokia kita investicija į ūkį, jei ūkininkas su juo sieja savo ateitį, būtina.

–  Tik modernus ūkis gali būti konkurencingas, o būti konkurencingam svarbu, jei nori turėti pelningą ir perspektyvų ūkį. Visa tai reikalauja pastangų, bet kai nori – viskas įmanoma. O jei dar yra galimybė ūkį kam nors perduoti, tuomet abejonių dėl investicijų nelieka, – įsitikinusi pašnekovė.

Parama leidžia pirkti, statyti, investuoti

Statistika rodo, kad D. Kairaitienė bendraminčių, kurie vadovaujasi panašia filosofija, turi nemažai. 2020-aisiais paraiškas KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateikė net 1272 pareiškėjai. Visi kartu jie prašė 75 024 962 eurų. Suskaičiuota, kad finansavimą pagal šią veiklos sritį pernai gavo 973 pareiškėjai, kuriems buvo išmokėta 47 102 207 Eur. 

Šias lėšas finansavimą gavę pareiškėjai galėjo panaudoti, pavyzdžiui, dezinfekciniams kilimėliams, higieniniams praėjimams, transporto priemonių dezinfekavimo įrangai, tinklams nuo vabzdžių ant angų ir pan., šalutinių gyvūninių produktų laikymo šaldytuvams ir šaldymo, vėsinimo kameroms įsigyti. Remiantis veiklos srities taisyklėmis, paramos lėšas taip pat buvo galima panaudoti specializuoto žemės ūkio sektoriaus naujiems technologiniams įrengimams įsigyti: pieno priėmimo-separavimo-terminio apdorojimo, sūrių gamybos, skerdienos išpjaustymo, mėsos gaminių gamybos, daržovių šaldymo, sulčių gamybos linijų įrenginiams ir pan. Finansuotos ir išlaidos, patirtos įsigyjant naują žemės ūkio techniką ir įrangą, skirtą mėšlui ir srutoms laikyti ir tvarkyti valdoje, naują kompiuterinę ir programinę įrangą. Paramos pagal „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo galima siekti žemės ūkio veiklai būtinų pastatų, statinių naujai statybai ar remontui, keliams įrengti, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, vietinio vandentiekio ir vietinės kanalizacijos sistemoms įrengti ir dar keliais atvejais.

Vyko net du paraiškų teikimo  etapai

Kaip jau minėta, KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ sulaukė nemažai žemės ūkio sektoriaus atstovų, panorusių modernizuoti savo ūkius, dėmesio. Atsižvelgiant į tai, vyko net du paraiškų teikimo  etapai.

Pirmasis buvo organizuotas pavasarį, balandžio 1–birželio 30 dienomis, antrasis surengtas rudenį, lapkričio 2–gruodžio  30 dienomis. Pirmajam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 56 691 116 Eur paramos lėšų, antrajam – 20 709 772 Eur.  Pirmojo kvietimo metu vienas pareiškėjas galėjo panaudoti  iki 50 tūkst. Eur, o antrojo – net iki 600 tūkst. Eur paramą, kai pateiktame projekte buvo numatytos investicijos į naujų gamybinių pastatų statybą arba esamų rekonstravimą ar kapitalinį remontą.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Užs. Nr. 19

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais, pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pacientams

Avatar

Paskelbta

data

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praplėtė Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais kompensuojamaisiais vaistais. Nuo balandžio 22 d. pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 d. – pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma.  

Šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 d., įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. Juos pacientai galės įsigyti vaistinėse.

Vaistą, skirtą skydliaukės karcinomos gydymui, yra planuojama įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimą artimiausiu metu, o naujus vaistus pirmos eilės psoriazės gydymui gydytojai galės pradėti skirti kaip kompensuojamuosius, patvirtinus psoriazės gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo pakeitimą.

Šiuo metu iš Rezervinio vaistų sąrašo nėra perkelti 3 vaistiniai preparatai, kuriems kompensuoti šiais metais nepakako numatytų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, tačiau nuolat ieškoma finansinių galimybių šiuos vaistus pradėti kompensuoti dar šiais metais.

Kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 d., yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos.

Parengus ir patvirtinus Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų pakeitimo projektą, levonorgestrelis galėtų būti skiriamas ir lytiškai aktyvioms 15–17 metų amžiaus pacientėms.

Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių – sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį. 

Taip pat bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus.

Šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės. Be to, tokiu būdu bus taupomos šių pacientų lėšos, kurias jie išleistų sauskelnių ir insulino pompų keičiamųjų dalių papildomam kiekiui įsigyti.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti daugiau

Aktualijos

Ilma Skuodienė: ką turime žinoti apie vaiko nuomonės svarbą

Avatar

Paskelbta

data

Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl visų su jo gyvenimu susijusių klausimų. O vaiko gynėjams ji ypatingai svarbi tam, kad galėtų priimti geriausius jo interesus atliepiančius sprendimus. Tik išgirdus paties vaiko mintis svarbiu klausimu, tampa aišku, kaip jam padėti.

„Neužmirškime pasikalbėti su vaiku dėl įvairių permainų šeimoje, taip apsaugosime jį nuo bereikalingų išgyvenimų. Vaikas kur kas jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į pokyčius, aiškumas ir atvirumas jam suteikia saugumo jausmą. Renkantis mokyklą, keičiant gyvenamąją vietą ir panašiais klausimais išgirskime ir vaiko lūkesčius“, –kviečiaIlma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Dėmesio centre visada yra paties vaiko žodžiai  

Dažniausiai vaiko teisių gynėjai su nepilnamečiais kalbasi, kai reaguoja į galimą vaiko teisių pažeidimą ir išsiaiškinti aplinkybių vyksta į šeimą.

„Su vaiku bendraujame priklausomai nuo gauto pranešimo turinio, jis apsprendžia, kiek gilus pokalbis bus reikalingas. Gynėjas padeda vaikui atsiverti ir taip siekia išsiaiškti tikrą informaciją. Pokalbis su vaiku padeda suprasti, ar yra problema, jeigu taip, tai kiek ji vaiką palietusi, kaip skubiai ir kokio specialisto pagalba yra reikalinga“,  – paaiškina I. Skuodienė.

Galutinis pokalbio su vaiku tikslas – sprendimas dėl pagalbos. Pasikalbėjęs su vaiku ir sužinojęs jo poziciją apie konkretų įvykį arba situaciją šeimoje, taip pat išklausęs jo tėvų arba globėjų, gynėjas inicijuoja pagalbą. Tai gali būti tiesiog rekomendacijos, galbūt patarimas į kokį specialistą kreiptis, atvejo vadybos inicijavimas, o kai iškyla grėsmė vaiko saugumui – laikinas  perkėlimas į saugią aplinką.

Nors specialistų dėmesio centre visada yra vaiko išsakytos mintys, priimant sprendimą, pasitelkiama ir mokyklos atstovų, šeimos gydytojo, socialinio darbuotojo informacija.     

I.Skuodienė atkreipia dėmesį, kad dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių kartais nėra galimybės išgirsti jo nuomonės. Tarkime, mažamečio vaiko nuomonės negalima išklausyti, bet galima matyti, kaip jis jaučiasi šeimos aplinkoje, koks jo ryšys su šeimos nariais, atmosfera, neverbalinė kalba.

Vaiko nuomonė fiksuojama prieš priimant svarbius sprendimus

Vaiko nuomonė yra svarbi visais su jo interesais susijusiais klausimais. I. Skuodienė apžvelgia svarbiausius momentus, kada vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, tiesioginės nuomonės išklausymas yra būtinas.

Vaiko nuomonė reikšminga tėvų skyrybų procese. Šeimai skiriantis, teismas nustato vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarką, apsprendžia išlaikymo ir kitus klausimus. Vaiko teisių atstovai užtikrina, kad vaiko nuomonė visais jam rūpimais klausimais būtų išgirsta: susitinka su juo, išsiaiškina jo norus, fiksuoja nuomonę ir pateikia ją teismui. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, į vaiko nuomonę atsižvelgia. 

Vaikas išreiškia sutikimą dėl būsimo globėjo. Be tėvų globos likęs vaikas gali būti apgyvendintas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar institucijoje. Į nepilnamečio nuomonę dėl globėjo skyrimo turi būti atsižvelgta. Nepilnamečio nuomonė reikšminga visose globos formose, o ypač svarbi dėl nuolatinio globėjo, juk greičiausiai kartu gyvens iki sulauks pilnametystės. Sėkmingai globai turi įtakos ne tik šeimos pasirengimas priimti vaiką, bet ir su kokia nuostata vaikas ateis į šeimą. Gal globėjo šeimoje vaikas nepritapo arba kilo kitų sunkumų ir jų išspręsti nepavyko – vaiko argumentuotu prašymu, globėjas gali būti keičiamas. Pažymėtina, kad tokių atvejų pasitaiko retai.

Vaiko nuomonė yra lemiama įvaikinant. Paties vaiko nuomonė vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, gali būti, kad įvaikinimo procedūra vaikui nesutikus nebus pradėta. Mažojo piliečio brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę vertinamas individualiai. Nustatyta, kad nuo dešimties metų ir vyresni vaikai raštu patvirtina sutikimą būti įvaikinti konkrečios šeimos. Iki 10  metų amžiaus vaiko, gebančio išreikšti nuomonę, ji išklausoma. Kai akivaizdu, kad ši nuomonė neatitinka geriausių vaiko interesų, pasitelkiamas psichologas, jis padeda mažamečiui geriau suvokti, ką reiškia įvaikinimas bei priimti sprendimą.     

Vaikas gali atsisakyti grįžti į biologinę šeimą. Nepilnametis gali nuspręsti, ar grįžti į biologinę šeimą. Pasitaiko, kad patirti išgyvenimai šeimoje verčia priimti kitokį sprendimą – negrįžti pas tėvus. Kai gynėjai įvertina vaiko situaciją šeimoje ir nustato apsaugos poreikį, vaikui skiriama laikinoji priežiūra. Jeigu tėvai nededa pakankamai pastangų keistis arba vaikai praranda pasitikėjimą tėvų gerais ketinimais ir dėl to nebenori grįžti į šeimą, išklausius jo motyvuotą nuomonę, gali būti inicijuojamas laikinosios globos (rūpybos) nustatymas.

Padėtivaikui suprasti save kartais pasitelkiamas psichologas

I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kaditin svarbi vaiko teisių atstovų užduotis yra įvertinti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja geriausiems jo interesams. Vaiko amžius išreikšti nuomonei dažnu atveju reikšmės neturi, o nuomonė įvertinama pagal vaiko gebėjimą ją reikšti, psichologinę brandą. 

Vaiko nuomonės išklausymas nėra paprasta procedūra. Specialistas turi būti gerai pasirengęs šiam darbui, išmanyti vaiko psichologiją. Pokalbis su vaiku dažniausiai vyksta jo namuose, vaiko kambaryje, kur jis geriausiai jaučiasi. Vaikas turi teisę atsisakyti kalbėtis, ši jo teisė yra gerbiama. Jeigu gynėjas mato, kad vaikui skaudu kalbėti arba pastebi priešiškumą, gerbia vaiko pasirinkimą ir laikinai atsitraukia.

„Su sprendimą turinčiu priimti vaiku susitikęs specialistas pasitelkia tam tikras psichologines praktikas: kalba tik ramiu tonu, išlaiko pauzes, neužduoda daug klausimų, atsakymų neskubina. Vaikas jaučiasi saugiau, kai turi erdvės ir patylėti, ir  apgalvoti savo atsakymą. Specialistai pabrėžia akių kontakto reikšmę ir dėmesį vaiko kūno kalbai – kartais iškalbingesni ne žodžiai, bet neverbalinė kalba“, – apie darbo subtilybes pasakoja Tarnybos vadovė.

Su vaikais dirbantys specialistai pastebi, kad dažnai net patys mažiausieji turi savo aiškią nuomonę ir drąsiai ją gina. Būna, kad tenka paskatinti ir padrąsinti savo sprendimą išreikšti. Yra situacijų, kai tenka padėti susivokti mintyse ir jausmuose, o pokalbiui susitikti ir ne vieną kartą. Kaip specialistui seksis pasiekti rezultatą ir išsiaiškinti vaiko nuomonę, priklauso nuo užmegzto pirminio ryšio.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos komentare sakoma, kad „valstybės dalyvės turėtų skatinti vaiką sukurti laisvą nuomonę ir sukurti aplinką, kuri leistų vaikui pasinaudoti savo teise būti išklausytam“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų. LR Vaiko teisių pagrindų įstatymas užtikrina nepilnamečio teisę išreikšti savo nuomonę.

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi