Kuomet spalio 14 d. pasiekė savo viršukalnę – supratau, jog esu rudens centre. Užbaigiau vieną skiltį. Po to supratau, jog tai mano neapgalvotų skilčių pabaiga, nors noriu 666-ių, o geriausiu atveju 777-ių. Bet pradedam.
Pradžia
Man atsibodo mano „blynai“, o iš kitos pusės supratau, jog pasiekiau savo rašinių ribas. Suprantu, kad esu ribotas (gebėjimų ir leidėjų naguose). Štai sesuo iš vieno kaimo skambinėjo įvairioms institucijoms apie kelio tvarkymą. Gavo begalę pažadų. Vėliau, pasijuto, jog iš jos šaiposi, skimbtelėjo Radviliškio tarybos (būtent iš mažosios raidės) Tarybos nariui Gediminui Lipnevičiui. Aš nežinojau, ką tarybos narys nuveikė, bet kitą dieną, linksmai saliutavo – greideriai pasirodė, kelias tvarkomas. Mano nuomone, meras tik bezdalų maišų vežėjas. Kalba viena, o nedaro nieko. Ir tai niekai. Savo pastebėjimuose noriu pasakyti, kad yra vienadienės partijos (Valinskininkai ir pan.). Naudos iš jų ne ką daugiau, kaip iš ožio pieno, ar gaidžio kiaušinių, nes partijos nariai neturi „kiaušinių“. Tai tinka ir degraduojantiems „konservams“ ir jų satelitams „socdemams“. Ir tegul jie paneigia, jog jų veikla, ko nors verta – apskritai. Nors jei jų narių palaikus, kaip kuriose Europos ar kitose pasaulio valstybėse leidžiama – kompostuoti. Šiaip ar taip, tai apie pusę kubinio metrų. Ką galvoja ir veikia panašūs „šūdvabaliai“, kad rajoną padoriai pakeltų savivaldybių reitingų sąraše? Iš kitos pusės suprantu, jog mes laukuose iš kitos pusės (gyvenime t. p.). Jų išpiltos srutos turi būti užverstos per vieną parą. Nebeimu į rankas ir „oficiozo“ (tikimybė užsikrėsti kokia nors pūsleline!). Ir tai ne problema. Mano nuomone, mero klapčiukas (padėjėjas, patarėjas) Linas Garbenis galėtų, gal ir privalėtų visuomenei paaiškinti kur mes ritamės! To nebus, jis it benagis pirštas „oficiozu“ nesinaudos. Klausimas, ar apskritai jis kam nors naudingas? Mano nuomone, jo vieta politinių bezdalų sąvartyne. Kaip ir visoms degraduojančioms partijoms („konservams“, „socdemams“). Nuo senatvės nukvakusių politikų (įtarkime ir kokių „valstiečių“ sąrašuose). Šiaip įdomu, ar tam pritartų, tarkime, tarybos narys J. Povilaitis. Tad visiems neprotaujantiems rinkėjams – „ožių pienas ir gaidžio kiaušiniai“. Nesutikti su mano nuomone Jūsų gerbiami rinkėjai – rankose.
Rankos
Beveik visiems mums teko kreiptis į vaistines. Sovietmečiu Radviliškyje buvo tik viena centrinė vaistinė ir porą vaistų kioskelių – geležinkelio stotyje ir prie turgaus. Veterinarijos vaistinė buvo viena (apie kitas nežinojau!). Esmė, šiandien Radviliškyje, bent aštuonios vaistinės, puikūs vaistininkai, patars, padės, bet… spėju, jog nė viena iš jų negamina vaistų. Receptai – rašytiniai gydytojo parodymai, pagal kurį vaistinė paruošia ir išduoda vaistus, o ligonis vartoja nurodytu būdu. Nieko keisto farmacininkai (provizoriai – vaistinių vadovai) buvo viename lygyje su gydytojais. Atėjai su liga, pasakei, kas tau su sveikata negerai, gauni nurodymus kaip gydytojo ir pėdini namo, žinodamas, jog esant reikalui, kad vaistai nepadės, vėl gali kreiptis į gydytoją. Atsiminimų, kad vaistininkas „prašovė“ pro šalį „Dievui į langus“ neturiu. Jų išrašyti vaistai kuo puikiausiai padėdavo nuo bronchito, anginos ar kitų ligų. Šiandien idiotų dėka (ne politine, o protine veikla) jų vaistininkų galimybės ženkliai apribotos. Tai dar viena seimorių (norėtųsi rašyti – liūliorių) kiaulystė tautai. Užuot laukęs mėnesių mėnesiais, pas gydytoją-specialistą niekaip nepateksi. Nors meluoju, jei turi pakankamai lėšų, kreipkis į privačias klinikas. Klausimas, ar visada to reikia? Gal užtektų, vaistininko patarimų ir vartoti jų išrašytus vaistus. Pasak anekdotų, net gydytojai Anglijoje visas ligas gydo „paracetamoliu“, o JAV jų paslaugos kainuoja itin brangiai. Anekdotai, žinoma, bet man, kvailiui paaiškinkite, kodėl Radviliškyje nuolat trūksta gydytojų-specialistų: oftomalgų, kardiologų, endikrilogų ir t.t. ir pan. Nieko nepadarysi, pusgalvių rinkėjų dėka seimūnai, sveikatos apsaugos ministerija, vietos valdžiažmogiai atsakingi už gyventojų sveikatą, nedaro nieko, kad situacija pasikeistų į gerąją pusę. Mano galima versija: tai dėl mero ir jo klapčiuko L. Garbenio. Tiesa, dalis tarybos mažuma „apšašusi“ pinigais, nemato jokios problemos, nes jiems nesunku nuvažiuoti į privačias gydymo įstaigas. Mano nuomone, tai ne nariai, o šūdžiai. Ar aš teisus, savo minyse spręskite patys. Bet… Pradėjau skyrelį nuo vaistininkų. Malonūs, geraširdiški, išmanantys, jie uždaryti į pareigybinių institucijų narvus. Būtų galimybė, aš tuos sveikatos apsaugos ministrus tiesiog išvaikyčiau. Nejaugi tie skersasnukiai gružliai (tokios žuvys), nesupranta, kad suteikę daugiau galių vaistininkams, pagerintų į užpakalį nusiritusią sveikatos apsaugą Lietuvoje. Nesuprantu. Turime tuos, už kuriuos balsavome rinkimuose. Žinoma, aš pasiruošęs jų atsiprašyti, jei Radviliškyje vėl pradės veikti uždaryti ligoninių skyriai ir bus pakankamai gydytojų-specialistų. Manau, jog to niekad nebebus, tad turiu teisę tarti merui, jo klapčiukui Vaižgantui Pakulniui daug nemalonių žodžių. Nerašysiu. Skyrelis baigėsi. Jį vainikuoju tik vienu žodžiu: Bee… O šiaip, mano nuomone, parazitai niekada nedirbo, o tik naudojosi galimybėmis. Ir šiaip, sąžiningai, galbūt aš „durnas“, bet apskritai yra dar durnesnių“. Tačiau parašęs apie vaistines noriu temos tęsinio. Vėliau pateiksiu kitus pastebėjimus.
Tęsinys
Prieš eilę metų užsukau į Raseinių Marcelijaus Martinaičio, poeto (iš ten kilęs ir Maironis) vardo biblioteka. Buvau tik eilinis smalsuolis. Atsisakiau, padėkojau, bet atkreipiau dėmesį į „korio“ pavidalą (analogas mūsų knygų nameliai). Kodėl ant sienos kabojo korio pavidalo lentyna? Paaiškėjo, jog tai savotiškas „knygų namelių“ pakaitalas. Perskaitei knygą, įdėjai į „korį“. Atėjo kitas skaitytojas, paliko savo knygą, kažkas ją pasiėmė (vėliau grąžino) palikdamas savo perskaitytą knygą. Apie tai rašiau. Na, o mūsų bibliotekininkės, vadovaujamos nepaprastos skaitovės dirktorės, vėliau, na po eilės metų – susizgribo. Pasiguodė, kad neturi tokių galimybių, tad sumąstė stalelį-stelažą. Lankiausi ne kartą, bet šio stebuklo nemačiau. Tai ne laikas, tai dar kokios kliūtys. Apibendrinu – mėšlas. Jei jau ką nors darai, daryk, bet efektyviau. Asmeniškai – perskaitytas knygas dovanoju bibliotekai, panašūs žaidimai, nors ir galbūt naudingi, man ne prie širdies. Esu tos nuomonės, kad mūsų bibliotekininkės – šaunuolės. Visais atžvilgiais, kultūra, aptarnavimu, patarimais ir pan. Nelabai noriu pripažinti, kad jų veikla verta „korio“,, nes niekas neatstos gyvo bendravimo su bibliotekos darbuotojomis. Tai tarsi atgaiva sielai. Tačiau rašiau, jog tratesiu vaistinių temą. Jų Radviliškyje daug. Išsilavinimas, aptarnavimas – aukščiausiu lygiu, bet… neduok Dieve, jei prieš tave eilėje kokia nors kriošena. Neabejoju, jog viską joms paaiškino šeimos gydytojas. Ir ką? Joms ir net jiems, tiesiog norisi „paturkšti“, nors reikalingą informaciją jau yra girdėję. Kitas siaubas, jei eilėje prieš Jus socialinė darbuotoja, prižiūrinti ir padedanti eilei senolių. Jų (senolių) apstu, tad jei neduok Dieve, prieš jus savo darbą dirbanti minėtos srities specialistė, jei yra galimybė, stokite į kitą eilę ar pasirinkite kitą vaistinę. Numirsite laukdami savo eilės. Kažkas panašaus ir bibliotekose, knygų nameliuose. Ten veikėjai, neretai panašūs į knygų namelio klientus. Taip pat ir knygų „korių“ lankytojus. Šie, bent nedrumsčia bibliotekų darbo. Na bent kiek! Išmonė verta pagarbos, bet profesionalios bibliotekininkės, visa galva, profesionalesnės už mus – eilinius skaitytojus. Žinau ir yra asmeniniai motyvai, bent su bibliotekos direktore visvien sveikinuosi, nors ji „suėdė“ mano knygelės leidybą. Tai jau nebesvarbu. Tik, mano nuomone, nors galiu ir apsirinkti, degraduojančių partijų (statytiniams, nariams prijaučiantiems, atstovams) ten ne vieta. Ir gink Dieve, nesakau (nerašau), jog jai ten ne vieta. Skriausti panašaus išsilavinimo, gebėjimų asmens vieta ne asinezatoriaus, padėjėjo. Ir, apsaugok Viešpatie, savivaldybės valytojos etato. Ką ir kur pasiūlyti, V.Š. lai sprendžia savaitraščio skaitytojai. Aš priverstas galvoti apie skilties pabaigą.
Pabaiga
Spalio 16 d. Apniūkę, palynoja. Ir ko norėti, tai rudens centras. Medžiai neskubėdami barsto lapus. Vėjas, rytinis lietaus lašų pasveikinimas, barbenant į palangę. Tačiau šių svečių įsileisti vidun neskubu. Vėliau parduotuvė: maisto prekės, žurnalas „Savaitė“, „Radviliškio kraštas“ ir „oficiozas“ – „Radviliškio naujienos“. Nuobodybė tik su šešiomis mero nuotraukomis. Nusivylęs (ar gali būti kitaip?!). Padedu paskutinį skilties tašką.
2025-10-16
Vytautas Mikalauskis
