Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Radviliškio miestui – 450 Ateinu, negaliu neateiti, kur išvaikščioti mūsų takai

Paskelbta

data

Šiandien, kai gimtasis miestas ruošiasi paminėti savo gražų jubiliejų, mintimis apie tai, koks jis, mielasis Radviliškis, buvo 20,amžiaus vidury norisi pasidalinti su tais, kurie čia gyvena nuo seno, su tais, kurie pamilo seną geležinkelininkų sostinę.

Kai buvau maža…

Miestas tada man prasidėdavo ir baigdavosi savo kiemu ir namu, kuriame gyveno 3 šeimos. Pati Janonio (dabar Jaramino) gatvelė šiandien tokia siaura ir maža, tuokart, atrodė, nuves į pasaulio kraštą. Kai mūsų šeima atsikraustė į šią gatvę, pasiklydau joje nuo savų namų į šalį paėjus vos per vieną pastatą. Gatvės puošmena tuomet ir dabar buvo mediniai pilki namai. Kai kurie pasipuošę langinėmis, dauguma saugumo dėlei aptverti medinėmis tvoromis. Gatvė grįsta akmenimis, kiek vėliau atnaujinta cemento trinkelių šaligatviais. Jei grindiniu pradardėdavo vežimas, tai langai dar ilgokai drebėdavo. Retsykiais gatvėje išsirikiuodavo eilutė sunkvežimių („polutarkų“-1,5 tonos galingumo), kurių kelionei tolyn sutrukdydavo senoji geležinkelio pervaža. Mat būtent ties pervaža formuodavo naujus traukinių sąstatus. Todėl važiuotieji laukdavo, pėstieji stengdavosi perlipti per važiuojančius traukinių vagonus rizikuodami, kad traukinys nuveš, o gal tikėdamiesi sėkmingai iššokti iš judančio sąstato. Baisiausia būdavo stebėti, kaip Daujočių, Daukanto, Basanavičiaus gatvių senbuviai lįsdavo vagonais trumpindami laukimą ar kažkur skubėdami: kas į darbą, kas į mokyklą, kas į pasimatymą ar šokius…

Vakarais iš ganyklų pargindavo karvutes. Ypač jos gražios būdavo per Sėkmines: apsikaišiusios žaliuojančių berželių vainikais, išdidžiai iškėlusios ragus. Kai kurios mintinai žinojo savo kiemų vartus, kitas parsivesdavo šeimininkai. Tie, kurie gyveno ūkiškai, šienaudavo miesto laukuose, daržus augindavo ten, kur dabar stovi mašinų gamykla, Darbo birža. Prie namų buvo viena-kita lysvelė ankstyvosiomis daržovėmis. Palijus gausiam lietui, vanduo tekėdavo putojančiais upeliukais, kurie mums, gatvės vaikiščiams, suteikdavo daug džiaugsmo. Basakojai berniūkščiai ir mergytės skubėdavome nuleisti į upelį kiekvienas savo laivelį (kas popierinį, kas iš skiedros padaryta) ir lenktyniaudavome, kurio laivelis pirmasis pasieks nežinia kur esantį krantą ar pirmą kliūtį…

Vasaros lietus visada suteikdavo džiaugsmą. Šokinėdami dainuodavome: „Lyja, lyja lietus per karalius pietus…“ Tai buvo mūsų pokario Radviliškio vaikų džiaugsmo vasaros. Mums buvo gera būti.

Žiemos būdavo šaltos ir „gilios“ (taip girdėjome sakant tėvus). Sniego pusnys sulig tvorom, šaligatviuose praminti siauručiai takeliai, pabarstyti pelenais. Jei nuo šalčio nepokšėjo tvoros, tas sniego pusnis išbraidydavome žaisdami laikmečio žaidimus: „Milicininkai ir vagys“, „Skelbiu karą“ (taip mūsų žaidimuose atsispindėjo suaugusiųjų gyvenimas). Kai oras pakvipdavo pavasariu, mūsų didžiuoju atradimu buvo varvekliai. Nutįsę nuo stogų jie mus viliojo savo formomis ir…skoniu. Prisilaižę jų į valias, grįždavome į namus laimingi prikimę, o kartais sukarščiavę. Tikrąjį pavasarį mūsų gatvėje pranašaudavo vištų kudakavimus ir gaidžių giedojimas kiemuose. Ir dar špokai. Dažname kieme puikavosi po keletą inkilų, kuriuose jie švilpaudavo su meilės daineles. Mums, vaikams, buvo įsakyta stebėti, kad mažųjų giesmininkų neskriaustų kiemų rainiai, pūkiai, cypučiai…

Rudeninis vaikystės šviesuliukas – Visų šventųjų diena. Jos laukdavome, jai ruošdavomės. Dėkinga savo mamai, kuri į kapines visada vesdavosi ir mane: mokė šluoti, barstyti smėliuku takelius, puošti kapelius. Kiek daug išminties paprastame pasakyme: „O čia jau niekas nebetvarko, visi išmirė. Sutvarkykime, kad vėlė rami būtų…“

Taigi į kapines eidavome sutemus, kai giedrą vakarą dangus buvo nusėtas žvaigždėmis. Žmonės buriuodavosi, kalbėjosi pašnibždomis, kantriai degino vėjo gesinamas plonytes kaip pirštas žvakutes. Būdavo kažkodėl baugu, bet gera… Stebindavo elgetos, kurie sėdėjo prie kapinių vartų, padėję kepures ant žemės ir nevalia buvo praeiti pro šalį jų nesušelpus.

Kai ūgtelėjome…

Mus atvedė į mokyklą. Ją vadino visaip: žydų šulė, septynmetė, pradinė… Nemažas dviejų galų namas, kuriame tilpo 4 didelės klasės, koridorius, mokytojų kambarys. Dvi klasės buvo pereinamos. Kiekvienoje klasėje – koklių pečius. Rytais mokykloje šilta kartais kvepia dūmais. Mus pasitinka ir išlydi „ciocytė“ (valytoja). Jei reikia, pabara, paguodžia, nubaudžia. Paklusniausiems įduoda į rankas varinį varpelį, kuris kviečia pamokoms. Ilgai skamba varpelis, kol sukviečia visus vaikus iš tolimiausių kiemo (gana didelio) pakraščių, iš „būdelės“ (lauko tualeto).

Mokėmės dvejomis pamainomis. Vyresniųjų klasių mokiniai mokėsi kitame pastate, Laisvės alėjoje, (ten dabar Laidojimo namai). Kartais užgesdavo šviesa. Visi ant suolų turėdavome iš namų atsineštas spingules („kinpuškas“), kurias mamos pagamindavo išskobtą runkelį pripildžiusios avies taukais-lajumi ir įtaisiusios vilnonį siūlą-knatą. Į pirmąsias klases didžioji dauguma susirinkdavome iš namų, išėję „mamų mokyklas“. Vaikų darželiai buvo tik arba pasiturintiems arba daugiavaikių šeimų vaikams. Jie buvo Maironio, Gražinos, Kęstučio (S. Nėries gatvėse). Mokykla mums buvo draugystės ir pramogų vieta. Čia dainuodavome, vaidindavome, pykdavomės ir taikydavomės. Mus mokė nuoširdūs šios mokyklos mokytojai: R. Jančienė- Rimšaitė, O. Tverkienė – Razmienė, J. Paulauskas, Kuprevičius, J. Žurauskas, S. Gumbrevičiūtė, V. ir Čižikai, Z. Abramovaitė – Dailidienė, K. Švedarauskaitė, Trakšeliai, P. Gimbutas, Prapuoleniai, Koržinskinė. Mes nebuvome išskirtiniai, nebuvome šaunuoliai, bet mus mylėjo. Kiekviename įžvelgė geriausius bruožus, o apie bloguosius į ausį kuždėjo pašnibždomis. Mus vedė į turistinius žygius, pasivažinėti su rogutėmis nuo kalniukų, sunkvežimiais net į Kauną… Vasarą prasimanydavome mokyklinių žaidimų: mokytojaudavome, vaidindavome, ruošdavome koncertus. Taip pratęsdavome mokslo metus, nes jokio organizuoto poilsio tada nebuvo.

(Bus daugiau)

Janina Verdingovaitė – Kaučikienė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

10 svarbiausių daiginimo taisyklių

Paskelbta

data

Skelbia

Įvairių augalų daiginimas bus gerokai sklandesnis ir efektyvesnis, jei laikysitės svarbiausių daiginimo taisyklių. Nors dauguma jų atrodo labai elementarios, tačiau nesilaikant svarbiausių taisyklių sėklos gali taip ir nesudygti… Kad taip nenutiktų, pasinaudokite naudingais patarimais, kurie garantuos kur kas didesnį pasisekimą.

Pasirūpinkite tinkama daiginimo terpe

Pirmiausia vertėtų pasirūpinti, kad sėklos būtų daiginamos tam tinkamoje terpėje. Puikiu pasirinkimu gali būti specialios sėklų daigyklos, kurios gali būti labai įvairios. Pačios paprasčiausios yra plastikinės daigyklos, kurios nereikalauja didelių investicijų. Kai kurios plastikinės daigyklos taip pat turi ir plastikinius skaidrius dangtelius, kurie padeda palaikyti optimalią drėgmę ir tinkamą temperatūrą. Taip pat gali praversti ir elektrinės šildomos daigyklos arba daigyklos su lempomis: tokie įrenginiai puikiai tinka prieskoninių žolelių auginimui, lepių augalų daiginimui, ir t.t. Nors tokios daigyklos kainuoja brangiau, tačiau jos gali užtikrinti gerokai paprastesnį sėklų daiginimą net ir tada, kai dienos yra trumpos ir tamsios.

Daigyklas papildykite durpėmis

Durpės gali užtikrinti greitesnį ir efektyvesnį sėklų dygimą, todėl rekomenduojama kiekvieną daigyklos skylutę pripildyti durpėmis. Kai tai atliksite, durpes apipurkškite vandeniu, o prieš sodinimą durpes švelniai sulyginkite.

Atsargiai sėkite sėklas

Jei sėklas bersite tiesiai iš pakelio, tikėtina, kad sėklų paprasčiausiai „padauginsite“. Kad taip nenutiktų, sėklas sėkite pirštais – pasirūpinkite, kad jos būtų beriamos rekomenduojamu atstumu.

Sėklas užberkite durpėmis

Kai sėklos jau bus pasėtos, jas užberkite nedideliu durpių sluoksniu (durpių sluoksnis turi priklausyti nuo sėklų storio).

Apipurkškite vandeniu

Pasėtoms sėkloms reikia gauti pakankamai drėgmės, todėl viršutinį durpių sluoksnį apipurkškite vandeniu ir uždenkite skaidriu dangteliu.

Parinkite tinkamą vietą

Nors daigyklos dažniausiai yra laikomos ant palangių, tačiau tai ne visada yra pati tinkamiausia vieta. Sėklos sudygs greičiau, jei daigyklas laikysite tokioje vietoje, kur yra pakankamai šviesu, ir augalai gali mėgautis saulės spinduliais (žinoma, vertėtų vengti tiesioginių saulės spindulių). Jei ant palangės yra pernelyg vėsu, tokiu atveju gelbsti šildomos daigyklos, kurios garantuoja spartesnį sėklų dygimą.

Pasirūpinkite ventiliacija

Kai sėklos jau bus sudygusios, atverkite ant dangtelių esančias ventiliacijos angas. Šiuo laikotarpiu reikalingas drėgmės kiekis turi būti mažesnis nei anksčiau.

Praretinkite daigus

Ne visi daigai bus pakankamai tvirti, be to, kai kurie jų bus sudygę per tankiai. Nors kartais yra vengiama juos praretinti, tačiau nėra jokio reikalo taip elgtis. Išraukite silpnesnius daigus ir praretinkite per tankiai sudygusius daigus, nes tik tuomet daigai išaugs pakankamai tvirti.

Laiku persodinkite

Kai daigai jau bus šiek tiek ūgtelėję, juos turėsite persodinti į atskirus vazonėlius ar į didesnes daigyklas. Puikiu pasirinkimu gali būti ekologiški, greitai suyrantys vazonėliai, kurių gamybos metu nėra naudojamas plastikas. Rinkdamiesi tokius vazonėlius prisidėsite prie aplinkos tausojimo.

Neskubėkite sodinukų išnešti į lauką

Paaugusiems daigams dar reikia šiek tiek užsigrūdinti, ir tik tuomet jie gali būti sodinami lauke. Jauni augalai yra labai jautrūs šalčiui, todėl visada svarbu stebėti oro temperatūrą lauke, ir tik tada, kuomet orai yra pakankamai šilti, paūgėjusius daigus galite persodinti į daržą ar šiltnamį.

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Žiemą pamiršta terasa gali tapti mėgiamu daiktų sandėliuku arba širdžiai miela vieta

Paskelbta

data

Skelbia

Jei butas turi balkoną arba terasą, lauko erdvės įrengimas yra vienodai svarbus. Šiuo atveju erdvę sukuria baldai, o komfortą – įvairios dekoratyvinės ir funkcionalios detalės. Taigi, ko ieškoti, kad galėtumėte mėgautis laiku gryname ore?

Klausimai, kuriuos užduokite sau prieš imdamiesi konkrečių veiksmų:

1. Koks yra turimos erdvės dydis: ar tai mažas balkonas daugiabutyje, ar erdvi terasa gyvenamajame name? 

2. Kaip norite naudoti šią lauko erdvę ir kokie čia veiklos planai? 

3. Kaip dažnai leidžiate laiką su svečiais balkone ar terasoje? Kiek žmonių susirenka kartu? 

4. Koks vaizdas iš balkono ar terasos? Ar matomi praeiviai? Gal maskavimo elementas yra susijęs, jei nenorite, kad jus matytų? 

5. Į kurią pusę nukreipta jūsų lauko erdvė? 

Atsakę į klausimus galėsite žinoti, kokios terasos ar balkono jums reikia ir tuomet bus lengviau orientuotis būtent kokios terasos gamyba Jus domina.

Kalbant apie stilių, siūlomas sprendimas atspindi gyvenamojo namo projektavimo tęstinumą, tačiau taip pat svarbu išlaikyti harmoniją su pastato fasadu

 Renkantis baldus svarbu atkreipti dėmesį, kad juos tiesiogiai paveiks tiesioginiai saulės spinduliai, lietus, šalta žiema ar kiti aplinkos veiksniai. Todėl rekomenduojama ne tik atkreipti dėmesį į stilių, bet ir į gaminių kokybę. Lauko ir vidaus erdvių sujungimas. Perėjimą iš vidaus į terasą ar balkoną skiria dideli, žemę siekiantys langai, kuriuos galėsite ir norėsite plačiai atverti? Tokiu atveju abejose erdvėse pasistenkite sukurti stilistinį vientisumą. Tai įgyvendinti nesudėtinga lauko baldus ir dekorą derinant su esančiais viduje tiek spalviškai, tiek dizaino prasmėmis: rinkitės tų pačių ar kontrastingų atspalvių, raštų, tekstūrų bei audinių tekstilinius elementus, aksesuarus, planuokite atsikartojančius apšvietimo sprendimus. Toks griežtos ribos tarp lauko ir vidaus ištrynimas šiandien – itin populiarus.

Planuodami įrengti nedidelius balkonus, pagalvokite apie kompaktiškus ir daugiafunkcinius baldų sprendimus

Tuo pačiu metu nebijokite lanksčiau tikrinti turimos vietos. Ne visus baldų elementus reikia dėti ant grindų: gali tekti sujungti sulankstomą stalą prie balkono turėklų, supamąją kėdę prie lubų, o svetainės zoną ar lentyną – prie sienos. Įrengiant nedidelį balkoną, rekomenduojama pirmiausia pastatyti reikalingiausius baldus, o praėjimą laikyti patogiai. Jei norite komforto, geriausia jį kurti ne su daugybe didesnių elementų, o su tekstilės aksesuarais, mažais staliukais, lentynų dekoracijomis, lempučių girliandomis ar kabančiais augalais. Jei įrenginėjate erdvią terasą, joje galite planuoti ne tik svarbiausius baldus, bet ir atskiras funkcines zonas, išpildomas joms skirtais baldiniais elementais. Drąsiai juos derinkite su kitais akcentais – išskirtinio dizaino skulptūromis, vešlia augmenija, maisto gaminimo įranga. Vis dėlto, norint išlaikyti erdvės ir jos elementų proporciją, baldus rekomenduojama rinktis masyvesnius: taip sukursite harmoningą, išpildytą vaizdą.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi