Ankstyvą  birželio 15  dienos rytą prie miesto stadiono rinkosi „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai, pasiruošę į pirmąją šiais metais  kelionę prie Baltijos jūros.

Atvykus į kurortą, vieni bendruomenės nariai nuskubėjo pasisveikinti su Baltija, kiti pasuko Palangos bažnyčios link, treti mėgavosi Basanavičiaus gatvės atmosfera, dar kiti neskubėdami žingsniavo Birutės kalno link bei patraukė aplankyti Palangos Gintaro muziejaus. Nesvarbu, kas ir kur, svarbiausia, kad saulė ir geras oras poilsiautojus lepino iki pat vakaro. Šilta birželio  saulė nors dar kaip reikiant neįšildė Baltijos vandens, tačiau patys drąsiausi nepabūgo šalto jūros vandens ir  nėrė į saulėje mirguliuojančias bangas.
Ekskursijos dalyviai dėkingi ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už organizuotą kelionę bei suteiktą galimybę apsilankyti nuostabiame Lietuvos pajūryje.
Kadangi Lietuvoje vasara trumpa, autobusai prie jūros veš bendruomenės narius kiekvieną savaitgalį, jei tik bus norinčiųjų.

„Radviliškio krašto bendruomenės“ informacija“

Birželio 10 d., Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, bendruomenės namuose lankėsi  Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras ir LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas.
Pokalbis apie  dviejų rajonų politinius panašumus bei skirtumus
„Šiandien kalbėsimės, kuo skiriasi Šiaulių ir Radviliškio rajonai, kuo jie panašūs“,- pakviesdamas prisistatyti Šiaulių rajono merą A. Bezarą sakė  bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Nuoširdus ačiū, kad pakvietėte, šiek tiek nepatogiai jaučiuosi, kad nematau ilgamečio  rajono mero bei mano mokytojo A. Čepononio, tačiau į visus klausimus stengsiuosi nuoširdžiai atsakyti“,- sakė Šiaulių rajono meras. Beje, bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius  kvietė ir Radviliškio rajono savivaldybės merą A. Čepononį į susitikimą, tačiau jis neatvyko.

„Savivaldybėje dirbu nuo 2000 metų, dvejus metus dirbau seniūnu, devynerius metus – Žemės ūkio skyriaus vedėju, ketverius metus dirbau vicemeru ir antrą kadenciją rajono žmonių tiesiogiai esu išrinktas meru. Šiuose savivaldos rinkimuose esu išrinktas jau pirmajame ture, nes mane palaikė ir už mane balsavo daugiau, nei 50 procentų rinkimuose dalyvavusių žmonių. Nesu „sausas“ biurokratas, yra 400 hektarų šeimos ūkis, auginame mėsinius galvijus. Esu vedęs, užauginau sūnų ir dukrą, turiu du anūkus. Šiaulių rajone leidžiamo savaitraščio „Kuršėnų krašto žinios“ kritika verčia darbe pasitempti, o jeigu būtų tik liaupsės, pradėčiau galvoti, kad esu nepakeičiamas ir kad viską labai gerai darau“,- sakė svečias.
Pereidamas prie klausimų apie politiką, G. Lipnevičius svečio pasiteiravo, kiek šiuo momentu rajono tarybos pozicijoje  yra  A. Bezaro vadovaujamo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių rajono skyriaus narių.
„Šiaulių rajone „valstiečiai“ nuo 2000 m. turėjo ir merą, ir vicemerą ir administracijos direktorių, bet dėl įvairių aplinkybių šios pozicijos kito. Tačiau šioje kadencijoje vėl visose šiose pozicijose dirba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai. Galima palyginti: praeitą kadenciją  Taryboje  dirbo  9 „valstiečiai“, dabar turime 13 iš 25 Tarybos narių, koalicijoje su mumis dirba 2 liberalai. Opozicijoje yra 4 konservatoriai (praeitą kadenciją konservatoriai turėjo 3 Tarybos narius), socialdemokratai turėjo 6 Tarybos narius, dabar jų – 4, dar yra 2 „darbiečiai“. Noriu pabrėžti, kad net ir esant tokiam balsų santykiui, jeigu Tarybos nariai pateikia  konstruktyvius pasiūlymus dėl rajono gyventojų gerovės, į partiškumą nežiūrima. Esu nusiteikęs rasti  bendrą kalbą su visais“,- sakė Šiaulių rajono meras.
„Radviliškio rajone beveik visi seniūnai yra konservatoriai ir tik du socdemai. Kokia padėtis Šiaulių rajone, ar ten dauguma  seniūnų „valstiečiai“?“,- domėjosi bendruomenės pirmininkas.
Pasak Šiaulių rajono mero A. Bezaro, iš 11 seniūnų tik 3 yra „valstiečiai“: „Su kai kuriais seniūnais dėl netinkamai atliekamų pareigų tenka ir pasipykti. Pagal šiandieninius įstatymus atleisti seniūną yra problema, net jeigu yra nusiskundimų iš žmonių. Seniūnas turi dirbti savo seniūnijos žmonėms, čia neturėtų lemti partiškumas“.

Apie žemės mokesčių skirtumus
„Šiaulių rajone žemės mokesčiai daug mažesni nei Radviliškio rajone: mūsų rajone žemės ūkio paskirties žemės mokestis 2019 m. yra 1,7 proc., 2020 metams po ilgų ginčų sumažintas iki 1,3 proc., Šiaulių rajone – apie 0,5 proc.; gyvenamosios paskirties žemės mokestis Radviliškio rajone –  0,8 proc., Šiaulių rajone – 0,26 – 0,32 proc.; mokestis verslo paskirties žemei Radviliškio rajone – 0,8 proc., Šiaulių rajone –  0,24 proc. Kaip jums pavyko taip sumažinti mokesčius?“- Šiaulių rajono mero klausė G. Lipnevičius.
„Kartais žemdirbiai nėra patys mylimiausi, ypač jeigu demonstruoja savo turtus, prabangius „džipus“. Tačiau rajone buvo partijų, kurios siūlė didinti žemės mokesčius 30 proc., šis pasiūlymas priimtas nebuvo. Buvo metų, kai mūsų rajono žemdirbiai dėl nepalankių oro sąlygų buvo atleisti nuo mokesčių, bet mūsų rajone labai gerbiami ir verslininkai. Stengiamės per kuo trumpesnius terminus padėti savo rajone įsikurti verslininkams, o turintiems namus netoli Šiaulių rajono patarčiau deklaruoti gyvenamąją vietą mūsų rajone – žemės mokesčiai bus mažesni“,- sakė A. Bezaras.
Į pokalbį dėl žemės mokesčių įsijungė LR Seimo narys A. Gaidžiūnas. Pasak jo, žemdirbiai negalėtų labai skųstis – Radviliškio rajone žemės mokestis sumažintas nuo 1,7 proc. iki 1,3 proc., kai tuo tarpu Biržų rajone jis siekia 2 proc.
„Seime žadama svarstyti projektą, pagal kurį būtų numatyta mokestį už apleistas žemes nuo 0, 01 proc. didinti iki 8 proc. Acokavuose dirbtuvės stovi apleistos, tai reikėtų apmokestinti, vidury miestelio niekas nešienauja žemės plotų – savininkai tuo nesirūpina, nes baudos nėra didelės“,- sakė LR Seimo narys.
Pasak A. Bezaro, su šia problema buvo susidurta ir Šiaulių rajone – mokestį už apleistas žemes buvo siūloma didinti iki 4 proc., šiuo metu beveik visi didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai yra įdirbti.
Pasak Šiaulių rajono mero, iš radviliškiečių taip pat kai ko galima pasimokyti: „Jūs žymiai mažiau lėšų išleidžiate mokinių  pavėžėjimui, galite šias lėšas investuoti į mokyklas. Sudarėme komisiją, kuri peržiūrėtų maršrutus, kad nevažiuotų tušti autobusai. Atvyksime ir pas radviliškiečius pasikonsultuoti dėl pavėžėjimo organizavimo“.
Kompensacijos važinėjantiems darbuotojams
Tarybos narys G. Lipnevičius pasidomėjo, ar Šiaulių rajone mokytojams kompensuojamas važiavimas į darbą.
„Darželių darbuotojams kompensuojame, daliai mokytojų – taip pat. Penkios rajono savivaldybės  įstaigos buvo perkeltos iš Šiaulių į Kuršėnus, ketvirtadieniais nuo 13 valandos pats dirbu Kuršėnuose. Perkeltų įstaigų darbuotojams kompensuosime  atvažiavimą į darbą, nes  keitėsi jų darbo vieta. Iš Kuršėnų iškėlus miškų urėdiją – liko pastatas, į kurį persikels Kuršėnų kaimiškoji seniūnija, taip pat Švietimo paslaugų centras. Iš Šiaulių miesto kai kuriems padaliniams persikėlus į Kuršėnus, miestas pagyvėjo, nes čia atvažiuoja dirbti ir Šiaulių miesto gyventojų. Kuršėnai – buvęs pramoninis miestas: veikė cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių  medžiagų cechas, drenažo cechas,  gyveno per 15 tūkst. gyventojų,  šiuo metu liko apie 12 tūkst. Tačiau Kuršėnų miestas gražus, tvarkingas ir dar gražės, nes vykdoma daug darbų – žmonės tą patys mato: rekonstruojamos gatvės, daugiabučių kiemai, pradėta Gruževskių dvaro rekonstrukcija, nemažai darbų dar tik prasidės“,-  Kuršėnų perspektyvas apibūdino A. Bezaras.
G. Lipnevičius pasidomėjo, ar nereikėtų į Kuršėnus perkelti savivaldybės centro?
Pasak Šiaulių rajono mero, šiuo klausimu vyko gyventojų apklausos, Ginkūnų ir Vijolių gyventojai nenorėjo jungtis prie miesto. Apie tokį susijungimą turėtų  galvoti Seimo nariai ir tai turėtų būti padaryta iki savivaldos rinkimų.
Meras sprendžia visus klausimus
„Šiaulių rajono gyventojai džiaugiasi, kad meras išsprendžia daugelį klausimų labai greitai ir paprastai. Kaip jums tai pavyksta?“- domėjosi bendruomenės pirmininkas.
„Jeigu seniūnai vietoje nesusitvarko su savo darbu ir nesprendžia kartais ir labai nesudėtingo klausimo, žmogus eina toliau, nes valdininkams kartais pritrūksta geranoriškumo ir žmogiškumo. Visas problemas bandau spręsti iš karto. Štai atėjo žmonės skųstis dėl valomo kanalo purvu nutaškyto bulvių lauko galiuko ir keliuko. Paprašiau darbuotojų kuo greičiau sutvarkyti  šią problemą, kol gyventojai grįžo į namus – purvo nebėra“,- apie savo  darbo metodus papasakojo svečias.
Aptartos ir socialinės problemos
Susitikimo metu buvo aptartos daugeliui aktualios ir socialinės problemos.
„Seime buvo siūloma didinti pašalpas, tačiau aš prieš pašalpų didinimą, reikia kurti darbo vietas. LSDP nariai siūlo LR Seimo nariams, kurie po kadencijos Seime neranda darbo, mokėti rentą – per mėnesį iki gyvos galvos būtų mokama po 1 tūkst. eurų, kai kuriems ir daugiau. Tačiau Seimas yra ketverių metų mokykla be diplomų ir netikiu, kad Seimo narys nerastų darbo – aš pats į savo įmonę pakviesčiau dirbti buvusį Seimo narį. R. Karbauskis taip pat sakė, kad šio projekto nepalaikys“,- sakė LR Seimo narys A. Gaidžiūnas.
„Aš taip pat pykstu, kai savivaldybėje atidirbęs 10 metų specialistas sakosi nerandantis darbo. Seimo nariai sako, kad jų darbas labai sunkus, taip, iš tikro sunkus – 12 kandidatų į 1 vietą, o griovių kasti nėra nei vieno“,- A. Gaidžiūnui paantrino A. Bezaras.
Buvo aptartas ir „vaikų pinigų“ klausimas. Pasak A. Gaidžiūno, Seime kai kurių partijų nariai reikalauja „vaiko pinigus“ didinti nuo 50 iki  120 eurų, tačiau tam reikėtų 200 mln. eurų.
Šiaulių rajone savivaldybė iš savo biudžeto kiekvienam naujagimiui skiria po 300 eurų, kuriuos savo nuožiūra išleidžia tėvai. Tokį projektą Radviliškio rajono savivaldybės tarybai sakė siūlysiantis ir Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos narys G. Lipnevičius.
Pasak Šiaulių rajono mero, rajone buvo pamažėję pašalpų gavėjų, tačiau aktuali išlieka bedarbių problema. Daugelis bedarbių nenori dirbti, jiems geriau gauti pašalpas, tad  auga  nauja bedarbių karta.Turizmo plėtra rajonuose
Bendruomenės narys, gidas Albertas Vitartas svečio teiravosi, kokia padėtis Šiaulių rajone su turizmu.
„Lankomiausi objektai mūsų rajone – Kryžių kalnas ir Kurtuvėnų regioninis parkas. Atskirų turistinių maršrutų dar nėra sudaryta, tad turizmo srityje yra kur padirbėti. Kad būtų sudaryti turistiniai maršrutai, būtina sukurti ir infrastruktūrą, kad keliaudami žmonės galėtų pailsėti, išgerti arbatos“,- sakė A. Bezaras.
„Reikėtų, kad kiekvienoje ir Radviliškio rajono seniūnijoje būtų surašytos lankytinos vietos, kurias žmonės galėtų apžiūrėti“,- merui pritarė A. Gaidžiūnas.
Pasak Tarybos nario G. Lipnevičiaus, jis rajono valdžiai siūlė įgyvendinti Radviliškio mieste Muziejaus gatvės projektą, tačiau  į pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.
Bediskutuojant bei lyginant  Šiaulių ir Radviliškio rajonus, nepastebimai parbėgo beveik dvi valandos. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasveikino Šiaulių rajono merą A. Bezarą su artėjančiu vardadieniu – Antaninėmis ir įteikė gėlių. Abiems svečiams- Šiaulių rajono merui ir LR Seimo nariui buvo įteikta po suvenyrinį bendruomenės  medalį.
A.Bezaras, atsidėkodamas už šiltą priėmimą, įteikė knygą apie Šiaulių rajoną –  „Šiaulių rajono vaizdai ir ženklai“.
„Labai malonu buvo bendrauti, pas jus labai šilta atmosfera“,- atsisveikindamas sakė svečias. 
„Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose „Kavos popietes“organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: V.Aleknienė, S. Skorkaitė, R. Radavičienė, G. Chodosovskaja, E. Siudikienė, V. Goštautienė, V. Gerštautienė, A.Litinskas.
Kitą pirmadienį bendruomenės namuose svečiuosis net dviejų profesinių mokyklų vadovai bei mokytojai. Jie pristatys savo mokyklas ir visus susirinkusius pamokys floristikos bei konditerinio amato paslapčių, popietės dalyvius pavaišins keksiukais bei vaisių fondiu su šokoladu.

„Radviliškio krašto“ informacija