Galima įtarti, kad Radviliškio rajono savivaldybė tiesiog gina išgeriančius žmones.
Pavasarį apsigyvenęs Polekėlės kaimo daugiabutyje tiesiog pakraupau. Visko buvo, bet su tarakonais gyventi dar kažkaip neteko.
Neprašyti svečiai
Kartą vakare uždegęs šviesą pamačiau, kad nuo stalo lyg ir kažkas greitai nubėgo. Pamaniau, kad pasivaideno. Kitą dieną vėl tas pats, bet kažkaip pastebėjau, kad tai buvo tarakonas.
Pakilnojau daiktus – tikrai jis, tarakonas. Nuėjęs pas kaimyną M. Varanovą pasiskundžiau, kad pas mane atsirado gyvūnų, o jis atsakė nieko nepastebėjęs. Viskas pasikartojo po kelių dienų, savaičių.
Ir vėl aš nueinu pas kaimyną, o tada ir jis man pradėjo sakyti, kad pastebėjęs neprašytų svečių.
Neatsimenu, ar tą patį vakarą ar kitą, tarakoną pastebėjau prie kriauklės.
Na ir pradėjom abu su kaimynu tarakonus nuodyti. Tačiau abiems parūpo, iš kur tie gyviai pas mus atsirado. Prieš metus ar daugiau pas kaimynus K. D. Šumskius buvo blusų ir visi namo gyventojai žinojo apie jų gyvenimo būdą. O gyvena jie taip: neturi vandens, kanalizacijos, žmonės išgeriantys, kartu bute gyvena katinas, šuo, o atidarius duris net baisu pasižiūrėti. Gal iš kaimynų tie gyvūnai ir atkeliavo?
Dezinfekcija – brangus malonumas
Nedelsdamas nuvykstu į Tyrulių seniūnija ir prašausi pagalbos seniūno R. Liukumo. Viskas buvo šaunu, jis sutiko mums padėti. Ilgai važinėjo seniūnijos darbuotojai, ragindami kaimynus, kad jie negertų ir tvarkytųsi. Pradžioje, kai atvažiuodavo seniūnijos atstovai, Šumskiai tvarkėsi, valėsi. Žinoma, seniūnijos darbuotojai nevažinės visą gyvenimą jų kontroliuoti – žmonės turi ir savo darbus dirbti. Na, ir kaip manot, namuose vėl ,,svečių“ susilaukėme – net ir miegoti savo namuose buvo nebejauku. Vėl prašome seniūnijos padėti, o seniūnija sako neturinti lėšų, tarakonams nuodyti, nes ši procedūra nemažai kainuoja.
„O siaube, kaip reikės toliau taip gyventi?“- galvojame.
Pagalbos ieškota savivaldybėje
Su kaimynu M. Varanovu parašėme prašymą Radviliškio rajono savivaldybei, kad mums padėtų. Savivaldybė sudarė komisiją, kuri atvyktų ir esamą situaciją išsiaiškintų vietoje.
Visų šios komisijos narių neišvardinsiu, bet joje dalyvauja Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė V. Grinienė. Sulaukiau skambučio, paprašė, kad būčiau namuose, o kaimyno M. Varanovo dalyvavimas kažkodėl buvo nebūtinas. Bet juk jis taip pat buvo pasirašęs ant pateikto prašymo. Nesulaukęs komisijos, pats paskambinu ir išgirstu: „Dabar atvykti negalime, būsime gal po dviejų valandų“.
Kadangi turėjau reikalų ir negalėjau ilgiau laukti, išvykau iš namų. Po kiek laiko gaunu laišką, kuriame surašytos komisijos narių pavardės, o rašto pabaigoje parašyta, kad pažeidimų pas Šumskius K.D. nenustatyta. Vos neatsisėdau perskaitęs tą raštą. Galvoju, tai kokie gali būti atsakingi darbuotojai, jeigu nemato, kaip tie žmonės gyvena! O siaube, taip gali nutikti tik
Lietuvoje…
Iš mero ir savivaldybės administracijos darbuotojų pagalbos nesulaukta
Na ką, gyventi kažkaip reikia. Užtenka man tų iš kaimynų buto sklindančių nemalonių kvapų, keliamo jų gyvūnų triukšmo. Vėl važiuoju į savivaldybę ir jau rašau pagalbos prašymą merui A. Čepononiui. Prie rašto pridedu apie 30 nuotraukų. „Pažiūrėkite, kaip kaimynai gyvena,
padėkite, nebeįmanoma taip toliau gyventi“,- sakau.
Meras atsiunčia vėl tą pačią komisiją. Žiūriu, atvyko ir seniūnas R. Liukumas, atvyko dar daugiau darbuotojų, o kartu – ir V. Grinienė. Ji man ir sako: „Dabar eisime pas tave pasižiūrėti, kokie kvapai ir tvarka“.
„Tamsta V. Griniene, man jau jūsų paslaugų užtenka, mačiau, kaip jūsų komanda įvertino K.D. Šumskių butą. Įleisiu vieną darbuotoją, kuris gali filmuoti ir fotografuoti mano kambariuose“,- atsakiau.
Pasitikėjau seniūnu R. Liukumu, kurį įsileidau į namus. Viską jam išrodžiau ir, seniūno manymu, pas mane tikrai negalėtų veistis tarakonai.
Po mano buto apžiūros su seniūnu nusileidžiame į pirmą aukštą, prie kaimynų K.D. Šumskių durų, kur laukia visi kiti komisijos nariai. Situacija, matau, negerėja. Na, sako, taip jau žmonės gyvena, ką
čia jau ir padarysi…
„Palaukit, jei kaimynai taip gyvena, tai ir mes turime taip pat gyventi? Visokie kvapai sklinda, triukšmas, girtavimas, naktį taip pat nėra ramybės“,- bandžiau įtikinėti komisijos narius.
Pasak valdininkų, K. Šumskis skundėsi, kad aš jam pripyliau vandens prie durų. Atsakiau, kad pripyliau vandens su dezinfekuojančiomis priemonėmis, nes nuo nosį riečiančių kvapų neįmanoma praeiti pro šį butą.
Vietoje užuojautos, V. Grinienė man mestelėjo: „Aš kaimynų vietoje tave būčiau padavusi į teismą ir būtum baudą gavęs“.
Atsakiau, kad baudą būčiau susimokėjęs. Tačiau savivaldybės specialistė ir toliau mane „auklėjo“:
„Žiemą bute negyveni, apie tai reikėtų pranešti specialioms tarnyboms“.
Reikia pažymėti, kad iš viso aštuonbučio žiemą gyvenami tik trys butai. Tai va taip sprendžia problemas mero A. Čepononio atsiųsti darbuotojai.
Situaciją „išvairavo“ seniūnas
Susidariusią nemalonią situaciją padėjo išspręsti seniūnas R. Liukumas. Jis paliepė kaimynams pradėti tvarkytis, o turėdamas laiko pažadėjo užsukti pažiūrėti, kaip sekasi.
Praėjo žiema, pavasarį vėl atvykus gyventi tarakonų nebesimatė – gal per žiemą sušalo?
Kvapai iš kaimynų buto sklinda, bet juk nesiskųsi kiekvieną kartą. Taip ir gyvename kaimyniškai. Dabar orai vėsta, mažiau langus prasidarai, mažiau ir uostai kaimyno smarvę.
Tačiau iš šios situacijos supratau, kad savivaldybėje yra „superinių“ darbuotojų. Juk į savivaldybę
žmonės ateina pagalbos, o ne patyčių klausytis. Aš tikrai nebenorėčiau turėti daugiau reikalų su tokia savivaldybės darbuotoja kaip V. Grinienė.
P.S.
Prieš savivaldybės komisijos atvykimą kalbėjausi su kito namo kaimynu ir jis pasakė: „Ar žinai, kad nori tave apkaltinti, jog per garsiai kieme leidi muziką? Buvo atėję ir klausė, ar pasirašyčiau dėl garsios muzikos“. Supratau, kad kaimynai nesirašė ir manęs nebuvo kaip apkaltinti. Mano muzika kaimynams netrukdė, juk svarbiausia, kad ji nebūtų leidžiama naktį. Vadinasi, savivaldybės komisija buvo atvykusi ne problemos spręsti, o mane apkaltinti?!
Saulius Taločka
