Socialiniai tinklai

Aktualijos

Patarimai dekoratyvinių krūmų mėgėjams: rododendrų ir magnolijų priežiūra

Avatar

Paskelbta

data

Stereotipai apie dekoratyviųjų krūmų lepumą vis dažniau paneigiami. Šiltėjant klimatui, o augintojams atrandant šalčiui vis atsparesnes rododendrų ir magnolijų rūšis, jų gerbėjų ratas Lietuvoje sparčiai plečiasi.

„Senukų“ SODO CENTRO specialistės Vitalijos Rylienės teigimu, auginti šiuos įspūdingai žydinčius dekoratyvinius krūmus išties nėra sudėtinga – tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių. Dabar palankus metas juos sodinti, tad ekspertė dalijasi patarimais, padėsiančiais rododendrus ir magnolijas sėkmingai įkurdinti jūsų sode. 

Rododendrai mėgsta pavėsį ir drėgmę

Rododendrai gan jautrūs šalčiui, todėl V. Rylienė pataria rinktis kuo atsparesnes augalo veisles. „Rododendrų spalvinė gama įvairi, tačiau Lietuvos klimatui itin tinkami violetine, rožine, balta spalva žydintys krūmai“, –  teigia specialistė.

Anot jos, rododendrai nemėgsta saulės kaitros ir skersvėjų. Todėl renkant jiems vietą, svarbu įsitikinti, kad sodinukus saulė šildys tik dalį dienos. „Tam puikiai tinka rytinė arba vakarinė namo pusė, tuo pačiu apsauganti ir nuo vėjo. Verta atminti, jog kuo didesni rododendrų lapai, tuo labiau jie mėgsta pavėsį ir drėgmę“, – atkreipia dėmesį V. Rylienė ir priduria, kad esant sausroms, šios rūšies krūmus laistyti teks dažniau nei smulkialapius. 

Esant tinkamoms sąlygoms, rododendrai užauga iki 2–3 metrų aukščio ir 2 metrų pločio. Jie paprastai žydi vos kelias savaites, tačiau skirtingos rūšys žydi skirtingu metu. Tad tinkamai jas pasirinkus ir suderinus tarpusavyje, žiedais grožėtis galėsite net keletą mėnesių. Nors rododendrai ir auga lėtai, tinkamai prižiūrimi gyvuoja 30–40 metų.

Rododendrai mėgsta vandeniui laidžią, purią dirvą ir ploną humuso sluoksnį. Prieš sodinant,  specialistė rododendrą rekomenduoja gausiai palieti ir įkurdinti negilioje, tačiau du kartus už turimą lapiją platesnėje duobėje. „Svarbu, jog dirva būtų rūgšti, todėl duobę patariu praturtinti specialiai rododendrams skirtu durpių substratu“.

Patarimai auginantiems magnolijas

Magnolijos yra šilumamėgės, jos geriausiai jaučiasi augdamos pietinėje namo pusėje, kur gausu saulės spindulių, tačiau nepučia skersvėjai. Verta atminti, jog tai dideli, iki 10 metrų užaugti galintys medžiai, todėl, renkant vietą sode, jiems reikia palikti pakankamai erdvės. Specialistės teigimu, populiarūs ir magnolijų krūmai, kurie puikiai tinka mažesniems sodams.

Magnolijos jautrios persodinimui, todėl ekspertė pataria rinktis vazone augintą sodinuką. „Vazone auginto sodinuko šaknys jau būna susiformavusios, tad augalas persodinimo metu nepatiria šoko, greičiau prigyja. Dar vienas vazone augintų magnolijų privalumas tas, kad jas galima sodinti ir vėliau, ne tik pavasarį“, – atskleidžia V. Rylienė.

Anot jos, magnolijos taip pat mėgsta purią, drėgmei ir orui laidžią, rūgštesnę dirvą, o sodinamos yra 2–3 kartus už vazoną didesnėje duobėje. „Svarbu, kad magnolijas sodintumėte tokiame pačiame gylyje, kokiame ir augo. Kuo daugiau dirvos duobėje atnaujinsite, tuo greičiau magnolija įsišaknys“ – sako augalų ekspertė.

Sprendimai gausiam žydėjimui

Magnolijos ir rododendrai iš kitų dekoratyvinių krūmų išsiskiria ne tik storais, sultingais lapais, bet ir didžiuliais žiedais. „Jiems užauginti augalai išnaudoja daug energijos, todėl reguliarus tręšimas kokybiškomis priemonėmis – itin svarbus“, – atkreipia dėmesį specialistė ir priduria, jog naudojant trąšas, svarbu laikytis visų gamintojo pateikiamų rekomendacijų.

Augalų ekspertės teigimu, tiek birias, tiek skystas rūgščią dirvą mėgstančių augalų trąšas naudoti nesudėtinga. „Granuliuotas trąšas reikia paberti šaknų plote ir lengvai įterpti į dirvą. O skystas tereikia sumaišyti su vandeniu ir augalą palieti“. Anot V. Rylienės, tinkamas maistingų medžiagų kiekis dirvožemyje užtikrins palankias augimo sąlygas, gausų žydėjimą ir ryškias žiedų spalvas.

Specialistė primena, kad tiek rododendrai, tiek magnolijos sunkiai toleruoja šakų ir kamieno pažeidimus. Šakos dažniausiai pažeidžiamos netinkamo ar ne laiku atliekamo genėjimo, o kamienas – vejos pjovimo metu. „Kad apsaugotumėte kamienus nuo mechaninių pažeidimų, patariu magnolijų ir rododendrų pomedį mulčiuoti. Tam puikiai tinka pušų žievės mulčias, kuris apsaugos augalus ir nuo perdžiūvimo vasarą, ir nuo šalnų žiemą. Mulčias taip pat padės palaikyti tinkamą dirvos rūgštingumą, neleis kerotis piktžolėms“ – atskleidžia „Senukų“ augalų ekspertė.

Vaida Sindaravičiūtė-Kuosė

Publicum

+37060636717

v.kuose@publicum.lt

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Ieškomas dviračio savininkas

Avatar

Paskelbta

data

Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai siekia nustatyti dviračio savininką. Tamsiai mėlynos spalvos dviratis „Fischer“ buvo rastas liepos 8 d.  Raseinių r., Kniečių k., Girkalnio sen. Kas pasigedote tokio dviračio, prašytume paskambinti Raseinių rajono policijos komisariato administratorei Juditai Girdžiuvienei telefonu (8 700) 61370.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Gamta dovanoja galimybę pasveikti

Avatar

Paskelbta

data

Kaip manote, ar įmanoma vaistažolėmis ir mityba sumažinti onkologinių ligų riziką? Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos ekspertų komitetas įrodė, kad dauguma tokių ligų – netinkamo gyvenimo būdo padariniai. Vėžys išsivysto kancerogenams ilgą laiką (keliolika metų) veikiant organizmą. Todėl vėžio profilaktika ir įmanoma, ir būtina. Mitybos charakterį keičiant sveika gyvensena net 90 procentų šių ligų būtų galima išvengti. Kancerogeninių medžiagų poveikį aktyviausiai šalina dietinė mityba – pakankamas daržovių, vaisių, nevalytų grūdų ir vitaminų kiekis racione. O maisto kaloringumą – vieną svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių – tikslinga sumažinti (ne mažiau 20 procentų visų gyvulinių riebalų, riebios mėsos, aukščiausios rūšies miltų bei cukraus).

Reikėtų mokytis gyventi sveikai!

Tiriant savaime nuo vėžio pasveikusius žmones, – o taip būna, – matyti, kad amoniakas, kaip skilimo produktas, gali sukelti vėžį. Manoma, kad 70 procentų gyvulinių baltymų racione – pavojinga riba. Taip pat didesni valgomosios druskos kiekiai, patekę su rūkyta mėsa, žuvimi, sudaro sąlygas atsirasti skandžio vėžiui.

Kancerogenų aktyvumą didina: nikotinas – pavojingi formaldehido jonai, alkoholis didina kancerogenų aktyvumą organizme, taip pat cholesterolis, antsvoris, neracionali mityba, rūgštinės ir šarminės reakcijos disbalansas. Kraujas rūgštėja, kai augalinės kilmės produktai sudaro mažiau nei pusę raciono. Patariama kasdien suvartoti ne mažiau nei 500 gramų žalių vaisių ir daržovių. Taip pat – lėtinis vidurių užkietėjimas, per didelis gyvulinių riebalų kiekis, persivalgymas – ypač mėsa ir riebalais, dažnas valgymas, nepakankamas kramtymas, per karšto ir per šalto maisto vartojimas, daržovių virimas aliuminio induose, vitaminų trūkumas – ypač A, E, C, fermentų trūkumas – jų yra vaisiuose, daržovėse, piene, meduje (fermentai suyra 50 °C temperatūroje), makro ir mikroelementų trūkumas, ultravioletiniai spinduliai, nes saulėje ilgai kaitintis po 12 valandos žalinga, stresas, nejudrus gyvenimo būdas.

Kancerogenų veiklą slopina: daržovių ir vaisių vartojimas, augalinė ląsteliena maiste, vitaminai, fermentai, mikroelementai, mažas maisto kaloringumas, iškrovos terapijos, kvėpavimo normalizavimas, grynas oras, grūdinimasis, teigiamos emocijos. Svarbiausia gydant vėžį – išgydyti ne susirgusį organą, o atkurti viso organizmo funkcijas. Būtina detoksikuoti, išvalyti organizmą, aprūpinti jį pakankamu mineralų kiekiu (ypač kalio druskų), vitaminais, fermentais ir daug kitų priemonių.

Kokios vaistažolės gali paveikti onkologines ligas?

Gydymuisi gali būti vartojami šie augalai: plačialapis gyslotis, pelkinė ir miškinė sidabražolė, beržo juodgrybis, paprastoji jonažolė (ji iš tiesų yra vaistas nuo 99 ligų), didžioji ugniažolė, didžioji varnalėša, vaistinė medetka, pelynas, takažolė, pelkinis pūkelis, paprastoji kiaulpienė, auksinė šaknis, mandžiūrinė aralija, eleuterokokas, mėlynė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis šermukšnis, juodasis serbentas, paprastoji žemuogė, vaistinė melisa, paprastasis čiobrelis ir kt. Be to, vartojami bičių produktai, homeopatiniai preparatai ir kt. Tačiau prieš gydydamasis vaistažolėmis ligonis turėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gyti žaizdoms. Pavyzdžiui, sergant stemplės vėžiu aliejus geriamas prieš valgį 2–3 kartus per dieną (prieš vartojant praskiedžiamas saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:1). Šaltalankių aliejaus galima pasigaminti taip: iš prinokusių vaisių spaudžiamos sultys, likusi masė sudžiovinama, susmulkinama kavamale, užpilama saulėgrąžų aliejumi (1:1,5), laikoma 3 savaites kambario temperatūros patalpoje, tamsoje, kartais pamaišoma. Paskui nukošiama ir supilstoma į tamsius butelius.

Mėlynių uogos gerina medžiagų apykaitą ir šalina iš organizmo kenksmingus junginius. Juose itin daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

Žemuogė taip pat labai vertinga gydomoji uoga – ji stiprina organizmą, stabdo žarnyne puvimo procesus, padeda pašalinti iš jo įvairias kenksmingas medžiagas ir cholesterolį. Žemuogėse yra fitoncidų, kurie sunaikina daugelį ligas sukeliančių bakterijų. Daugelį amžių jonažolėmis gydomos įvairios ligos. Pavyzdžiui, jonažolės trauktinė su spiritu buvo vartojama vietoj jodo. Ji tebėra galinga ir šiandien. Tarkime, sergant depresija, jonažolių užpilu kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus. Jonažolėmis gydomi ir piktybiniai navikai. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai – ji didina organizmo imlumą UV spinduliams, neigiamai veikia regos nervą, netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis.

Liaudies medicinos šalininkai tiki, kad surinkti žydintys varnalėšų lapai turi ypatingų galių. Jų nuoviru gydomi įvairūs piktybiniai navikai, kepenų ligos, žaizdos. 2 šaukštus susmulkintų lapų užplikykite 0,5 litro verdančio vandens, 30 minučių kaitinkite verdančio vandens vonelėje, po to nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Žmogus turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų amino rūgščių, 3 nesočiąsias – ir visa tai greta mūsų. Tai ir garšva, ir dilgėlės, kiaulpienės, varnalėšos, balanda, žliugė. Nereikia bijoti kartumo – jo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, gerina darbingumą, ištvermę. Anot Rytų medicinos, kartumynai pašalina iš organizmo nuovargio toksinus, pagerina medžiagų apykaitą, slopina puvimo procesus žarnyne. Paprastųjų kiaulpienių jauni lapai tinka salotoms, tai – pasakiškas augalas. Kad nebūtų kartūs, lapus pusvalandį pamirkykite sūdytame vandenyje, tada nuplaukite. Tokios salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikro ir makroelementų. Valgant šias salotas pagerėja ir sąnarių medžiagų apykaita. Pavasarį kasdien suvalgykite 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl valgyti sveikus jaunus lapelius.

Virškinimo sistema – organizmo fabrikas, centras, nes žarnyno veikla ir flora veikia visas apykaitines reakcijas. Jei šioje sistemoje atsiranda disbalansas – gali užpulti daugybė ligų. Jei viduriai užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne susikaupė toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, alergijos. Todėl labai svarbu, kad žarnynas būtų gerai išvalytas, detoksikuotas – tuomet susitvarkys daug bėdų.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019