Ar girdėjote, kaip pavasarinio žydėjimo metu dūzgia bitės? Gegužės 27 d. Raudondvario kultūros namuose draugiškai ir linksmai, žydinčių kaštonų ir alyvų apsuptyje, šurmuliavo respublikinis aklųjų ir silpnaregių mėgėjiškų teatrų festivalis “Bičiuliškos Dūzgės 2017”.
Tai jau ketvirtasis Radviliškio filialo festivalis, kuris sukviečia teatro mylėtojus, gerbėjus ir bendraminčius kartu pasibūti, pasidžiaugti šilta bendryste ir draugyste, parodo, kad teatro saviveiklos grupių ir jų vadovų dėka, galima įveikti nemažus atstumus, nuvyti scenos baimę, bendrauti, linksmintis ir trumpam pamiršti kasdienes negalios problemas.
Šis festivalis gimė labai netikėtai, prieš keturis metus, kai dar aš pati vaidinau Radviliškio aklųjų ir silpnaregių dramos būrelyje. Atostogaujant Šventojoje su teatro grupės bičiuliais sumąstėme, kad būtų labai smagu, kažkur gamtoje, kaime padaryti draugišką vaidinančių grupių susitikimą ir tai ką mokame, sugebame parodyti kaimo žmonėms. Nereikėjo ilgai galvoti, kai man į galvą šovė mintis, o kodėl gi tai negali vykti mano gimtinėje, Kunigiškių kaime, gražiame kraštovaizdžio draustinyje, kur yra didelė, erdvi sodyba, aktyvi, renginius mėgstanti kaimo bendruomenė ir visoms mano idėjoms, padėti neįgaliesiems, pritariantis tėtis A. Bitis. Kaip tarėme, taip ir padarėme, 2013 m. birželio mėnesį trys mėgėjiško teatro kolektyvai, kaip bitelės suskriejo lyg į avilį, nuo ko ir kilo festivalio pavadinimas, bet tada tikrai nesitikėjau, kad šitas bičiuliškas pasibuvimas tęsis ir išaugs į respublikinį festivalį.
Šiais metais festivalyje “Bičiuliškos Dūzgės” dalyvavo penki kolektyvai iš Panevėžio, Klaipėdos ir Radviliškio.( Čia vardinti kolektyvų ir pasirodymų pavadinimus ) Buvo malonu stebėti pasirodymus, susitikti su senais draugais ir susipažinti su naujais žmonėmis. Festivalio geroji ir šiltoji siela, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė Janina Aižinienė gausiai ir dosniai visus sveikino, dėkojo svečiams iš sostinės, rajono savivaldybės, visiems rėmėjams, dalyvavusiems kolektyvams, nes, manau, kad tik šios nuostabios moters dėka, jos atsidavimu neįgaliųjų žmonių problemoms, užuojauta ir pagalba jiems šis festivalis iš Kunigiškių kaimo kasmet keliavo vis pirmyn ir jau žygiuoja į penktąjį, jubiliejinį festivalį. Dešimtmetį atšventęs Radviliškio dramos būrelis garbingai buvo pavadintas “Žiburio” vardu. Buvo malonu tuo kartu pasidžiaugti su teatro grupės režisiere R.Petrauskiene.
Po pasirodymų, visiems svečiams buvo galimybė apsilankyti Raudondvario žirgyne, pasigrožėti žirgais, nusifotografuoti ar slapta šiems gražuoliams padovanoti duonos riekę. Pasivaikščiojus žirgyne visi keliavome į valgyklą, kur laukė šeimininkių paruoštas stalas su garuojančiu kvapniu troškiniu. Visų akys švietė džiaugsmu ir draugiška šiluma, spindėjo šypsenos, skambėjo dainos, sukosi poros ,rateliai . Nepastebimai prabėgo laikas ir atėjo metas išsiskirti iki kito karto, iki kito, sekančio festivalio. Manau, kad visiems užteks noro ir entuziazmo kurti naujus spektaklius , repetuoti, vaidinti ir vėl pražydus sodams, kaip toms bitėms suskristi bičiuliškai padūgzti teatro scenoje ir jausti laimę kad esame kartu, kad galime ir mokame turiningai susitikti, pasilinksminti ir dovanoti džiaugsmą kitiems.
Rūta Bitytė- Stakvilevičienė
