Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Rajono ugniagesiai dirba ir su „prabangia“ antikvarine technika

Avatar

Paskelbta

data

Gegužės 13 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko, Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Radviliškio rajono savivaldybės priešgaisrinės saugos tarnybos viršininkas Antanas Vaičiūnas ir Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  inspektorius Donatas Stakvilevičius.
Pagrindinės problemos – technika ir darbuotojai
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  inspektorius D. Stakvilevičiaus popietės dalyviams papasakojo apie ugniagesių darbą bei pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama: „Radviliškio priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą  finansuoja Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas, tačiau  biudžetas nėra toks, kokio norėtųsi, suktis turime su tuo, ką gauname. Pagrindinė problemos – mūsų automobilių parkas morališkai ir techniškai pasenęs,  ugniagesių gelbėtojų sudėtis nėra pilnai suformuota, o ir laukiančiųjų  „už slenksčių“ į laisvas darbo vietas nėra. Atsiranda jaunų vyrų, kurie, baigę ugniagesių gelbėtojų mokyklą, turėtų penkerius metus pagal trišalę sutartį atitarnauti rajone, tačiau jie pasitraukia iš tarnybos, sumoka netesybas ir išvyksta. Tai socialinė problema. Nors ugniagesiai ir susiduria su kai kuriomis problemomis, gyventojai gali jaustis saugiai –  budime visą parą“.
Radviliškio rajono savivaldybės priešgaisrinės saugos tarnybos viršininkas A. Vaičiūnas taip pat  pristatė savo tarnybą: „Radviliškio savivaldybės saugos tarnybos darbo plotai – kaimai. Turime 6 priešgaisrines komandas: Šeduvos, Baisogalos, Grinkiškio, Šiaulėnų, Šaukoto, Sidabravo. Turime 8 automobilius, iš kurių 6 – nuolatiniame budėjime. Kiekvienoje komandoje dirba  po 9 ugniagesius – 8 ugniagesiai ir 1 vairuotojas, atliekantis tas pačias funkcijas kaip ir ugniagesiai. Mūsų tarnyboje iš viso  54 etatai, o su viršininku ir buhaltere –  56. Technika taip pat pasenusi – automobiliams jau   per 30 metų. Tarnyboje pagal sutartis dirba kaimo žmonės. Jeigu į gaisrą atvykstame pirmi, pradedame gesinimo darbus, po to prisijungia sukarinta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Pasitaiko, kad  kartais budi po vieną ugniagesį, nes trūksta lėšų atlyginimams. Iš gaunamų lėšų  87 proc. išleidžiame atlyginimams, o likusias – darbo rūbams, įvairiems valikliams, reikalingiems technikai po gaisro valyti. Prie mūsų finansavimo prisideda ir  Savivaldybė – Šeduvos ugniagesių komandai nupirktas neblogas automobilis, lėšų  skirta ir  Baisogalai. Mūsų ugniagesiai dirba  tą patį darbą, kaip ir sukarinta tarnyba“.
Technika – beveik antikvariatas
Popietės dalyviams parūpo, kokio senumo automobiliais ugniagesiai gelbėtojai vyksta į gaisrus, nes buvo užsiminta, kad  didžiausia problema – pasenusi technika.
„Mūsų automobilių amžius gražus ir garbingas, jo vidurkis – 20-24 metai“,- pajuokavo D. Stakvilevičius.
Pasirodo, Radviliškio ugniagesiai gelbėtojai turi 1981 m. pagamintą vandenvežį, kuris veža 8 kubus vandens, dar yra pakankami geras ir vyksta ten, kur nėra vandens. Pagrindiniam „Magirus“ markės  automobiliui 15 metų, legendinis „Zilas“  pagamintas 1990 metais ir naudojamas  atvirų teritorijų gesinimui, nes yra didesnio pravažumo. Yra ir džiugi naujiena – šiuo metu Radviliškio ugniagesiams gelbėtojams komplektuojamas naujas automobilis, kuris atvyks rudenį. „Galima sakyti, kad Radviliškio rajono ugniagesiai dirba su prabangiais antikvariniais automobiliais“,- pajuokavo bendruomenės pirmininkas.

Apie gaisrus ir kaip jų išvengti
Popietėje buvo kalbėta apie šiemet jau kilusius gaisrus ir kaip jų išvengti. „Padidintos rizikos objektuose – UAB „Multimeda“ ir UAB „Gairelita“ šiemet jau įvyko po gaisrą. „Gairelitoje“ gaisro priežastis buvo techninė, didelės žalos nebuvo padaryta. Situacija gamykloje pasikeitusi dėl technologinio proceso – pjuvenų žaliava neužsistovi, pavojus kaip ir atslūgęs. „Multimedoje“ gaisras įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus – degė nenaudojama būdelė, kurioje elektra atjungta ir į ją susirenka pailsėti darbininkai. Nuostolių padaryta nebuvo, įmonės teritorija švari ir prižiūrima.   
Šiaulėnų seniūnijoje, Sklioriškių kaime, kilusiame gaisre žmogus mirė ne dėl gaisro. Žuvusiojo asmenybė buvo sudėtinga, jis mėgo deginti žolę. Nuo aplink sodyba deginamos žolės ugnis išplito, tačiau žmogus mirė ne dėl dūmų ir ne dėl ugnies“,- sakė D. Stakvilevičius.

Pasak inspektoriaus, visiems Radviliškio rajono gyventojams reikėtų žinoti ir atsiminti, kad miestuose ir miesteliuose deginti laužus griežtai draudžiama – turime būti kultūringi ir civilizuoti, niekam negalima sukelti nepatogumų kaimynams.
Kaimo teritorijose galima deginti augalinės kilmės atliekas atstumu 30 m nuo pastatų tik tokiu atveju, jeigu negalima tų žaliavų panaudoti ir jeigu tai ekonomiškai nenaudinga, pavyzdžiui, negalima padaryti komposto, nedidelio medžių šakų kiekio neverta mulčiuoti.  Kaime kūrenant laužus, atstumas nuo pievų ir miškų turi būti 50 metrų. Tiesa, jeigu pieva nešienauta jau daugelį metų, 50 metrų gali būti ir per mažai – ne kartą ugniagesiai  susidūrė su pievose išplitusiais gaisrais. Šiemet jau kilo 2 miško, 35 pievų bei atvirų teritorijų gaisrai, o iš viso jau buvo 79 gaisrai.
Dar vienas ribojimas su laužų deginimais – esant 4-5 klasių gaisringumui, laužus draudžiama kūrenti bet kur. Sausroje net krosnyje deginti šiukšles labai pavojinga – galima likti be stogo, nes,  išsausėjus medžiagoms, bet kokia kibirkštėlė gali būti pavojinga.
Vasara – laikas pasirūpinti krosnimis

Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  inspektorius D. Stakvilevičius popietės dalyvius kvietė vasarą išsivalyti kaminus ir tinkamai pasiruošti būsimam krosnių kūrenimo sezonui: „Suodžiai kamine dega ir valandą – žiūrint, koks susidaręs jų kiekis kamine, kokios dervos užsistovėję. Vasara – pats laikas pradėti rūpintis kaminais, nes dėl jų gaisrų gaunama po 30-40 iškvietimų per metus. Šiuos gaisrus dažniausiai pamato kaimynai, nes užsidega stogas. Daugiau suodžių kamine susikaupia, kai krosnys kūrenamos nekokybišku ar  šlapiu kuru. Prastas kuras yra   beržinės malkos, nes nuo jų žievės dervų susidaro daug suodžių ir greitai užsineša kaminai. Kaminus valyti daugiau nei 2 kartus per metus. Jeigu yra baimė, kad kaminas gali užsidegti, kviečiame priešgaisrines tarnybas, kurios kaminą ataušins ir jį stebės. Jeigu užsidegė kaminas, pirmiausia reikia uždaryti oro padavimą. Taip pat reikia stebėti, ar  žiežirbos per kaminą neina –  tai gerai matyti tamsoje. Žiežirbos per kaminą eina dėl didelės traukos, tad būtina sureguliuoti krosnies sklendes arba ant kamino viršaus uždėti tinkliuką – jo akutės pagauna žarijas“.
Inspektoriui paantrino ir bendruomenės pirmininkas: „Turiu kelis objektus, kuriuose profilaktiškai kartą per metus išvalome kaminus“.
Durpynų gaisrai
„Radviliškio rajone vasarą ugniagesiai nuolat gesindavo gaisrus, kilusius durpynuose. Kokia šiemet situacija su šiais gaisrais?“,- klausė svečių bendruomenės pirmininkas.
„Durpynų gaisrų problema sumažėjo iki minimumo. Atsimenu, kada ten vasarą ugniagesiai gyvendavo savaites. Durpynus stebime, atliekame reidus. Juos saugo ir savininkai, nes gaisrai yra nuostolis, trukdymas gamybai. Neseniai degė  miškas prie Tyrulių durpyno, bet per dieną buvo užgesintas“,-  atsakė inspektorius D. Stakvilevičius. 

Ugniagesių tarnybos trukmė ir atlyginimas
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius domėjosi, kiek metų ugniagesiams reikia ištarnauti, kad būtų išleisti į pensiją ir koks jų atlyginimas.„Mūsų tarnyboje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrai į pensiją išleidžiami nuo  65 metų. Ugniagesiai gauna  minimalų atlyginimą su  plius 1 procentu, o tai sudarytų apie  450 eurų. Darbo grafikas – 1 parą dirbi, 3 laisvas“,- sakė A. Vaičiūnas.
„Sukarintoje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje į pensiją  išleidžiami  20 metų ištarnavę ugniagesiai gelbėtojai. Atlyginimo vidurkis apie 600 eurų, tačiau jis priklauso nuo darbo stažo, laipsnio, mokama  už darbą pavojingomis sąlygomis, už darbą su kvėpavimo aparatais. Tik atrodo, kad ugniagesiai turi laisvo laiko, visada žvalūs ir šaltų nervų, tačiau statistika rodo, kad jie, kaip ir policijos pareigūnai, dažnai kenčia nuo streso, serga  širdies, nugaros, nervų ligomis. Ugniagesių darbas sudėtingas: negalima ramiai žiūrėti į gaisre sumaitotą žmogų, į be stogo likusius žmones“,- į klausimą atsakė D. Stakvilevičius.
Kas pirmi vyksta į gaisrą?
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius domėjosi, kas, gavus nelaimės signalą,  pirmi vyksta į gaisrą – sukarinta ugniagesių gelbėtojų komanda ar priešgaisrinės saugos tarnybos ugniagesiai?
„Nelaimės  signalas iš Pagalbos centro gaunamas bendrai. Pagalbos centras pasako, kuriai komandai išvykti, nes  pagal adresą žino, kuri yra arčiausiai. Jeigu didelis gaisras, atvažiuoja ugniagesiai net iš kaimyninio rajono. Pavyzdžiui, jeigu Radviliškyje dega kaminas, važiuoja ugniagesiai iš  Šeduvos“,- atsakė svečiai.

Kodėl į gaisrą atvyko vienas ugniagesys?
Bendruomenės pirmininkas pasiteiravo A.Vaičiūno, kodėl į gaisrą Acokavų kaime atvyko tik vienas ugniagesys.
„Į gaisrą  vienas darbuotojas  vyksta ne iš apsileidimo, tenka budėti ir po vieną taupant lėšas, nes negauname jų tiek, kiek prašome. Stengiamės, kad po vieną ugniagesiai budėtų dieną, kai kyla mažiau gaisrų, vakare visada budi po  du darbuotojus. Šiuo atveju budėjo vienas žmogus, nes gaisras kilo dieną. Kad visada budėtų po du darbuotojus, turėtų būti 9,5 etato – 3 papildomi žmonės. Šiuo metu nedarbingumą turi 4 žmonės. Šeduvoje ir Baisogaloje, kur daugiau išvažiavimų, budi po du žmones, dar yra  30 savanorių, kuriuos galima išsikviesti“,- atsakė Priešgaisrinės saugos tarnybos viršininkas.
Bendravimas su savanoriais

Bendruomenės pirmininkas svečių pasiteiravo, kaip aktyviai ugniagesiai bendrauja su savanoriais.
„Bendravimas su savanoriais minimalus. Mes dar mokomės, trūksta bazinių teisių ir tradicijų. Žmonės reikalingiausi pradiniu gaisro momentu, tačiau savanorių prisišaukti nėra kaip. Kitose šalyse kitoks darbdavių požiūris į savanorius, jie gyvena tokiu atstumu, kad per 5 minutes atsirastų gelbėjimo tarnyboje ir į gaisrą išvyksta kartu su gelbėtojais. Savanoriai neturi fizinės parengties, kad esant ekstremalioms situacijoms dalyvautų kartu su gelbėtojais. Savanoriais širdy gali būti kiekvienas, jeigu aplinkiniams padėsime patarimu, geranorišku draudimu“,- sakė D. Stakvilevičius.

„Prieš dvejus metus buvo Departamentų nuostata, kad kaimuose budėtų 4 savanoriai ir 4 ugniagesiai. Tačiau, kad savanoris atvyktų vidury nakties, nelabai tikėtina. Beje, savanoriams neskirtos lėšos, o su paprastais rūbais žmogus neis į gaisrą, jį reikia ir apmokyti. Veltui, kai žmonės vos pragyvena, savo kuro deginti niekas nenori, o savanoriams mokėti neturime lėšų“,- D. Stakvilevičiui paantrino A.Vaičiūnas.

Ar užtikrinamas saugumas geležinkelyje?
Bendruomenės narys A. Vitartas domėjosi, ar pakankami ugniagesiai bendrauja su geležinkelio vadovais, nes ištikus didelei avarijai geležinkelyje, būtų „nušluotas“ visas Radviliškis.
„Yra sudaryti pajėgų išsiuntimų planai  – geležinkelio teritorijoje prakiurus  cisternai ir pradėjus eiti dujoms, ugniagesiai budėjo. Taip pat yra incidentų likvidavimo planai, geležinkelis kas 3 metus  tikrinamas įvairių tarnybų. Vyksta ir praktinės pratybos“,- atsakė svečiai. Ugniagesiai saugumą užtikrina ir įvairių renginių metu. „Praėjusią vasarą Antaniškių miške vyko bendruomenės Vasaros šventė. Ugniagesiai gelbėtojai atvykę pademonstravo savo techniką, o  tuo metu buvo labai sausa ir tikrai jautėmės saugiau, kai šventėje budėjo ugniagesiai, ačiū jiems“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Susitikimo pabaigoje svečiams už suteiktą naudingą informaciją bei įdomų pasakojimą bendruomenės nariai padėkojo aplodismentais, o pirmininkas G.Lipnevičius įteikė mėnesio savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratas.
„Kavos popietės“ dalyvius kava vaišino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės narės: S.Skorkaitė, V.Mataitienė, J.Bagdžiūnienė.

„Radviliškio krašto“ informacija




Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietės svečiai – Šiaulių atliekų tvarkymo centro vadovai

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 16 dieną  „Radviliškio krašto bendruomenės“  popietėje, Tarybos nario ir bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) atstovai: direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas  bei Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.
Bendruomenės nariai svečiams uždavė nemažai klausimų, susijusių su atliekų rinkliavos kainomis bei atliekų tvarkymu ir jų surinkimo tvarka.

ŠRATC veiklos pristatymas
Susitikimo pradžioje Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas pristatė Centro veiklą: „Mūsų įstaigoje dirba per 80 darbuotojų, kiekviename mūsų administruojamame  rajone dirba po tris darbuotojus, sudėjus su rinkliavos savivaldybės padalinyje dirbančiu darbuotoju – 4 darbuotojai. Šie darbuotojai „prisiliečia“ prie atliekų tvarkymo bei rinkliavos,  jūs juos sutinkate pasinaudoję ta paslauga, už kurią mokate. Taip pat ŠRATC dirba 21 administracijos darbuotojas, kurie nesibodi kartais apsimauti pirštines ir „pasiknaisioti“ atliekose. Atrodytų, kad 80 darbuotojai tai yra daug, bet ŠRATC regiono įmonė. Man atrodo, kad darbuotojų nėra daug, mes daug ko nesuspėjame, bet stengiamės, kad mūsų paslaugos būtų kuo kokybiškesnės. Radviliškio rajone, kaip ir visur, atliekos brangs. Ir ne dėl to, kad norėtume didesnių atlyginimų ar nusipirkti geresnių mašinų – brangs atliekų tvarkymo kaštai.
Prieš dvejus metus uždarinėjome objektus, kurie nešė nuostolius. Radviliškio rajone  uždaryti trys atliekų surinkimo punktai, nes jais žmonės nesinaudojo. Paslauga, kuri kainuoja, turi duoti naudą. Buvo pasirinktas  pats pigiausias atliekų tvarkymo būdas – rūšiavimas vietoje, kur susidaro atliekos. Sąvartynas gauna vis mažiau atliekų ir jos nešalinamos. Išrūšiuotos atliekos keliauja kas kur: žaliosios atliekos – į kompostavimą, pakuotės – pas perdirbėjus, kurie atskirai rūšiuoja kartoną, plastiką, popierių ir t. t. – viso į 7-8 frakcijas. Mūsų prašymas gyventojams – rūšiuoti atsakingai, domėtis rūšiavimo naujovėmis. Šiandien Radviliškio savivaldybėje konteinerių ūkis 90 proc.  aprūpina gyventojus reikiamais konteineriais, tad rūšiavimui visos galimybės yra“.
Rūšiavimui sąlygos yra
Pokalbio metu P. Žaltauskas bendruomenės narių paklausė, kas turi  žaliųjų atliekų konteinerius, taip pat konteinerius žolei, plastikui, popieriui  ir stiklui.  Pasirodė, kad dauguma popietės dalyvių, gyvenančių individualiuose namuose, juos turi.
Pasak svečio, jeigu gyventojas neturi šių konteinerių – ne problema. Yra bendro naudojimo konteineriai, į kuriuos galima sumesti pakuotes, tačiau kiekvienas sąmoningas gyventojas stengiasi jau parduotuvėje atsikratyti pakuočių.
Mokykimės vartoti atsakingai
„Pastaruoju metu problema – obuoliai. Žmogus miesto centre turi penkias obelis, o obuolių tris kubus sumetame į konteinerį, reikalauja, kad kasdien išvežtų konteinerius, o po to skundžiasi, jos brangiai moka už atliekas. Pavasarį reikia pagalvoti, kur dėsite obuolius – gal reikia keisti obelų rūšis. Kita vertus, obuolių ar daržovių pertekliumi galima pasidalinti su kaimynais, tai daug geriau nei išmesti į konteinerius“,- kaip atsikratyti sodo gėrybių pertekliumi patarė svečias.
„Nerimą kelia ir tekstilės atliekos – seni rūbai keliauja į konteinerius. Radviliškio savivaldybė jau yra nupirkusi tekstilės konteinerių, kurie greitai bus pastatyti mieste ir žmonės galės jais naudotis.
Besaikiu vartojimu mes patys save nubaudžiame – už atliekų išvežimą sumokame ir dar mokame už jų sutvarkymą. Pirmiausia siūlyčiau suvokti, kad rūšiavimas privalomas, taip pat atsakingiau vartokime ir prieš pirkdami daiktą užduokime sau klausimą „Ar man to reikia?“. Stenkimės gyventi lengviau, neapsikrauti nereikalingais daiktais“,- sakė ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas.
Svečiui paantrino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius: „Mūsų bendruomenė prisideda prie labai gero darbo – nemetame tekstilės atliekų į konteinerius, o priimame „Radviliškio rajono paramos centre“, krauname į mašinas ir išvežame į  kaimus ar nepasiturintiems gyventojams. Jie mūsų labai laukia“.
Buvo aptartas taros surinkimo klausimas
„Šiuo metu už plastikinius butelius ar skardines parduotuvėje palikdami 10 centų užstatą, priimame žaidimo taisykles – šias atliekas tvarkingai priduodame į taromatą ir pasiimame savo 10 centų. Už šių atliekų tvarkymą jūs jau nebemokėsite – gamintojai jas perdirbs. Tačiau jeigu plastikinį buteliuką įmesite į bendro naudojimo konteinerį, prarasite 10 centų ir dar turėsite susimokėti, kad šiukšlės iš konteinerio bus išrūšiuotos, o sulaužytą plastikinį butelį reikės vežti deginti į Klaipėdą. Jūs šiuo metu mokate už bendro naudojimo atliekų tvarkymą, o tai yra ne pakuotės, ne plastikas, ne popierius, ne tekstilė, ne stambiagabaritės atliekos. Tačiau šiuo metu atvežamuose konteineriuose  būna prikrauta ir plastiko, ir popieriaus, ir tekstilės“,- pastebėjo svečias.
Pasak ŠRATC direktoriaus pavaduotojo, jeigu  išveždami konteinerius iš nuosavų namų vežėjai mato, kad juose yra netinkamos atliekos, jų neveža. Pavyzdžiui, jeigu žaliųjų atliekų konteineryje ant viršaus yra pridėta kartono, jo netuština. Tada paprastai prasideda gyventojų nusiskundimai bei reikalavimai: „Aš moku ir konteineris privalo būti ištuštintas“.  Apie atliekų rūšiavimo būtinumą ir naudą Centro darbuotojai stengiasi kuo daugiau  šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas moko darželinukus, mokinius.
„Iš ŠRATC administracijos darbuotojų atėmiau šiukšliadėžes, kurios būdavo po stalais – juk ne tokie esame užsiėmę, kad  nebereikalingus popierius išmestume į bendrojo naudojimo konteinerį, ant kurio užrašyta „Popierius“.  Jeigu nebūtų atliekų rūšiavimo konteinerių, mes būtume dar didesnėje duobėje, negu šiandien. Prisiminkite ir pasakykite kitiems, kad šie konteineriai turi dirbti“,- sakė P. Žaltauskas.
Apie iššūkius bei problemas
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovo M. Tamošiūno, su kokiomis problemomis susiduria, kokius darbus atlieka Centras.

„Reikia pasidžiaugti, kad gyventojai gerai reagavo į rinkliavos tvarkos pasikeitimą. Pasikeitus teisės aktų reikalavimams, turėjo būti įveikti iššūkiai, kilo daug diskusijų. Rinkliavos kaina po truputį padidėjo. Žmonės geranoriškai moka rinkliavą, rūpinasi savo duomenų tikslumu, palaipsniui mažėja skolininkų skaičius. Vienam namų ūkiui per metus tenka apie toną atliekų, tai ar sumokama rinkliava didelė? Tonos atliekų sutvarkymo sąnaudas palyginus su paties atliekų turėtojo laiko sąnaudomis vien šiam kiekiui išnešti iš namų, jas galima būtų prilyginti minimaliu atlyginimu apmokamam darbui“,- sakė M. Tamošiūnas.
„2009 m. Radviliškio savivaldybėje buvo surinkta 15 tūkst. 200 tonų atliekų, praėjusiais metais – 11 tūkst. 220 tonų. Padidėjo didelio gabarito atliekų, žaliųjų atliekų surinkimas. Jeigu bus per metus surenkama apie 6-7 tonas, vadinasi, žmonės išmoko rūšiuoti atliekas ir  reikės žengti kitą žingsnį – keisti vartojimo būdą“ – kolegai paantrino P. Žaltauskas.
Apie stambiagabarites atliekas
Laukiau klausimų apie didžiąsias atliekas. Viską galima padaryti, galima surinkti šias atliekas kasdien, bet tai kainuos. Šių atliekų išvežimas numatytas tris kartus per metus. Radviliškyje per metus buvo 137 apvažiavimai. Prie daugiabučių namų stambiagabaritės atliekos paliekamas kiekvieną savaitę. Vežėjas gauna baudas ir priekaištų, kodėl jų nesurinko, tačiau surinkus jų kitą dieną vėl atsiranda. Ir iš kur tų baldų atsiranda? Su savivaldybe ieškome sprendimų, kaip šią situaciją pagerinti,- sakė Centro direktoriaus pavaduotojas..
Bendruomenės narė teiravosi, kodėl niekas neišveža  Žemaitės gatvėje išmestų dviejų čiužinių ir  spintelės – jie visą savaitę guli lietuje.
Pasak P. Žaltausko, turime klausti, ne kodėl neišveža, bet kodėl ten kažkas padėjo senus baldus, o neišvežė jų į Žiūronų aikštelę.

G. Lipnevičius teiravosi,  kiek reikia mokėti už atliekų pridavimą stambiagabaritinėse aikštelėse.
„Radviliškio savivaldybėje yra Šeduvos, Baisogalos atliekų priėmimo punktai, Žiūronų  didelio gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo punktas ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Miesto gyventojai – pradedant padangomis, baigiant gyvsidabriu ar žaliosiomis atliekomis, gali vežti atliekas į aikšteles. Atliekų kiekis ribotas atitinkamai pagal atskiras rūšis, mokėti nereikia. Mes dėkingi, kad atvežate išrūšiuotas atliekas, o nepaliekate prie bendro naudojimo konteinerio“- atsakė P. Žaltauskas.

Bendruomenės gidas bei bendrijos pirmininkas Albertas Vitartas teiravosi, ar ŠRATC  su Aplinkos ministerija bendrauja draugiškai.
„Su institucijomis neišeina draugiškai sugyventi. Jeigu nebūtume lankstūs ir nesistengtume, kad Šiaulių regionui būtų naudos, būtų prasčiau. Jau dvejus metus kalbama apie maisto atliekų surinkimą. Maisto atliekos turėtų būti surenkamos atskirai, turėtų atsirasti dar vienas konteineris, tačiau tai kainuotų: atskiras konteineris, atskiras išvežimas, atskira aikštelė. Jeigu nebus skirtas finansavimas, lėšos turėtų būti surandamos iš rinkliavos. Kol kas mes prieš tai, tačiau jeigu bus Aplinkos ministerijos sprendimas, turėsime jį vykdyti“,- atsakė svečias.
Gyventojams rūpimi klausimai
Popietės dalyviai svečiams uždavė nemažai aktualių klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu, rūšiavimu bei jų išvežimu.
„Kur pilti pelenus?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Pelenus galima pilti į  mišriųjų atliekų konteinerį, tačiau atšalusius,- atsakė Centro atstovas.
„Kas kiek laiko išvežamos žaliosios atliekos“,- nuskambėjo klausimas.
Pasak Centro atstovų, žaliosios atliekos šiltuoju metų laiku išvežamos du kartus per mėnesį.
„Ar reikia mokėti mokestį už sodą, jeigu nevykdo ūkinės veiklos?“,- klausė sodo savininkas.

„Galime visi atsisakyti konteinerių, tačiau yra solidarumo mokestis – mokame už visos infrastruktūros išlaikymą, kad būtų mažiausia kaina visiems. Už sodą per metus moka 5 eurus, nepriklausomai, ar naudoja žaliųjų atliekų kompostavimą. Sodų bendrijoje pastatytais konteineriais taip pat visi sodininkai gali naudotis“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Radvilų gatvėje yra statybinių medžiagų parduotuvė, penktadienį išveža šiukšles, būna konteineriai pilni, atidaryti, aplink mėtosi šiukšlės. Ar nenusimato konteinerius uždengti stogeliu ir aptverti jų teritoriją bei ją užrakinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų raktą?“,- klausė popietės dalyvė.
„Pirmas žingsnis buvo nukreiptas į individualių namų šiukšlių mažinimo kiekį. Radviliškyje numatyta 107 atliekų surinkimo aikštelių rekonstrukcija – 71 antžeminė, 36 pusiau požeminės. Užrakinti aikšteles būtų teisinga, bet ne iš karto tai galima atlikti. Aikštelės, kokios buvo, nebeatitinka reikalavimų. Naujų aikštelių priežiūra ir kontrolė bus kitokia“,- atsakė ŠRATC atstovas.
„Keičiu balkoną, kur kreiptis, kad išvežtų seno balkono medieną?“,- teiravosi bendruomenės narė.
„Turėtumėte derintis prie  numatyto stambiagabaričių atliekų išvežimo laiko. Taip pat galima bet kada  šias atliekas nuvežti į Žiūronų aikštelę darbo laiku“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Kieme auga didelis ąžuolas, žaliųjų atliekų konteineris mažas, nukritę medžio lapai netelpa, vežėjai neima nukritusių lapų maišų. Prašau, kad pakeistų žaliųjų atliekų konteinerį didesniu. Galimybių vežti į Žiūronų aikštelę nukritusių lapų neturiu galimybės. Ką daryti?“,- teiravosi moteris.

„Suprantama, kad vežėjai neima maišelių – jų kilnoti neleidžia higienos normos,taip pat jų negalima sumesti į šiukšliavėžę – privalėtų maišelį praplėšti, iškratyti. Vienintelė išeitis dalykas – vežti į Žiūronų kompostavimo aikštelę arba pasikeiti mažą dėžę į 240 kg kompostavimo dėžę. Tokia galimybė atsiranda, jeigu kuris nors gyventojas jos atsisakytų“,- atsakė ŠRATC atstovas.

„Sodų bendrijoje „Obelėlė“ yra žaliųjų atliekų konteineriai rudenį greitai prisipildo, sodininkai atliekas deda į maišus. Ar būtų galima pastatyti  du didelius konteinerius žaliosioms atliekoms?“,- klausė sodininkai. 

„Mes žiūrime, kiek galime išvežti žaliųjų atliekų. Neišvešime jų kasdien ir soduose nepastatysime penkių konteinerių. Jums suteikta paslauga, kurią gaunate. Yra numatyta iš sodų bendrijų sezonų metu išvežti žaliąsias atliekas su didmaišiais. Sodų bendrijų pirmininkai turi atsakyti, kad į tuos maišus būtų dedamos tik žaliosios atliekos“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Šiauliečiai už atliekų rinkliavą moka 20 eurų, radviliškiečiai – 24 eurus. Kodėl mokame brangiau?“- teiravosi radviliškietė.

„Yra daug faktorių. Pirmas – atliekų kiekis gyventojui. Kiek atliekų sukaupia savivaldybė, tiek įsiskaičiuojama į rinkliavą, taip pat rinkliavos dydį lemia atstumas iki sąvartyno. Radviliškio savivaldybėje rinkliavos dedamųjų skirstymas atspindi, kad užteko pinigų ir pavyko kelis tūkstančius sutaupyti, bet  rinkliavos brangimas neišvengiamas. Taršos mokestis šiemet yra 5 eurai, kitąmet bus 10 eurų. Taip pat kilo darbo užmokestis, elektros kaina, už toną atliekų sudeginimo Klaipėdoje  mokėjome 27 eurus, kitąmet šis mokestis gali būti  40 eurų – ateina tokie reikalavimai“,- atsakė P. Žaltauskas.

„ŠRATC vadyba labai silpna. Mieste konteineriai užpildomi netolygiai – gal reikėtų kai kuriuos vežti rečiau, kitus dažniau. Nupjautos žolės maišai ilgai neišvežami“,- priekaištų pažėrė  A.Vitartas.
„Į nusiskundimus, kad laiku neišvežamos atliekos, stengiamasi iš karto reaguoti. Jeigu bendraujate su vežėju ir nepavyksta susitarti, rašykite elektroninę žinutę arba pasiskambinkite mums. Vežėjas visada stengiasi taupyti lėšas, tačiau mes juos kontroliuojame“,- atsakė Centro direktoriaus pavaduotojas.

„Atliekų konteinerį išvežu iš kiemo, išveža ir kaimynas. Ar man nepriskaičiuojamas mokestis už kaimyno konteinerio ištuštinimą?“- klausė bendruomenės narė.

„Radviliškio rajone ant konteinerių yra lipdukai, kiekvieno konteinerio pakėlimas fiksuojamas, tad už kaimyno konteinerio pakėlimą jums tikrai nebus priskaičiuotas mokestis“,-  atsakė P. Žaltauskas.
„Ar negalėtų būti teikiama paslauga – kai nugeni sodo medžius, paskambini ir atvažiuoja transportas jų paimti?“,- klausė sodininkė.
„Radviliškio rajone  yra kelios įmonės, kurios gali medžius nugenėti ir išsivežti šakas už tam tikrą mokestį“,- sakė Centro atstovas.
Vilniuje yra  pakartotino naudojimo aikštelės, ar neplanuojama panašių įrengti ir Radviliškyje“- klausė bendruomenės narė.
„Žiūronų aikštelėje bus įrengta atskira patalpa, kurioje bus renkami daiktai, kuriuos atvažiavę žmonės galės pasiimti. Pirmas žingsnis buvo knygos. Jų didžiuliai keikia važiuoja į šias aikšteles, o iš jų dar geros knygos keliauja į mūsų ofiso pirmąjį aukštą, kur ateina lankytojai ir prasidėjo jų judėjimas, dalinimasis. Per savaitę iš šių aikštelių atkeliavo 6 dviračiai“,- sakė P. Žaltauskas.
„Galiu pasidžiaugti, kad ant mūsų pastato sienos yra knygų namelis, iš kurio radviliškiečių atiduotos knygos keliauja pas kitus skaitytojus. Radviliškiečių dovanojamų naudotų baldų padarome nuotraukas, keliame į internetą ir žmonės pasiima, ko jiems reikia. Tokią veiklą vykdome jau  penkerius metus,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas.

„Kaip jūs su seniūnija susiderinę atliekų aikštelių tvarkymą, kaip plaunami konteineriai“,-domėjosi A. Vitartas.

„Individualių namų savininkai savo konteineriais rūpinasi patys. Atliekų konteinerių higienos priežiūrą prie daugiabučių namų vykdo paslaugų teikėjas. Kiekvienas konteineris per metus būna du kartus išplautas. 5 metrų spindulių aplinką prie konteinerių sutvarko vežėjas – surenka  kėlimo metu išbirusias atliekas. Jeigu  vežėjas atvažiavo išpilti šiukšlių ir rado „bardaką“, turi sutvarkyti per 24 valandas. Tvarką  konteinerių aikštelėse turi palaikyti patys gyventojai“- atsakė P. Žaltauskas.

„Kur dėti šakas? Ar negalėtų rudenį vieną kartą jų išvežti?“,- nuskambėjo klausimas

„Sukarpytas šakas galima dėti į žaliųjų atliekų konteinerį, arba pristatyti į Žiūronų aikštelę“,- atsakė ŠRATC atstovas.
Išsekus klausimams, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai už išsamią informaciją svečiams padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popiečių“ metu jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, E. Siudikienė, I. Pankrašovienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenė miškininkus pasveikino su šimtmečiu

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 14 dieną, šeštadienį, visoje Lietuvoje vyko pažintinės ekskursijos po miškus, supažindinančios su  jų augimo ciklais. Šiemet švęsdama svarbią sukaktį – 100 metų Valstybinių miškų urėdijai – VĮ Radviliškio regioninis padalinys pakvietė „Radviliškio krašto bendruomenę“  kartu atšvęsti miškininkų dieną. Šia proga miškininkai  suorganizavo nuostabią  pažintinę ekskursiją.
Ekskursija prasidėjo 11 val. Radviliškio miškų urėdijos medelyne. Bendruomenės narius pasitiko Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis, Radviliškio medelyno viršininkas Dainius Dapkus bei vyr. miškininkas Gediminas Povilauskas. Dainius Dapkus papasakojo apie darbus medelyne – nuo sėklos iki medžio, vedžiojo po modernius šiltnamius ir pasakojo apie juose auginamus medelius bei sodinukų  priežiūrą.
Po ekskursijos visi jos dalyviai susėdo į autobusiuką kelionę tęsė Aukštelkų girininkijoje. Aukštelkų girininkas Evaldas Kuodis pasakojo apie miško gyvenimo ciklus, pavedžiojo po jaunuolynus, brandų mišką, sengirę, atsodintus miškų plotus bei kirtavietes. „Radviliškio krašto bendruomenės“  nariai įdėmiai klausėsi girininko pasakojimo, tačiau visų akys krypo į miško gilumą – o gal grybų pamatysim?
„Radviliškio krašto bendruomenės“ narius stebino ne tik miškininko darbų gausa ir įvairovė, bet ir aplankytos  įdomios vietos, pasakojimai, faktai, skaičiai. Tai buvo puiki proga pažinti dar nepažintą ir neatrastą miško gyvenimą, lydint patyrusių gidų – profesionalių miškininkų.
Po ilgos, bet įdomios ekskursijos bendruomenės nariai pasiekė  kelionės tikslą –  laukiantį egzaminą „Atpažink medį“. Užduotis buvo nelengva, bet urėdijos darbuotojai padėjo ją įveikti.
Vėliau bendruomenės narių laukė paruoštos vaišės, kur buvo pasidalinta įdomios ir prasmingos ekskursijos įspūdžiais, aptartas nelengvas miškininkų darbas.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius visos bendruomenės vardu pasveikino miškininkus su šimtmečiu, palinkėjo stiprybės jų nelengvame darbe bei miškininkų kolektyvui įteikė net penkias skaitomiausio Radviliškio miesto ir rajono savaitraščio „Radviliškio kraštas“  prenumeratas.
Visi keliauninkai į namus grįžo geros nuotaikos ir pilni įspūdžių. Nuoširdžiai dėkojame Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovui Gintarui Nemuniui, medelyno vadovui Dainiui Dapkui, vyr. miškininkui Gediminui Povilauskui, Aukštelkų girininkui Evaldui Kuodžiui bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už ypač įdomią kelionę.

„Radviliški krašto bendruomenės“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019