Radviliškio rajono mero Kazimiero Račkauskio teiktas ir Tarybos valdančiosios daugumos priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio didinimo įplieskė visuomenės nepasitenkinimą. Praėjus kone metams po padidinto žemės mokesčio įvedimo žemdirbiai garsiai prabilo apie milžinišką finansinę naštą ir kreipėsi pagalbos į Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narius.
Radviliškio krašto ūkininkų sąjunga oficialiai įteikė net kelis raštus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariams. Kreipimąsi ūkininkų vardu pateikė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Aivaras Rimkus. Kreipimesi prašoma sumažinti arba visiškai panaikinti valstybinės žemės nuomos mokesčius tiems, kurie pirmą kartą nuomoja apleistus sklypus, bei visiems ūkininkams sumažinti mokestį. t. y. padidintą 3,5 proc. tarifą, kuris ir taip yra vienas didžiausių visoje Lietuvoje.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas: neproporcingai dideli ūkininkams taikomi mokesčiai gali paskatinti ūkininkus iš viso atsisakyti nuomoti valstybinę žemę
„Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininką Aivarą Rimkų, prašydama pakomentuoti rajono ūkio sektoriuje susidariusią situaciją. A. Rimkus teigė, kad šiuo metu ūkininkams taikomas valstybinės žemės mokesčio tarifas nėra konkurencingas, o valdininkai neatsižvelgia į tai, kad ūkininkai dažnai savo lėšomis prisideda prie apleistų ir mažaverčių valstybinių sklypų priežiūros: „Rajono valdantiesiems teikėme prašymą peržiūrėti valstybinės nuomos mokesčio tarifus, taikomus mūsų rajone. Iki šiol jokios konkrečios informacijos nei iš mero K. Račkauskio, nei iš valdančiosios koalicijos taip ir nesulaukėme. Savivaldybės atstovai buvo pakvietę mus susitikimui, po kurio teigė, kad Radviliškio ūkininkų sąjungos prašymas bus pradėtas svarstyti komitetuose. Mūsų manymu, šiuo metu taikomi valstybinės žemės mokesčio tarifai yra per dideli ir tai skatina ūkininkus apsvarstyti galimybę iš viso atsisakyti nuomoti valstybinę žemę, kadangi kalba eina apie nedidelio ploto, dažnai apleistus ir neprižiūrimus sklypus“ – redakcijai teigė A. Rimkus.
Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas taip pat pridūrė, kad neslepia nusivylimo tuo, jog ir anksčiau ūkininkų teikti prašymai per metus laiko taip ir nebuvo išgirsti: „Dar praėjusiais metais valdantiesiems buvome teikę prašymą atleisti pirmą kartą valstybinę žemę nuomuojančius ūkininkus nuo žemės mokesčio, tačiau be pažadų jokių konkrečių sprendimų nesulaukėme. Dažnai ūkininkai nusprendžia nuomotis valstybinės žemės sklypus tik dėl to, kad jie ribojasi su jų turima žeme, niekas šalia nenori augančių krūmynų ir neprižiūrimų žemės plotų. Ūkininkai savo lėšomis ne tik sutvarko teritorijas, bet ir apmoka geodezinių matavimų ir sklypų projektavimo kainas. Taigi papildomai apmokestinti tokius žemės sklypus atrodo nesąžininga ūkininkų atžvilgiu“ – teigė A. Rimkus. Tarybai išsiųstame prašyme ūkininkai taip pat siūlo panaikinti mokestį penkeriems metams tiems, kurie pirmą kartą nuomoja sklypus. Tokia lengvata, jų nuomone, paskatintų investicijas į nenaudojamą žemę ir padėtų spręsti apleistų teritorijų sutvarkymo problemą.
Radviliškio valdančiųjų teiktas ir priimtas mokestis – vienas iš didžiausių Lietuvoje
Pagal oficialius duomenis, Radviliškio rajone patvirtintas 3,5 proc. tarifas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kaimyniniuose rajonuose taikomi gerokai mažesni tarifai: Šiaulių rajone 0,49–1,08 proc., Kėdainių rajone iki 1 proc. ir 2,5 proc. ypatingai vertingai žemei, Panevėžio rajone 0,1–0,3 proc., Raseinių rajone 1,6 proc., Pakruojo rajone 3 proc. Klausimas lieka vienas, kodėl dar prieš priimdami tokius išskirtinai didelius žemės nuomos mokesčius net ir žinodami, koks šis mokestis neproporcingas aplinkinių rajonų atžvilgiu, rajono vadovai vis tiek nusprendė įvesti tokius ženkliai didesnius mokesčius.
Tarybos nariai stojo į ūkininkų pusę
Atsiliepdami į ūkininkų pagalbos šauksmą dar praėjusiais metais, Radviliškio rajono savivaldybės opozicijos Tarybos nariai Gediminas Lipnevičius ir Vilma Aleknienė pateikė konkrečius siūlymus dėl mokesčio mažinimo:
- sumažinti valstybinės žemės nuomos tarifą nuo 3,5 proc. iki 2 proc.,
- suteikti penkerių metų lengvatą pirmą kartą išsinuomojantiems žemę,
- sumažinti gyvenamosios paskirties žemės mokestį nuo 1,5 proc. iki 1 proc.,
- sumažinti verslo žemės mokestį nuo 2 proc. iki 1 proc.
Nepaisant to, tąkart valdantieji atmetė opozicijos teiktus siūlymus, bet nepraėjus nei metams, dėl padidėjusios finansinės naštos ūkininkai vėl kreipėsi pagalbos į Tarybą.
Opozicijos frakcijos lyderis G. Lipnevičius: ar teisinga, kad Radviliškio rajono žemdirbiai turi mokėti 5 kartus daugiau nei Šiaulių rajone?
Paskutinio Tarybos posėdžio metu Tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius neslėpė susirūpinimo ūkininkų iškeltais klausimais. Pasak G. Lipnevičiaus, ūkininkams užkrauta finansinė našta yra neproporcingai didelė ir perteklinė.
Savo Facebook paskyroje G. Lipnevičius teigė: „Radviliškio rajono ūkininkai raštu kreipėsi į mane ir mano kolegas, prašydami pagalbos dėl drastiškai padidintų žemės mokesčių, kurie jau peržengia sveiko proto ribas. Ūkininkų reikalavimai visiškai pagrįsti – jie kelia tą pačią problemą, apie kurią mūsų Nepartinių frakcija įspėjo dar prieš metus. Ar teisinga, kad Radviliškio rajono žemdirbiai turi mokėti 5 kartus daugiau nei Šiaulių rajone? Mūsų balsus jau turite. Palaikome jus pilna apimtimi!“ – teigė G. Lipnevičius.
Kas atsakingas už valdančiųjų priimtą sprendimą?
Tarybos narys G. Lipnevičius atkreipė dėmesį, kad žemės nuomos mokestį ūkininkams pakėlė rajono valdančioji dauguma: socialdemokratai (K. Račkauskio komanda): S. Luščikas, L. Škemienė, J. Pravilonis, L. Brunius, J. Sprudzanienė; „valstiečiai“: A. Gaidžiūnas, J. Povilaitis, L. Krikščiūnas; „darbiečiai“: J. Baublys, Z. Žvikienė (susilaikė); „Vardan Lietuvos“: J. Malinauskas, E. Martynkinas; liberalai: A. Ruseckas, R. Vaičiurgis ir „žaliasis“: V. Simelis.
Žemės mokesčio tarifo didinimui nepritarė opozicijos nariai: tuometinis opozicijos lyderis G. Lipnevičius, V. Aleknienė, V. Bernotas; TS-LKD nariai: R. Kalvaitis, D. Jurėnas, J. Margaitienė, S. Dišlė, P. Kablys, I. Palionienė.
Meras ir valdančiųjų atstovai derybas su ūkininkais dar tik žada pradėti
Klausimų dėl ūkininkų keliamos per didelių žemės nuomos mokesčio problemos prieš Tarybos posėdį G. Lipnevičius buvo uždavęs ir rajono savivaldybės merui Kazimierui Račkauskiui, kuris jau ir anksčiau žiniasklaidai buvo teigęs, kad jo manymu, Radviliškio rajone taikomas žemės nuomos mokesčio tarifas yra tinkamas ir nekelia ūkininkams perkeltinės mokestinės naštos. Kadangi paskutinio Tarybos posėdžio metu paties mero nebuvo, į merui skirtus klausimus administracijos vardu atsakė vicemeras Alfredas Juozapavičius. „Informuoju Tarybos narius, kad ūkininkų iškelti klausimai bus dar tik svarstomi su ūkininkų sąjungos atstovais ir vienokie ar kitokie sprendimai bus priimti artimiausiomis savaitėmis“ – posėdžio metu teigė A. Juozapavičius.
Savo pasisakymais posėdžio metu išsiskyrė ir kiti Tarybos nariai, rajono valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečių“ partijos atstovai. „Valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas (balsavęs už žemės nuomos mokesčio didinimą) neslėpė kritikos patiems žemdirbiams, nes anot A. Gaidžiūno, ūkininkų siūlymai jo manymu, nėra konkretūs ir jam neaišku, ar patys ūkininkai žino, ko nori. Dar įdomesnę poziciją išsakė „valstietis“ Jonas Povilaitis (taip pat balsavęs už žemės nuomos mokestį ūkininkams) teigęs, kad jo manymu žemės nuomos kaina yra tinkama, o dėl kilusio rezonanso kalti ne mokesčius didinę politikai, o žiniasklaida, kelianti mokesčių klausimo problemą į viešumą. Primename Tarybos nariams, kad žiniasklaida mokesčių nedidina ir Taryboje sprendimų nepriima. Redakcijos vertinimu, tokia „valstiečių“ partijos atstovų pozicija suteikia prielaidą, kad kai kurie Tarybos nariai yra galimai iš karto neigiamai nusistatę prieš ūkininkų išsakomus nuogąstavimus ir suteikia prielaidą, kad ne visi Tarybos nariai, ypatingai valdančiosios daugumos atstovai, ruošiasi įsiklausyti į ūkininkų prašymus.
Ūkininkai tikisi, kad tai – ne dar vienas pažadų sezonas
Šiandienos situacija akivaizdžiai rodo gilėjantį atotrūkį tarp valdžios ir žemės ūkio bendruomenės. Ūkininkai, kurie kasdien rūpinasi maisto gamyba ir vietinių bendruomenių išlikimu, susiduria su biurokratiniu požiūriu ir nesupratimu. Mokesčiai, kurie turėtų būti proporcingi ir paskatinti žemės ūkio veiklą, daugeliui ūkininkų tapo našta, verčiančia apsvarstyti galimybę atsisakyti nuomojamos žemės ar net pačios veiklos.
Nors valdančiosios daugumos atstovai kol kas viešai neatsitraukia nuo savo sprendimų, o kai kurie net kaltina žiniasklaidą dėl sukeltos diskusijos, ūkininkai ir opozicija aiškiai įvardija – mokesčių politika turi būti teisinga, pagrįsta ir orientuota į rajono vystymą, o ne į valdžios ambicijų tenkinimą.
Šiuo metu klausimas perėjo į mero Kazimiero Račkauskio ir jo komandos rankas – būtent jie turės atsakyti į klausimą, ar pasirengę išgirsti savo rajono žmones. Redakcijos manymu, sprendimas dėl mokesčių bus ne tik ekonominis, bet ir moralinis testas: ar valdžia dirba kraštui, ar prieš jį?
Rajono ūkininkai savo žodį jau tarė – dabar eilė veiksmams. Bus daugiau.
Emilija Laukagalytė
