Žmonės lietuviai – visai suprastėjo.
Pametė galvas kartu su jų turiniu.
Vedasi mus, kas tik nori, ant vėjo
Ir, atsiprašant, be perstojo… dūrina.
Trisdešimt metų E priedais penėti
Gatavi „nieką“ priimti už „viską“.
Liepia mums lįst, per pandemijos rėtį…
Šiauštis prieš valdžią – nei vienas nedrįstam.
Trisdešimt metų 5G antenom
Daro iš mūsų globalinę košę.
Bet liaudies kūnai – net tai išgyvena.
…Vaikštom, su kaukėm – viskam pasiruošę.
Tą, ką po karo tėvai ir seneliai:
Statė, sodino, išmokė mylėti, –
Iš už Atlanto sugrįžusios „pelės“ –
Atėmė. Ir dar prigrasė tylėti.
Dėtis nėr kur. Reikia laukt perkrovimo.
Mirksim, susėdę, naivuoliškom farom.
O mus tuo tarpu – kas nori, tas ima
Ir, dieve saugok, neklauskit ką daro.
2021
Antanas Stugys
