…Dinamitas kaip sprogmuo yra gaminamas iš riešutų. Žemės riešutuose yra aliejaus, naudojamo kaip glicerolio gamybos sudedamoji dalis, kuri yra pagrindinis dinamite naudojamo nitroglicerolio komponentas. „Oho“ (įvairūs kryžiažodžiai Nr. 4., P. 16.) Nuo to ir pradėsiu.
Pradžia
Iškart nuraminu visus žemės riešutų mėgėjus. Kaip vartojote, taip ir vartokite, tikrai nesprogsite. Tai švedas A. Nobelis sugalvojo, kaip šį komponentą panaudoti dinamito gamybai, susikrovė milžiniškus turtus ir įsteigė garsiausią pasaulio premiją.
Savo skilties gamybai aš naudoju raides. Tai dar saugiau nei kramsnoti žemės riešutus. Milijonų neuždirbu, rašau dėl savo malonumo ir laisvalaikio užimtumo, savanoriškai. O ką veikti ne per geriausios sveikatos pensininkui? Auginti gėles vazonuose? Beje, tai brangesnis sportas, reikia specialių žemių, trąšų, vazonų, įgūdžių, žinių. Geros gėlės ne kokios pienės. O štai pažinti raides ir jas rašyti išmokė dar pirmoje klasėje. Na tarkime, prieš šešiasdešimt metų. Šalutinis poveikis – noras skaityti. Iš kitos pusės, aš raidėmis nesinaudoju, ką nors iš jų sudėliodamas didesnę savo gyvenimo dalį. Mokykloje, algalapiuose ir viskas. Manau, jog buvau ir prastokas jų vartotojas, klaidas darau ir šiandien. Tai raidžių dėlionių žinovai, asai dalyvauja Nacionalinio diktanto konkursuose. Dabartinis mano užimtumo malonumas nepatinka kai kuriems valdžiažmogiams – kėdžiažmogiams ir jų batlaižiams. Na, kai kuriems skaitytojams, nors niekas jiems nedraudžia, apeinant mano skiltį pasinaudoti curvus metodu (lotyniškai, gal ir ispaniškai lankstu, kreivuma). Aš visada gerbiau pasirinkimo laisvę, nemėgau „šventųjų karvių“ ir apribojimų žodžio laisvei. Tačiau atsirado kita bėda, perlipęs per 600-ąją skiltį pradėjau galvoti, kad metas trauktis, ar bent stipriai apriboti savo raidžių dėliones, bet… šis žaidimas, kaip ir kiti, gali tapti ir priklausomybės šaltiniu. Kad ir šios skilties pradžioje. Minčių ką rašyti – nulis, skaitinėju, sprendžiu kryžiažodžius (panoraminių nemėgstu, rebusai ir kita jų įvairovė man daug įdomesni). Niekad nesprendžiu sudoku ar kitų skaitmeninių kryžiažodžių, – ne mano mąstyklei. Bet štai perskaičiau apie žemės riešutų panaudojimą dinamito gamybai ir kažkokie krumpliaračiai pasuko galvos veiklą ir pasodino už rašomojo stalo. 607-ta skiltis gavo pradžią, o toliau kaip Dievas duos. O davė epigrafą. Tad kitas skyrelis.
Kitas
„…Žemės riešutų sviestas buvo išrastas kaip baltymų šaltinis žmonėms be dantų“ („Oho“ (Be klausimų) Nr. 4. P. 28.). Apie širdininkų vartojamą sprogmenį ir vaistą – nitrogliceriną, be abejo, esate skaitę, girdėję, ar net vartoję. Štai ir aš nežinojau, kad dar žemės riešutai vartojami kaip sviestas, o ne tik dinamito gamyboje. Todėl paseksiu pasaką. Jos autorius seimorius Saulius Luščikas, o pasaka vadinasi „Rinkimų programa“. Net nebūčiau tuo užsiėmęs, bet per klaidą į akis papuolė brošiūra „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai“. Ir kodėl vertėtų rašyti „Seimo“ iš didžiosios raidės, net neįsivaizduoju. Leidėjas – Radviliškio – Tytuvėnų apygardos Nr. 44 komisija – savaime suprantama už autorių kliedesius neatsako. Už tai atsakingi fantastikos rašinių autoriai. Tad pasaka-programa, o tiksliau ištraukos su skilties autoriaus komentarais. Važiuojam: „Kursime socialiai teisingą ir saugią Lietuvą, kurioje valdžia girdi ir tariasi su šalies piliečiais“. Leiskite paklausti, o ką daryti, jei Jūsų partijos šutvininkas, meras avinys-Pizius yra „glušas“? Na „neprigirdintis“, o tikėtina, jog tokiu dedasi padedamas gerai apmokamų subinlaižių. Jei nepatinka šis žodis, pakeiskite į batlaižius.. Esmės tai nepakeis. Žadama užtikrinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus. Solidu, bet grubiai tariant mirė 600 radviliškiečių, gimė apie 200. Jauni žmonės dar ne tiek pakvaišo, kad patikėtų panašiais tinginiais. Jiems gyventi reikia „čia ir dabar“, o ne socialdemokratinėje utopijoje. Nematau padoriai apmokamų darbo vietų, prieinamų kokybiškų būstų. Apskritai, klausiu skaitytojų, kada jie paskutinį kartą matė statybinius kranus ir šiuolaikinių, jaunimui prieinamų, gyvenamųjų būstų Radviliškio savivaldybėje. Na nebent fantastiniuose romanuose. „Kursime orias ir saugias darbo vietas“. Gal pagal „Juodelių“ modelį? Apie kelių būklės gerinimą nerašysiu. Nuo kėdės dar nenukritau ir stiprios galvos traumos nepatyriau. Be to ir „akmeniniame durnių laive“ neplaukiau su socdemais per Beržę.
Dabar apie gydymą ir jo prieinamumą. Pradėkite nuo investicijų į kai kurių gydytojų deontologiją. Tai daugiareikšmis žodis. Mums užteks to paaiškinimo, jog tai apie profesinę medicinos darbuotojų etiką, jų elgesio principus, normas. Gal jie net ir negirdėję apie jas? Nežinau, bet buvau priverstas vartoti žodį – šundaktariai. Alga padori, o elgiasi it… čia norimą žodį įrašykite patys.
Apie med. punktų, mokyklų, net bibliotekų uždarymą… Tegul, kaip teigia seimūnas: „pedagogų nebetrūks, jie jausis oriai“. Beje, tikėtina, nes mokinių sumažės, o mokytojų atlygis pasieks, bent tarpukario Lietuvos mokytojų algas. Tikiuosi, jog suprantate, kad juokauju. Ir uodegas parlamento nariai ir kiti jų verti pašlemėkai nustos sukti ar žvejoti it vilkai eketėse. Na, kad pavyzdžiui, už akių dūmimą dėl fiktyvių „čekiukų“. Kol kas ir kai kurių piliečių išrinkto seimo nario ar mero nematau absoliučiai jokios naudos ir negaliu atsakyti į klausimą, ar komposto krūvose jie būtų vertingesni. Dabar pridedu vieną neskanų, bet reikalingą paaiškinimą. Radviliškiečiai žino, kurios gatvės anksčiau vadinosi stoties, Šiaulių, Šiaulėnų, Stačiūnų, Pakruojo, Šeduvos ir pan. gatvės. Tai tiesiog nurodydavo kryptį, kur jos veda. Beje, kai kur Vokietijoje ši praktika taikoma ir šiandien. Tad Maironio gatvė anksčiau vadinosi Šeduvos, Dariaus ir Girėno – Šiaulių (plento ta nebuvo) ir t. t. Dabar siūlau prisidėti prie S. Luščiko pasakos. Įsivaizduokite, jog vieną gražią dieną Šeduvos g. namo patraukia meras, miesto seniūnas su savo batlaižių komanda. Radviliškui jokio, visiškai jokio nuostolio. Na nebent prarastų mero narcisizmo apraiškas. Naudos iš jų kaip iš ožio pieno ar gaidžio kiaušinių. Per savo šeimininkavimo metus jie neištraukė Radviliškio iš Lietuvos šiknos skylutės, kaip buvome atsilikėlių savivaldybė, taip ir likome, tad kam mums šie politiniai impotentai? Na, rašo gražias politines rinkimines pasakas, o kokia iš tų pasakų nauda? Jų, valdžiažmogių, nurašyti taip pat neverta. Po šluotą į dantis ir prie viešųjų darbų aplinkos tvarkymui. Na bent lapus sugrėbti, šiukšles surinkti tikrai pajėgs. Nors… velniai žino. „Šaltkalvis Koska pasakė: – Komikai“. A. Rybakovas „Krošo nuotykiai“, 1969, Vilnius, „Vaga“., P. 35). Taip komiškai baigiu ir skyrelį. Ir vėl Mūza kažkur iškeliavo, palikdama nebaigtą skaityti detektyvą ir keletą kryžiažodžių žurnaliukų. Tad kitas skyrelis lai vadinasi palikimas.
Palikimas
Neturtinis, suprantama, ir net ne istorinis, tik medžiaga mano ir Jūsų laisvalaikio užimtumui. Apie viską, o kartu ir apie nieką. Lietus, niūru po vasariškai šiltos dienos. Balandžio mėnesio centras. Stoviu „Maximoje“ prie knygų lentynos. Nuolaidos net 40 procentų, bet galvoju, jog neverta. Na, tarkime, yra knyga apie Lietvos fašistų statytinį Antaną Smetoną. Kodėl nesusilietuvino pavadės, nežinau, bet ir šiandien pagyvenę piliečiai grietinę vadina smetona. Lyg ir barbarizmas, bet ar verta apie tai svarstyti? Yra daug jau minėtų pavardžių, įvairaus riebumo grietinės, grietinėlės. Yra noro ir lėšų, gali rinktis. Eksprezidento A. Smetonos liaudis nerinko, nes buvo draugiškai nusiteikęs tautai. Ką įsakė sušaudyti, ką ištrėmė, ką pasodino ir apgyvendino sanatorijose, kur saulės spinduliai piešė piešinėlius, panašius į grotas. Cenzūravo, kad kvailiai nerašytų niekalų ir iš piliečių negamintų nemąstančių bukagalvių, nors… Kai pagalvoji, visais laikais, visuose kraštuose jų stokos nebuvo, nėra ir nebus. Jums palieku įvertinti Šiaurės Amerikos (JAV) piliečius, išrinkusius ne ką geresnį prezidentą už A. S. Tai – D. Trumpas. Šis pasirinkimas atsirūgs visam pasauliui. Tik nesakykite apie tai landsbergistams ar socdemams, ypač turintiems narcisizmo. Dar užsigaus. Bet skyrelį pradėjau dėl visai kitos priežasties. Knygą galima pasiimti bibliotekoje, perskaityti ir grąžinti. Į savo asmeninę bibliotekėlę visko, kas šiandien leidžiama, nesutalpinsite, brangu ir ar to reikia? Visko perskaityti irgi neįmanoma, bet yra ir visai knygų neskaitančių piliečių, ir ką? Ar jie ką nors prarado? Kai kurie – galbūt, bet tikrai ne visi. Suprantu, jog šie didokos apimties straipsneliai kai kam gali sukelti melancholiją ar pasipiktinimą, tačiau prašau atleisti, aš tiesiog neturiu apie ką rašyti.
Neturėjimas
…Praleidus 14 mėnesių Antarktidoje, gali sumažėti smegenys. 2019 m. atlikto tyrimo metu devyni žmonės Antarktidoje praleido daugiau nei metus, dėl ko suprastėjo jų mąstymas, atmintis, sprendimų priėmimas ir socialinis elgesys. Tyrime buvo pažymėta, kad tai nutiko dėl ilgo tamsos periodo ir socialinės izoliacijos („Oho“ Galvosūkiai (Be klausimų) Nr. 3. P. 3). Na, tamsos periodas eina į pabaigą, socialinės izoliacijos pertekliaus nejaučiu, turiu mėgstančią pabendrauti katę, nors ir senolę, bet nevengiančią paišdaigauti, šukavimą, nagų galandimą į sofą, įvairų šviežų maistą, pabėgimus į kiemą (namą, laiptinę ir buto duris randa be problemų). Kaimynai geranoriški, įleidžia gastrolierę. Galiu stebėti sprogstančius pumpurus. Eglutė, kurią parsitempiau iš laužo ir pasodinau kieme, nuo vieno metro išstypo iki penkto aukšto ir patapo naujametine kiemo puošmena. Joje apsigyveno ir laukinių balandžių porelė. Stebėjau, kaip siaučiant pūgai jauniklį apglėbę saugojo sparnuoti tėvai. Kartais praeinu pro vieną, kitą knygų namelį, užsuku į biblioteką, redakciją polikliniką. TV nežiūriu, radiją klausausi tik kai jį įjungia sesuo. Be abejo, lankausi vaistinėse ir parduotuvėse, bet nejaučiu socialinės izoliacijos. Būtų poreikis, yra bendruomenių, TAU (Trečiojo Amžiaus Universitetas). Kaip ir visi, išnešu šiukšles, sutikęs pažįstamų pabendrauju. Bus ir grybų sezonas, tikiuosi, kad pagerėjus sveikatai (jei pagerės) dar sugebėsiu numinti į Liepynę, ar pažįstami pavežės į kitus miškus, kurie po beprotiškų kirtimų tapo klaikūs. Turiu netgi ne svajonių, o realių planų. Na, pavyzdžiui, užbaigti šią skiltį.
Beje, pamiršau paminėti, jog apsvilusią eglutę itin prižiūrėjo kaimynas iš pirmos laiptinės, mano bendravardis, kuris anuomet buvo ne ką aukštesnis už minėtą eglutę. Ji dabar eglė. Iš kitos pusės, metas paaiškinti, kodėl mėgstu kryžiažodžių įvairovę. „Oho“ mėgsta savo leidinius paįvairinti vardan skaitytojų erudicijos (tarp kitko). Pateikiu paskutinę: „Beveik visi žinduoliai gyvena iki 1 milijardo širdies dūžių. Greitu pulsu pasižymintys triušiai šią ribą pasiekia per tris metus, o lėto pulso drambliai – per 80 metų. Tik žmonės gyvena iki 2 milijardų širdies dūžių“. Patys suprantate, tai suapvalintas vidurkis. Dabar, kai balandžio 17 d. į pavasario valdas užsuko vasara, kažkodėl pagalvojau, kad bent vienas kitas, dešimtys ar šimtai milijonų žmogui kaip ir nebereikalingi, nes mes tampame žmogaus parodiją, vertą paskutinio skilties taško.
2025-04-17
Vytautas Mikalauskis
P. S. Tai tik mano nuomonė, asmeninė. Jūs privalote, galite turėti savąją. Nenorite? Tai Jūsų, o ne mano problema. Tad su prisikėlimu!
