Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Rajono medicinos punktams ateina paskutinioji?

Avatar

Paskelbta

data

Pas rajono valdančiuosius kas dieną – po naujieną. Neseniai rajone buvo uždarytos Tyrulių, Pašušvio mokyklos, o šį kartą Damoklo kardas pakibo ant kaimų medicinos punktų. Jiems gresia uždarymas, nors prieš rinkimus valdantieji kalbėjo visai kitaip.

Klausimas, susijęs su medicinos punktais, spręstas savivaldybėje vykusiame  pasitarime.Liepos 25 d. Radviliškio rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl pirminės grandies sveikatos priežiūros problemų  sprendimo rajone. Pasitarime dalyvavo  Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausioji gydytoja Aistė Ginaitienė, Radviliškio PSPC direktorė  Irena Janušonienė.
Gydytojų trūkumą padės sumažinti gydytojai rezidentai
Susitikime kalbėta, kad vis labiau rajone  ryškėjanti problema, susijusi su sveikatos priežiūra, – šeimos gydytojų trūkumas. Šios problemos vienas iš sprendimo būdų – pasikviesti į Radviliškio polikliniką dirbti gydytojus rezidentus. Rugpjūčio pabaigoje  bus posėdis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vadovybės posėdis ir labai didelė tikimybė, kad Radviliškio rajono PSPC  taps rezidentūros baze. Pirmiausia bus kviečiami rezidentūrą  atlikti iš Radviliškio rajono kilę šeimos gydytojai rezidentai. „Galbūt iš 125 atvykusių rezidentų suviliosime vieną kitą jauną gydytoją ir pasilikti dirbti rajone, nes savivaldybė turi galimybę šiek tiek finansuoti persikraustymo išlaidas, yra tam tikras socialinis paketas jauniems gydytojams“,- sakė vicemeras. Ar ši politiko svajonė taps realybe, parodys laikas.
Tačiau gal vicemerui reikėtų pasidomėti, kodėl iš Radviliškio poliklinikos gydytojai išeina į privačią „MediCA klinika“, o tik po to galvoti, kaip prisišaukti  gydytojus rezidentus…
Norima diegti naujas technologijas
Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centras taip pat svarsto galimybę drauge su Vilniaus Centro poliklinika bendradarbiauti informacinių technologijų įdiegimo srityje, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu rengiama Radviliškio rajono PSPC ir Vilniaus centro poliklinikos bendradarbiavimo sutartis, kurios tikslas – išplėsti ambulatorinės slaugos paslaugų teikimą namuose  slaugomiems namuose. Pagal šį projektą būtų nupirkti nešiojamieji kardiografai, kraujo analizatoriai, šlapimo analizatoriai.
Įsigijus šią techniką, slaugytojai galės aplankyti didesnį kiekį pacientų namuose, šeimos gydytojai galės gauti tyrimų duomenis tiesiai iš paciento namų, todėl gerės įvairių ligų prevencija, bus galimybė greičiau suteikti būtinąją pagalbą, optimaliai ir efektyviai bus išnaudojamas laikas, skirtas kiekvieno paciento apžiūrai, mažės eilės poliklinikoje prie gydytojų kabinetų, gydytojui nereikės važinėti pas ligonį į namus, bus realiu laiku matoma, kokias paslaugas slaugytoja suteikė ligoniui namuose. Tikimasi, kad iki vasaros pabaigos sutartis bus pasirašyta ir Radviliškio rajonas taps  pilotiniu, tiekiantis daugiau paslaugų namuose slaugomiems ligoniams.
Prisiminkime, kad ir dėl pašto skyrių naikinimo rajonas buvo pilotiniu – lyg ir bandomuoju triušiu.
Tokios paslaugos jau yra teikiamos
Pasak Radviliškio poliklinikos  direktorės  Irenos Janušonienės slaugytojos ligoniams, slaugomiems namuose, jau teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos. Rajone  namuose slaugomas 241 ligonis. Už šį darbą  slaugytojoms Ligonių kasos  moka priedą prie atlyginimo. Turinčius visišką negalią ligonius slaugytojos per metus gali aplankyti 52 kartus – 1 kartą per savaitę. Gydytojas pas visišką negalią turinčius ligonius per metus apsilanko 12 kartų – už šiuos vizitus taip pat sumoka Ligonių kasos.
„Slaugytojos labai noriai važiuoja pas pacientus į namus ir suteikti jam ambulatorinės slaugos paslaugas, nes už jas gauna papildomus pinigus. Viena slaugytoja, turinti tūkstantį prisirašiusių ligonių atlieka paslaugų už 800 eurų, kita – tik už 51 eurą. Tai priklauso nuo to, kaip žmogus sugeba dirbti, priklauso nuo žmogaus“,- sakė poliklinikos direktorė.
Naujos technologijos kaimuose  uždarys medicinos punktus, o gal ir ambulatorijas?
Paklaustas, kokia nauda rajonui bus iš įsigytos naujos įrangos, vicemeras atsakė, kad bus lengviau dirbti gydytojui – nereikės važinėti pas ligonius, darbas palengvės ir slaugytojoms. Poliklinikos direktorė R. Janušonienė buvo atviresnė:
„Manyčiau, kad naujos technologijos padėtų sumažinti medicinos punktų skaičių – jį optimizuoti, kurių išlaikymas nemažai kainuoja. Jeigu pacientai paslaugas gaus namuose, medicinos punktų kaip ir nebereikėtų – jau dabar gydytojai išrašo elektroninius receptus. Tik iškyla klausimas, kaip pacientai bus aprūpinami medikamentais ir kur reikėtų saugoti medikamentus“,- sakė R. Janušonienė.
Pasak R. Janušonienės, kaimuose slaugytojos ir šiandien yra mobilios – jos iki 12 valandos dirba medicinos punktuose, o vėliau važinėja pas ligonius. Slaugytojos nemažai laiko praleidžia automobiliuose – kai kuriuose kaimuose ligonius skiria nuo 10  iki 25 kilometrų, tad susidaro nemažos kuro sąnaudos. Dar kainuoja ir vairuotojų etatai – ne visos felčerės turi vairuotojo pažymėjimus.
„Manau, kad medicinos punktų rajone tankis yra per didelis – pavyzdžiui šalia yra Aukštelkų ir Kalnelio  Gražionių medicinos punktai, o nuo Karčemų medicinos punkto iki  Radviliškio – tik 2 kilometrai“- potencialą ateityje optimizuoti medicinos punktus ir taip taupyti lėšas jiems išlaikyti pažymėjo poliklinikos direktorė.
Nenorom kyla asociacija, kad slaugytojos bus panašios į mobiliuosius paštininkus – suteiks ligoniams namuose visas paslaugas, gydytojai  išrašo elektroninius receptus, tad  medicinos punktai, kaip ir pašto skyriai, kaimuose nebebus reikalingi. Nepamirškime, kad įdiegiant mobiliojo paštininko paslaugas, Radviliškio rajonas taip pat buvo pilotinis. Buvo kaimuose uždaryti pašto skyriai ir gyventojai susidūrė su begale problemų, laukdami mobiliojo paštininko paslaugų: pabrango spaudos užsakymo paslaugos, paštininkams kartais neįmanoma prisiskambinti, jie neužsuka į atokesnius vienkiemius.
Ar tokie vicemero M. Pauliuko porinkiminiai veiksmai – medicinos punktų, o gal ir ambulatorijų uždarymo link, neatsisuks prieš pačius rinkėjus, Radviliškio rajono gyventojus, nes be pašto paslaugų dar gali išgyventi, tačiau be medicininės pagalbos – ne.
Bus daugiau

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Skandalingas pirkimas ligoninėje

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio ligoninės traumatologai – ortopedai garsūs visoje šalyje. Jiems ir įranga turi būti pačios aukščiausios kokybės, nes operacijų mastas kaip didžiųjų miestų respublikinėse ligoninėse. Vienas gydytojų – Tomas Januševičius – teigia, kad senasis operacinis stalas toks blogas, kad operacijos metu reikia ne tik žmogų operuoti, bet ir stalą taisyti.

Rajono valdžia ir ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas stengiasi, kad operacinę pasiektų naujas operacinis stalas. Nebūtinai geriausias, svarbu brangiausias. Kinijoje pagaminta vokiškos gaminio kopija gali atsieiti 20 tūkstančių eurų brangiau negu vokiškas originalas.

Pirkinys būtinas
Ortopedijos – traumatologijos skyriuje dirbantis T. Januševičius teigia, kad naujo operacinio stalo reikėtų jau rugsėjo mėnesį. Tada vėl padaugės atliekamų operacijų. Jis neslepia, kad yra išbandęs Vokietijos ir kitų gamintojų operacinius stalus. Taip pat išbandė ir kinų gamybos HyBase operacinį stalą. Puikiai vertinamas už pasiektus aukštus rezultatus operavimo srityje ortopedas traumatologas neslepia, kad jam tai labiausiai patikęs įrenginys. Kaip ir jo kolegoms. Gydytojus reikia suprasti, kadangi ligoninė orientuojasi į specializuotų operacijų teikimo spektrą, tad įranga jiems būtina. Jaunas gydytojas neslepia, kad nesigilina į jokius viešuosius pirkimus, nes jo darbas – gydyti pacientus.

Vykdomas pirkimas
Reikia konkrečiai kinų gamybos operacinio stalo, nėra problemų, tokį ir gausite“. Taip iš šalies atrodo visas operacinio stalo viešasis pirkimas. Balandžio 25 dieną ligoninė pateikė medicininės įrangos tiekėjams paklausimą dėl operacinio stalo techninės specifikacijos. Paprastai tariant, apklausė rinką. Vos keturias dienas laukė pastabų. Gegužės 29 dieną paskelbiamas viešasis pirkimas operacinio stalo traumatologinėms operacijoms atlikti įsigyjant finansinio lizingo būdu. Išsimokėtinai. Techninė specifikacija tokia, kad rinkos dalyviai suprato, ką konkrečiai ligoninė siekia nusipirkti.

Įmonės nesivargina
Neatsitiktinai konkurse dalyvauja tik vienas tiekėjas. Redakcijos turimais duomenimis, tai „Graina“ iš Panevėžio. Suprantama, konkurentai griežia dantų dėl pasirinktos agresyvios rinkodaros taktikos. Paprašyti pakomentuoti, kodėl nedalyvavo konkurse, įmonių atstovai neslėpdami teigė, kad neapsimokėjo gaišti laiko. „Ilsanta“, „Medicinos projektai“, „Sormedica“ ir kitų įmonių atsakingi asmenys teigė supratę iš parengtų viešojo pirkimo dokumentų, kad ligoninė nusimatė konkretų pirkinį iš konkretaus pardavėjo. Bet ar ligoninės Viešųjų pirkimų komisija yra pageidavimų koncertas? Gal yra kitų priežasčių, kodėl į pirkimo procedūras kišasi direktorius Vaidas Smalinskas? Panaši praktika buvo taikoma, kai Savivaldybės administracija „pirkosi“ VW Passat automobilius.

Dangstosi apsaugos duomenų įstatymu
Priremtas įrodymų dėl neteisėto kišimosi į pirkimą, rajono valdžios proteguotas V. Smalinskas dangstosi asmens duomenų apsauga, tačiau nesiteikia atsakyti, kaip jam pavyko sužinoti pasiūlymo kainą. Viešai prieinamuose VTEK deklaracijose nėra nurodyta tokia informacija. Turi ekstrasenso galių? Vargu . Maža to, jis kišasi į komisijos darbą, raštu atsakydamas į pretenzijas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės nuomone, įstaigos vadovas, jei nedalyvauja komisijoje ir dar nėra sudaryta pasiūlymų eilė, kainos neturi teisės žinoti Kyla klausimas, kodėl Tarybos nariams per posėdžius direktorius neteikia atsakymų apie viešuosius pirkimus? Dar daugiau. Gal verčia pavaldinius pažeisti konfidencialumo reikalavimus ir nesilaikyti įstatymo raidės?

Kinų gamybos brangiau nei vokiškas
Neįtikėtina, kad vokiška kokybė būtų pigiau vertinama negu kinų. O gal ne kokybėje atsakymas, o galimybėse ir viešojo pirkimo sąlygų nustatyme? 2019 metų vasario mėnesį Šiaulių Respublikinė ligoninė už 27 tūks. 830 eurų nusipirko Schimdt markės Diamond modelio traumatologinėms operacijoms skirtą stalą. Kalbama, kad su visomis pagalbinėmis detalėmis buvo išleista apie 50 tūkstančių eurų. O „Radviliškio ligoninės“ direktorius V. Smalinskas kone prieš mėnesį konstatavo, kad operacinis stalas kainavo 70 tūkst. eurų. Kaip bebūtų keista, už straipsnį buvo sumokėta iš ligoninės biudžeto. Už operacinių ir sterilizacinių įrangų pardavimą atsakingas „Grainos“ vadybininkas Saulius Raudeliūnas tvirtino, kad HyBase operaciniai stalai yra 30 procentų pigesni negu Vokietijos gamintojų originalai. Tiesa, jis nedrįso lyginti atskirų markių gaminių, nes teigė neturintis informacijos, ką Šiaulių ligoninė įsigijo.

Viskas teisėta
Įspraustas į kampą, V. Smalinskas į pagalbą kviečiasi policijos pareigūnus. Su pareigūnų pagalba paaiškėjo, kad ne tik stalo nėra, bet ir pirkimo procedūros neužbaigtos. Ligoninės direktorius žadėjo, kad į pateiktus klausimus jis atsakys įstatymų numatytais terminais. Deja, teisinį išsilavinimą turintis vadovas neatsakė, kodėl neturėdamas tam teisės kišasi į viešuosius pirkimus. Dar viena įdomi aplinkybė yra ta, kad V.Smalinskas uždraudė ligoninėje be jo atskiro leidimo filmuoti, fotografuoti ar net daryti garso įrašų. Todėl negalima pateikti nusidėvėjusio operacinio stalo nuotraukos.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Meras „susirūpino“ šilumos kainomis

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 7 d. rajono vadovas Antanas Čepononis sušaukė skubų pasitarimą. Valstybinė energetikos  kontrolės Taryba (buvusi kainų komisija – red. p.) pripažino, kad rajono politikai šilumos vartotojams nustatė kainą su pažeidimais.

Kol meras su žmona „atostogavo“ Portugalijoje, „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis su vyr. finansininke Vilma Smalinskiene prisidarė dar daugiau bėdų. Jie nesugebėjo vartotojui paaiškinti, kodėl apskaičiavo 5,35 cnt už kilovatvalandę, kai juos kontroliuojantys specialistai tvirtina 5,05 cento. Savivaldybės įmonė per 2018 metus pardavė 52 tūkstančius megavatvalandžių, tad prie kainos pridėtas trečdalis cento galėjo pavirsti į daugiau nei 150 tūkstančių eurų, kurią papildomai būtų sumokėję gyventojai ir įmonės.
Sveikintina A. Čepononio iniciatyva – privalu tiesiogiai rajono žmonių rinktam merui atstovauti jų interesams ir sutramdyti šilumininkų godumą. Į pasitarimą sukviesti atsakingi Administracijos specialistai – Agnė Grabauskienė ir Justė Kriuklienė su direktore Jolanta Margaitiene priešaky. Mero darbotvarkėje nurodytas aiškus tikslas – pasitarimas dėl šilumos kainų. Prasidėjus posėdžiui, atsiskleidė tikrasis tikslas. Meras ne gyventojų interesais rūpinasi, o savo prestižu. Dar daugiau. Jis puolė gelbėti bendrapartiečio, savo pavaduotojo partijos skyriuje Prano Mickaičio. Šis žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis valdininkas vadovauja strateginei Savivaldybės įmonei ir, matyt, apie šilumos gamybą tiek pats supratimo turi, kiek paprastas žmogus apie juodąsias skyles kosmose.  Vyr. finansininkė V. Smalinskienė rypavo, kad skaičiavimo metodika labai sunki ir nepatogi. Jai pritarė ir P. Mickaitis. Jie bandė gintis argumentais, kad peržvelgus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tinklalapį, esą, ir kitos šilumos gamybos įmonės darančios pažeidimų. Bet tylėjo, kad politiniu nepotizmu garsėja ne tik Radviliškis. Tai Lietuvos regionų rykštė, kai į darbą priimami ne pagal kompetencijas, o pagal atsidavimą vadovaujančios partijos skyriaus pirmininkui. Tada ir metodikos neįkandamos, ir skaičiai nesuprantami pasidaro, net du ar trys aukštieji negelbėja.
Vos penkiolika minučių trukusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad prieš žmones Savivaldybė atrodys geriau, jei ne VERT vienašališkai patvirtins šilumos kainas. Reikia sutikti su mero A. Čepononio pastebėjimu, kad iš esmės tai nieko nekeičia – ar rajono politikai patvirtins 5,05 cnt/k Wh kainą, ar vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo suteikta teise tai vienašališkai padarys VERT. Bet kodėl nesiimama realių priemonių išsiaiškinti, kam naudingas toks „apsiskaičiavimas“? Juk po pusę cento prie kiekvienos parduodamos kilovatvalandės padauginant iš tūkstančių gyventojų ir per sezoną sumos bus pakankamai įspūdingos. Deja, valdžios vyrų noras dėti milžiniškas pastangas atrodyti gražiai užgožia tūkstančių vartotojų teisę gauti sąžiningą informaciją.

Valdžia įžvelgia sąmokslą
Baigiantis pokalbiui, mero A. Čepononio išmonė ir nusimanymas ypatingai gerai atsiskleidė šiame baigiamajame pasisakyme  (kalba netaisyta): „Dėl visų pliotkų, dėl visų šnektų, kurių būna, paleiskime į viešumą, tegul girdi, tegul klauso, nepadarykime uždaro rato, kad nebūtų tik uždaras ratas, kad netaptų valstybine paslaptimi, valstybės saugumo departamento susidomėjimu, tai nueikime į tai, kad tai būtų visiškai paprastai … hmm.. todėl, kad visi skaičiavimai yra. Visi terminai yra išlaikyti Tarybos posėdžiui, tas, kas yra reikalinga. Išsiunčiame medžiagą, išsiųsime sprendimą, ir tada tik vieną prašymą turiu, kad padarykime, kad tai būtų tos trys dienos, kad sutiktų (VERT – red. past.). Manau, kad sutiks. Blogiausiu atveju spręsime, ką daryti. Susirinkti dėl vieno klausimo anksčiau yra įmanomi ir tokie dalykai, bet pabandykime pasidėstyti.“ Jam antrino ir P. Mickaitis: „Jo, čia geras sprendimas. Dėl praeito bazinio čia gavosi … kada neišsidiskutuojam yra terpė ir eskalavimui. Nors kainą padidinam, tą pamirštam, bet parašom, kad su pažeidimais. Kas yra patogu – parašom, kas yra nepatogu – nerašom.“ Tiesa, galima pastebėti, kad Savivaldybės įmonė ir ypač jos vadovybė stengiasi su žiniasklaida nebendrauti. Į pateiktus klausimus raštu neatsakoma jau daugiau nei dvi savaites, nors įstatymas numato vienos dienos terminą. Užtruko atsakymų derinimas, nes klausimai nepatogūs?

Direktorė J. Margaitienė nieko nežino
Savivaldybės įmonės turtinės ir neturtines teises vienasmeniškai įgyvendina Administracijos direktorė. Po pasitarimo paklausta, kodėl būtent šis VERT sprendimas tapo tokiu svarbiu, ji neslėpdama atsakė nežinanti. Galime priminti, kad buvusi Kainų komisija 2018 metų sausį vienašališkai nustatė šilumos kainas. Tačiau kodėl tuomet nei pati J.Margaitienė ar jai pavaldūs specialistai, nei meras nekėlė tokio ažiotažo, mero patikėtinė negalėjo atsakyti. Atsakomybės klausimas paprasčiausiai nebuvo keliamas, nes visi susiję tarpusavio partiniais ryšiais.
(Bus daugiau)

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019