Redakciją pasiekė radviliškiečių skundai dėl apverktinos padėties miesto kapinėse. Nešienauta žolė, netvarkinga teritorija – tokį vaizdą šiuo metu mato kiekvienas, atvykęs pagerbti mirusiųjų. Tokia pati situacija ir senosiose miesto kapinėse, tarp kapų driekiasi nešienauti aukštos žolės plotai. Gyventojų pasipiktinimas suprantamas. Kapinės – tai ne parkas, ne skveras ir ne pramogų zona, kur galima toleruoti laikiną netvarką. Tai vieta, kuri reikalauja nuolatinės ir sistemingos priežiūros, ypač vasarą, kai žolė auga sparčiai. Neprižiūrėta aplinka čia atrodo ne tik estetiškai prastai – ji žeidžia žmones.
Valdžios atsakymas – žolė pjaunama, bet visko aprėpti „nespėjama“
Radviliškio miesto seniūnas Jonas Pranys reaguodamas į gyventojų skundus dėmesį atkreipė į seniūnijai tenkantį krūvį. Esą miestas didelis – tenka pjauti žolę parkuose, prie gatvių, kelkraščiuose. „Kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto vyrai pjauna žolę visame mieste“, – rašoma seniūnijos atsakyme. Kapinių teritorijoje, pasak jo, darbai „planuojami šią savaitę“.
Šis atsakymas sukėlė dar daugiau klausimų gyventojams. Ar tikrai kapinės yra tiek pat svarbios, kiek pakelės ruožas ar skveras? Ar tikrai turime tenkintis pažadu, kad „kada nors ateis eilė ir joms“?
Redakcija kreipėsi paaiškinimų ir į Radviliškio rajono savivaldybės merą Kazimierą Račkauskį, tačiau jis į redakcijos klausimus neatsakė. Gavę juos publikuosime kitame savaitraščio numeryje.
Neprioritetinė vieta? Kapinės neturėtų būti paskutinėje eilėje
Savivaldybės vadovai – meras Kazimieras RačkauskIs ir miesto seniūnija – privalo suprasti, kad kapinės nėra eilinė miesto vieta. Jas prižiūrėti reikia ne tada, kai atsiranda laiko ar „ateina eilė“, bet nuolat. Ir tai – ne vien techninis klausimas. Tai – jautrumo, atsakomybės ir elementarios pagarbos testas, kurio šiuo metu valdžia, deja, neišlaiko.
Jeigu savivaldybė teigia neturinti pakankamai žmogiškųjų ar techninių resursų prižiūrėti kapines laiku, kyla klausimas – kodėl taip yra? Kodėl organizuojama neefektyviai? Kodėl vis dar dirbama pagal principą „kas suspėjama“? Galbūt metas ne teisintis, bet imtis realių sprendimų – samdyti daugiau darbuotojų, peržiūrėti prioritetus, koreguoti grafiką.
