Socialiniai tinklai

Aktualijos

Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!

Avatar

Paskelbta

data

Jau pavargau nuolat inkšti ir nutariau rašyti tik apie Gėrį ir Tiesą.
Pirmiausiai įsiklausiau į širdies balsą, kaip pataria V.Landsbergis (senasis), paskui į išmintingus D.Grybauskaitės (vis dar jaunosios) žodžius ir paklausiau konservatorių (amžinai gajos gaujos) patarimo: nustoti dairytis atgal ir su optimizmu žvelgti tik į priekį! Lai neįsižeidžia Laisvės partija, bet tiesa yra svarbiausia: atidžiai apsižiūrėjęs veidrodyje, akivaizdžiai įsitikinau, kad konservatoriai buvo teisūs – priekis yra daug gražesnis už užpakalį. Aišku, nebe toks kaip jaunystėje, bet… Kabo tikrai išdidžiai. Ir solidžiai! Galiu drąsiai vaikščioti kaip Putinas – iki pusės išsirengęs ir atsilošęs.

Štai tokį didelį pilvą per karantiną užsiauginau…
Suprantu, kad tuo girtis per daug nereikėtų, bet kad labai reikia. Tegul valdžia dėl manęs nebesijaudina ir žino, kad ilgalaikiui karantinui aš pasiruošęs ir maisto atsargų net keleriems metams į priekį pilve esu prikaupęs. Svarbu, kad kuo ilgiau neleistų sportuoti ir tarp savivaldybių šliaužioti, nes tada kalorijos su visom mano atsargom greit ištirps. Ir vėl būsiu karui, badui ir marui nepasiruošęs.

Kad karas jau ne už kalnų (Karpatų) – seniai visiems aišku. Ačiū TSKP ir visoms Vyriausybėms, kad laiku mus įspėjo, ir visi, kas galėjo ir norėjo, jau emigravo ir pasislėpė užsieniuose. Tai mūsų būsimas Lietuvių Tautos žiedas, atsarginis genofondas, kuris bet kada galės Lietuvos galybę ir stiprybę čia atstatyti. Jeigu mūsų, pasimetusių vertybėse pensininkų, čia anksčiau laiko neišguldys karas, maras, badas, LGBT arba skiepai. Nes labai svarbu yra išgelbėti teritoriją, bent – Žemaitiją, kad sugrįžusiems lietuvaičiams, suvalkams, aukštaičiams ir dzūkams, būtų pas ką pirmai pradžiai prisiglausti, o paskui veistis ir daugintis vardan tos buvusios LDK didybės.

O kad mes, likę lietuvaičiai, iki to laiko savo protėvių teritoriją apginsime – garantuoju. (Beveik.) Esu senas kareivis. Visada pasiryžęs stoti petys į petį su garsiausiais mūsų kariūnais: Linkevičiumi, Kubiliumi, Juknevičiene, Pavilioniu, Auštrevičiumi, Gabrieliumi, ir su ginklu rankose kovoti už Tėvynę. Bet kokią – Rusiją, Baltarusiją, Venesuelą, Ukrainą ir, nepatikėsite, netgi už ES užkampį – Lietuvą, kariausime iki paskutinio šovinio. Bet ir tuomet dar ne karo pabaiga, nes žinau vieną slidų tipą, kuris turi labai daug prisikaupęs patronų (po 3-6 eurus), manau, iki kokių 10 eurų už vienetą tikrai nusiderėsime, nes turi jų daugiau nei proto!

Iškilmingai prisiekiu! Už Tėvynę – bet kokią! – aš tikrai pasiryžęs paguldyti galvą. Ir ne vieną: Gabrieliaus, Auštrevičiaus, Pavilionio, Juknevičienės, Kubiliaus, Linkevičiaus… Mūsų Lietuva dėl to tikrai nenukentėtų. Netgi, įtariu, sutvirtėtų ir jai labai palengvėtų, nes tai patys Brangiausi mūsų šalies sūnūs ir duktė Rasytė. Jeigu ne jų pasiaukojimas ir pasišventimas, pasaulyje karo gal net nebūtų. Tik jų kasdieninio ryžto ir užsispyrimo dėka mes nenusiritome iki Šveicarijos lygio su Šatrijos kalnu.

Pradžiai už tėvynes į mūšį reikėtų pasiųsti užsienio legionierius.
Resursų turime pakankamai. Svieta Cichanouskaja galėtų vadovauti baltarusių emigrantų legionui. (Puola Minsko kryptim.) Navalno dešinę ranką, žydelį Volkovą, su panašių „rusų” opozicionierių korpusu pasiųstumėme… Ne, ne ten. Ne į Maskvą. Mes, lietuviai, atšėrėm, kiek galėjom, lai dabar atidirba ir Karaliaučių mums atkariauja. O Valinskas, manau, galėtų vadovauti lenkams iš Švenčionių rajono, nes kažkaip moka greit su jais susitvarkyti. Tik nuoširdžiai patarčiau tam pajacui su vaivorykštės vėliava per daug neišsiskirti ir kaip visada per šlėktų galvas į priešakines pozicijas veržtis: jei žygiuos lenkų priešaky – nespės nė poros žingsnių padaryti… Gaila būtų klouno. Nes liktume be cibulių.

O kas bus su mūsų rinktiniais karvedžiais? Siųsime į priekines fronto linijas ar vėl kaip durneliai juos laikysime Seime apsupę ir dabosime, kad neišsilakstytų?

Asmeniškai man atrodo, kad jie karui labai tinkami: veržlūs, vieningi, agresyvūs. Laisvės partijos narius mesčiau į akistatą su rusų desantininkais. Ne dėl to, kad jie per Maskvos paradus įpratę vieni kitiems snukius daužyti. Labai noriu pamatyti, kaip mūsų Raskevičius su ramunėle daužys desantininkui per nosį ir bandys išsiaiškinti: „Tu kodėl, pupuliuk, mano tėviškę puoli? Imk mane vietoj jos ir daryk su manimi, ką tik nori. Tik ne iš priekio, nes aš mirtinai tave savo glėbyje užsmaugsiu!” O jei Raskevičius vienas prieš vieną eiti prieš priešą neišdrįs, manau, bus galima panaudoti dar baisesnę priemonę: išrikiuosime LGBT narius į paradą, leisime apsinuoginti, kad visi ginklai išryškėtų, o priekyje išstatysime jų vadą – ne, ne Simonko, nes jis per mažas (snaiperiams bus sunku pataikyti). Paradui vadovaus pats Raskevičius, lūpas pasidažęs, išsimaliavojęs iki ausų ir su blizgančia karūna ant galvos. Tokį pabaisą pamačius, jokio ruso nervai neatlaikys. Išsilakstys kaip liberalai po krūmus.

Deja, liberalų į frontą nėra prasmės siųsti. Liberalai mėgsta laisvę. O rusai mėgsta imti į nelaisvę. Patys, matot, kad charakteriai nesutampa. Be to, liberalai yra verslūs. Paimti į nelaisvę, jie gali su Maskvos vadovybe biznį prasukti ir iškeisti Neringą mainais į laisvę. Tėvynės išdavystės mes jiems dėl to tikrai nepripaišysime, nes, kaip puikūs demagogai, vis tiek išsisuks: sakys, kad Neringą prie Kaliningrado krašto prijungė dėl konservatorių, kad jiems iš Klaipėdos geriau matytųsi, kada ir kaip mus rusai puola.

Belieka – konservatoriai. Beretes turi – galės būti desantininkai. Juolab kad šokinėti moka. Ne iš lėktuvo, bet apie patriarxą. Kas kaip moka – tas taip šoka. O jei moki – tai ir veži: kaip supratote, už transportą bus atsakingas Kreivys. Už amuniciją – jo mamytė, kurią turės prižiūrėti ministro padėjėjas, kad nepavogtų „auksinių šaukštų”, kuriais po mūšio bus apdovanojami labiausiai nusipelnę konservatoriai. Landsbergio giminė – be eilės: kiekvienam po du „auksinius” šaukštus. (Vienas – atsarginis.)

Tiesa, vos „darbiečių” su „valstiečiais” neužmiršau panaudoti karo reikmėms. Su „valstiečiais” viskas aišku – partizanaus! Patys kalti, iškirto miškus, dabar lai slapstosi nuo okupantų už vieno Stelmužės ąžuolo. Jei priešas pastebės, galės, iškėlę rankutes į viršų, vėjyje siūbuoti ir vaizduoti senojo ąžuolo ataugas. „Darbiečiams” darbo bus per akis. Teks talkinti Viktorui, atstatant „Družbos” vamzdyno naftotiekį. Bus kaip darbo batalionas. Atsakingas už „Nord stream 3″ atšaką. Gana ukrainiečiams vieniems siurbti iš rusų milijardus, Uspaskichui irgi panašiai trūksta, nes Guogai prasilošė.

Tapino jaunimėlį irgi bus kur panaudoti. Iš akies traukti pasieniečiai! Jau išdresuoti, žino, kada ir kur pasienį apglėbti, kad diversantai Lietuvos valstybinės sienos nepažeistų. Belieka pamąstyti, kaip geriau karui pritaikyti Lietuvos vadovus?

Su Seimo pirmininke viskas aišku. Tėvas KGB karininkas, su savais greit ras bendrą kalbą. O štai su premjere bus sunkiau. Nelengva bus ją panaudoti. Žinia, kavalerijos seniai niekas nebenaudoja, o kariaut tai visiems norisi!
Deja, net ir karo sąlygomis turi kažkas likusią valstybę valdyti. O valdo tie, kurie saugo „KGB agentų sąrašą”. Manau, Premjerei ir patikėsime šią ypatingą misiją: žūtbūt išsaugoti užsislaptinusius kagėbistus. Visur ir visada turės prie savęs juos laikyti, kad vėl į priešų rankas nepapultų. O kadangi tai pati didžiausia Lietuvos valstybinė paslaptis, visur ir visada ją turės lydėti Krašto apsaugos ministras, buvęs KGB archyvų istorikas, Anušauskas. Ne dėl apsaugos, o dėl kompanijos: jei priešas juos apsuptų ir iškiltų grėsmė nacionaliniam saugumui, Anusauskas turėtų padėti Šimonytei „KGB agentų sąrašą” suvalgyti. (Vienas kramto – kitas ryja, kad būtų greičiau.) Nes jei nespės to padaryti, bet kuris, perėmęs agentūrą, galės be vargo visą elitą valdyti – teisėjus, prokurorus, politikus, ir į bet kurią pusę Lietuvą vairuoti: nori – į Rytus, nori – į Vakarus, nenori – į niekur…

Atrodo, jau visus kovai su atėjūnais išrikiavau? Sakot, Gitaną užmiršau? O prie ko čia „aukštas ir gražus“? Argi jis kam kliūna? Manau, neužklius ir okupantams. Galės toliau sau Gerovės valstybę statyti. Nors man ir senosios Lietuvėlės gaila. Ne tokia ji ir bloga buvo.

Atmeskime bereikalingas emocijas ir pasiremkime tik faktais: mažiausiai korumpuota šalis! Nė vieno rimtesnio valdininko ar politiko per tris dešimtmečius nepavyko nustatyti, nors VSD, FNTT, STT ir t.t. daugiau už kitus prikūrėme. Prancūzai savo prezidentus teisia vieną paskui kitą, JAV Trampui vieną paskui kitą impičmentus organizuoja, Rusija savo gubernatorių nespėja areštuoti, net Izraelis Benjaminą už kiaušų pakabinęs laiko, o mūsų valdžia skaidri kaip tas Baltijos lašelis tyro gintaro ant delno.
Belieka išsiaiškinti, kam konkrečiai tas delnas priklauso? Tik ar aš neperžengsiu Raudonosios linijos ir vėl nebūsiu visų apspjaudytas, ir kaip koks avinas paaukotas, nes man tektų atnaujinti seną ciklą: „Kas valdo pasaulį?“

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

STEAM ugdymo diena Burbiškių dvare

Avatar

Paskelbta

data

Kas yra STEAM? Madingas žodis. Progresyvus ugdymas. Ar šiuolaikiniam vaikui įdomus nesuderinamų mokomųjų dalykų, tokių kaip matematika, istorija, gamtos mokslai, menai, sujungimas į vientisą visumą, kur vaikas gali „žingeidauti“, interpretuoti ir kūrybiškai aiškintis nežinomus, neaiškius ir tik jam svarbius dalykus bei tikrovės reiškinius; kai atradimo stebuklas ir pažinimo džiaugsmas ugdo tikėjimą ir pasitikėjimą savimi bei pagarbą šalia esančiam pedagogui.

Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos pedagogai (Laima Škėmienė, istorijos mokytoja ekspertė, Dijana Krivickienė, matematikos mokytoja metodininkė, Gina Jacynienė, biologijos vyresnioji mokytoja, Aušra Dilnikaitė, dailės mokytoja metodininkė, Rasa Masiulienė, technologijų mokytoja metodininkė, Daiva Sedelskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui) susibūrė į kūrybinę komandą ir parengė pradinių klasių mokiniams STEAM edukacinę programą Burbiškių dvare. Kodėl Burbiškių? Ogi todėl, kad Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus – draustinio vadovė Laura Prascevičiūtė, istorikė, paveldosaugininkė, humanitarinių mokslų daktarė, buvusi mūsų mokyklos mokinė, sutiko bendradarbiauti su mokykla rengiant ir įgyvendinant edukacijas mokiniams.

Pirmieji programą išbandė 3a klasės mokiniai ir jų mokytoja Audronė Nėjienė. Mokiniai susipažino su dvaro istorija, pastatais, skulptūromis, parko teritorija ir atliko istorijos, dailės, matematikos, biologijos užduotis. Mokiniai matavo atstumus žingsniais, vertė juos į metrus, ieškojo ir fiksavo geometrines figūras, kurios buvo panaudotos dvaro pastatų architektūroje. Trečiokai puikiai atliko istorijos dalyko užduotis, skulptūrų puošyboje rado įvairius simbolius, juos įvardijo. Sužinojo, kokie pavasariniai augalai žydi dvaro teritorijoje, ir išmoko, kaip, naudojantis tik metru, galima nustatyti medžio amžių.

Dvaro teritorijoje esančioje pavėsinėje buvo organizuotos kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose mokiniai iš modelino darė suvenyrinius pakabukus savo artimiesiems, jų dekoravimui naudodami dvaro parke rastus augaliukus, šakeles, akmenukus. Smagu buvo stebėti ne tik vaikų darbą, bet ir jų gebėjimą dalintis priemonėmis, padėti vienas kitam, pasidžiaugti vienas kito darbeliais.

Šiltėjantis oras ir laisvėjantis karantinas leis išbandyti programą ir kitiems pradinių klasių mokiniams.

Tai tik pirmas mažas žingsnelis įgyvendinant STEAM ugdymą mokykloje. Tačiau ši patirtis įrodė, kad viskas yra įmanoma, jeigu kryptingai dirbi bendraminčių komandoje ir turi tikslą.

Daiva Sedelskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Laima Škėmienė, istorijos mokytoja ekspertė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Elektriniai paspirtukai: kaip išsirinkti ir saugiai naudotis?

Avatar

Paskelbta

data

Šiltojo sezono metu elektriniai paspirtukai tampa viena populiariausių judėjimo mieste ar kurortuose priemone. Technologijų ekspertai dalinasi patarimais,  į ką atsižvelgti renkantis paspirtuką ir primena svarbiausias saugaus važiavimo taisykles visiems paspirtukų vairuotojams.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pataria, kaip išsirinkti tinkamą paspirtuką ir kviečia pasikartoti septynis dalykus, kuriuos turi žinoti kiekvienas paspirtuko naudotojas.

Elektrinių paspirtukų kategorijos

Paspirtukų atranką verta pradėti nuo pagrindinių jų kategorijų. Kaip išmanieji telefonai skirstomi į biudžetinius, vidutinės klasės telefonus ir flagmanus, taip ir šias dvirates transporto priemones galima sudėlioti į kelias pagrindines lentynas.

Pirmoji kategorija – biudžetiniai elektriniai paspirtukai. Jie skirti baziniams poreikiams – kelionėms į darbą ir iš jo ar lengviems pasivažinėjimams parke. Tokių patikimų ir racionaliai įkainotų modelių turi populiarus išmaniųjų įrenginių gamintojas „Xiaomi“. Tiems, kurie nori daugiau galios, skirta keliautojo klasė. Biudžetinio keliautojo paspirtukai turi pakankamai talpią bateriją ir gali nuvažiuoti ilgus atstumus. Ieškodami tokio paspirtuko, vartotojai gali rinktis aukštesnės kokybės „Xiaomi 1S“ arba „Segway Ninebot E22E“ modelius.

Aukštesnės, „Premium“ keliautojo klasės paspirtukai pasižymi itin geromis akceleracijos ir amortizacijos savybėmis. Skirtumą tarp vienos ir kitos klasės paspirtukų lengviausia pajusti važiuojant nelygiu, įkalnių ir nuokalnių pilnu keliu. Aukštesnės klasės elektriniai paspirtukai su šiomis kliūtimis susitvarko be jokių problemų. Iš šios klasės paspirtukų verta išskirti „Xiaomi Pro 2“ ir „Segway Ninebot MAX G30LE“ modelius.

Tuo tarpu aukščiausios ir brangiausios „Performance“ klasės paspirtukai yra skirti žmonėms, kurie paspirtukus naudoja ne nuvykimui iš taško A į tašką B ar ramiam pasivažinėjimui, o kaip aktyvaus laisvalaikio praleidimo priemonę.

Kelionės atstumas

Atstumas, kurį elektrinis paspirtukas gali nuvažiuoti tarp įkrovimų yra vienas iš esminių faktorių renkantis šią transporto priemonę. Galimas atstumas priklauso nuo paspirtuko baterijos dydžio. Tačiau tai, kokį atstumą nuvažiuosite, lemia ir motoro galia, paspirtuko svoris, pasirinktas vidutinis greitis, kelias, kuriuo važiuosite ir jūsų pačių svoris. Gamintojai dažniausiai nurodo, kokio nuvažiuojamo atstumo galite tikėtis, tačiau svarbu įvertinti tai, jog jis yra skaičiuojamas idealiomis sąlygomis. Realiai nuvažiuosite iki 30 proc. mažesnį atstumą.

Paspirtukų baterijos, kaip ir visos kitos, pamažu dėvisi. Jos turi ribotą įsikrovimų ir išsikrovimų ciklų skaičių, o po to ima palaipsniui prarasti savo sugebėjimus. Biudžetinių paspirtukų baterijų gyvenimo ciklas siekia 300-500 įsikrovimų. Keliautojo klasės modeliai yra ilgaamžiškesni – jų gyvenimo ciklas gali siekti ir iki 1000 įsikrovimų. Taigi, svarbu nutarti ar renkatės paspirtuką kaip ilgalaikę investiciją, ar tiesiog norite išbandyti šią transporto priemonę.  

Paspirtuko greitis ir motoro galia

Įprastą 25 km/val. greitį nesunkiai išvysto net ir biudžetiniai modeliai. Ką jau kalbėti apie keliautojo klasę. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad toks greitis išvystomas idealiomis arba joms artimomis sąlygomis, t. y. važiuojant ant lygios ir kokybiškos kelio dangos. Tikrąjį elektrinio paspirtuko greitį mes patiriame tuomet, kai tenka jį didinti, mažinti, ar prireikus įvažiuoti į įkalnę.

Tačiau maksimalus paspirtuko greitis mažai ką reiškia, jeigu jam pasiekti reikia daug laiko. Taigi, užuot žiūrėjus į jį, daugiau dėmesio reikėtų skirti motoro galiai. Ji matuojama pagal tai, kiek energijos yra sunaudojama. Kuo daugiau galios, tuo daugiau vatų turi motoras.

Biudžetinės klasės paspirtukas paprastai turi apie 250 W galios motorą. Kokybiškas keliautojo klasės – apie 500 W. Jūsų pasirinkimas turėtų priklausyti nuo vietų, kuriomis ketinate važinėtis. Jeigu maršruto, kuriuo planuojate dažniausiai važiuoti, kelias yra lygus, jums gali pakakti ir 250 W. Visgi, jeigu pakeliui pasitaiko kalvelių, rinkitės modelį, kurio galia siekia 350-500 W. Toks motoras lengviau įveiks aukštesnes įkalnes ar nelygumus ir užtikrins greitesnę akceleraciją.

Kiti svarbūs rodikliai

Renkantis paspirtuką reikėtų atkreipti dėmesį į dar kelis smulkius, tačiau važiavimo komfortui itin reikšmingus dalykus. Visų pirma, į modelio pakabą. Visai kaip ir automobiliuose, nuo jos priklauso važiuosite kietai ar minkštai. Jeigu pakaba bus nekokybiška, jausite kiekvieną kelio nelygumą, o apie pasivažinėjimus duobėta danga nenorėsite net pagalvoti. Pakaba dažniausiai būna su spyruoklėmis, hidraulinė arba guminė. Geriausios pakabos paprastai derina spyruoklės ir hidraulinę technologijas.

Taip pat labai svarbi ir patikima stabdžių sistema. Ji paprastai būna mechaninė arba elektroninė, o jos kokybę reikėtų matuoti pagal tai, kokio ilgio būtų jūsų stabdymo kelias, jeigu prieš tai važiuotumėte 24 km/val. greičiu. Jis neturėtų būti ilgesnis nei 3-6 metrai.

Mechaninių stabdžių kategorijoje efektyviausiais laikomi būgniniai bei diskiniai stabdžiai. Pirmieji reikalauja mažiau priežiūros, o antrieji greičiau dėvisi, bet yra stipresni ir greitesni. Elektroninė stabdžių sistema veikia tik patį motorą. Ji veikia ne taip efektyviai, bet jos nereikia papildomai prižiūrėti. Patys geriausi paspirtukai paprastai turi tiek elektroninę, tiek kurią nors iš mechaninių stabdžių sistemų.

Galiausiai, šviesos, kurios yra būtinos jūsų ir kitų eismo dalyvių saugumui. Paspirtukai turi turėti ir priekinę, ir galinę lempas. Nors gamintojai jomis pasirūpina patys, įvertinkite oro sąlygas ir jei reikia, pasirūpinkite papildoma apsauga.

7 saugumo patarimai kiekvienam paspirtukų naudotojui

Tam, kad kelionė būtų saugi tiek pačiam paspirtuko vairuotojui, tiek aplinkiniams, svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir būti atsargiam kelyje. Kaip paspirtuku važiuoti saugiai ir atsakingai?

#1Veskitės paspirtuką per perėją. Privažiavę pėsčiųjų perėją, sustokite, nulipkite nuo paspirtuko ir pereikite gatvę jį stumdami. Jei perėjoje yra pažymėta speciali pervaža dviračiams, sustoti nereikia, tačiau vis tiek siūlytume pristabdyti ir apsižvalgyti prieš kertant bet kurią važiuojamojo kelio dalį. Visiškai saugiai ir nepristabdant galima kirsti tik reguliuojamą dviračių pervažą, kai šviesofore dega žalias dviračio simbolis.

#2 Pirmenybė pėstiesiems. Artėdami prie pėsčiojo ar didesnės minios, sulėtinkite ir lenkite juos saugiu atstumu. Jūsų nematantis žmogus gali bet kada žengti žingsnį į šalį, todėl svarbu iš anksto apsisaugoti, siekiant išvengti susidūrimo. Prireikus, drąsiai įspėkite žmogų skambtelėjimu arba kitu garsiniu signalu. Jei žmonių aplink yra daug, verčiau sustokite ir praeikite pro juos paspirtuką stumdami.

#3Saugokite save. Saugokite ne tik aplinkinius, bet ir patys save. Būkite matomi. Važiuodami tamsiu paros metu, nepamirškite įjungti paspirtuko žibinto. Taip pat galite užsidėti ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę arba prisisegti atšvaitą. Dar saugiau jausitės ant galvos užsidėję šalmą. Nevairuokite garsiai klausydamiesi muzikos ausinėse – taip neišgirsite įspėjančių signalų.

#4 Rinkitės dviračių taką. Šaligatviai visų pirma skirti pėstiesiems, tad gerbkite kitus eismo dalyvius ir šaligatviu važiuokite tik tada, kai nėra dviračių tako, juostos ar tinkamo kelkraščio. Be to, dviračių takas lygesnis už šaligatvį, tad juo važiuojant mažiau kratys, o paspirtukas tarnaus ilgiau. Sulėtinkite prieš šaligatvio ar kelio nelygumą bei bortelį – paspirtukas jums padėkos.

#5 Būkite mandagūs. Važiuodami dviračių taku, laikykitės elementaraus mandagumo. Važiuokite saugiu greičiu, netrukdykite kitiems eismo dalyviams, važiuokite ne greta draugo, o vienas paskui kitą. Jei paspirtuką nuomojatės, pasinaudoję juo pastatykite toliau nuo pėsčiųjų ar dviračių tako, kad jis niekam netrukdytų.

#6 Nevažinėkite paspirtuku pastatuose. Prekybos centrai ir kitos vidaus erdvės skirtos tik pėstiesiems, tad ten paspirtuką stumkitės arba sulenkę neškitės su savimi. Sulenkite paspirtuką ir tuomet, kai keliaujate viešuoju transportu. Taip paspirtukas užims mažiau vietos ir netrukdys kitiems.

#7 Pasirinkite tinkamą avalynę. Važinėti paspirtuku galite praktiškai su bet kokia avalyne, tačiau geriau rinktis uždarus batus neslidžiais padais. Planuodami kelionę paspirtuku nesiaukite atvirų basučių ar aukštakulnių. Taip apsaugosite savo pėdas nuo galimų subraižymų, dulkių ar akmenukų smūgių. Taip pat nepamirškite užsirišti batų raištelių.

Andrius Baranauskas

„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims

M +370 683 66319

@ andrius.baranauskas@tele2.com

Asociatyvios nuotr. Unsplash

Skaityti daugiau

Skaitomiausi