Rugsėjo 20 d. Radviliškio rajono savivaldybėje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Baltijos šalių žemės ūkis šiandien ir po 2020 metų“, kurią suorganizavo savivaldybės Žemės ūkio skyrius, vadovaujamas Alfredo Juozapavičiaus.
Pastaruoju metu vis dažniau tarptautiniu mastu diskutuojama apie tai, kas laukia žemės ūkio po 2020 metų. Dėl sparčios skaitmeninių technologijų plėtros žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai jau susiduria su pokyčiais. Vieniems tai naujos galimybės, kitiems – iššūkiai. Ateityje jie dar labiau lems žemės ūkio politiką, o tuo pačiu mokslo ir konsultavimo veiklos sritis.
Konferencijoje dalyvavęs ir pranešimą skaitęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis išsamiai kalbėjo apie tai, kaip ruošiamasi pokyčiams. Jis akcentavo, kad Konsultavimo tarnyba drauge su Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmais, verslininkais ir kitais konsultantais įgyvendina nacionalinę žemės ūkio politiką, kurią formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
Pranešimuose minėta ir integruota augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema IKMIS, kurią sudaro 4 nemokamos elektroninės paslaugos, skirtos žemdirbiams, konsultantams, mokslo atstovams ir visiems, besidomintiems žemės ūkiu.
Pasak pranešimą skaičiusio LR Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio politikos grupės vadovo K. Anužio, Lietuvoje yra 3 lyderiaujantys žemės ūkio sektoriai: augalininkystė, pienininkystė bei gyvulininkystė. Yra daug ūkininkų, užsiimančių pienininkyste, tačiau net 63 proc. jų turi nuo 1 iki 3 karvių. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje didelių pieno ūkių mažai. Didžiausias šio sektoriaus iššūkis – kainos, kurios mokamos pieno gamintojams. Kiauliena šalyje apsirūpinama, jos pasiūla net viršijama. Didžiausia šio sektoriaus dalis – paukštiena, jautiena, kiauliena. Jautiena eksportuojama net į Ameriką. Jautienos ir avienos eksportas nuolat auga: ši mėsa keliauja į Italija, Švediją, Olandija.
Kiaulių augintojai dėl kiaulių maro turi persiorientuoti į kitas sritis, tačiau su šia problema susiduria ir kiti kiaulių augintojai. Paukštiena apsirūpinimas didelis, eksportas nuolat auga.
Pagal grūdų eksportą Lietuva Europoje yra 5 vietoje. Šių metų rezultatai parodė, kad derlius buvo neblogas. Grūdai eksportuojami į Saudo Arabiją, Nigeriją, Latviją.
Lietuviškiems maisto produktams suteikiama geografinės nuorodos – neseniai geografinę nuorodą gavo „Džiugo“ sūris.
Didelė dalis Europos gyventojų 2020 metais gyvens kaimo vietovėse, kad jie turėtų darbo vietų, prisideda ir žemės ūkis.
Žemės ūkio sistema atsakinga už klimato kaitą – žemės ūkis sunaudoja 70 proc. vandens išteklių, jis taip pat atsakingas už šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Kad sumažėtų šiltnamio efektas, vienas iš būdų – atsisakyti iškastinio kuro. Pasak K. Anužio, jaučiamas didelis politinis spaudimas ūkininkams „nurėžti“ lengvatas žymėtam kurui.
Į šią Žemės ūkio ministerijos atstovo frazę sureagavo Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas. Pasak jo, pranešimuose viskas pateikiama optimistiškai,o iš tikro gyvulininkystė beveik sunaikinta. „Lengvatos už žymėtą kurą ūkininkams iš tikro nėra jokia lengvata. Iš jo dalis akcizo skiriama kelių remontui ir jų priežiūrai. Kuras, sudeginamas krosnyse, yra be akcizo. Jeigu kuras bus branginamas, maistas dar labiau brangs“,- sakė I. Hofmanas.
Konferencijoje taip pat dalyvavo LR seimo narys, Kaimo reikalų komiteto narys Aurimas Gaidžiūnas, Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos nariai: Investicijų ir kaimo reikalų komiteto nariai Vytautas Krikščiūnas ir Gediminas Lipnevičius; Tarybos narys Kęstutis Dambarauskas. Po žemės ūkio konferencijos tarybos narys G. Lipnevičius padėkojo konferencijos organizatoriui savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjui A. Juozapavičiui už puikiai organizuotą renginį, kuriame savo patirtimi bei nuomonėmis pasidalino žemės ūkio atstovai iš Lietuvos bei užsienio.
