Socialiniai tinklai

Aktualijos

Pociūnėlių mokykloje –  mokinių seimelio ataskaitinė konferencija

Avatar

Paskelbta

data

Pociūnėlių pagrindinėje mokykloje gegužės 19 d. surengta mokinių seimelio ataskaitinė konferencija. Joje dalyvavo 5 – 10 klasių mokiniai, klasių auklėtojai, mokyklos direktorius Anatolijus Gailiūnas. Konferenciją vedė Remigijus Bielinskas, sekretoriavo Gabija Paulauskaitė.

Konferencijos pradžioje merginų vokalinis ansamblis, vadovaujamas muzikos mokytojos Kristinos Valčiukienės, atliko dvi nuotaikingas pavasariškas dainas. Paskui kalbėjo mokinių seimelio prezidento pavaduotojas Airidas Banevičius. Jis pristatė seimelio nuostatų pakeitimus (už juos balsavo dauguma konferencijos dalyvių). Miglė Vaitkevičiūtė ir Loreta Novogrodskytė pasakojo apie seimelio veiklą šiais mokslo metais, parodė nemažai įdomių nuotraukų bei videomedžiagos iš įvykusių renginių. Seimelio komisijų pirmininkai apibūdino savo darbą, įvertino, kaip jiems sekėsi. Seimelio veikla pasidžiaugė mokyklos direktorius Anatolijus Gailiūnas.

Konferencijoje mokinių seimelis padėkojo mokyklos direktoriui Anatolijui Gailiūnui už nuolatinę pagalbą organizuojant veiklą. Padėkojo ir mokytojams Kristinai Valčiukienei, Dianai Masiliūnienei, Mantui Jasiukaičiui bei kitiems, kurie mielai bendradarbiavo su seimeliu, padėjo pasiruošti įvairiems renginiams; vaikai taip pat dėkingi mokyklinio autobusiuko vairuotojui Arvydui Tripeldui. Seimelio prezidento pavaduotojas Airidas Banevičius saldumynais apdovanojo aktyviausiai seimelio veikloje dalyvavusius mokinius: Laimutį Kilį, Loretą Novogrodskytę, Viktoriją Praščiūtę, Remigijų Bielinską, Joną Pocių, Miglę Vaitkevičiūtę, Beną Peteraitį, Eitvidą Šemežį. Buvo apdovanoti ir tie mokiniai, kuriems geriausiai sekėsi seimelio organizuotose sporto varžybose. Net du medaliai atiteko Airidui Banevičiui.

Visiems seimelio nariams padovanota ekskursija į Paberžę (Kėdainių r.). Į šią istoriniu bei kultūriniu požiūriu svarbią Lietuvos vietovę mokiniai išvyko, pasibaigus konferencijai. Vaikus lydėjo mokyklos direktorius Anatolijus Gailiūnas bei muzikos mokytoja Kristina Valčiukienė.

Paberžėje aplankyta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, senoji klebonija, kunigo, vienuolio kapucino Tėvo Stanislovo kapas, sukilimo aukų kapinaitės. Vaikai ir pramogavo: žaidė įvairius žaidimus, sportavo, kepė dešreles. Jie stebėjo aplinką, gėrėjosi gamta, klausėsi paukščių balsų, bandė paukščius atpažinti.

Išvykoje į Paberžę mokinių seimelio nariai sužinojo įdomių faktų, susijusių su Lietuvos istorija bei kultūra, pailsėjo.

 

Roma Buivydienė,

Pociūnėlių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kaziuko mugė persikelia į namus: šventinę nuotaiką susikurkite gaminant tradicinius valgius

Avatar

Paskelbta

data

Pirmąjį kovo savaitgalį klegėdavusi tradicinė Kaziuko mugė dėl karantino ribojimų šįmet iš Vilniaus centro persikėlė internetą. Vis dėlto, nors gyvai Kaziuko mugėje apsilankyti nepavyks, autentišką mugės nuotaiką galima susikurti ir namuose. Vilma Juodkazienė, prekybos centro „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad viena iš stipriausių mugės tradicijų – maistas, tad geriausias būdas bent mintimis nukeliauti į Kaziuką – namuose pasigaminti tradicinių patiekalų. 
„Vienas iš didžiausių mugės simbolių – unikalūs lietuviški patiekalai, todėl norint bent simboliškai paminėti tradicija tapusią šventę, namuose galima pasigaminti nesudėtingų patiekalų, kurie padės sukurti Kaziuko mugės nuotaiką. Tam tiks visi tradiciniai valgiai, kuriuos skanaudavote mugėje: bulviniai blynai, plovas, įvairiausi šiupiniai ar pyragėliai“, – sako V. Juodkazienė.
Keičiantis amžiams tradicijos beveik nepakito
Rima Visackienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, pasakoja, kad dar nuo XVII amžiaus tradicija tapusi mugė išties asocijuojasi su dviem dalykais – amatininkų dirbiniais ir kulinariniais gaminiais.
„Daugiau kaip 400 metų gyvuojanti mugė net ir bėgant amžiams išlaikė pagrindinius savo bruožus. Nuo pat pradžių į mugę suvažiuodavo amatininkai iš visų Lietuvos kampelių, jie prekiaudavo iš medžio ar metalo pagamintais dirbiniais, verbomis. Žinoma, Kaziuko mugė, kaip ir gyvenimas – vietoje nestovi, todėl nenuostabu, kad kasmet ji modernėja ir pasipildo vis nauju asortimentu: įvairiais lietuvių dizainerių kurtais drabužiais, aksesuarais, kitais namų apyvokos ar interjerui papuošti skirtais daiktais“, – sako R. Visackienė.
Maistas – svarbi mugės dalis
Kalbėdama apie neatsiejamą mugės dalį – kulinariją, tautosakos instituto darbuotoja pasakoja, kad pagrindiniai per mugę siūlomi patiekalai – vis dar išlikę pakankamai autentiški. 
„Pirmasis su Kaziuko mugę besiasocijuojantis maisto gaminys – Kazimiero širdelės. Nuo seno jos buvo pačios svarbiausios šioje mugėje. Žmonės, kurie apsilankydavo Kaziuke, be šių širdelių lauktuvėms namo grįžti negalėdavo. Kazimiero širdelės tradiciškai buvo daromos iš balto pyrago, jos visuomet būdavo ir gražiai papuoštos įvairiausiais glaistais, atrodė lyg išsiuvinėtos. Manau, tokių širdelių ir šiuolaikinėje mugėje dar galime rasti. Dar vienas dalykas, be kurio neįsivaizduojama Kaziuko mugė – mieliniai riestainiai. O taip ir duona, kuri mūsų tautoje išlaikė močiučių ir promočiučių kepimo tradicijas ir šių laikų Kaziuko mugėse yra ypač populiari“, – kalba žinovė.
R. Visackienė pabrėžia, kad nors mugė vieno tradicinio patiekalo neturėjo, – joje buvo ir šiais laikais galima rasti šonkaulių ar dešrelių su troškintais kopūstais, virtinukų ar pyragėlių su įvairiais įdarais, blynų. Na ir, žinoma, senovės lietuvių itin vertintos žirnių košės.
„Dar vienas neatsiejamas Kaziuko mugės simbolis – medinis šaukštas. O juk jis skirtas ne kam kitam, bet košėms valgyti. Vienas seniausių ir autentiškų Kaziuko mugės patiekalų – žirnių košė. Ji gali būti gaminama su šonine, spirgais arba visai be mėsos. Mėsą senovėje lietuviai valgydavo ne kasdien, dažniausiai ja mėgaudavosi įvairiomis progomis, o žirnių košė yra vienas tų senovės lietuvių patiekalų, kurį žmonės valgydavo ir kasdien“, – pasakoja R. Visackienė.
Norintiems Kaziuko mugės nuotaiką susikurti namuose R. Visackienė siūlo pasigaminti kelis mugę primenančius patiekalus.
„Būtinai rekomenduočiau žirnių košę. Dabar tikriausiai žmonės ją tikriausiai gamina labai retai. Šią košę galima gardinti spirgais ar šonine. O tie, kurie laikosi gavėnios, gali ją valgyti ir be mėsos, pagardintą kepintu svogūnu ar morkomis“, – teigia ji. Dar vienas Kaziuko mugę primenantis patiekalas, anot R. Visackienės, mėsa arba džiovintais grybais įdaryti virtiniai. Taip pat ir įvairiausi pyragėliai su grybais ar raugintais kopūstais, kuriuos užsigerti galima iš džiovintų vaisių paruoštu kompotu.
Kaziuko mugei namuose siūlome kelis paprastus patiekalus:
Žirnių košė su šonine
Jums reikės:
Žirnių
Morkos
Svogūno
Rūkytos šoninės
Šlakelio aliejaus
Druskos ir pipirų
Paruošimas:
Žirnius bent kelias valandas palaikykite šaltame vandenyje, paskui juos išvirkite sūdytame vandenyje. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite smulkintus svogūnus, sutarkuotą morką, šoninę ir apkepkite, kol gražiai paruduos. Viską sudėkite į pravėsusius žirnius, pagardinkite druska ir pipirais. Tuomet viską sudėkite į aliejumi pašlakstytą kepimo indą (geriausiai tinka molinis) ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių.
Aukštaitiški virtiniai
Jums reikės:
Kiaušinio
100 ml vandens
Miltų
Kiaulienos arba kitokios mėsos
Svogūno
Druskos ir pipirų
Aliejaus
Paruošimas:
Visų pirma reikėtų išvirti mėsą. Tuomet inde reikėtų sumaišyti tešlai skirtus ingredientus: miltus, kiaušinį, vandenį ir žiupsnelį druskos. Iškočioti tešlą ir iš jos išpjauti pageidaujamo dydžio skrituliukus. Tuomet smulkiai susmulkinti virtą mėsą. Supjaustyti svogūnus, juos kelias minutes pakepinti keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Susmulkintą mėsą reikėtų sumaišyti su pakepintais svogūnais. Viską pagardinti druska ir pipirais. Galiausiai į paruoštus skritulėlius dedame paruošto mėsos įdaro ir užspaudžiame kraštelius. Paruoštus virtinukus  pasūdytame vandenyje verdame apie 15–20 min. Išgriebtus apipilame lydytu sviestu ir patiekiame su grietine. Skanaus!
 Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
Mob. tel. +370 686 56010
El. p. vaida.budriene@iki.lt

Skaityti daugiau

Aktualijos

Pagrobtu automobiliu pasidžiaugė trejetą valandų

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai kartu su ikiteisminį tyrimą kuruojančiu Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroru baigė ikiteisminį tyrimą ir teisminiam nagrinėjimui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl nusikalstamų naujametinių „nuotykių“  pareikšti Šiauliuose gyvenusiam 40-mečiui vyrui. Jis įtariamas plėšimu, dokumentų pagrobimu bei neteisėtu disponavimu elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

Praėjusių metų gruodžio 31-osios vakare, jau po 23 val., Šiauliuose esančioje Basanavičiaus gatvėje susikirto  šio vyro ir 49 metų praeivio keliai. 19 kartų už turtinius ir smurtinius nusikaltimus teistas vyras sutikto praeivio pareikalavo 10 eurų. Neigiamas atsakymas jam nepatiko, tad savo tikslą pasiekti pabandė kumščiais. Abu vyrai susigrūmė. Kai užpuolikas savo aukai po kaklu pakišo peilį ir paklausė, ar šis nori gyventi, jėgos tapo nelygios. Sudavęs dar keletą smūgių, įtariamasis vyrą paliko gulintį be sąmonės ant žemės, pačiupo jo piniginę su  dviem elektroninėmis mokėjimo kortelėmis  bei asmens dokumentais, automobilio raktelius ir nuvažiavo jo automobiliu.

Apie pagrobtą „Suzuki Grand Vitar“ policijos pareigūnai sužinojo iš nukentėjusiojo netrukus po įvykio. Patruliai ėmėsi jo paieškos, tikrindami mikrorajono gatves bei kiemus, ir po trejeto valandų transporto priemonę rado stovinčią Pakruojo g., šalia Nakvynės namų. Čia įrengtos vaizdo kameros akivaizdžiai parodė, kas tuo automobiliu atvažiavo ir kas iš jo išlipo. Tad automobilio pagrobėjui, kuris pastaruoju metu gyveno Nakvynės namuose, buvo uždėti antrankiai ir pirmąją Naujųjų metų dieną jis praleido areštinėje. Laukdamas teismo, už grotų  jis tebėra iki šiol.

 
                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi