Ne visi vairuotojai mėgsta automobilių sportą, tačiau kartais improvizuotose „varžybose“ dalyvauja ne savo noru. Pirmąjį pavasario mėnesį – kovą – tiek Lietuvos, tiek kitų panašaus klimato valstybių gatvėse atsiveria daugybė duobių. Nors jos kai kuriuose miestuose lopomos operatyviai, žiemos metu dėl temperatūrų skirtumo pažeistas asfaltas linkęs krėsti staigmenas vis naujose ir netikėtose vietose. Todėl vairuotojai gatvėse kartais gali pasijusti tarsi slalomo trasoje.
„Po žiemos atsiveriančios duobės – visų Baltijos ir kitų panašioje klimato zonoje esančių šalių gyventojų kasdienybė. Dienos metu teigiama, o naktimis žemiau nulio nukrentanti temperatūra daro didelės žalos asfaltui, tad vairuotojai turi būti itin atidūs net ir dažnai naudojamuose keliuose. Nebūtinai gili ar didelė duobė padaro žalos padangai, ją dažniausiai prakerta aštrūs asfalto kraštai“, – teigia „Goodyear“ padangų pardavimo vadovas Baltijos šalims Martins Grinbergs.
Svarbiausia – laiku pajusti
Pradurti padangą nesudėtinga net ir važiuojant kasdieniu maršrutu – vakare asfaltas dar gali būti vientisas, o ryte jau žiojėti duobė. Daugeliu atveju pažeistą padangą suremontuoti galima, tačiau svarbu kuo greičiau tai pastebėti.
Daugelis prieš kelerius metus pagamintų automobilių turi sistemą TPMS (angl. Tyre pressure monitoring system) – staiga pakitus padangos slėgiui, prietaisų skydelyje atsiranda įspėjimas. Tokios sistemos neturinčiuose modeliuose pažeistą priekinį ratą pajusti galima vairu – automobilį staiga pradeda traukti į pradurtos padangos pusę. Pradurtą galinę padangą važiuojant tiesiai pastebėti nėra paprasta, tačiau tai indikuoja sumažėjęs automobilio stabilumas. Jeigu padangos aukšto profilio, jis gerokai palinksta į pradurtos padangos pusę, o prastesnę triukšmo izoliaciją turinčių modelių salone gerai girdėti tuščios padangos sukimasis.
Pajutus, jog automobilio padanga gali būti tuščia, reikėtų sustoti tolygiai lėtėjant, jokiu būdu nespaudžiant stabdžio pedalo maksimaliai. Net ir nuvažiavus kelis šimtus metrų su beore padanga, šonai gali nepataisomai deformuotis ir ją teks išmesti.
„Ne kiekvieną pažeistą padangą galima remontuoti, ypač kai pradurtas šonas. Protektoriaus įpjovimus iki 2 cm ilgio galima kokybiškai sutvarkyti, esant ilgesniam padangą teks išmesti. Kai kurių servisų darbuotojai gali tikinti neva sutvarkysiantys ir tokį pažeidimą, tačiau tai nebus saugu – didelius įtrūkimus užtaisyti kokybiškai dažniausiai yra neįmanoma, padanga po tokio „remonto“ gali bet kada netikėtai sprogti“, – įspėja „Goodyear“ atstovas.
Ilgesnį laiką važiuojant pradurta padanga galima pažeisti ir patį ratlankį. Tuomet remonto sąmata išauga dar labiau.
Remontas kelyje – laikinas sprendimas
Pradūrus padangą, pakeisti ratą į atsarginį moka daugelis vairuotojų, tačiau tai – tik laikinas sprendimas. Nesvarbu, koks (siauras ar viso dydžio) atsarginis ratas, jo protektoriaus raštas yra kitoks nei likusių padangų, o tai turi neigiamos įtakos automobilio valdymo savybėms.
Tačiau naujuose automobiliuose atsarginiai ratai montuojami retai, daugelyje yra tik padangų remonto rinkiniai. Juos naudoti nesudėtinga, tačiau būtina vadovautis konkretaus rinkinio instrukcijomis. Bet ir remonto rinkinys – taip pat laikinas sprendimas.
Tokiu remonto rinkiniu sutvarkius padangą, reikia kuo greičiau numatyti kelionę į servisą ir važiuoti ne didesniu nei 80 km/val. greičiu.
Padangų specialistas M. Grinbergs rekomenduoja naudotis techninės pagalbos paslaugomis, kurios dažniausiai pridedamos prie kasko draudimo, kartais jas suteikia automobilių pardavėjai. O nenorintiems dėl tokių problemų prarasti nė sekundės, reikėtų montuoti „Run-on flat“ tipo padangas – jų sienelė yra tvirta ir net prakiurusi gali kurį laiką atlaikyti automobilio svorį.
