Socialiniai tinklai

Aktualijos

„Pažinimo licėjus“ – mokykla ar kaimo turizmo sodyba?

Avatar

Paskelbta

data

Šį pavasarį Arimaičių ežero pašonėje iškilo beveik 1400 kvadratinių metrų naujas pastatas. Savo dizainu jis labiau primena logistikos sandėlį, bet ne kaimo turizmo sodybą ar tuo labiau švietimo įstaigą. Liepos pabaigoje atvirų durų dieną suorganizavusi „Pažinimo licėjaus“ direktorė Lina Gvaldienė teigia, kad čia veiks privati gimnazija. Tačiau viešai prieinami dokumentai rodo, kad tai 12 kambarių turinti kaimo turizmo sodyba! Kur suklydo projektą rengusios įmonės „Kreiva linija“ atestuotas projektų rengėjas ir vadovas Kęstutis Ščevinskas? Ar būsimos švietimo įstaigos moksleivių tėvai gali jaustis užtikrinti dėl ateities ir mokymosi sąlygų, nors mėnesinis mokestis už mokslą atseis po 150 eurų per mėnesį?

Įkuriama mokykla
Registrų centro duomenimis, 2018 metų kovo 20 dieną Vilniuje įsteigta viešoji įstaiga „Pažinimo licėjus“. Steigėjai – Lina Gvaldienė su dukra Deimante ir pusbroliu Gedu. Įstaigai vadovauti paskiriama jauniausia Deimantė. Po metų įstaigos kontrolė perleidžiama L. Gvaldienei, kuri yra Eugenijaus Gvaldos sutuoktinė. E.Gvalda – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, netiesiogiai valdantis Panevėžio įmonių grupę „Dominari“. Pernai metinė grupės įmonių apyvarta siekė daugiau nei 66,5 milijonus eurų, o 2017 metais – 56,3 milijonus eurų.

Privatus investuotojas
Kur dideli pinigai, ten ir rajono meras atsiranda. Ar dėl finansinio suinteresuotumo, ar dėl kitų priežasčių, bet Savivaldybės vadovas Antanas Čepononis asmeniškai domėjosi ir kontroliavo darbų eigą. Suprantama, Radviliškis pagal vidutinį darbo užmokestį yra Lietuvos savivaldybių dugne ir užima 54 vieta iš 60 – ties, todėl bet kuris investuotojas laukiamas išskėstomis rankomis. Tačiau pagal visuomenei pristatytą projektą kaimo turizmo sodyboje planuota įkurti 5 darbo vietas. Ir nė kalbos apie privačią mokymosi įstaigą. 2018 metų spalio 25 dieną vykusiame projekto pristatyme visuomenei dalyvavo tik suinteresuoti asmenys. Tai projektui vadovaujantis K. Ščevinskas ir architektė Kristina Jakimavičiūtė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybų ir Architektūros skyrių vedėjai Gintautas Vičas ir Artūras Valuckas bei  L.Gvaldienės įpareigotas Ruslanas Mikolaitis. Jis yra „Dominari logistika“ įmonės vadovas, tiesiogiai pavaldus L. Gvaldienės sutuoktiniui E. Gvaldai.

Projektas kaimo turizmo pastatui
Viešai prieinami projekto dokumentai rodo, kad nuo pat pradžių ruoštasi kaimo turizmo verslo vystymui. Dokumentuose juodu ant balto parašyta, kad į ežero rekreacinę zoną patenkančioje privačioje valdoje bus statomas 54,92 metrų ilgio ir 27,92 pločio bei 9,2 aukščio kaimo turizmo pastatas. Su 12 kambarių poilsiautojams ir pagalbinėmis patalpomis aptarnaujančiam personalui! Papildomai įrengiant 15 vietų automobilių stovėjimo aikštelę ir nuotekų valyklą. Privati valda priklauso Linai Gvaldienei. Paprašyta įvardinti sumą, kiek yra investuojama į pastato statybas, „Pažinimo licėjaus“ vadovė tai padaryti atsisakė. Jos manymu, to nebūtina viešinti, o gimnazijai pastatą savininkai perduos naudoti panaudos būdu. Nors ji taip pat nutylėjo, kas yra pastato savininkai, bet statybos vyksta jai arba jos artimiems asmenims priklausančioje valdoje, projektą inicijavo pati L. Gvaldienė.
Susisiekus su projektuotoju Kęstučiu Ščevinsku, pastarasis teigė, kad jis tik pateikė projektinius sprendimus atsižvelgdamas į statytojos L. Gvaldienės pageidavimus: „Ji norėjo poilsio paskirties pastato, projektuotojas pasiūlė sprendinius. Kai pastatas bus pastatytas, projektuotojų darbas bus užbaigtas. Ir jei kaimo turizmo sodyboje savininkas vykdys mokymo veiklą, tai bus būtent jo pasirinkimas. Tačiau šiai dienai tai yra poilsio paskirties statinys“.

Kompaktiška mokykla
Toks įspūdis kilo ne vienam tėvui, apsilankiusiam statybų aikštelėje. Aplink didžiausią patalpą – sporto salę – puslankiu išdėstyta 12 patalpų. Mokyklos vadovė jas įvardina kaip klases, kuriose vietos turės pakakti maksimaliai 15 mokinių. Direktorė teigia, jog licėjus išlaikys higienos normas. Privati mokykla šiemet komplektuojama nuo pirmos iki devintos klasės. Direktorė ramina, kad patalpų pakanka, be to, privačioje mokykloje nebus arbatos gėrimo „kultūros“ – tam paprasčiausiai nebus atskirų patalpų. Pasirinkta steigėjų vizija, kad ne mokiniai vaikščios po klases, o mokytojai, tikriausiai nulemta aplinkybių. Nenuostabu, projektas yra toks ir statybininkai pastatą stato pagal jį.

Mokykla be namų darbų
Tėvams įdomu, kuo nauja privati mokykla skirsis nuo savivaldybės švietimo įstaigų. Juk už vaiką teks pakloti po 150 eurų. „Pažinimo licėjaus“ direktorė L. Gvaldienė ir ugdymo vadovė Jolanta Jurkevičienė teigia, kad pirmiausiai nebus užduodami namų darbai. Tačiau primena, kad mokytis tikrai teks. „Vaikams, kurie kartoja, kad norime į mokyklą, kurioje nereikės mokytis, teks nusivilti“, – sako naujos mokyklos vadovės. Be to, klasės bus gerokai mažesnės. Dalį Radviliškio miesto Lizdeikos gimnazijos moksleivių tėvų tai viliotų. Dar masinama tuo, kad mokinių ugdymo procese bus kuo daugiau gyvo pažinimo.

Kelionės kainuos
Apie 10 kilometrų nuo Radviliškio miesto centro įsikūręs „Pažinimo licėjus“ nėra paprastai pasiekiamas. Be to, žvyrkeliu reikia bent tris kilometrus trankytis. Direktorė stengėsi įtikinti, kad Vilniuje ar Kaune pastačius naują švietimo įstaigą, savivaldybės tokius kelius išasfaltuoja prioritetine tvarka. Tiesa, ji negarantavo, kad Radviliškio valdžia bus tokia supratinga. Viena iš mokyklos steigėjų žadėjo, kad dės pastangas dėl vietinės reikšmės žvyrkelio išasfaltavimo. Kad tėvams nereikėtų sukti galvos, jų atžalas iš Šiaulių, Radviliškio, Baisogalos ir Šeduvos atvežtų pasirinktas vežėjas. Preliminariai skaičiuojama, kad kaina turėtų svyruoti nuo 60 iki 90 eurų mėnesiui, priklausomai nuo moksleivio gyvenamosios vietos. Gal skamba kurioziškai, bet įstatymas įtvirtina Savivaldybių pareigą nemokamai vežti mokinius į mokymo įstaigas, jei jie gyvena toliau nei trys kilometrai nuo mokyklos.

Maitinimas mokamas
Be pagrindinio mokesčio už mokslą bei kelionės išlaidų, jei tokių pageidaus tėvai, pinigines reikės atverti dar plačiau dėl maitinimo. L. Gvaldienė argumentuoja, kad maistas bus gaminamas vietoje ir švietimo įstaiga stengsis „sutilpti“ į 4 eurų kainą dienai. Direktorė teigia suprantanti, kokios kokybės maistą tiekianti „Bruneros“ (buvęs „Kretingos maistas“ – red. pastaba), todėl mokykloje bus taikoma pažangi švediško stalo sistema su didesniu pasirinkimu. Jei tėvai pageidautų maisto ir kelionės paslaugų, tai per mėnesį už vieną atžalą gali tekti pakloti 300 eurų sumą.

Ateitis neužtikrinta?
„Pažinimo licėjaus“ vadovai tikina, kad norintieji mokytis privačioje mokykloje spėriai užpildo vietas. Laisvų vietų, esą, ne tiek daug ir liko. Bet ar mokinių ateitis garantuota? Konsultuojantis su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, inspektoriai teigė, kad jeigu statybos leidimas išduotas kaimo turizmo sodybos pastatui statyti, tai statybos metu pakeisti pastato paskirtį į švietimo įstaigą kone neįmanoma. Pastato paskirtis turi atitikti žemės naudojimo paskirtį ir tikslą. Jei gautas statybos leidimas kaimo turizmo sodybai statyti, tai mokyklos neturėtų būti. Tuo tarpu LR Vyriausybės patvirtintose statinių naudojimo ne pagal paskirtį taisyklėse numatytos išimtys, kurios kaimo turizmo sodyboje leistų vykdyti pradinio ir vidurinio švietimo veiklas. LR Visuomenės sveikatos centro Radviliškio skyriaus vedėja Loreta Stirbienė patvirtino, kad privati mokykla dar nėra pateikusi prašymo higienos pasui gauti. Pati direktorė L. Gvaldienė taip pat  nebuvo užtikrinta dėl ateities planų: „Savininkai pastatą perduoda mokyklai. Juk nežinome, kas gali atsitikti ir kaip gali savininkų norai pasikeisti. Jei panorės keisti veiklą, taip ir bus“.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

Avatar

Paskelbta

data

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs. „Sodros“ nedarbo išmokų analizė rodo, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl Lietuvoje paskelbto karantino.

Palyginus 2020 m. 3 ketvirtį su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, per metus registruotų bedarbių skaičius išaugo 106 tūkst., tačiau Lietuvoje apdraustųjų skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo tik 21 tūkst., o trečdalis bedarbių apskritai pastaruosius kelerius metus nebuvo samdomi Lietuvoje“, – pastebi „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Nedarbo išmokų skaičius – stabilus

„Sodros“ nedarbo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, antroje metų pusėje stabilizavosi ir pasiekė 90 tūkst. Palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, nedarbo išmokų gavėjų yra perpus arba maždaug 30 tūkst. daugiau.

Vidutinė nedarbo išmoka paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 350 eurų, o vidutinė išmokos mokėjimo trukmė – beveik 5 mėnesiai – panaši kaip buvo tuo pačiu laikotarpiu užpernai. Tai reiškia, kad žmogus išmoką gauna ne visą maksimalų 9 mėnesių laikotarpį, o vidutiniškai per 5 mėnesius susiranda darbą.

Praėjusių metų pabaigoje nuosekliai mažėjo ir gyventojų besikreipusių nedarbo išmokos. Spalį „Sodra“ gavo 39 tūkst., lapkritį – 32 tūkst., o gruodį – beveik 26 tūkst. naujų prašymų skirti nedarbo išmoką, kai, palyginti, piko metu – praėjusių metų liepą – gauta 61 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmoką.

Beje, gyventojams, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, atskirai kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos nereikia. Užpildžius dokumentus Užimtumo tarnyboje, automatiškai pateikiamas ir prašymas „Sodrai“ dėl išmokos. Jeigu žmogui išmoka nepriklauso, „Sodra“ priima sprendimą jos neskirti.

Išmokos – iki devynių mėnesių

Nedarbo išmokas „Sodra“ skiria tiems gyventojams, kurie prarado samdomą darbą ir yra sukaupę bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą – atitinkamai sumokėję socialinio draudimo įmokų.

Beje, nedarbo socialiniu draudimu nedraudžiami savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu dirbantys gyventojai – jie nemoka nedarbo socialinio draudimo įmokų, kitaip nei individualių įmonių savininkai ar mažųjų bendrijų nariai.

Nedarbo išmokos mokamos iki devynių mėnesių. Kas tris mėnesius išmokos dydis sumažėja – taip bedarbiai skatinami ieškoti galimybių sugrįžti į darbo rinką.

Saulius Jarmalis

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas

komunikacija@sodra.lt  

8 630 00930

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Žaiskime su vaikais

Avatar

Paskelbta

data

Vaiko patirties suplanuoti neįmanoma, tačiau galima sudaryti tam palankią edukacinę aplinką. Sugriežtinto karantino metu vaikų skaičius grupėje sumažėjo. Mažesnis skaičius leidžia dar labiau individualizuoti ugdymo procesą, pasiekti kuo didesnio vaikų aktyvumo dalyvaujant veiklose, įgyvendinti  spontaniškai kilusias idėjas, taikyti inspiruotą veiklą.

Ugdytiniai žino, kaip svarbu rytais pavalgyti, kad pusryčiams sveika įvairių rūšių košė. Prieš pusryčius pasiūlau patiems „išsivirti“ košę. Improvizuojame eilėraštuką „Košė makalošė“. Pasiruošiame aplinką, priemones, aprangą. Aš deklamuoju, vaikai atlieka veiksmus: pila į puodukus smėlio, skiedžia jį vandenėliu, kaičia ant viryklių. Virta koše noriai „vaišina“ vieni kitus, suaugusiuosius.

Lėlė – ypatingas žaislas, suteikiantis galimybę vaikui imituoti kasdienį gyvenimą. Tai ką vaikas mato savo artimuosius darant kiekvieną dieną, jis „išžaidžia“ su lėle. Žodžiu, ja rūpinasi, atkartodamas mūsų rūpestį juo pačiu. Vaikučiai išsirenka po lėlytę. Ją maudo, rengia, valgydina, apkabina, myluoja, guodžia. Su lėlytėmis šoka šokį „Atsitūpk – atsistok“, dainuoja lopšinę „A-a pupą“, migdo.

Žaidimo metu įgyjami pagrindiniai socialiniai įgūdžiai, mokomasi bendrauti, išbandomi nauji socialiniai vaidmenys. Veiklose vaikai naudoja vaizduotę, per žaidimą simboliškai išreiškia save, savo jausmus, emocijas, kūną ir aplinką. Priemonės saviraiškai – kasdieniai daiktai, žaislai.

Kuo dažniau žaisime su vaikais, kursime su jais, tuo labiau ugdysime mes patys, suaugusieji, savo charakterį. Tuo pačiu keisis ir vaiko asmenybė. Taigi, bendraujant su vaikais teigiamas savybes pirmiausia turime išreikšti mes patys. O tada didelė tikimybė, kad jas greitai perims ir mūsų vaikai. Bet koks kūrybinis procesas yra labai malonus vaikui – juk mažylis dirba kartu su jam artimu suaugusiuoju.

                      Radviliškio rajono Šeduvos lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo pedagogė

Danutė Briedienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi