Radviliškio rajone gyvenanti Anna P. kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti iš neva jai priklausančios ūkinio pastato dalies Valdą P., ir tik teisme paaiškėjo, kad tai nėra jos nuosavybė, nors moteris ir tvirtino, kad pastato dalį įsigijo prieš 17 metų.
Kaltino neteisėtai užėmus pastatą
Ieškinyje Anna P. nurodė, kad 2004 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo pusę ūkinio pastato. Kitos pastato dalies savininkas jai nėra žinomas, nes jis nuosavybės teisės neįregistravo VĮ Registrų centre. Pasak Annos P., jos ūkinio pastato dalį prieš maždaug ketverius metus užėmė Valdas P. ir į raginimus išsikraustyti nereaguoja. Esą jis tyčiojasi iš ieškovės, nemoka mokesčių ir pažeidžia jos teises į nuosavybę. Pati Anna P. teisme pripažino, kad nuo 2010 metų ūkiniu pastatu nesinaudojo, tik žinojo, kad šis turtas yra jos, nes jos 2004 metais įsigyto buto savininkas tuo ūkiniu pastatu naudojosi.
Kaimynas niekur kraustytis nesiruošė
Atsakovas Valdas P. su kaimynės reikalavimais nesutiko ir niekur kraustytis nesiruošė. Jis nurodė, kad ūkinį pastatą įsigijo kartu su gyvenamuoju namu prieš 8-9 metus. Ūkinis pastatas, į kurį teises pareiškė ieškovė, priklauso jam. Annos P. nuosavybė yra kitoje vietoje. Valdas P. tik spėliojo, kad galbūt jai priklausantis pastatas apskritai yra nugriautas. Kaimynai buvo kartu nuvykę į Registrų centrą išsiaiškinti ir ten esą buvo pasakyta, kad ieškovei ir atsakovui priklauso skirtingi pastatai.
Pasak Registrų centro, pastatas ieškovei nepriklauso
Trečiuoju asmeniu byloje įtraukta VĮ Registrų centras pateikė duomenis, kad Annai P. priklausančio pastato buvimo vietos pagal turimus dokumentus nustatyti nėra galimybės, nes kadastro duomenų byloje esančiame plane pastatas pažymėtas už namų valdos ribų ir nėra nustatytų šio pastato centro koordinačių, nes pagal 1990-03-13 galiojusius teisės aktus jos ir nebuvo nustatinėjamos. Teismo posėdyje Registrų centro atstovė paaiškino, kad ieškovė prašo iškeldinti kaimyną iš statinio, kuris jai nepriklauso. Ieškovei ir atsakovui priklauso ne tie patys statiniai, nes dokumentuose nurodyti skirtingi jų parametrai – ilgis ir plotis skiriasi 2-3 metrais, o aukštis – 1 metru. Registrų centro atstovė mano, kad ieškovė pasirinko lengviausią būdą – bedė pirštu į kaimyno statinį ir pasakė, kad čia jos.
Turės atlyginti kaimynui už jo išlaidas advokatui
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė nurodė, kad įstatymas saugo turto savininko, – šiuo atveju atsakovo Valdo P., nuosavybės teisę, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo iškeldinti turto savininką iš jam priklausančių pastatų. Teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, o ieškovė ne tik kad negalės iškeldinti savo kaimyno, bet dar ir turės sumokėti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 850 Eur, kurios jam priteistos. Taip pat iš ieškovės Annos P. priteistos 5,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.
Rita Grigalienė
Asociatyvi nuotrauka
