Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Radviliškio rajonas: maži atlyginimai, didelis nedarbas, mažai investicijų

Avatar

Paskelbta

data

Rajono vadovai giriasi nuveiktais „dideliais ir prasmingais“ darbais, giriasi, kad Radviliškio rajone gyvenimas vis gerėja ir gerėja. Pažiūrėkime, kokia reali rajono gyventojų padėtis ir ką kalba faktai. Laisvosios rinkos institutas pateikė statistinius duomenis apie atlyginus, nedarbą, investicijas 60 Lietuvos savivaldybių.

Radviliški rajono gyventojų atlyginimai – lentelės gale

Kaip žinome, Lietuvoje yra 60 savivaldybių, o pagal atlyginimų dydį „į rankas“ Radviliškio rajono savivaldybė yra 50 vietoje, tai yra, 10 vietoje nuo galo. Šalies vidutinis atlyginimas „į rankas” 2016 m. siekė 602 eurus, o mūsų rajone jis buvo 469 eurai – net 133 eurais mažesnis už šalies vidurkį. Tradiciškai daugiausia uždirba sostinė gyventojai – ten atlyginimo vidurkis siekia 685 eurus, tačiau didesnius nei Radviliškio rajono gyventojai  atlyginimus gauna ir kaimyninių rajonų gyventojai: Šiaulių rajone vidutinis atlyginimas „į rankas“  – 483 eurai, Pakruojo rajone – 507 eurai.

Tad atlyginimais Radviliškio rajono gyventojai, deja, pasidžiaugti negali.

Kokia padėtis su investicijomis?

Viena iš pagrindinių aukštesnio atlyginimo priežasčių – sukauptos investicijos. Turint daugiau kapitalo, sukuriama daugiau vertės, tad atitinkamai mokami aukštesni atlyginimai. Ekonomikos teorija teigia, kad būtent kapitalas yra vienas iš produktyvumo didėjimo veiksnių. Investicijos įmonėse suteikia jiems tokias priemones, kurios leidžia per tą patį kiekį darbo valandų pagaminti daugiau. Taigi investicijos į gamybos priemones didina darbo produktyvumą, kuris yra neatsiejama darbo užmokesčio didėjimo prielaida. Regionams svarbios tiesioginės užsienio investicijos. Jos ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir sudaro prielaidas mokėti didesnes algas dėl turimo didesnio kapitalo. Kokia padėtis su užsienio investicijomis Radviliškio rajone?

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) vienam gyventojui mūsų rajone tenka tik 173 eurai, jis pagal šį rodiklį yra 39 vietoje iš 60. Tuo tarpu šalyje vidutiniškai vienam gyventojui teko 4 673 eurai TUI.  Daugiau užsienio investicijų tenka Šiaulių rajono gyventojams – 408 eurai vienam gyventojui, Pakruojo rajone – 1575 eurai vienam gyventojui. Kadangi rajonai geba pritraukti užsienio investuotojų, juose ir atlyginimai atitinkamai didesni.

Mūsų rajone materialinių investicijų vienam gyventojui tenka 717 eurai ir pagal šį rodiklį Radviliškio rajonas vėl velkasi savivaldybių gale – 14 vietoje nuo galo. Šiaulių rajone padėtis geresnė – čia vienam gyventojui tenka 1714 eurų materialinių investicijų, o Pakruojo rajone – 1174 eurai.

Galima daryti išvadą, kad Radviliškio rajonas priklauso  savivaldybėms, kuriose žmonės gauna mažesnes algas, nes tiek materialinių, tiek užsienio investicijų kiekis vienam gyventojui yra palyginus mažas.

Nedarbo lygis Radviliškio rajone

Statistika nuolat skelbia, kad nedarbas Lietuvoje mažėja. Šalyje 2016 m. bedarbiai sudarė 8,1 proc. nuo visų darbingo amžiaus gyventojų. Radviliškio rajone bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų procentas siekia net 10,7, o pagal šį rodiklį  mūsų savivaldybė yra 41 vietoje. Padėtis su nedarbu geresnė kaimyniniuose rajonuose: Šiaulių rajone ji siekia 7,9 proc., o Pakruojo rajone – 8,9.

Aktualia problema išlieka ilgalaikis nedarbas. Tai yra, kai žmogus darbo neranda metus laiko ar ilgiau. Ilgalaikio nedarbo Lietuvos vidurkis – 25,7 proc. Pagal šį rodiklį Radviliškio rajonas vėl „pirmauja“ – mūsų rajone ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų gyventojų siekia 33,9 proc. ir tarp visų Lietuvos savivaldybių vėl užimame „garbingą“  45 vietą iš 60. Geresnė padėtis kaimyniniuose rajonuose: Šiaulių rajone ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų gyventojų siekia 26,6 proc., Pakruojo rajone – 28,7 proc.

Socialinių pašalpų gavėjų turime nemažai

Socialinės pašalpos gavėjų Lietuvoje iki 2016 m. sumažėjo daugiau kaip 130 tūkst., o tai yra beveik dviem trečdaliais. Ši tendencija jaučiama visose savivaldybėse – vienose daugiau, kitose mažiau.

Socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų Radviliškio rajone siekia 6 proc., kai tuo tarpu šalies vidurkis yra 3 proc. Su šiuo rodikliu mūsų rajonas vėl velkasi visų savivaldybių „uodegoje“ ir užima 50 vietą, arba 10 vietą nuo galo. Šiaulių rajone socialinių pašalpų gavėjų nuo visų savivaldybės gyventojų yra 4,4 proc., o Pakruojo savivaldybėje jų kiek daugiau nei Radviliškio – 6,2 proc. Pagal šį rodiklį Radviliškio rajono savivaldybė priklauso didžiausią socialinės pašalpos gavėjų skaičių turinčioms savivaldybėms ir pasižyminčioms mažomis tiek materialinėmis, tiek tiesioginėmis užsienio investicijomis, vertinant vienam gyventojui.

Išvada
„Savivaldybės su prasčiausiais socialiniais rodikliais išsiskiria tuo, kad pritraukia mažiausiai investicijų. Tai akivaizdu net lyginant kaimynines savivaldybes. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, buvo sukaupta 38 kartus mažiau nei Kėdainiuose. Atitinkamai ir bedarbių Radviliškyje buvo gerokai daugiau, ir vidutinis atlyginimas 133 eurais „į rankas” mažesnis. Tokių pavyzdžių yra ne vienas”, – teigė A. Čepukaitė.

Remiantis šiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad Radviliškio rajono gyventojams nėra labai saldu gyventi savivaldybėje, kur maži atlyginimai, klesti nedarbas, nemažai pašalpų gavėjų bei ilgalaikių bedarbių, o ir  investuotojai rajoną aplenkia.

Kad Radviliškio rajono gyventojai nepatenkinti esama padėtimi, rodo faktas, kad 2016 metais iš Radviliškio rajono savivaldybės emigravo 726 nuolatiniai gyventojai, tarptautinė migracija paskutiniuosius šešerius metus (2011-2016 m.) išlieka neigiama – emigravo 2 214 žmonių daugiau negu imigravo.

Rajono vadovai turėtų pagaliau suprasti, kad reikia stengtis pritraukti į rajoną investuotojų, investuoti į darbo vietas, o ne į aikštės trinkeles, fontanus. Kai rajone nebeliks žmonių, nebus kam grožėtis muzikiniu fontanu prie savivaldybės. Prie tokios situacijos, kaip matome iš faktų, labai sparčiai artėjame.

„Radviliškio krašto“ informacija

 

 

 

 

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi