Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Gydytoja R. Vaičiulienė: „Save tobulinkime, o ne griaukime“

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 2 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi šeimos gydytoja Rasa Vaičiulienė bei Polekėlės klebonas Feliksas Baliūnas. Šį kartą gydytoja pasakojo apie lėtines ligas ir kaip jas įveikti.
„Esate labai aktyvūs, labai žingeidūs, labai malonu, kad jūsų vadovas pakvietė pakalbėti tokia aktualia tema. Lėtinės ligos sudaro didžiąją dalį susirgimų. Tradicinei vakarietiškai medicinai tik 200 metų, o visos lėtinės ligos jau žinomos kelis tūkstančius metų. Lėtinių ligų išgydime geriausių rezultatų yra pasiekusi kinų medicina. Reikėtų prisiminti, kad  Rytų medicinai – 6 tūkst. metų, o Vakarų medicinai –  200 metų, tad  šioks toks skirtumas tarp patirties yra“,- sakė viešnia.
Gydant ligą nepašalinamas simptomas
Pasak gydytojos R. Vaičiulienės, vakariečiams su lėtinių ligų išgydymu susitvarkyti yra sudėtingiau – jas gydydami jie nepašalina ligos simptomų. Žmogus pagyja nuo lėtinių ligų tada, kai gali gyventi be jokios chemijos. „Pagal Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos paskaičiavimus, 10 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo medicinos, 20 proc. – nuo genetikos,  20 proc. – nuo aplinkos faktorių – užterštas oras, vanduo, 50 proc. –  nuo gyvenimo būdo.
Beje, susitikimo metu paaiškėjo, kad bendruomenės narė Marija Butautienė  yra tobulai įvaldžiusi sveiką gyvenimo būdą ir, eidama 80 – uosius metus, jau devynerius metus nebuvo pas gydytojus. Pasak moters, ji pati užsiaugina daržovių ir yra susipažinusi su sveikos gyvensenos taisyklėmis.
Patariama gyventi pagal Rytų medicinos taisykles
Popietės metu šeimos gydytoja R. Vaičiulienė supažindino klausytojus su pagrindinėmis Rytų medicinos taisyklėmis, kurios skatina žmones gyventi pagal gamtos ritmą.
Pasak viešnios, pagal Rytų mediciną pas kiekvieną žmogų per 12 meridianų cirkuliuoja či energija, kuri kiekviename meridiane sustoja 23 valandoms. Kad žmogus būtų tobulai sveikas, neturėtų būti blokų nė viename meridiane. Atsiradus blokui, meridiane atsiranda įstrižai žalojančios energijos.
Ruduo – plaučių ir storosios žarnos meridiano laikas
Rudenį patartina rūpintis plaučių – storosios žarnos meridianu. Šiame meridiane  pagrindinis organas – storoji žarna – tuščiaviduris ir cirkuliuoja jan energiją, plaučiai – standusis organas, cirkuliuoja  in energiją. Šis meridianas silpniausias rudenį. 5-7 val. ryto maksimaliai dirba  storosios žarnos meridianas, jeigu jame nėra bloko, žmogus tuštinasi. Bet koks vidurių užkietėjimas gali sukelti bronchitą, bronchinę astmą ir kt. kvėpavimo takų susirgimus, kurie tampa lėtiniais.
Kaip valyti storąjį žarnyną? Madingą storąjį žarnyną valyti klizmomis kas  2-3 mėnesius. Tačiau dažnai naudojant klizmas išplaunamos gerosios bakterijos, tad reikia atstatyti mikroflorą. Yra dar viena priežastis dažnai nenaudoti klizmų: tarp sterilios žarnos dalies ir tos dalies, iki kurios neprieina klizmos skystis, atsiranda „demarkacinė zona“ tarp švarios ir nešvarios dalies žarnos dalies. Šioje zonoje atsiranda pakitimų, galinčių sukelti  vėžinių susirgimų. Taip pat storąjį žarnyną patariama  valyti ląstelienos bei celiuliozės turinčiais maisto papildais, gerosiomis žarnyno bakterijomis, pelynu, daržovine dieta, čija sėklomis. Rudenį iš organizmo geriausia valyti kirmėles. Valant storąjį žarnyną, reikėtų  atsisakyti baltų miltų gaminių: bandelių, makaronų. Kviečiai stabdo storojo  žarnyno normalų funkcionavimą. Rudenį, keičiant mitybą, reikia gerti daugiau vandens. 
Jeigu rudenį padirbėsime su storuoju žarnynu, nesusirgsim peršalimo ligomis.
Pasak viešnios, šalia kiekvieno meridiano yra tam tikra emocija, kuri žalojančiai veikia tą meridianą. Jeigu emocija užsilieka ilgesniam laikui, žmogus suserga plaučių ar storosios žarnos patologija. Ši emocija – depresija. Nuo depresijos žmogus nepasveiks, jei bus netvarka storajame  žarnyne ar kvėpavimo takuose. Emocija ir organika labai susiję. Kad žmogus būtų visiškai sveikas, jis turi būti gydomas žodžiu – tai pagrindinė taisyklė. Jeigu užvaldė liūdesys, reikia pasikalbėti su tuo, kuris žino, kaip gydyti žodžiu.

Žiemą reikia išbūti

Žiemą maksimaliai pasireiškia in energija. In energija šaltoji – žiemą vyrauja šalta aplinka. „Jeigu energingas žmogus, turintis daug aktyvios jan energijos, pradeda prastai jaustis: šąlą rankos, atsiranda nuovargis, reikia žiūrėti, kodėl pasikeitė energija. Tai gali būti onkologinės ligos pradžia.  Onkologija nedažnai nustatoma pirmomis dienomis, tad ją gali išduoti energijų pasikeitimas. Senoliai sakydavo: „Žiemą reikia galvą laikyti šaltai, kojas – šiltai“. Pėdose yra biologiškai aktyvių taškų, jie stimuliuoja visus meridianus.
Žiemą nepatartina gerti maisto papildų, stimuliuoti organizmą. Šiuo laikotarpiu patartina gerti žuvų taukus. Pasak gydytojos, žiemą reikia išbūti.
Vėlyvoji vasara
Pagal Rytų mediciną, skrandžio, blužnies, kasos meridianas – vėlyvoji vasara. Esant blokui šioje sistemoje ir nesiėmus jokių priemonių savo kasai pagelbėti, įstrižai žalojanti energija žalos šlapimo pūslę, kamuos padidėjęs kraujo spaudimas.

Kaip ir kada valyti organizmą?
Kaip jau buvo minėta, rudenį rekomenduojama valyti storąsias žarnas, pavasarį – kepenis. Beje, organizmą rekomenduojama valyti per  delčią, o per pilnatį papildyti trūkstamomis medžiagomis – tada jos geriausiai pasisavinamos.  

Tulžies pūslę ir kepenis pagal Rytų mediciną patartina valyti pavasarį. 
Pavasaris susijęs su pykčiu
Pasak viešnios, jeigu žmonės pavasarį serga peršalimo ligomis, imuninė sistema veikiama neigiamai ir gali atsirasti problemų tulžies pūslės – kepenų meridiane. Pavasaris susijęs su pykčiu. Žmonės, kurie nuolat  viskuo nepatenkinti, turi regėjimo problemų. Kepenų problemų atspindys išorėje – akiniai. Jeigu sergama glaukoma bei katarakta,  blokuojama  kepenų sistema.
Inkstų – šlapimo pūslės meridiano organas – ausys. Jeigu dažnai ausyse kaupiasi siera, reikia pasirūpinti inkstų meridianu. Jeigu pakenktas klausos nervas, reikia pasirūpinti inkstais.
Plaučių – storosios žarnos meridiano organas – nosis. Jeigu nosis mėlynuoja, kamuoja sloga, kankina polipai ir alerginė sloga, vadinasi, yra blokas storajame žarnyne.
Ankstyvoji vasara
Pagal Rytų mediciną, ankstyvoji vasara  tęsiasi nuo  balandžio mėnesio iki birželio vidurio. Šio laikotarpio meridianas – plonoji žarna ir širdis. Ankstyvąją vasarą  daugiausia mirčių būna nuo širdies ligų. Plonoji žarna šiuo laikotarpiu aktyviai pasisavinimas maisto medžiagas, tad reikia  vartoti papildus, kurie stiprina organizmą. Ankstyvosios vasaros emocija – džiaugsmas, kuris stabdo širdį. Geriausia emocija – ramybė. „Galbūt pastebėjote, kad vieni žmonės, bažnyčioje linkėdami ramybės, tai daro nuoširdžiai, o kiti – su ironiška šypsena“,- pastebėjo viešnia.
Jai pritarė ir klebonas F. Baliūnas: „Linkint ramybės bažnyčioje, vienų žmonių šypsena natūrali, kitų dirbtina, vadinasi, tai netikras žmogus“.
Jeigu yra blokas skrandžio – blužnies, kasos meridiane, galimas susirgimas diabetu. Diabetikai yra skirtingi – 20 proc. polinkį į diabetą paveldi iš tėvų. Taip pat diabeto priežastimi gali būti  blogas cholesterolis, antsvoris, hipertenzija. Sergantiems cukriniu diabetu patartina  pasidaryti kasos tyrimus, ar nėra kasos vėžio, nes jis sunkiausiai diagnozuojamas. Kartais ligoniui užtenka sutvarkyti kūno svorį ir diabetas pranyksta.
Pasak gydytojos R. Vaičiulienės, cukraligė – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Organizmas „saldinasi“ iš vidaus, nes jam nesaldu gyventi. Jeigu žmogus nieko nedarys, kad gyvenimas jam suteiktų džiaugsmo, diabeto neišsigydys.

„Žmogui reikėtų pagalvoti, kokia emocija jį žaloja, kokia liga yra su šia emocija susijusi. Taip pat reikėtų žinoti, kaip su ta emocija padirbėti. Gydymas žodžiu atliekamas bažnyčioje, taip pat kartais geras draugas, kaimynas gali pabūti psichoterapeutu“,- sakė viešnia. Susitikimo pabaigoje šeimos gydytoja „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams palinkėjo maksimaliai save tobulinti, o ne griauti: „Dažniausiai augame, kai sunku, o mokymasis vyksta per sunkumą. Darbas su savimi, su savo mintimis yra sunkus. Prieš auklėdami kitus pagalvokime: „Kas aš esu?“
Bendruomenės nariai popietės viešniai, šeimos gydytojai Rasai Vaičiulienei, už įdomią paskaitą bei naudingus patarimus padėkojo aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius įteikė savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.
„Kavos popietes“organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padeda bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Goštautienė, I. Pankrašovienė, J. Bagdžiūnienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia  papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai  džiaugiuosi, kad  viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes,  užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų  skolą turėjo  „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų.  Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus  klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant  gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis  
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad  jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas  įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti,  užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei  LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?

Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir  komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos  parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio  reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie  200  tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą  į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė  LR Seimo narė  R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o  Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti  ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši  žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per  visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau  reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos,  kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: Spaudoje paviešinta informacija, kad  taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi  visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų  ( dar svarstysime), tai  palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje,  Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė  A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau  atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad  nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl  „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio  perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant  įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau  administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad  nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje  žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst.  hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi.  Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal  35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos  būti negali.  Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo  LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai  R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo  įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų  dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje: apie gaisrus, jų priežastis bei ugniagesio profesiją

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d. „Radviliškio  krašto bendruomenės“  namuose organizuotoje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Virginijus Ivoška. Pokalbio tema – saugus prasidėjęs kūrenimo sezonas, kaip elgtis, kad būtų išvengta didžiausios nelaimės, – gaisro. Svečias taip pat atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.
Kad šildymo sezonas būtų saugus
„Šildymo sezonas vieniems prasideda gerai, kitiems nelaimėmis. Kad nebūtų nelaimių, atkreipkime pirmiausia dėmesį į krosnį. Kietojo kuro krosnis negali būti sutrūkusi – gali išlįsti ugnis ir uždegti šalia esančius baldus ar daiktus. Prie krosnies durelių negalima laikyti popierių, šiukšlių, kuro – ten turi būti švaru. Dūmtraukis turi būti nubalinamas. Galima balinti kalkiniu skiediniu –  tokiu, kokiu baliname medelius. Jeigu dūmtraukis yra įtrūkęs, gerai matosi, kur rūksta dūmai, ir įtrūkimus reikia užtaisyti. Ant stogo dūmtraukiui turi būti įtaisyta „kepurėlė“, kad jo viršutinės dalies nardytų krituliai. Dūmtraukis turi būti valoma prieš kūrenimo sezoną ir kas 3 mėnesius per kūrenimo sezoną“,- patarė svečias.
Pasak V. Ivoškos, netvarkingų kaminų daugiau miestuose, nes čia  daugiau gyventojų, daugiau gaisrų kyla nuo dūmtraukių. Šiais metais gyvenamajame sektoriuje jau buvo apie 27 gaisrus.
Bendruomenės nariams rūpėję klausimai
Aptarus aktualų klausimą – prasidėjusį kūrenimo sezoną, V. Ivoška atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Kur kreiptis, pastebėjus, kad kaimynas krosnį kūrena atliekomis, sklinda nemalonus kvapas?

Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda, kai kūrena durpių briketais. Vienintelė išeitis – palaukti, kol dūmai kils į viršų. Jei kaimynas krosnį kūrena padangomis, skudurais, reikia kreiptis į aplinkos priežiūros institucijas, jie organizuoja akciją „Kaminukas“ ir tikrina, kuo kūrenamos krosnys.
Ar reikalingi dūmų detektoriai?

Kiekviename name, bute turi būti  mažiausiai vienas dūmų detektorius. Jis montuojamas miegamajame arba miegamojo kambario dalyje, kuri arčiausiai krosnies. Detektorius kabinamas prie lubų arba prie sienos, kuo arčiau lubų. Jis skirtas pažadinti žmogų kilus gaisrui, kad jis  spėtų išsigelbėti. Dūmų detektorius veikia nuo autonominio šaltinio, nuo 6 mėn. iki metų. Jeigu detektorius suveikė, jį reikia nuimti, atjungti viduriuką, išnešti į lauką pravėdinti ir vėl įdėti viduriuką.
Ar ugniagesiai baudžia, jeigu deginamos darže atliekos?
Jeigu daržas, kuriame deginamos atliekos, bus Radviliškyje, gyventojas sulauks baudos, jeigu šiukšlės bus deginamos, pavyzdžiui, Daugėlaičiuose – ne. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti atliekas lauke, o kaimuose – ne. Kaimo teritorijoje šiukšles galima deginti 30 metrų atstumu nuo pastatų, miestuose negalima deginti. Negalima šiukšlių deginti ir soduose .
Kokie priešgaisriniai reikalavimai yra mėsos rūkykloms?
Mėsos rūkykla yra statinys, jai keliami minimalūs reikalavimai. Tai turėtų būti pastatas, mėsa turi būti kabinama ant nedegių kablių, skersiniai pagaminti taip pat iš nedegių medžiagų. Dar turėtų būti požeminė pakura į rūkyklą.
Nuo ko prasideda pastato gesinimas?

Pastato gesinimas prasideda nuo situacijos įvertinimo. Jeigu pastate yra žmonių, pirmiausia gelbėjami žmonės, po to  turtas ir  aplinkiniai pastatai. Jeigu gaisras kilo bevandeniame  rajone, tai gaisro gesinimui išsiunčiamos didesnės pajėgos.

Kaip privalo elgtis žmogus, jeigu pastate kilo gaisras?

Reikia vaikus, senukus, invalidus išvesti į lauką, tuo pačiu pranešti bendrajam pagalbos centrui 112. Atjungti elektrą – jeigu suprantate, kaip tai padaryti, stengtis nesudaryti sąlygų toliau plisti gaisrui (uždaryti langus, duris). Kilus gaisrui pirmiausia reikia gelbėti žmones.
Atsiliepęs dispečeris turi surinkti kuo daugiau informacijos apie įvykį, bet klausimus jis užduoda jau išsiuntęs  mašinas į gaisrą, tad laikas klausimams negaištamas.

Kokio lygio parengty būna mašina, ugniagesiai?

Mašinos visada stovi  kovinėje parengtyje. Gavus iškvietimą, ugniagesiai per minutę turi apsirengti ir išvažiuoti per vartus. Ugniagesių  rūbai sudėti patogiai, kad būtų galima greitai apsirengti, tad spėjama per nurodytą laiką išvykti į gaisrą.
Ar išaiškinti padegėjai, sukėlę daug gaisrų Radviliškyje?

Tyrimą dėl padegimų Radviliškio mieste pradėjo Radviliškio policijos komisariatas, vėliau šis tyrimas buvo perduotas Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui. Kiek žinoma, padegėjai buvo sulaikyti. 
Ar daug mirčių būna gaisruose?
Šiais metasi gaisruose jau turime du žuvusiuosius, pernai buvo vienas. Baisiausias atvejis buvo Šeduvoje, kai žuvo trys iš karto žmonės. Dažniausiai žuvusieji būna išgėrę –  girtumas svyruoja nuo 0,8 iki 3 promilių. Baisiausias atvejis buvo  Žeimiuose, kai gaisro metu sudegė du  vaikai – vienas rastas spintelėje, kitas – po stalu. Matys, vaikai bandė slėptis nuo gaisro. Tad  anūkams sakykite, kad kilus gaisrui bėgtų į lauką, o nesislėptų po lovą ar spintoje.

Kaip nustatote, nuo kur prasidėjo gaisras?

Gaisro židinys ar gaisro židinio zona nustatomos pagal medinių konstrukcijų terminį poveiki, žiūrima, kokie aplinkoje buvo degimo produktai. Kartais ir patys žmonės pasako gaisro priežastį – pavyzdžiui, kad pradėjo degti nuo laidų.

Ar išvykstant atostogų reikia atjungti elektrą?

Patariama atjungti kiek įmanoma daugiau elektros prietaisų. Keletas gaisrų buvo kilę nuo prailgintuvų, kai jie gavo didesnę apkrovą. Elektros prietaisus, kurie naudoja daugiau energijos, pavyzdžiui, šaldytuvus, šildytuvus reikėtų jungti tiesiai į rozetę.
Kokį vaidmenį vaidina gaisrinės bokštai?
Prie gaisrinės esančiame bokšte džiovinamos žarnos, kad nepelytų, o antras bokštas naudojamas palaikyti gaisrininkų fiziniam pasirengimui.
Apie ugniagesio profesiją
Popietės dalyvius domino ne tik klausimai, kaip apsisaugoti nuo gaisro, tačiau ir apie ugniagesio profesiją.
Bendruomenės nariai svečio teiravosi, ar jis prisimena savo pirmąjį gesintą gaisrą.
„Pirmasis gaisras, kuriame dalyvavau, buvo Mankiškiuose, tada žuvo žmogus. Maniau, kad ne tą profesiją pasirinkau, tačiau perkentėjau ir pasilikau tarnyboje. Vakar buvo gaisras Kleboniškių kaime, jo metu du žmonės nukentėjo, vienas ligoninėje mirė“,- atsakė V. Ivoška.

Ar padeda gyventojai gesinti gaisrus?

Būna taip, kad žmonės, norėdami padėti, patrukdo: skuba, kažką paima. Pašaliečiai gali padėti gaisro pradžioje – išvesti žmogų ar pirminiame gesinimo etape. Reikėtų padėti tik gaisrininkams paprašius.

Kokia būna psichologinė būsena po gaisro gesinimo?
Žmogaus, pas kurį gaisras vyksta, jautrumas padidėja tris kartus, jam atrodo,  kad ugniagesiai ilgai vyksta. Ugniagesiai jau pripratę prie tokios tarnybos, su visais iššūkiais susidoroja.
Ko palinki artimieji išlydėdami į darbą?
Išlydi linkėdami sėkmės ir sveikiems sugrįžti.
Ar kaimuose yra komandos gaisrams gesinti?

Radviliškio rajono kaimuose ir miesteliuose yra šešios ugniagesių komandos. Taip pat kuriasi ir ugniagesiai savanoriai, kurie taip pat padeda gesinti gaisrus.

Ar jaunimas renkasi ugniagesio specialybę?

Dabar rajone trūksta 4-5 ugniagesių, šiuo metu jaunimas kažkodėl mažiau renkasi ugniagesio specialybę. Norint tapti ugniagesiu, reikia mokytis kursuose Vilniuje, laikyti egzaminus, atitikti sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus, pereiti Vidaus reikalų sistemos patikrinimą. Ugniagesiai yra statutiniai pareigūnai, priklauso Vidaus reikalų ministerijai. Atraminiai punktai priklauso savivaldybei, ten galima įsidarbinti pagal Civilinį darbo kodeksą. 

Gavote dideles mašinas, kurioms nėra garažų, kokie reikalai su garažais?
Šiuo metu ruošiamas projektas garažų rekonstrukcijai.

Ar galite naudotis mašinomis, kurios stovi Šiauliuose?

Galima, pagal iškvietimų planą, į gaisrą važiuoja ugniagesiai iš Šiaulių, Panevėžio.

Ar ugniagesiams yra fizinio parengimo pratybos? Yra bėgimo, prisitraukimų, atsispaudimų normatyvai. Jeigu ugniagesys jų neišlaiko, pasiruošia ir eina dar kartą  laikyti. Jeigu ir dar neišlaiko, yra atleidžiami. Ugniagesio gelbėtojo amžiaus cenzas – 55 metai. 25 metus atitarnavę ugniagesiai gali išeiti į pensiją, ji skaičiuojama nuo bendro atlyginimo.
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui Virginijui Ivoškai už išsamius atsakymus į klausimus bei nuoširdų pokalbį popietės dalyviai padėkojo gausiais aplodismentais, o svečiui buvo įteikta dovana – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata.
Tradicinę „Kavos popietę“  vedė  bendruomenės administratorė Sonata Skorkaitė, o jai padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja,  A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija







Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019