Socialiniai tinklai

Aktualijos

Pastebėjimai ir pamąstymai pagal Vytautą Mikalauskį

Avatar

Paskelbta

data

Vienądien paragavęs Kauno giros, brandintos senuosiuose rūsiuose, nusprendžiau, kad tai tikras nesusipratimas. Mano nuomone, šis birzgalas, atsiduodantis surūdijusiais vamzdžiais, apskritai nevertas giros vardo. Jei gamintojai galvoja kitaip, galėtų paragauti, pavyzdžiui, „Baltojo pyrago“ giros, bet dėl skonio nesiginčijama. Nuo to ir pradėsiu.

Pradžia

Nusprendęs penktadienį pasivažinėti dviračiu ir pasivaikščioti, išvykau į žvalgybinį grybavimą Liepynėn. Dabar turėčiau aprašyti klasikinius, bet įvairius nenuspėjamus ir nepakartojamus rūkus, kurie laukia keliautojų jau Daujočių gatvės gale, miesto pabaigoje. Jie gali būti sluoksniuoti it pyragas, nusėsti ant rūbų rasos pavidalu, gali užmaskuoti aplinką po vienodai pilka skraiste it socialdemokratų politiniai pliurpalai.

Gali išsidėstyti ir užimti įvairias pozicijas, apnuogindami dalį kraštovaizdžio, gali tekėti it laumių laužo dūmai. Kartais jie sudaro grotus, arkas, apnuogindami peizažo detales, kuomet pasijunti it siurrealistinėje Salvadoro Dali paveikslų galerijoje.

Tai įdomi tema ir vaizdai, kuriuos  mato šio Radviliškio pakraščio gyventojai ir grybautojai, brakonieriai bei žvejai. Tądien miškas sutiko priešaušrio tyla, migla, nebaigtomis statybomis miško širdyje, nuliu grybautojų, grybų stygiumi ir kita egzotika, vanagų ir gervių pavidalu. Tiesa, prie buvusio durpininkų siauruko, kurį kažkas pradėjo nuardyti, sutikau įdomų tipą, minantį maršrutu Liutkiškiai – Radviliškis.

Pasisveikinus jis dėbtelėjo į mane baltomis akimis ir vėliau dingo kažkur už geležinkelio, o gal ir prieš jį. Vėliau manęs laukė oficiozas ir kita prieinama spauda.

Prieinama spauda

Savaime suprantama, ne didžioji, o vietinė – regioninė. Vienuolikos pavadinimų ir aštuoniolikos egzempliorių pavidalu. Liūto dalis – oficiozui. Trys mero nuotraukos, iš kurių vienoje meras vaizduoja raidę „ziu“. Žinau, žinau, tokios raidės lietuvių kalboje nėra, bet pasižiūrėję į merą, tikėtina, galvosite kitaip. Skaičių „3“ prisiminkite, nors mano skiltyje jis tikrai neturės nieko bendro su šv. Trejybe. Dabar apie straipsnį „Radviliškio lokomotyvų depui – 150 metų“. Kažkoks Vytautas Simelis pasakoja, kad „pirmasis depo pastatas – mūrinis, raudonų plytų, jo pamatai akmeniniai“. Ir taip toliau. Minėtam veikėjui rekomenduočiau pasidomėti visai kitu pastatu, kurio liko tik siena, o dar sovietmečiu buvo remontuojami garvežiai. Nemanau, kad apsirinku, bet tai buvo seniausias garvežių, o vėliau lokomotyvų depo pastatas. „Geležinkeliečio“ sūnus galėtų patikslinti pas istorikus ir kraštotyrininkus.

Pasakojime apie pasiūlymus smulkiajam ir vidutiniam verslui, net nepabaigęs jo iki pabaigos, įžvelgiau pusmerį Mindaugą Pauliuką. Patiko mintis apie Naujuosius Vasiukus „Eibariškių parko prieigoje įrengti patrauklią erdvę ar amatų miestelį su moderniais pastatais, skirtą vietinių rajono gamintojų produkcijos prekybai ar paslaugų teikimui“. Tikimasi, kad keliautojai, vykstantys pro šalį, sustabdys savo arklius ir į aukščiausią kalną užkops. Nors ko tikėtis iš žmogaus, kuris didesnę laiko dalį gastroliuoja po užsienius ir yra atitrūkęs nuo nūdienos Radviliškio realybės.
Tiesą pasakius, aš irgi norėčiau nuo jos atitrūkti, bet pabandysiu tai padaryti kitų spaudos leidinių pagalba, tad padėk mums Viešpatie.

Pagalba

Šįkart į mano nagus papuolė tūlo Antano Vinkaus, nepartinio kandidato į Seimą, informacinis rinkimų laikraštis. Komentaras – moka rengtis žmogus, ko gero, net gėjams patiktų. „Šilutės naujienose“ vis dar verda aistros dėl tarptautinio Žuvienės virimo čempionato. Kažkur Pasvalio rajone, Sriubėnų kaime, rengiamasi sriubų festivaliui, o ką daugiau daryti kaimui su tokiu pavadinimu? Tiesa, nelabai įsivaizduoju, ką būtų galima organizuoti Vilniaus krašto Pornuškių kaime. Kaimynų „Alio, Raseiniai“ savaitraštyje savo pradėtą žygį sėkmingai tęsia radviliškietė Auksė Jasilionienė. Šiaip tai nemirtingas, solidus savaitraštis, tvirtai laikantis ranką ant rajono gyvenimo pulso ir jį nuolat vizualizuoja fotografijos meistras Vytalius Judickas. Šiauliečių „Etaplius“ be solidžių autorinių straipsnių pasipuošė ir istorine M. Juchnevičiaus medžiaga, paaiškėjo, kad ir dainininkas Laimontas Dinius turi istoriko – kraštotyrininko gyslelę – „Kaip pradėjo suktis diskotekos“. Apkritai tai netipinis numeris, iš kurio sužinojau, kad nemaraus lietuviško filmo „Kažkas atsitiko“ režisierius Artūras Pozdniakovas užsimojęs filmo tęsiniui. Ir duok, Dieve. Šiame išskirtiniame numeryje ir išskirtinis Ričardo Jakučio kūrinys „Anksčiau ar vėliau virusą nugalėsime“. Susitarę, ar ką? Galų gale, o kas pasikeistų, jei virusas mus suriestų į ožio ragą, bet kol kas to dar nepadarė, tad lieka perėjimas.

Perėjimas

Jo pradžioje paverkšlensiu. Tiesiog todėl, kad mums patinka verkšlentojai, ištižėliai, aukos, bet ne nugalėtojai. Jei kas nežino, tai psichologų klasifikacijoje yra tokie terminai – nugalėtojas, nenugalėtojas (vidutiniokas) ir pralaimėtojas (liurbis). Liurbių visais laikas buvo apstu, šiandien juos pateisinama, pavyzdžiui, kokia nors depresija, ne vietoje paliktu grėbliu ar kauptuku.

Tai štai ir aš, auka, nes pasiekiau savo galimybių ribą. Du puslapiai „Radviliškio krašte“, puslapis naujajame „Visuomenės balse“, savaitraštyje Radviliškio miestui ir rajonui man per daug. Tiesa, nuo liurbių ir kitokių nevykėlių turiu skirtumą. Aš bet kada galiu nutraukti bendradarbiavimą su spauda, o savo rašymo kipšui pasakyti – sustokim! Galų gale norisi ir paskaityti knygas, ne vien pačiam rašyti. Šiaip pastraipai pataupiau dvi paprastas mintis ir du savaitraščius. Pasvalio rajono laikraštis „Darbas“, kaip ir pakruojiečiai, taip pat rašo apie siaurojo geležinkelio atgimimą turizmo reikmėms. Pas mus, Radviliškyje, deja, jis nuardomas. Nors, pavyzdžiui, kelionę siauruku, kur ant platformos karšto vandens kubilas, kavinukė (keleivinių vagonėlių būta) ir šventė ta ar kita proga realesnė už M.Pauliuko fantazijas. Deja, deja, ne radviliškiečių nosiai.

Pabaiga

Šeštadienį pirties filosofų brolija išreiškė palaikymą Baltarusijos opozicijai ir vieningai nusprendė, kad opozicijos lyderė yra S. Tichanovskaja. Kandidatų į Lietuvos Seimą aptarime nuspręsta, kad valstietis – ūkininkas ir tegul toliau juo lieka, tarkim, galės skųstis gausiu derliumi.
Įdomaus įvertinimo sulaukė kažkokie bespalviai, bekvapiai niekam nežinomi kandidatai, o vyresnio amžiaus deputatai, kaip čia pasakius, „buvo nušvilpti“, nes pirties filosofų nuomone, į politiką pensininkams nevalia, liberalą apibūdinau aš, pasiremdamas rašytojo, publicisto Algimanto Rusteikos pastebėjimu: „Liberalai meluodami šypsosi arklio šypsena, tai jų firminis ženklas, brendas po brendžio, taip sakant. Vis galvoju tamsoj žiūrėdamas į lubas, kai žmona galų gale užmiega – ir iš kur jie traukia tas šypsenas? Tokie geri šviesūs veidai ir oligofrenų šypsenos…“

Įdomiai pristatytas kandidatas  žurnalistas, o aš visą laiką galvojau, kad jis tik žmogus po inteligento kauke – paaiškėjo, kad jis tarptautinių santykių magistras. Dar  savaitraščiui esu dėkingas už socialinių darbuotojų savivaldybėje apžvalgas. Esame 37 – ieji (žemiau Lietuvos vidurkio). Nuo savęs pridursiu, jog daugelį metų į socialinių darbuotojų profesinę šventę nekviečiami Psichikos sveikatos centro socialiniai darbuotojai. Manau, teisingai, o tai dar atvyks koks Vytautas Juozapaitis ir drauge su Antanu Čepononiu pasišaipys ir socialinių darbuotojų atlyginimų dydžio (Vilniuje dabar 1046 eurai į „rankas“). Po to tūlas V. Mikalauskis draugiškai ir maloniai pokštaus iš kvailoko valdžiažmogių akibrokšto. Minėjau 11 regioninių laikraščių, 18-os egzempliorių pavidalu. Tai štai, nė viename iš jų neradau vietos merų nuotraukų, nors Radviliškio oficioze – trys. Aš, gink Dieve, nesakau, kad mūsų meras – narcizas, bet jokio kito logiško paaiškinimo šiam jo nuotraukų talpinimo poreikiui neturiu. Beje, jei šiais metais manęs nepamirš pakviesti į socialinių darbuotojų šventę – dalyvausiu, nes skilčiai reikia medžiagos ir, žinoma, paskutinio taško.

Vytautas Mikalauskis

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

„Auksinė krivūlė“ – ne už rajono pasiekimus

Avatar

Paskelbta

data

Vietos savivaldos dienos išvakarėse Vilniuje Lietuvos savivaldybių asociacija tradiciškai suorganizavo savivaldos apdovanojimus „Auksinė krivūlė“. Šį kartą  apdovanojimas po ilgos pertraukos pasisekė ir Radviliškio rajoną, jo į Vilnių atsiimti vyko meras Antanas Čepononis su Moterimi Saule – administracijos direktore Jolanta Margaitiene.

Ar „Auksinė krivūlė“ buvo išmaldauta?

Ne paslaptis, kad konservatoriams valdant Radviliškio rajoną, jis pagal gyventojų atlyginimų dydį bei gyventojų skaičiaus mažėjimą sparčiai grimzta į dugną. Gal todėl ir savivaldybių asociacijos apdovanojimas „Auksinė krivūlė“ jau aštuonerius metus aplenkdavo Radviliškio rajoną. O ir už kokius pasiekimus galima teikti apdovanojimą, kai  Radviliškio rajono savivaldybės ypatingi nuopelnai būtų nebent dažnas valdininkų lankymasis teisme, nebaigtos brangios statybos, mažiausi medikų ir mokytojų atlyginimai regione bei visoje Lietuvos žiniasklaidoje skambantys skandalai apie Viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus.

Tačiau merui A. Čepononiui  susiruošus   dalyvauti Seimo rinkimuose, situacija pasikeitė – Radviliškio rajonui „Auksinė krivūlė“ įteikta už glaudų savivaldos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą.

Dėl tokios  nominacijos kyla šiokių tokių abejonių – ar tik ne tos krivūlės rajono meras  spalio 5 dieną vyko į Vilnių maldauti? Juk reikia pasirodyti – štai dar netapęs Seimo nariu auksinius daiktus į rajoną parveža, o kai taps, tai jau visus auksu apipils ir iš visų jėgų dirbs, kad  tik „rajonui būtų geriau“.

Rajono ir kariuomenės bendradarbiavimas susiklostęs istoriškai

Dar kyla klausimas, ar  yra koks  bent koks Radviliškio rajono savivaldybės nuopelnas dėl to, kad  rajonas apsuptas Lietuvos kariuomenės padalinių? Rajone nuo seno yra dislokuoti Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Arsenalas, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Krašto apsaugos savanoriai. Tiesa, dar Radviliškio rajone planavo įsikurti Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, tačiau savo dislokacijos vieta batalionas pasirinko Šilalės miestelį.

„Glaudus bendradarbiavimas“ – stovėjimas šalia kariškių?

Na, o pastaruoju metu „labai glaudų“ bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene rajono meras A. Čepononis ir administracijos direktorė J. Margaitienė pademonstruoja  pastovėdamas šalia kariškių per iškilmingą  priesaikos ceremoniją,  vykstančią Radviliškio miesto aikštėje. Meras ir direktorė  paprastai stovi šalia aukšto rango kariškių, vadinasi, „glaudžiai bendradarbiauja“?

Ateities vizija – apdovanojimai už realius darbus

Belieka tikėtis, jog ateityje, galbūt rajoną valdant naujam merui, „Auksinės krivūlės“ Radviliškio rajonui bus teikiamos ne „pritempiant“ nuopelnus už  bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene, o už realius pasiekimus. Pavyzdžiui, už atsakingą požiūrį į efektyvų finansų valdymą, kaip  Varėnos rajono savivaldybei ar  už smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, kaip Plungės rajono savivaldybei.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Replika Invaziniai kurmiai

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškį pamėgo invazinis Sosnovskio barštis. „Paplentės“ soduose karaliauja invaziniai šliužai, tačiau tuo invazinės bėdos nesibaigė.

Miško gatvėje pastebėtas ir invazinis kurmis. Ieškodamas patelės poravimuisi, jis perkniso kelkraštį, įgriaudamas trinkeles. Kalbama, jog panaudos savo būsto įrengimui. Bet ir tai juokas, pasakojama, kad kai kuriose Lietuvos savivaldybėse esama ir invazinių merų. Kai pagalvoji – siaubas.

Paulius Ropė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019