Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Rajono gyventojai skursta, meras – tarp daugiausiai uždirbančių

Avatar

Paskelbta

data

Daugelis turbūt prisimena „sparnuotą“ senos politinės reklamos frazę: „Mes nusipelnėme gyventi geriau“. Tik naiviems Lietuvos gyventojams galėjo kilti mintis, kad jie nusipelnė geresnio gyvenimo, o iš tikro mintyje politikai turbūt turėjo save. Beje, tai atspindi savivaldybių merų atlyginimai.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje (įskaitant ir individualias įmones) siekia 809 Eur (iki mokesčių), minimali mėnesinė alga – 380 Eur, vidutinė pensija per mėnesį – 274 Eur.

A. Čepononio atlyginimas – didžiausių dešimtuke

Daugelis Lietuvos gyventojų turbūt mano, kad kuo didesnė savivaldybė, tuo meras uždirba daugiau. Tačiau taip nėra. Štai Vilniaus miesto savivaldybės (574 tūkst. gyv.) mero, Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus vidutinė alga per mėnesį siekia 2628 Eur, Kauno miesto savivaldybės (293 tūkst. gyv.) mero Visvaldo Matijošaičio atlyginimas – 2480 Eur.

Šiaulių miesto savivaldybės (101 tūkst. gyv.) mero Artūro Visocko alga per mėnesį siekia 2449 Eur,
O Radviliškio rajono savivaldybės (38 tūkst. gyv.) meras konservatorius Antanas Čepononis per mėnesį uždirba 2842 eurus ir užima septintą vietą didžiausias algas gaunančių savivaldybių vadovų dešimtuke. Kaip matome, mūsų rajono teisiamas meras uždirba kur kas daugiau už didmiesčių merus. Beje, nereikia pamiršti, kad meras A. Čepononis dirba puse etato – jis nevadovauja, kaip kiti merai, tarybai.

Paradoksas – Radviliškio rajono gyventojai pagal vidutinį darbo užmokestį „į rankas“  užima dešimtą vietą nuo galo iš 60 savivaldybių ir jis siekia 469 eurus. Nesunku paskaičiuoti, kad mero atlyginimas 2373 eurais didesnis už vidutinį Radviliškio rajono gyventojo atlyginimą.

Daugiausia iš visų 60 savivaldybių merų per mėnesį uždirba LLRA-KŠS narė, nuo 2004 m. Vilniaus rajono savivaldybės (95 tūkst. gyv.) mere renkama Marija Rekst. Jos vienintelės vidutinė alga per mėnesį perkopia 3 tūkst. Eur ribą ir siekia 3075 Eur.

Merų algas kilstelėjo

Kodėl gyventojų skaičiumi mažesnių savivaldybių vadovai Lietuvoje uždirba daugiau negu didžiųjų miestų vadovai? Tai paaiškina merų algų skaičiavimo metodika. Kaip numatyta įstatyme, savivaldybių vadovų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus (3 proc. pareiginės algos). Pareiginė alga apskaičiuojama, pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio (130,5 Eur). Kitaip tariant, ilgiausiai valstybės tarnyboje pradirbę merai gali tikėtis ir didesnių algų.

Merų ir jų pavaduotojų atlyginimams taikomi koeficientai, kurie nustatomi, atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių. 2015 m. Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis kilstelėjo tiesiogiai išrinktų merų algas, numatydami, kad savivaldybių, kuriose gyvena per 100 tūkst. gyventojų (tokių savivaldybių turime keturias), merų pareiginės algos koeficientas yra 19 (anksčiau – 12,2), savivaldybių, kuriose gyvena iki 100 tūkst. gyventojų, merams nustatytas pareiginės algos koeficientas – 18 (anksčiau – 10,5).

„Radviliškio krašto“ informacija

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi