Rajono ugniagesiai dirba ir su „prabangia“ antikvarine technika

Gegužės 13 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko, Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Radviliškio rajono savivaldybės priešgaisrinės saugos tarnybos viršininkas Antanas Vaičiūnas ir Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  inspektorius Donatas Stakvilevičius.
Pagrindinės problemos – technika ir darbuotojai
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  inspektorius D. Stakvilevičiaus popietės dalyviams papasakojo apie ugniagesių darbą bei pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama: „Radviliškio priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą  finansuoja Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas, tačiau  biudžetas nėra toks, kokio norėtųsi, suktis turime su tuo, ką gauname. Pagrindinė problemos – mūsų automobilių parkas morališkai ir techniškai pasenęs,  ugniagesių gelbėtojų sudėtis nėra pilnai suformuota, o ir laukiančiųjų  „už slenksčių“ į laisvas darbo vietas nėra. Atsiranda jaunų vyrų, kurie, baigę ugniagesių gelbėtojų mokyklą, turėtų penkerius metus pagal trišalę sutartį atitarnauti rajone, tačiau jie pasitraukia iš tarnybos, sumoka netesybas ir išvyksta. Tai socialinė problema. Nors ugniagesiai ir susiduria su kai kuriomis problemomis, gyventojai gali jaustis saugiai –  budime visą parą“.
Radviliškio rajono savivaldybės priešgaisrinės saugos tarnybos viršininkas A. Vaičiūnas taip pat  pristatė savo tarnybą: „Radviliškio savivaldybės saugos tarnybos darbo plotai – kaimai. Turime 6 priešgaisrines komandas: Šeduvos, Baisogalos, Grinkiškio, Šiaulėnų, Šaukoto, Sidabravo. Turime 8 automobilius, iš kurių 6 – nuolatiniame budėjime. Kiekvienoje komandoje dirba  po 9 ugniagesius – 8 ugniagesiai ir 1 vairuotojas, atliekantis tas pačias funkcijas kaip ir ugniagesiai. Mūsų tarnyboje iš viso  54 etatai, o su viršininku ir buhaltere –  56. Technika taip pat pasenusi – automobiliams jau   per 30 metų. Tarnyboje pagal sutartis dirba kaimo žmonės. Jeigu į gaisrą atvykstame pirmi, pradedame gesinimo darbus, po to prisijungia sukarinta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Pasitaiko, kad  kartais budi po vieną ugniagesį, nes trūksta lėšų atlyginimams. Iš gaunamų lėšų  87 proc. išleidžiame atlyginimams, o likusias – darbo rūbams, įvairiems valikliams, reikalingiems technikai po gaisro valyti. Prie mūsų finansavimo prisideda ir  Savivaldybė – Šeduvos ugniagesių komandai nupirktas neblogas automobilis, lėšų  skirta ir  Baisogalai. Mūsų ugniagesiai dirba  tą patį darbą, kaip ir sukarinta tarnyba“.
Technika – beveik antikvariatas
Popietės dalyviams parūpo, kokio senumo automobiliais ugniagesiai gelbėtojai vyksta į gaisrus, nes buvo užsiminta, kad  didžiausia problema – pasenusi technika.
„Mūsų automobilių amžius gražus ir garbingas, jo vidurkis – 20-24 metai“,- pajuokavo D. Stakvilevičius.
Pasirodo, Radviliškio ugniagesiai gelbėtojai turi 1981 m. pagamintą vandenvežį, kuris veža 8 kubus vandens, dar yra pakankami geras ir vyksta ten, kur nėra vandens. Pagrindiniam „Magirus“ markės  automobiliui 15 metų, legendinis „Zilas“  pagamintas 1990 metais ir naudojamas  atvirų teritorijų gesinimui, nes yra didesnio pravažumo. Yra ir džiugi naujiena – šiuo metu Radviliškio ugniagesiams gelbėtojams komplektuojamas naujas automobilis, kuris atvyks rudenį. „Galima sakyti, kad Radviliškio rajono ugniagesiai dirba su prabangiais antikvariniais automobiliais“,- pajuokavo bendruomenės pirmininkas.

Apie gaisrus ir kaip jų išvengti
Popietėje buvo kalbėta apie šiemet jau kilusius gaisrus ir kaip jų išvengti. „Padidintos rizikos objektuose – UAB „Multimeda“ ir UAB „Gairelita“ šiemet jau įvyko po gaisrą. „Gairelitoje“ gaisro priežastis buvo techninė, didelės žalos nebuvo padaryta. Situacija gamykloje pasikeitusi dėl technologinio proceso – pjuvenų žaliava neužsistovi, pavojus kaip ir atslūgęs. „Multimedoje“ gaisras įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus – degė nenaudojama būdelė, kurioje elektra atjungta ir į ją susirenka pailsėti darbininkai. Nuostolių padaryta nebuvo, įmonės teritorija švari ir prižiūrima.   
Šiaulėnų seniūnijoje, Sklioriškių kaime, kilusiame gaisre žmogus mirė ne dėl gaisro. Žuvusiojo asmenybė buvo sudėtinga, jis mėgo deginti žolę. Nuo aplink sodyba deginamos žolės ugnis išplito, tačiau žmogus mirė ne dėl dūmų ir ne dėl ugnies“,- sakė D. Stakvilevičius.

Pasak inspektoriaus, visiems Radviliškio rajono gyventojams reikėtų žinoti ir atsiminti, kad miestuose ir miesteliuose deginti laužus griežtai draudžiama – turime būti kultūringi ir civilizuoti, niekam negalima sukelti nepatogumų kaimynams.
Kaimo teritorijose galima deginti augalinės kilmės atliekas atstumu 30 m nuo pastatų tik tokiu atveju, jeigu negalima tų žaliavų panaudoti ir jeigu tai ekonomiškai nenaudinga, pavyzdžiui, negalima padaryti komposto, nedidelio medžių šakų kiekio neverta mulčiuoti.  Kaime kūrenant laužus, atstumas nuo pievų ir miškų turi būti 50 metrų. Tiesa, jeigu pieva nešienauta jau daugelį metų, 50 metrų gali būti ir per mažai – ne kartą ugniagesiai  susidūrė su pievose išplitusiais gaisrais. Šiemet jau kilo 2 miško, 35 pievų bei atvirų teritorijų gaisrai, o iš viso jau buvo 79 gaisrai.
Dar vienas ribojimas su laužų deginimais – esant 4-5 klasių gaisringumui, laužus draudžiama kūrenti bet kur. Sausroje net krosnyje deginti šiukšles labai pavojinga – galima likti be stogo, nes,  išsausėjus medžiagoms, bet kokia kibirkštėlė gali būti pavojinga.
Vasara – laikas pasirūpinti krosnimis

Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  inspektorius D. Stakvilevičius popietės dalyvius kvietė vasarą išsivalyti kaminus ir tinkamai pasiruošti būsimam krosnių kūrenimo sezonui: „Suodžiai kamine dega ir valandą – žiūrint, koks susidaręs jų kiekis kamine, kokios dervos užsistovėję. Vasara – pats laikas pradėti rūpintis kaminais, nes dėl jų gaisrų gaunama po 30-40 iškvietimų per metus. Šiuos gaisrus dažniausiai pamato kaimynai, nes užsidega stogas. Daugiau suodžių kamine susikaupia, kai krosnys kūrenamos nekokybišku ar  šlapiu kuru. Prastas kuras yra   beržinės malkos, nes nuo jų žievės dervų susidaro daug suodžių ir greitai užsineša kaminai. Kaminus valyti daugiau nei 2 kartus per metus. Jeigu yra baimė, kad kaminas gali užsidegti, kviečiame priešgaisrines tarnybas, kurios kaminą ataušins ir jį stebės. Jeigu užsidegė kaminas, pirmiausia reikia uždaryti oro padavimą. Taip pat reikia stebėti, ar  žiežirbos per kaminą neina –  tai gerai matyti tamsoje. Žiežirbos per kaminą eina dėl didelės traukos, tad būtina sureguliuoti krosnies sklendes arba ant kamino viršaus uždėti tinkliuką – jo akutės pagauna žarijas“.
Inspektoriui paantrino ir bendruomenės pirmininkas: „Turiu kelis objektus, kuriuose profilaktiškai kartą per metus išvalome kaminus“.
Durpynų gaisrai
„Radviliškio rajone vasarą ugniagesiai nuolat gesindavo gaisrus, kilusius durpynuose. Kokia šiemet situacija su šiais gaisrais?“,- klausė svečių bendruomenės pirmininkas.
„Durpynų gaisrų problema sumažėjo iki minimumo. Atsimenu, kada ten vasarą ugniagesiai gyvendavo savaites. Durpynus stebime, atliekame reidus. Juos saugo ir savininkai, nes gaisrai yra nuostolis, trukdymas gamybai. Neseniai degė  miškas prie Tyrulių durpyno, bet per dieną buvo užgesintas“,-  atsakė inspektorius D. Stakvilevičius. 

Ugniagesių tarnybos trukmė ir atlyginimas
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius domėjosi, kiek metų ugniagesiams reikia ištarnauti, kad būtų išleisti į pensiją ir koks jų atlyginimas.„Mūsų tarnyboje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrai į pensiją išleidžiami nuo  65 metų. Ugniagesiai gauna  minimalų atlyginimą su  plius 1 procentu, o tai sudarytų apie  450 eurų. Darbo grafikas – 1 parą dirbi, 3 laisvas“,- sakė A. Vaičiūnas.
„Sukarintoje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje į pensiją  išleidžiami  20 metų ištarnavę ugniagesiai gelbėtojai. Atlyginimo vidurkis apie 600 eurų, tačiau jis priklauso nuo darbo stažo, laipsnio, mokama  už darbą pavojingomis sąlygomis, už darbą su kvėpavimo aparatais. Tik atrodo, kad ugniagesiai turi laisvo laiko, visada žvalūs ir šaltų nervų, tačiau statistika rodo, kad jie, kaip ir policijos pareigūnai, dažnai kenčia nuo streso, serga  širdies, nugaros, nervų ligomis. Ugniagesių darbas sudėtingas: negalima ramiai žiūrėti į gaisre sumaitotą žmogų, į be stogo likusius žmones“,- į klausimą atsakė D. Stakvilevičius.
Kas pirmi vyksta į gaisrą?
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius domėjosi, kas, gavus nelaimės signalą,  pirmi vyksta į gaisrą – sukarinta ugniagesių gelbėtojų komanda ar priešgaisrinės saugos tarnybos ugniagesiai?
„Nelaimės  signalas iš Pagalbos centro gaunamas bendrai. Pagalbos centras pasako, kuriai komandai išvykti, nes  pagal adresą žino, kuri yra arčiausiai. Jeigu didelis gaisras, atvažiuoja ugniagesiai net iš kaimyninio rajono. Pavyzdžiui, jeigu Radviliškyje dega kaminas, važiuoja ugniagesiai iš  Šeduvos“,- atsakė svečiai.

Kodėl į gaisrą atvyko vienas ugniagesys?
Bendruomenės pirmininkas pasiteiravo A.Vaičiūno, kodėl į gaisrą Acokavų kaime atvyko tik vienas ugniagesys.
„Į gaisrą  vienas darbuotojas  vyksta ne iš apsileidimo, tenka budėti ir po vieną taupant lėšas, nes negauname jų tiek, kiek prašome. Stengiamės, kad po vieną ugniagesiai budėtų dieną, kai kyla mažiau gaisrų, vakare visada budi po  du darbuotojus. Šiuo atveju budėjo vienas žmogus, nes gaisras kilo dieną. Kad visada budėtų po du darbuotojus, turėtų būti 9,5 etato – 3 papildomi žmonės. Šiuo metu nedarbingumą turi 4 žmonės. Šeduvoje ir Baisogaloje, kur daugiau išvažiavimų, budi po du žmones, dar yra  30 savanorių, kuriuos galima išsikviesti“,- atsakė Priešgaisrinės saugos tarnybos viršininkas.
Bendravimas su savanoriais

Bendruomenės pirmininkas svečių pasiteiravo, kaip aktyviai ugniagesiai bendrauja su savanoriais.
„Bendravimas su savanoriais minimalus. Mes dar mokomės, trūksta bazinių teisių ir tradicijų. Žmonės reikalingiausi pradiniu gaisro momentu, tačiau savanorių prisišaukti nėra kaip. Kitose šalyse kitoks darbdavių požiūris į savanorius, jie gyvena tokiu atstumu, kad per 5 minutes atsirastų gelbėjimo tarnyboje ir į gaisrą išvyksta kartu su gelbėtojais. Savanoriai neturi fizinės parengties, kad esant ekstremalioms situacijoms dalyvautų kartu su gelbėtojais. Savanoriais širdy gali būti kiekvienas, jeigu aplinkiniams padėsime patarimu, geranorišku draudimu“,- sakė D. Stakvilevičius.

„Prieš dvejus metus buvo Departamentų nuostata, kad kaimuose budėtų 4 savanoriai ir 4 ugniagesiai. Tačiau, kad savanoris atvyktų vidury nakties, nelabai tikėtina. Beje, savanoriams neskirtos lėšos, o su paprastais rūbais žmogus neis į gaisrą, jį reikia ir apmokyti. Veltui, kai žmonės vos pragyvena, savo kuro deginti niekas nenori, o savanoriams mokėti neturime lėšų“,- D. Stakvilevičiui paantrino A.Vaičiūnas.

Ar užtikrinamas saugumas geležinkelyje?
Bendruomenės narys A. Vitartas domėjosi, ar pakankami ugniagesiai bendrauja su geležinkelio vadovais, nes ištikus didelei avarijai geležinkelyje, būtų „nušluotas“ visas Radviliškis.
„Yra sudaryti pajėgų išsiuntimų planai  – geležinkelio teritorijoje prakiurus  cisternai ir pradėjus eiti dujoms, ugniagesiai budėjo. Taip pat yra incidentų likvidavimo planai, geležinkelis kas 3 metus  tikrinamas įvairių tarnybų. Vyksta ir praktinės pratybos“,- atsakė svečiai. Ugniagesiai saugumą užtikrina ir įvairių renginių metu. „Praėjusią vasarą Antaniškių miške vyko bendruomenės Vasaros šventė. Ugniagesiai gelbėtojai atvykę pademonstravo savo techniką, o  tuo metu buvo labai sausa ir tikrai jautėmės saugiau, kai šventėje budėjo ugniagesiai, ačiū jiems“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Susitikimo pabaigoje svečiams už suteiktą naudingą informaciją bei įdomų pasakojimą bendruomenės nariai padėkojo aplodismentais, o pirmininkas G.Lipnevičius įteikė mėnesio savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratas.
„Kavos popietės“ dalyvius kava vaišino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės narės: S.Skorkaitė, V.Mataitienė, J.Bagdžiūnienė.

„Radviliškio krašto“ informacija




Total
6
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Posts