Socialiniai tinklai

Aktualijos

Radviliškio rajone situacija prastėja

Avatar

Paskelbta

data

Naktimis Lietuvos, o taip pat Radviliškio rajono kaimai skendi tamsoje – daugelio namų langai užkalti, durys užrakintos, o likusiuose gyvena labai garbaus amžiaus senjorai, tik per šventes sulaukdami iš užsienio ar iš didmiesčio atvykstančių vaikų ar anūkų.
Kaimų tuštėjimo metas…
Ir ką veikti tokiuose kaimuose jauniems žmonėms: mokyklos bei kultūros namai uždaryti, kai kur nėra nei bibliotekų. O ką jau kalbėti apie retai atvykstančius medikus. Tiesa, kaimuose vis dar kažkaip išsilaiko mažos krautuvėlės, bet ir pačios pardavėjos sako, kad pagrindinė prekė – alaus „bambaliai“ pašalpų mokėjimo dieną. Statistikos departamento duomenimis, vien per metus – nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. liepos – iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei 23 tūkstančiai žmonių.
Prieš rinkimus susirūpinta emigracija
Kad pilni lėktuvai lietuvių, turinčių bilietą tik į vieną pusę, išskrenda svetur, pamatė ir politikai. Prieš artėjančius rinkimus jiems labai parūpo išspręsti emigracijos problemas ir grąžinti lietuvius į tėvynę. Absurdiška, tačiau daugiau nei 20 valdančiajai dauguma priklausančių Seimo narių pasiūlė įpareigoti Vyriausybę iki kitų metų vidurio parengti įstatymą, kuriame būtų numatytos detalios ir veiksmingos priemonės emigrantams susigrąžinti.
Rajonuose – minimalūs atlyginimai
Pigių darbuotojų, kurie negali išvažiuoti, nes juos laiko Lietuvoje laiko sutuoktiniai, seni tėvai, maži vaikai, paskolos – dar pakanka. tuo naudojasi darbdaviai, rajonuose mokėdami tik minimalų atlyginimą už beveik vergišką darbą. Darbuotojas, pasiteiravęs apie didesnį atlyginimą, išgirstą frazę: „Nepatinka – išeik“.
Gyventojai  juda ten, kur yra darbo
Pagal statistiką, gyventojų daugėja Vilniaus mieste, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose bei Nidoje ir Palangoje. Šiuose regionuose žmonių daugėja ne dėl mistinių politikų reikalavimų „parengti strategiją“, o todėl, kad čia yra darbo: Kaune statomos naujos gamyklos, sostinėje kuriami nauji biurai, į Klaipėdos rajoną traukia žmonės iš miesto, nes ten gyvenimo kokybė geresnė.
Kokia padėti Radviliškio rajone?
Radviliškio rajonas niekuo nesiskiria nuo kitų, kuriuose emigracija klesti. Štai 2017 m. rajone gyveno 36503 gyventojai, 2018 m. jų beliko 35912 – netekome 591 rajono gyventojų. Tai būtų viena nemaža mokykla. Ir visai nebeaišku, ar reikėjo tokio brangios (net už 3 mln. eurų) aikštės, per kurią savaitgaliais pereina tik vienas kitas žmogus? Gal tas lėšas reikėjo panaudoti kuriant ilgalaikes rajono plėtros perspektyvas, o ne leisti lėšas paminklams, kuriuos apžiūri tik užsienio delegacijos per miesto šventę, ar fontanams – vaizdas bus gražus, bet iki vasaros gali nebelikti kam tuo vaizdu grožėtis.
„Investicijų ir plėtros“ srityje rajonui nėra kuo pasigirti
Lietuvis Laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, 2018 m. Radviliškio rajonui nėra kuo labai pasigirti: Radviliškio rajone tiek materialinių, tiek tiesioginių užsienio investicijų kiekis (810 ir 396 eurai) vienam gyventojui nesiekė vidurkio ( vidurkis -1084 ir 396 eurai). Tą atspindėjo kiti ekonominiai rodikliai bei užimtumo rodikliai. 2017 m. tūkstančiui gyventojų teko mažiau nei vidutiniškai naujų ar pratęstų verslo liudijimų (22,7 lyginant su 42,4 vidurkiu), veikė mažiau ūkio subjektų (18,1 lyginant su 23,1 vidurkiu).
Bedarbių ir ilgalaikių bedarbių rodikliai taip pat viršijo vidurkį (rodikliai siekė atitinkamai 10,2 proc. ir 34,4 proc, kai vidurkis – 9,3 proc. ir 28,8 proc.). Taigi, rajone darbo nėra.
Kiek vidutiniškai uždirba radviliškiečiai?
Kad nėra rajone sukurta pakankamai darbo vietų, o pagrindiniai darbdaviai – savivaldybės įmonės, parodo ir vidutiniai gyventojų atlyginimai. Pagal vidutinius per mėnesį gaunamus gyventojų atlyginimus, Radviliškio rajonas „puikuojasi“ 52 vietoje iš 60 savivaldybių. 2018 m. radviliškietis vidutiniškai „ant popieriaus“ uždirbo 690 eurų, o „į rankas“ gavo 560 eurų. Kaip sakoma, pinigų „ne fontanai“, tiesa?
Taigi, jeigu situacija rajone nesikeis: nebus pritraukiama investicijų, nebus kuriama naujų darbo vietų, grožėtis naujuoju fontanu ir dalyvauti miesto šventėse liks tik solidžius atlyginimus gaunantys valdininkai ir politikai, o valdininkų švenčių „statistai“- eiliniai piliečiai- jau pirks bilietus į vieną pusę į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją, Švediją, Daniją.

„Radviliškio krašto“ informacija


Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Šeduvoje tradiciškai švęstos Žolinės

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 15 dieną šeduviai 19-ąjį kartą rinkosi į liaudiškos muzikos festivalį ,,Žolinės vainikas“.

Ši tradicinė Žolinių šventė Šeduvoje prasidėjo atlaidais Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Gausus būrys tikinčiųjų atėjo į bažnyčią nešini žolynais, kurie buvo pašventinti.

Susirinkusius sveikino Šeduvos kultūros ir amatų centro liaudiškos muzikos kapela ,,Užuovėja“. Vakare visi šventės dalyviai būriavosi Laisvės aikštėje pasigrožėti floristine paroda „Lietus Lietuvoje“. Parodoje buvo demonstruojami įvairiaspalviais raštais bei žolynais išdabinti skėčiai, kuriuos kūrė: Šeduvos kultūros ir amatų centras, globos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, neįgaliųjų draugija, biblioteka, lopšelis-darželis, Vėriškių bendruomenė, Butėnų bendruomenė, Pavartyčių bendruomenė ir kultūros namai bei Gitana Šiaulė. Susirinkusiuosius miesto aikštėje linksmino ŠAMA apdovanojimą šiais metais pelniusi Baisogalos kultūros centro netradicinė kapelija ,,Dainoriai“.

Lydimi ,,Retromobile“ klubo automobilių, šventės dalyviai iškilminga eisena iš miesto aikštės pajudėjo parko link. Šioje tradicinėje eisenoje dalyvavo LR Seimo narys, rajono meras, Tarybos nariai. Beje, šventinėje eisenoje ir miesto  parke vykusiame renginyje Šeduvos seniūnas nepasirodė. Galbūt seniūnas turėjo svarbesnių reikalų nei Šeduvos miesto šventė?
Parke vykusios šventės metu buvo  apdovanoti gražiausiai tvarkomų sodybų Šeduvos miesto seniūnijoje savininkai.

Šventėje skambėjo Baisogalos kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos ,,Žvangulis“ atliekami kūriniai, Radviliškio, Raseinių, Girkalnio, Kelmės liaudiškų kapelų muzika. Visus sužavėjo skrabalininko Egidijaus Impolio bei Rolando Sereikos (smuikas) duetas. Šventę vedė Apolionija Zizirskienė (Vaidas Pračkaila) ir muzikantas Andrius. Šventės vinis – grupės ,,Kitava“ koncertas. Visiems dalyviams įteiktos Šeduvos kultūros ir amatų centro atminimo dovanos.
„Mes stengiamės kasmet dalyvauti šioje tradicinėje Žolinių šventėje Šeduvoje. Nuoširdus ačiū Izolinai Stanulienei  ir kitiems organizatoriams už gražią ir nuotaikingą šventę“,- renginiu pasidžiaugė Tarybos nariai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius.
Šventę vainikavo fejerverkai.

Pagal  Šeduvos kultūros ir amatų centro informaciją


Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeduvoje bus įamžintas Palaimintojo T. Matulionio atminimas

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 6 dieną Radviliškio rajono  savivaldybės tarybos nariai aplankė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimo įamžinimo vietą Šeduvoje. Apsilankiusiuosius maloniai pasitiko Šeduvos parapijos klebonas Virginijus Kazaitis, aprodęs memorialinį kambarėlį, kuriame paskutinius savo gyvenimo metus praleido Palaimintasis T. Matulionis. Šiame kambarėlyje  demonstruojami  Palaimintojo Matulionio asmeniniai daiktai bei nuotraukos.
Kad namelis taptų piligrimų traukos centru, jam reikia remonto: sudėti langus, įrengti šildymą bei sanitarinį mazgą.
Pasak Šeduvos Šeduvos bažnyčios klebono V. Kazaičio, kol T. Matulionio name veikė šildymas, buvo kviečiami lektoriai, žmonės susirinkdavo pasikalbėti po pamaldų, tačiau neveikiant šildymui bent šaltuoju metų laiku to buvo neįmanoma padaryti. 
„Teofilius Matulionis jau garsina Šeduvos miestą, nes čia buvo jo paskutinė gyvenimo stotelė. Turime relikviją – Palaimintojo paveikslą. Jeigu T. Matulionis bus paskelbtas Šventuoju, mūsų bažnyčia dar labiau pagarsės, tad, manau, reikia tinkamai pasirūpinti  šio iškilaus dvasininko atminimu“,- sakė dvasininkas V. Kazaitis.
Kad būtų įrengti minėti patogumai, Šeduvos bažnyčios klebono V. Kazaičio nuomone, reikėtų savivaldybė prisidėjimo, tai pat prisidėtų ir parapija.

Šiame susitikime nedalyvavo Šeduvos seniūnas J. Pranys. „Man čia nieko naujo nebuvo, žinome, kad seniūnui miestelio reikalai nelabai nerūpi“,- sakė dvasininkas.
Apie T. Matulionio atminimo išsaugojimą tarėsi Radviliškio rajono  savivaldybės mero pavaduotojas M. Pauliukas, Tarybos nariai V. Aleknienė, Z. Žvikienė bei Šeduvos bažnyčios pastoracinės tarybos nariai A. Petruškienė ir V. Žitkevičius. 

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019