Socialiniai tinklai

Aktualijos

Radviliškio ligoninėje senolė vis silpo, o Kuršėnuose – atsigavo

Paskelbta

data

Apie Radviliškio ligoninę kalba visaip – ji ir giriama, ir peikiama. Neabejojame, kad Radviliškyje ji tikrai reikalinga, tik norėtųsi, kad joje būtų kiek galima daugiau daroma pacientų labui. Redakciją pasiekė dar viena gydymo šioje ligoninėje istorija. Šįkart kalbėta apie sunkumus, siekiant nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Pasirodo, ilgesnį laiką Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje prižiūrimiems pacientams tokius dokumentus susitvarkyti sudėtinga. Atkreiptas ir dėmesys į nepakankamą ligonių priežiūrą.

Kas turi rūpintis slaugos poreikio nustatymu?

Kuršėnų miesto gyventoja Alma (pavardė redakcijai yra žinoma) rūpinosi Radviliškio ligoninėje birželio ir liepos mėnesiais gydyta bei slaugyta 88-erių metų mama. Pirmas jai kilęs klausimas: kaip kiti ligoninėje gulintiems artimiesiems „sutvarko” slaugą? Mat Almai buvo pasakyta, kad ligoninė tokių dokumentų tvarkymu neužsiima. Esą tam kelią užkerta ligoninės direktoriaus Vaido Smalinsko įsakymas. Moteris to teiravosi ligoninėje, po to klausė šeimos gydytojos. Ligoninė sakė, kad tai – ne jų reikalas, o šeimos gydytoja aiškino, kad tuo pasirūpinti turi ligoninė. Alma būtų norėjusi iš Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus parsivežti mamą su jau nustatytu specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu.

Siūlė porai dienų grįžti namo

Alma sako, kad ligoninės socialinė darbuotoja pasiūlė jai mamą iš ligoninės parsivežti namo porai dienų ir vėl atvežti į ligoninę. Atseit, taip būtų galima sutvarkyti slaugos poreikį pas šeimos gydytoją. Deja, gydytoja pasakė, kad tokių dalykų negali būti. Garbaus amžiaus ligonė liko Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, o socialinė darbuotoja, Almos teigimu, supyko, kad jos apskritai tokių dalykų klausinėjama.

Kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją

Dėl šio atvejo buvo kreiptasi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją. Alma sako, kad SAM specialistė Rasa Bekšienė ją informavo, kad dokumentus slaugos poreikiui nustatyti turi užpildyti ligoninės gydytoja, o ligoninės socialinė darbuotoja – turi juos nuvežti į Šiaulius komisijai. Kai pacientės dukra tai pasakė ligoninės administracijai, ten atšovė, kad jiems „neįdomu jokia ministerija“. Pas šeimos gydytoją dėl mamos slaugos klausimo Alma sako buvusi net tris kartus. Ten sakė, kad „kažkaip žmonės susitvarko“.

Turėjo susimokėti

Vis tik buvo prieita iki to, kad pasirūpinta gauti gydytojų specialistų konsultacijas, kurios reikalingos norint nustatyti slaugos poreikį. Pasirodo, šios konsultacijos Radviliškyje teikiamos ne už dyką. Alma už jas sumokėjo 50 eurų. Nors ligonė buvo pakonsultuota psichiatro, psichologo bei kitų specialistų, tačiau iš ligoninės dokumentai komisijai išsiųsti nebuvo. Teko 50 eurų susimokėti ir už mamos pervežimą iš Radviliškio ligoninės į Kuršėnų ligoninę, kurioje toliau gydyti savo mamą pageidavo Alma.

Kuršėnų ligoninėje atsigavo

Moteris sako, kad daugelis netgi nežino, kad pacientai gali rinktis, kurioje šalies ligoninėje gydytis, ir kad nebūtina rinktis tik savo gyvenamosios vietos ligoninę. Norėdama išspręsti dokumentų tvarkymo problemas, moteris savo artimą žmogų parsivežė į Kuršėnus. Mamos gydymu Kuršėnų ligoninėje Alma yra patenkinta. Čia yra tvarkomi dokumentai dėl pacientės slaugos ir niekas nesako, kad tai – ne jų reikalas. Ligonė Kuršėnuose atsigavo – vėl pradėjo kalbėti, valgyti. Alma jau svajoja, kaip mamą parsiveš namo ir ja rūpinsis.

Radviliškio ligoninėje buvo nusilpusi

Kuršėniškė sako besidžiaugianti mamos savijauta ir prisimena, kaip būdavę baisu, kai ji, grįžusi iš mamos lankymo Radviliškio ligoninėje, verkdavo. Per du mėnesius mama nusilpo. Ji nei šaukšto pasiimdavo, nei pati atsigerdavo, nebekalbėjo, rankų nebepakeldavo. Alma sako galvojusi, kad mama numirs. Ji mananti, kad senolė ligoninėje nepavalgydavo. Esą moteris matė, kaip buvo atvežtas maistas, o nesusmulkinta bulvė įkišta senutei į burną kartu su šaltibarščių šaukštu. Kai ji norėjo sakyti, kad taip maitinti seno žmogaus negalima, jai darbuotoja liepė išeiti. Alma sako suprantanti, kad ligoninėje trūksta darbuotojų ir sudėtinga prie kiekvieno ligonio prieiti, bet keista, kad Kuršėnuose darbuotojai susitvarko kuo puikiausiai.

Planuoja mamos slauga rūpintis pati

Šiuo metu Alma galvoja apie tai, kaip mama parvyks pas ją namo. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis leistų mamai gauti nemokamas mankštas, masažus, asmeninio asistento pagalbą. Tai būtų ir šiokia tokia finansinė parama. Mat teksią samdyti žmogų, kuris senolę prižiūrės namuose. Tai pat reikia ir medikamentų. Alma sako suprantanti, kad, kol mama – ligoninėje, pinigų ji negaus, tačiau juk svarbu pasirūpinti, kad, jai grįžus, tinkama slauga būtų pasirūpinta.

Radviliškio rajono savivaldybės administracija: ligoninėje dokumentai yra tvarkomi

Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Rasos Miškinienės vardu pranešta, kad „dokumentai Radviliškio ligoninės Slaugos ir palaikomo gydymo skyriuje yra tvarkomi, bet pastarąsias dvi savaites ligoninės socialinė darbuotoja nedirbo, tai galėjo būti laikinų trikdžių“. Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymui dokumentus siūloma pradėti tvarkyti, kreipiantis į savo šeimos gydytoją, nes ligoninėje ši paslauga suteikiama, bet reikia mokėti už gydytojų specialistų konsultaciją, kai šeimos gydytojas paslaugą suteikia nemokamai. Kur turėtų kreiptis iš ligoninės grįžęs slaugos reikalingas pagyvenęs žmogus, savivaldybės administracija atsakė, kad „Visą informaciją  apie socialines paslaugas suteikti gali Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai telefonais (8 422) 69 058, 69 136 arba seniūnijose dirbantys socialinio darbo organizatoriai. Taip pat  galima kreiptis ir į  Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centrą. Svetainė internete  – www.rpbspc.lt. Teikiama pagalbos į namus paslauga, integrali pagalba, transporto paslauga ir kitos, pagal individualius poreikius asmenims pritaikytos paslaugos“.

Kuršėnų ligoninės direktorė: dokumentai ligoninėje tvarkomi ne visais atvejais

Kuršėnų ligoninės direktorė Renata Noreikaitė paaiškino, kad iki slaugos poreikio nustatymo žmonės paprastai jau turi nustatytų susirgimų, todėl yra galimybė formualumus sutvarkyti, pradedant nuo šeimos gydytojo. Tais atvejais, kai pacientas netenka savarankiškumo netikėtai, būna gydomas kituose ligoninių skyriuose ir po to – Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, dokumentus dėl specialiojo nuolatinės spaugos poreikio nustatymo padeda sutvarkyti slaugos stacionaro gydytojas. Direktorė R. Noreikaitė pastebėjo ir šeimos gydytojų nenorą bendradarbiauti su ligonių artimaisiais. Visas direktorės atsakymas: „Daugelis lėtinių ligų, sukeliančių neįgalumą ir asmens savarankiškumo sutrikimus išsivysto dar iki patekimo į Slaugos ir palaikomojo gydymo stacionarą, todėl artimieji specialiųjų poreikių nustatymui turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Tuomet gydantis slaugos stacionaro gydytojas tik konstatuoja paciento būklę ir išrašą pateikia šeimos gydytojui. Parengtus šeimos gydytojo dokumentus į NDNT tarnybą pristato patys artimieji. Kuomet pacientui išsivystė ūmus susirgimas, sutrikdantis jo savarankiškumą,  pirmą kartą, po aktyvaus gydymo stacionare ir toks asmuo tolesniam gydymui nukreipiamas į slaugos ligoninę, NDNT poreikius tuomet padeda sutvarkyti slaugos stacionaro gydytojas. Noriu pasidalinti  asmeniniu pastebėjimu, kad šeimos gydytojai labai nenoriai bendradarbiauja su artimaisiais dėl specialiųjų poreikių nustatymo, vengia jiems priskirtos funkcijos vykdymo, klaidina artimuosius, todėl  dažnai kyla nesusipratimų. Noro manipuliuoti paciento situacija kyla tiek iš šeimos gydytojų, tiek ir  iš artimųjų pusės, nes rūpintis paciento gerove, tvarkyti dokumentus – didelis darbas, todėl motyvacijos dažnu atveju neatsiranda, tuomet bandoma perkelti atsakomybę ir problemą institucijai, kurioje asmeniui taikoma priežiūra. Pabaigai noriu pažymėti, kad į slaugos stacionarą siunčiami tik ištirti ir su nustatytomis ligomis pacientai pacientai, o šeimos gydytojo ar aktyvaus stacionaro gydytojo siuntime nurodoma ligos diagnozė turi atitikti medicinines hospitalizavimo į slaugos stacionarą indikacijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-393.“

Radviliškio ligoninė pasirūpina tik mokamomis specialistų konsultacijomis

Vis tik paaiškėjo, kad ligoninė Radviliškyje gali pasirūpinti tik gydytojų specialistų konsultacijomis, o neįgalumo bei slaugos poreikio nustatymo dokumentais turi pasirūpinti šeimos gydytojai. Radviliškio ligoninės administracija raštu informavo, kad „Ligoninėje teikiamos tik mokamos gydytojų specialistų konsultacijos, kurios reikalingos asmens specialiųjų poreikių lygiui nustatyti. Socialinis darbuotojas pacientams padeda gauti reikalingas gydytojų konsultacijas. Visus kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, specialiųjų poreikių pažymai gauti, asmeniui ar jo artimajam rengia šeimos gydytojas“.

Rūpestis garbingo amžiaus sulaukusiais tėvais yra ta grąža iš gauto vaikystėje dėmesio ir meilės, tik dažnam ši pareiga būna sunki. Tai reikalauja laiko, pinigų, specialistų pagalbos, o jeigu tam tikrų institucijų darbuotojai atsisako padėti – dar ir stiprių nervų.

Rita Grigalienė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Teismo nutartis: septynios lūšys savininkui negrąžintos ir palikta aplinkosaugininkų skirta bauda

Paskelbta

data

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose priimta nutartis, kuria teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. birželio 4 d. nutarimą dėl lūšių laikymo netinkamomis sąlygomis, neteisėtos prekybos lūšimis, žiauraus elgesio su gyvūnais ir saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo. Teismas S. P. skundo netenkino, todėl asmuo pagal aplinkosaugininkų nutarimą turės sumokėti 625 eurų baudą ir konfiskuotos neteisėtai ir netinkamai laikytos lūšys.

„Laukiniai saugomi gyvūnai – lūšys – buvo laikomos neteisėtai. Gyvūnai buvo eksponuojami ir siūloma juos pirkti nesilaikant nustatytų reikalavimų, – sako bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė. – Lūšys buvo laikomos netinkamomis sąlygomis, todėl jomis turėjo būti pasirūpinta. Lūšys įrašytos į saugomų gyvūnų sąrašą, todėl minėtų gyvūnų apsaugai turi būti skiriamas didesnis dėmesys ir rūpestis.“

Anot teisėjos S. Rozgaitės, Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, o asmens skundas netenkinamas. Pagal aplinkosaugininkų nutarimą S. P.  buvo skirta 625 eurų bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – laukinių gyvūnų (septynių lūšių) konfiskavimas.

S. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už trijų administracinių nusižengimų padarymą: neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymą, t. y. lūšys buvo laikomos neturint teisėtą jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų; už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimą; už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą.

Teismo vertinimu, S. P. kaltė dėl prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimo padarymo yra įrodyta. Viešas lūšių eksponavimas už atlygį ir siūlymas jas pirkti patenka į prekybos laukiniais gyvūnais apibrėžimą. Nors S. P. ir teigė, kad jam išduotas leidimas suteikia teisę prekiauti lūšimis, tačiau tokiam veiksmui yra būtinas ir komercinio naudojimo sertifikatas, kokio asmuo neturėjo. S. P. teiginius, kad ne jis įdėjo skelbimą ir jis nevadovauja bendrovei, kuri skelbia apie lūšių eksponavimą už atlygį ir dėl to jis nėra atsakingas, teismas vertina tik kaip bandymą išvengti atsakomybės.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tik dvi lūšys turėjo tinkamus jų įgijimą patvirtinančius dokumentus, kitos laikomos lūšys tokių dokumentų neturėjo. Asmuo nepranešinėjo Aplinkos apsaugos departamentui apie gyvūnų pagausėjimo (jauniklių atsivedimo) faktus, gyvūnų pagausėjimo faktai nebuvo įforminti nustatyta tvarka. Teismo įvertinta, kad S. P. nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų dėl lūšių veisimo, jų registravimo, pas jį laikomos lūšys neturi jų gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų.

S. P. kaltė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir gyvūnų kankinimo taip pat yra įrodyta. Pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktą nebuvo laikomasi gyvūnų laikymo teisės aktų: nebuvo užtikrinti reikalavimai dėl voljerų dydžių, elektros užtvaro. Aštuonios lūšys buvo laikomos po keturias dviejuose voljeruose, kurių plotas tik 1,5 m2. 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros akte buvo konstatuota, kad visos lūšys yra laikomos voljere bendrai, patelės nebuvo atskirtos nuo patinų, nors gyvūnų veisimas jau yra draudžiamas. Per teismo posėdį S. P. teigė, kad lūšis jis vakcinuodavo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo.

Teismas daro išvadą, kad S. P. nesirūpino gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinų gyvenimo sąlygų, kad lūšys galėtų pakankamai judėti. Tai yra žiaurus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimas, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Teismas pažymi, kad net ir po patikrinimo S. P. nepagerino gyvūnų laikymo sąlygų, nors nuo patikrinimo iki protokolo surašymo buvo keturių mėnesių laikotarpis. Protokolo surašymo metu viena lūšis buvo akivaizdžiai serganti, jai nebuvo teikiama veterinarinė pagalba.

S. P. tvirtino, kad lūšis augina jau daugiau nei 10 metų ir visada viskas buvę gerai – tikrino kasmet ir nebuvo pažeidimų. Administacinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas akcentavo, kad gyvūnų konfiskavimas yra akivaizdžiai per griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų.

Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad pas S. P. buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimai neteisėtos prekybos lūšimis, saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo reikalavimų laikymosi. Patikrinimai buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d., papildoma apžiūra atlikta 2020 m. lapkričio 7 d., per kurią buvo nuskaitytas gyvūnų – lūšių, ženklinimas, gyvūnai paskiepyti nuo pasiutligės. Neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas dėl galimai neteisėtai laikomų ir / ar parduodamų laukinių gyvūnų. 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo akte nurodytos visos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti voljerų, kuriuose buvo laikomos lūšys, išmatavimai; nurodyti padaryti pažeidimai, išdėstyti teisės aktai, kurių reikalavimai yra pažeisti.

Nors S. P. ir nesutinka, kad yra padaręs administracinius nusižengimus, teismo posėdyje teigė, jog pas jį anksčiau nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, lūšys buvo laikomos tinkamomis sąlygomis, buvo teikiamos ataskaitos apie laikomas lūšis, tačiau, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina S. P. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Pareigūnai ieško radviliškiečių gyvenimą pastaruoju metu nuolat trikdžiusio asmens

Paskelbta

data

Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai ieško 39 metų ilgai po užsienį klajojusio ir ten savo nusikalstama veika problemų kėlusio Radviliškio gyventojo Valdemaro Baravyko, kuris, sugrįžęs į gimtinę, pastaraisiais metais ramybę ėmė drumsti Radviliškio gyventojams. Už vagystes ir viešosios tvarkos pažeidimus jis daug kartų teistas Ispanijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje.

Sugrįžęs į Lietuvą, vyras nusikalstamas veikas vykdė čia. 2021 metais jam buvo pradėti net 6 ikiteisminiai tyrimai – dėl plėšimo, viešosios tvarkos pažeidimo ir 4 dėl vagysčių. Teismas jam vis skirdavo bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Šio vyro vagysčių objektas – ne tik daiktai, bet ir gyvos būtybės. Štai balandį jis net du kartus buvo pavogęs vienos radviliškietės šunį. Balandžio 11-osios ankstų rytą Žemaitės g. gyvenanti moteris pamatė, kad išlaužti voljero varteliai ir jame nebėra trejų metų labradoro retriverio. Šuns vagystę atskleisti pavyko nesunkiai, nes naktį mieste dirbę Radviliškio pareigūnai buvo atkreipę dėmesį į grupelę asmenų, tarp kurių buvo  nuolat įvairius teisėtvarkos pažeidimus darantis, todėl  jiems gerai pažįstamas Valdemaras Baravykas, kuris su pavadžiu vedėsi nemažą šunį, pagal požymius panašų į pavogtąjį. Po savaitės, naktį, to paties gyvenamojo namo šeimininkė  išgirdo įtartinus garsus kieme. Pažvelgusi pro langą, pamatė, kad jos šuns vėl nebėra, o voljero durys atlapotos. Įtarimas krito vėl ant to paties asmens. Ir jis pasitvirtino. Šeimininkė savo augintinį atgavo, o V.Baravykui pareikšti įtarimai dėl dviejų šuns vagysčių. Už tai teismas vyrui skyrė vienerius metus laisvės apribojimo su  nurodytais įpareigojimais.  Vyrui tokia bausmė proto neįkrėtė ir Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnams teko toliau  tirti įvairias nusikalstamas veikas, kurių autoriumi pasirodydavo besąs tas pats Valdemaras Baravykas.

Vasarą jam buvo paskelbtas teismo nuosprendis  už vasario 15 d. įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą viename Radviliškio prekybos centre. Čia jis su draugeliu teisėsaugos dėmesio sulaukė dėl chuliganiško elgesio. Neblaivus vyras įvairiais necenzūriniais žodeliais iškoneveikė apsaugininką, mosuodamas bokso pirštinėmis apmautomis rankomis  taikėsi jį smūgiuoti. Įsismarkavęs  į darbą paleido ne tik rankas, bet ir kojas – spardė parduotuvės krepšelius, sieną, vaikų atrakcijai skirtą žaislinį arklį. Už tai teismas jam skyrė 20 parų arešto. Tačiau likimas radviliškiečiui buvo palankus. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje tuo metu nebuvo laivų vietų arešto bausmei atlikti,  su  nuteistuoju buvo pasirašyta sutartis, kad jis bausmės atlikti atvyks rugsėjo 6 d. Tačiau vyras nei tą, nei kitą dieną, nei po mėnesio atvykti nesiteikė. Todėl šiomis dienomis jam pradėtas dar vienas, jau septintas šiemet,  ikiteisminis tytrimas – dėl vengimo atlikti arešto  bausmę. O areštas jau pailgėjo iki 40 dienų, nes rugsėjo pabaigoje teismas jam skyrė dar 20 parų arešto už tai, kad birželį jis  iš vieno namo kiemo pagrobė rankšluostį bei pledą ir pasikėsinimo pagrobti  neįgaliojo vežimėlį.

Slapstydamasis nuo bausmės atlikimo šis radviliškietis sugebėjo padaryti dar vieną nusikalstamą veiką. Jis įtariamas vagyste iš gyvenamojo namo. Kęstučio g. gyventojas kreipėsi į policiją, kad  spalio 6-osios vidurnaktį pas jį su dviem draugeliais atėjo minėtas asmuo ir pagrobė  kambaryje buvusį televizorių HISENSE SMART.

V. Baravykas  laukia dar vieno teismo sprendimo – už sausio 21 d. įvykdytą plėšimą. Nuo jo ir kartu su juo buvusio asmens nukentėjo 60-metis vyras, ankstų rytą automobiliu važiavęs namo. Kai du gatve ėję vyrai jo automobilį apmėtė sniego gniūžtėmis, susinervinęs vairuotojas išlipo lauk ir pamėgino gauti atsakymą į klausimą: „Ką darote?“. Atsakymo sulaukė kastuvo ir rankų smūgiais į galvą. Po suduotų smūgių radviliškietis nugriuvo ant žemės, o jį užpuolę asmenys įlindo į automobilį, paėmė ten buvusį krepšį su maisto dėžute, akiniais, vaistais bei kitais daiktais, ir pasišalino.

Jei kas žinote Valdemaro Baravyko buvimo vietą, susisiekite su Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniąja tyrėja Meilute Kubiliene telefonu (8 655) 28930 arba parašykite elektroniniu paštu paštu meilute.kubiliene@policija.lt.

Filmuotą medžiagą apie V.Baravyko šėliojimą parduotuvėje rasite čia: https://youtu.be/hAC83PFepn8

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi