1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo mirties ir nepavykusios karūnacijos 500-ąsias metines, mūsų šalies miestuose, miesteliuose ir kaimuose dėkingi ainiai, skatinami ir palaikomi valdžios, masiškai statė paminklus LDK valdovui Vytautui (beje pirmasis paminklas Vytautui Didžiajam buvo pastatytas dar carų laikais, 1912 m., privačioje valdoje, Burbiškio dvare ir tebestovi iki šiol). Pagerbti kunigaikštį nusprendė ir Bardiškių kaimo, esančio už poros kilometrų nuo Lauksodžio (dabar Pakruojo raj.) vyrai.
Lauksodyje veikusio Lietuvių moterų katalikių draugijos (LKMD) skyriaus moterys susirūpino: kodėl tik Vytautas pagerbiamas, o jo motina, kunigaikščio Kęstučio žmona Birutė lieka šešėlyje? Jos ėmėsi gana drąsios iniciatyvos, rūpintis paminklu Birutei, nes Birutė buvo pagoniškos Lietuvos valdovo Kęstučio žmona pagonė (pagal tautos pasakojimą – iš pradžių vaidilutė). Lauksodžio bažnyčios klebonas, suvokdamas tautos pagarbą kunigaikštienei Birutei, neprieštaravo. Labai veikli Lauksodžio LKMD skyriaus valdyba sugebėjo surinkti reikalingų lėšų ir kreipėsi į Žeimelio mokyklos mokytoją Antaną Nesavą, savamokslį skulptorių, jau dariusį Vytauto Didžiojo paminklo projektą Bardiškių kaimui. A. Nesavas sutiko ir ėmėsi kūrybinio darbo.
1930 m. spalio 27 d. prie Linkuvos – Žeimelio ir Pašvitinio kelių sankryžos, ant aukšumėlės, pašventinti paminklo pamatai, o pats paminklas iškilmingai atidengtas 1931 m. rugpjūčio 16 d. Po pamaldų Lauksodžio šv. Aloyzo bažnyčioje žmonės atėjo prie paminklo, kurį pašventino kunigas Kurlianskis, o LKMD skyriaus pirmininkė E. Bernotienė perskaitė paminklo atidengimo aktą. Buvo daug sveikintojų, prie kurių prisidėjo iš Lauksodžio apylinkių kilęs latvių žurnalistas ir visuomenės veikėjas, Rygos latvių ir lietuvių vienybės sąjungos laikraščio „Rygos balsas” redaktorius Vronevskis. Sugiedotas Lietuvos himnas, Birutės daina, sugrotas Savanorių maršas. Po iškilmingosios dalies organizuoti bendri pietūs po šimtamečiais medžiais (tikriausiai bažnyčios ar dvaro).
Tokiu būdu toli nuo Birutės gimtinės Palangos, žiemgalių žemėje, atsirado pirmasis, nors ir neprofesionalų darbo, monumentas vienai pirmųjų žymių Lietuvos moterų. Iki šiol klasikinio paminklo kunigaikštienei Birutei, ištikimajai Kęstučio žmonai, jo šešių vaikų motinai, tikriausiai nužudytai kovų dėl valdžios Lietuvoje XIV a. pabaigoje metu, nėra. Palangoje stovi stilizuota Birutės statula, o Naujuose Trakuose – medinė Birutės, laikančios ant rankų Vytautą, statula.
Paminklas Birutei – reikšmingas augančio Lietuvos moterų sąmoningumo, visuomeninio aktyvumo ir savivertės suvokimo XX a. I pusėje faktas.
Jonas Sireika
autoriaus nuotraukos


