Socialiniai tinklai

Aktualijos

Prisiminėme buvusį gyvenimo būdą…

Avatar

Paskelbta

data

Niūrius lapkričio vakarus TAU knygų bičiuliai iš klubo „Beržė“ paįvairino skaitydami kraštotyrinę literatūrą ir vartydami interneto puslapius, kuriuose ieškojo pasakojimų apie lietuvių papročius. Tuoj po Vėlinių susirinkome diskusijai „Papročių skrynelę pravėrus“. Visi vieningai sutarėme, kad kartu pasidalinsime ir asmeniniais vaikystės ir jaunystės prisiminimais. Tad  ką naujo sužinojome ir prisiminėme?

„Manęs nebėr, bet paukščiai medžiuos šneka, ir niekas nesikeičia gamtoje…“ – deklamavo mūsų poetė Staselė K. Paukščiai… Senovės lietuviai tikėjo, kad vėlė iš kūno pasišalina paukščio pavidalu. Gal todėl kapinių medžiuose tiek daug paukštukų. Jie čiulba visą pavasarį ir vasarą! Tikėta, kad mirusiųjų vėlės trumpam sugrįžta į žemę – jos lanko namus, kapus, bažnyčią. Vėlinių terminas atsirado  XIX amžiuje. Jos dar buvo vadintos Uždūšine, Ilgėmis. Įdomu, kad paskui karstą einama neskubant, kad vėlė suspėtų bėgti paskui kūną. Viename žurnale skaitėme pasakojimą apie dainininko V. Vysockio vėlę. Žmones, lankantys poeto kapą Maskvoje (žydinčių gėlių netrūksta net žiemos metu!), fotoaparatais ir fotokameromis užfiksavo, kad virš kapo pakyla baltas debesėlis, kuris primena žmogaus figūrą…

Kodėl žvakės deginamos žmogui mirus prie karsto ir per Vėlines? (Kai kur žvakės net įdedamos į karstą). Ugnis pritraukia mirusiųjų vėles. Ugnis simbolizuoja gyvųjų ir mirusiųjų amžinąjį ryšį. Žvelgdami į liepsną, pamirštame save ir susiliejame su praeitimi. Pagal religiją žvakės liepsnelė simbolizuoja vadinamąjį sielos nemarumą, jos amžinumą. Kai kuriuose Lietuvos regionuose per Vėlines kapinėse buvo degami laužai (Dzūkijoje). Ar Vėlinės švente? Manoma, kad tai gyvųjų ir mirusiųjų susitaikymo šventė (lapkričio 2).

Lapkričio pirmoji – visų šventųjų diena. XIX amžiaus šeštame dešimtmetyje (kai kurie dar prisimena) prie bažnyčių ir kapinių susirinkdavo nemažai ligotų, nusenusių, nusigyvenusių (elgetų), kuriuos žmonės sušelpdavo. Tai irgi senas lietuvių paprotys priimti užklydusį elgetą, numaudyti, pamaitinti, net apgyvendinti. Žinomi faktai, kad nespėjus silpną naujagimį pakrikštyti, krikštatėviais tapdavo net tuo metu pasirodę elgetos.

Kitos rudens – žiemos periodo šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tikintieji prieš Kalėdas ruošdavosi kalėdojimui. Kalėdoti – reiškia aplankyti visus kiemus, pasveikinti, palinkėti. Mūsų, senjorų, atmintyje kalėdodavo kunigai, lydimi patarnautojų (zakristijono ir kt.). Daugelis prisiminėme, kad tam šeimos ruošdavosi iš anksto: šeimininkės tvarkydavosi gryčioje, vaikai kartodavosi poterius. Kunigas pašventindavo namus, vaikai „išberdavo“ poterius. Mes, vaikai, laukdavome kunigo su baimę (kad tik nesuklydus sakant poterius), bet kartu žinodavome, kad gausime dovanų šventą paveikslėlį ar saldainį. Ūkininkai, net mažažemiai, įdėdavo javų ir kitų rudens gėrybių. Daugelis prisimename, kad kalėdojančio kunigo sulaukėme ir mes, radviliškiečiai, prieš keletą metų, kai bažnyčioje buvo planuojama pastatyti naujus varpus. Tuomet bažnyčios pagalbininkės maršalkos aplankė savo gatvės ar namo žmones ir suderino, ar kunigas bus priimtas. Mes pagal išgales aukojome pinigų varpams. Kalėdodavo ne tik kunigai, bet ir jauni vyrai ir merginos, kartais persirengėliai. Šis paprotys jau nyksta.

Pagonys garbindavo medžius. Katalikybėje garbinama eglė. Paprotys puošti eglę atkeliavo iš Vokietijos. Eglę puošdavo tik Kūčių vakarą. Ant jos šakų kabindavo obuoliukus, nes buvo tikima, kad obuolys atneša į namus sėkmę. Puošdavo šiaudinukais, lazdyno riešutais. Lazdyno medis buvo laikomas šventu. Senoliai žinojo, kad į jį niekada netrenkia perkūnas, o riešutai simbolizavo vaisingumą ir stiprybę. Ant Kalėdų eglės vėlių ramybei degindavo žvakutes, kurių liepsnai buvo priskiriama ypatinga antgamtinė galia, sauganti šeimą nuo blogio ir nelaimių. Nupuošdavo eglutę po Trijų Karalių.

Eglė buvo naudojama laidotuvių apeigose. Jomis puošdavo mašinas (XX amžius, 5-7 dešimtmetis), kuriomis būdavo nešamas karstas. Visada žaliuojantis medis – amžinybės simbolis. Į namus, kuriuose būdavo pašarvotas mirusysis, vesdavo takas, nubarstytas elgišakiais. Velionį išlaidojus, pirmiausia būdavo surenkami elgišakiai ir išardomas stalas, ant kurio stovėjo karstas. Eglės šakutė būdavo dedama ant lėkštutės, skirtos velioniui (tik pirmaisiais po mirimo metais). Tai lyg priminimas, kad miręs visada gyvas artimųjų širdyse.

Šventu laikydavo šermukšnį, diemedį (Dievo medį), kurie būdavo sodinami prie namų slenksčio, kad namus apsaugotų nuo blogų jėgų.

Daug sužinojome apie duoną lietuvių papročiuose. Lietuvai prieš valgydami duoną persižegnodavo. Su duona ir druska sutinkami jaunavedžiai. Pirmas jos atsilaužia jaunikis, paskui iš tos pačios riekutės – jaunoji. Druska reiškė, kad viskuo (ir sėkme, ir bėdomis) dalinsis abu. Išlikęs paprotys duonos kepalu sutikti garbingus svečius. Duonos kepalą pradėdavo raikyti tėvas. Jei trupinėlis nukrisdavo ant žemės, pakeldavo ir pabučiuodavo. Likusius trupinius sulesindavo paukščiams. Duonos duodavo gyvuliams, kad duotų daugiau pieno, nesirgtų. Pirkdami paršelį, duonos kepalą duodavo pardavėjui, kad paršelis gerai augtų. Tikėta magiška duonos galia. Eidami miškan, nešdavosi duonos, kad gyvatė neįkirstų. Šventos Agotos duonelę laikydavo namuose, kad išgelbėtų nuo gaisro (ji šventinama vasario 5). Duonos nevalia buvo guldyti ne ant „pado“. Tai būtų nepagarba šventai duonelei.

Ugnis, duona, medis, vanduo – juos visada garbino lietuviai. Tai neišsenkanti pokalbių tema. Visų papročių neįmanoma apžvelgti per vieną užsiėmimą. Ieškojome atsakymų į trumpus klausimus:
-Boba, Kotrė… ir kas dar? -Morė.
Simajudas – kas tai?
Kada valgomi parpeliai?
Kas tai yra sambariai?
Kokia šventė -Tautos šventė?
Nežinote? Metas atverti papročių skrynelę!

Renginio paįvairinimui paklaidžiojome po rajono žemėlapį. Ieškojome gyvenviečių, kurių pavadinimai baigiasi -kiškis, -kiškiai. Jų radome nemažai. Sužinojome, kad mūsų rajone yra gyvenvietės Trakai ir Paryžius. Labai daug pavadinimų kilę iš pavardžių. Ir dar… prisiminėme, kaip lietuviai keikdavosi ir blogio linkėdavo. Abejingų popietėje nebuvo. Visi vaišinomės džiovintais obuoliukais ir ukrainietiškais šokoladukais su aguonomis. Bet šilčiausias momentas buvo renginio pradžioje, kai garbingo jubiliejaus proga pasveikinome „beržietę” Eugeniją Dirsienę ir rudenį gimusias moteris. Nepamiršome ir savo himno „Beržė mana“, kurio eiles ir muziką sukūrė klubo narė Zenona Zakienė.

Papročius ir renginį aprašė J. Kaučikienė 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Radviliškio muzikos mokykla šventė jubiliejų

Avatar

Paskelbta

data

2019 metų lapkričio 26 dieną Radviliškio kultūros centro didžioji scena buvo pilna šurmulio, nerimo, jaudulio, puikios nuotaikos ir spalvingų gėlių puokščių bei padėkos žodžių. Ir ne be reikalo, juk Radviliškio muzikos mokykla šventė savo 55-rių metų jubiliejų. Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis iš mero fondo mokyklai padovanojo šventinį koncertą.

Tai edukacinis projektas, kuriame profesionalai – Šiaulių kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis) – groja kartu su gabiausiais Šiaulių miesto, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kelmės, Pakruojo, Joniškio ir Radviliškio rajonų muzikos ir meno mokyklų mokiniais. Koncertų ciklas „Muzikiniai rudenys“, kurį organizuoja Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, – jau vienuoliktą kartą pradžiugino Šiaurės Lietuvoje muzikuojančius vaikus ir jų mokytojus, o Radviliškio žiūrovai ir muzikuojantys vaikai jame dalyvavo antrą kartą.

Koncerto pirmojoje dalyje Šiaulių kamerinis orkestras atliko muzikinę programą su profesionaliais atlikėjais. Klausytojus džiugino V. Čepinskio, M. Bačkaus ir V. Genytės atliekami kūriniai.

Antrojoje dalyje mokyklos jubiliejui skirtą šventinę koncertinę programą atliko Radviliškio muzikos mokyklos mokiniai. Savo ugdytinius paruošę, ištikimai lydėję bei palaikę mokytojai tikina, kad tai yra išskirtinis edukacinis projektas ir neįkainuojama dovana suteikianti galimybę patiems jauniausiems atlikėjams pasirodyti akomponuojant profesionaliam orkestrui.                  

„Jaunieji muzikantai grojantys su kameriniu orkestru, išmoksta dirbti ir bendradarbiauti su didžiule grupe žmonių. Kartu mokosi elgtis scenoje – kaip reikėtų paduoti dirigentui ranką, nusilenkti publikai, pasidžiaugti jos palaikymu ir plojimais“, – sakė koncertų vedančioji Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos mokytoja R. Sližienė.

Scenoje pasirodė patys geriausieji M. Rimkūnas, E. Jasiūnas, P. Butvilaitė, A. Motekaitytė, E. Grebliauskas, K. Korsakas, A. Korsakaitė, A. Dic, D. Dargytė, A. Mikalajūnas, E. Molis, E. Dambrauskaitė, E. Čapaitytė, A. Asačiovaitė, A. Meškauskaitė, N. Andzelytė, R. Zalencaitė, R. Deltuvaitė, Radviliškio zuikos mokyklos jaunučiu ir jaunių chorai. Juos ruošė mokytojai: I. Petrauskienė, R. Borusevičius, V. Silickaja, J. Stakvilevičienė, V. Barzinskis, M. Atstopas, A. Stončiuvienė, I. Lipinskienė, D. Baltutis, R. Apšegienė, V. Cirkelis, D. Sabulienė, G. Staleriūnas.

Kūrinius keitė sveikinimo kalbos. Mokyklą jubiliejaus progra pasveikino ir visokeriopos sėkmės kūrybiškumo kelyje linkėjo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė J. Margaitienė, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja G. Juodeikienė, Šiaulių koncertinės salės „Saulė“, „Muzikinių rudenų“ projekto koordinatorė Natalija Borgerdt, Radviliškio kultūros centro, Radviliškio švietimo įstaigų, Radviliškio rajono viešosios bibliotekos, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro  vadovai. Daina mokyklai svečius sveikino buvusios mokyklos mokinės T. Pauraitė, R. Jurpalytė ir V. Domrina.

Jaunių chorui sudainavus baigiamąją koncerto dainą „Mūsų dienos kaip šventė“ mokyklos direktorė pasidžiaugė mokyklos ugdytinių sėkme, pasveikino visus su švente ir tarė Ačiū visiems už gražius ir prasmingus darbus ir toliau pakvietė eiti tobulėjimo keliu.

„Nes – yra tik du būdai gyventi: Vienas – galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas.”

Skaityti daugiau

Aktualijos

Tarybos narys stojo mūru už ligoninės darbuotojus

Avatar

Paskelbta

data

Tarybos narys G. Lipnevičius katu su kitais Tarybos nariais viešai pateikė informaciją dėl galimo VšĮ „Radviliškio ligoninė“ vadovo savivaliavimo bei teisės aktų ir darbo sutarčių sudarymo tvarkos pažeidimo Radviliškio ligoninėje. Šiuos klausimus buvo paprašyta išsiaiškinti Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komiteto.

Tačiau Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komiteto, vadovaujamo  E. Pranevičius, lapkričio 29 d. posėdis pakrypo netikėta linkme. Dėl to, kad Tarybos narys G. Lipnevičius stojo mūru už ligoninės darbuotojus, gydytojus dėl ligoninės direktoriaus V. Smalinsko galimo savivaliavimo siūlant pasirašyti darbuotojams nepalankias darbo sutartis, o nepasirašiusiems  buvo grasinama atleidimu iš darbo, jis daugiausia konservatorių ir „valstiečių“ balsais buvo perduotas svarstyti Etikos komisijai.

Šį keistą konservatorių ir „valstiečių“ sprendimą Tarybos narys G. Lipnevičius pakomentavo savo „Facebook“ paskyroje:

„Pasiekta cinizmo viršūnė! Tuo metu, kai visi Lietuvos medikai bruzda, piktinasi dėl vadovų daromo psichologinio spaudimo, mobingo, po kurio galimai nusižudė medikas, aš atiduotas savivaldybės Etikos komisijai. Už tai, kad pradėjau aiškintis, kodėl Radviliškio ligoninės darbuotojams mokami maži atlyginimai, darbuotojai verčiami pasirašinėti jiems nepalankias darbo sutartis, o priešingu atveju spaudžiami išeiti iš darbo. Juokas pro ašaras – mane apskundė pats ligoninės vadovas Vaidas Smalinskas, kuris mane apkaltino, kad savo kreipimusi padariau didelę žalą darbuotojams. O jo draugeliai konservatoriai trina rankas – kvies mane “ant kilimo”. Štai kaip pagal valdančiuosius Radviliškyje sprendžiamos medikų problemos!“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.

Manome, šiam gan keistam  komiteto sprendimui įtakos  turėjo Tarybos nario vienas iš paklausimo punktų bei pateikta rekomendacija, Tarybos nario pasiteiravimas: „Radviliškio ligoninės direktoriaus sprendimu, neinformavus Tarybos, buvo perrašytos darbo sutartys ir pateiktos darbuotojams pasirašyti. Šių sutarčių kai kurie punktai galimai pažeidžia LR įstatymus, potvarkius ir kitus su Darbo teise susijusius nutarimus. Nepasirašiusieji šių sutarčių buvo supažindinti dėl galimo atleidimo iš darbo. Tokiu būdu buvo sukelta panika medikų kolektyve, o kai kurie žadėjo net išeiti iš darbo. Pridedu advokato Dr. Nerijaus Kasiliausko teisinį įvertinimą, man pateiktą medikų, bei informaciją, kurioje aiškiai nurodyti galimi naujos darbo sutarties pažeidimai. Taip pat naujose darbo sutartyse mažinamas darbuotojų darbo apmokėjimo koeficientas, todėl turėję didėti atlyginimai liko tokie pat. Manau, tokiu būdu buvo pažeistos darbuotojų teisės bei lūkesčiai“.

„Pasitvirtinus gyventojų, darbuotojų skundams dėl ligoninės bei vadovo veiklos prašau teikti rekomendacijas Tarybai, merui dėl ligoninės vadovo tinkamumo eiti šias pareigas“,- rašė G.Lipnevičius.

Apie Etikos komisijos eigą ir sprendimus, apie mero ir komiteto pirmininko poziciją dėl  ligoninės direktoriaus galimai neteisėtų veiksmų bei galimo savivaliavimo,  informuosime savaitraščio „Radviliškio kraštas“ skaitytojus kituose numeriuose.
(Bus daugiau)

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019