Radviliškio krašto bendruomenė
Gydytoja R. Vaičiulienė: „Save tobulinkime, o ne griaukime“

Paskelbta
prieš 3 mėn.data
Skelbia
Radviliškio Kraštas
Rugsėjo 2 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi šeimos gydytoja Rasa Vaičiulienė bei Polekėlės klebonas Feliksas Baliūnas. Šį kartą gydytoja pasakojo apie lėtines ligas ir kaip jas įveikti.
„Esate labai aktyvūs, labai žingeidūs, labai malonu, kad jūsų vadovas pakvietė pakalbėti tokia aktualia tema. Lėtinės ligos sudaro didžiąją dalį susirgimų. Tradicinei vakarietiškai medicinai tik 200 metų, o visos lėtinės ligos jau žinomos kelis tūkstančius metų. Lėtinių ligų išgydime geriausių rezultatų yra pasiekusi kinų medicina. Reikėtų prisiminti, kad Rytų medicinai – 6 tūkst. metų, o Vakarų medicinai – 200 metų, tad šioks toks skirtumas tarp patirties yra“,- sakė viešnia.
Gydant ligą nepašalinamas simptomas
Pasak gydytojos R. Vaičiulienės, vakariečiams su lėtinių ligų išgydymu susitvarkyti yra sudėtingiau – jas gydydami jie nepašalina ligos simptomų. Žmogus pagyja nuo lėtinių ligų tada, kai gali gyventi be jokios chemijos. „Pagal Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos paskaičiavimus, 10 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo medicinos, 20 proc. – nuo genetikos, 20 proc. – nuo aplinkos faktorių – užterštas oras, vanduo, 50 proc. – nuo gyvenimo būdo.
Beje, susitikimo metu paaiškėjo, kad bendruomenės narė Marija Butautienė yra tobulai įvaldžiusi sveiką gyvenimo būdą ir, eidama 80 – uosius metus, jau devynerius metus nebuvo pas gydytojus. Pasak moters, ji pati užsiaugina daržovių ir yra susipažinusi su sveikos gyvensenos taisyklėmis.
Patariama gyventi pagal Rytų medicinos taisykles
Popietės metu šeimos gydytoja R. Vaičiulienė supažindino klausytojus su pagrindinėmis Rytų medicinos taisyklėmis, kurios skatina žmones gyventi pagal gamtos ritmą.
Pasak viešnios, pagal Rytų mediciną pas kiekvieną žmogų per 12 meridianų cirkuliuoja či energija, kuri kiekviename meridiane sustoja 23 valandoms. Kad žmogus būtų tobulai sveikas, neturėtų būti blokų nė viename meridiane. Atsiradus blokui, meridiane atsiranda įstrižai žalojančios energijos.
Ruduo – plaučių ir storosios žarnos meridiano laikas
Rudenį patartina rūpintis plaučių – storosios žarnos meridianu. Šiame meridiane pagrindinis organas – storoji žarna – tuščiaviduris ir cirkuliuoja jan energiją, plaučiai – standusis organas, cirkuliuoja in energiją. Šis meridianas silpniausias rudenį. 5-7 val. ryto maksimaliai dirba storosios žarnos meridianas, jeigu jame nėra bloko, žmogus tuštinasi. Bet koks vidurių užkietėjimas gali sukelti bronchitą, bronchinę astmą ir kt. kvėpavimo takų susirgimus, kurie tampa lėtiniais.
Kaip valyti storąjį žarnyną? Madingą storąjį žarnyną valyti klizmomis kas 2-3 mėnesius. Tačiau dažnai naudojant klizmas išplaunamos gerosios bakterijos, tad reikia atstatyti mikroflorą. Yra dar viena priežastis dažnai nenaudoti klizmų: tarp sterilios žarnos dalies ir tos dalies, iki kurios neprieina klizmos skystis, atsiranda „demarkacinė zona“ tarp švarios ir nešvarios dalies žarnos dalies. Šioje zonoje atsiranda pakitimų, galinčių sukelti vėžinių susirgimų. Taip pat storąjį žarnyną patariama valyti ląstelienos bei celiuliozės turinčiais maisto papildais, gerosiomis žarnyno bakterijomis, pelynu, daržovine dieta, čija sėklomis. Rudenį iš organizmo geriausia valyti kirmėles. Valant storąjį žarnyną, reikėtų atsisakyti baltų miltų gaminių: bandelių, makaronų. Kviečiai stabdo storojo žarnyno normalų funkcionavimą. Rudenį, keičiant mitybą, reikia gerti daugiau vandens.
Jeigu rudenį padirbėsime su storuoju žarnynu, nesusirgsim peršalimo ligomis.
Pasak viešnios, šalia kiekvieno meridiano yra tam tikra emocija, kuri žalojančiai veikia tą meridianą. Jeigu emocija užsilieka ilgesniam laikui, žmogus suserga plaučių ar storosios žarnos patologija. Ši emocija – depresija. Nuo depresijos žmogus nepasveiks, jei bus netvarka storajame žarnyne ar kvėpavimo takuose. Emocija ir organika labai susiję. Kad žmogus būtų visiškai sveikas, jis turi būti gydomas žodžiu – tai pagrindinė taisyklė. Jeigu užvaldė liūdesys, reikia pasikalbėti su tuo, kuris žino, kaip gydyti žodžiu.
Žiemą reikia išbūti
Žiemą maksimaliai pasireiškia
in energija. In energija šaltoji – žiemą vyrauja šalta aplinka. „Jeigu
energingas žmogus, turintis daug aktyvios jan energijos, pradeda prastai
jaustis: šąlą rankos, atsiranda nuovargis, reikia žiūrėti, kodėl pasikeitė
energija. Tai gali būti onkologinės ligos pradžia. Onkologija nedažnai nustatoma pirmomis
dienomis, tad ją gali išduoti energijų pasikeitimas. Senoliai sakydavo: „Žiemą
reikia galvą laikyti šaltai, kojas – šiltai“. Pėdose yra biologiškai aktyvių
taškų, jie stimuliuoja visus meridianus.
Žiemą nepatartina gerti maisto papildų, stimuliuoti organizmą. Šiuo laikotarpiu
patartina gerti žuvų taukus. Pasak gydytojos, žiemą reikia išbūti.
Vėlyvoji vasara
Pagal Rytų mediciną, skrandžio, blužnies, kasos meridianas – vėlyvoji vasara.
Esant blokui šioje sistemoje ir nesiėmus jokių priemonių savo kasai pagelbėti,
įstrižai žalojanti energija žalos šlapimo pūslę, kamuos padidėjęs kraujo
spaudimas.
Kaip ir kada valyti organizmą?
Kaip jau buvo minėta, rudenį rekomenduojama valyti storąsias žarnas, pavasarį –
kepenis. Beje, organizmą rekomenduojama valyti per delčią, o per pilnatį papildyti trūkstamomis
medžiagomis – tada jos geriausiai pasisavinamos.
Tulžies pūslę ir kepenis pagal
Rytų mediciną patartina valyti pavasarį.
Pavasaris susijęs su pykčiu
Pasak viešnios, jeigu žmonės pavasarį serga peršalimo ligomis, imuninė sistema
veikiama neigiamai ir gali atsirasti problemų tulžies pūslės – kepenų
meridiane. Pavasaris susijęs su pykčiu. Žmonės, kurie nuolat viskuo nepatenkinti, turi regėjimo problemų.
Kepenų problemų atspindys išorėje – akiniai. Jeigu sergama glaukoma bei
katarakta, blokuojama kepenų sistema.
Inkstų – šlapimo pūslės meridiano organas – ausys. Jeigu dažnai ausyse kaupiasi
siera, reikia pasirūpinti inkstų meridianu. Jeigu pakenktas klausos nervas,
reikia pasirūpinti inkstais.
Plaučių – storosios žarnos meridiano organas – nosis. Jeigu nosis mėlynuoja,
kamuoja sloga, kankina polipai ir alerginė sloga, vadinasi, yra blokas
storajame žarnyne.
Ankstyvoji vasara
Pagal Rytų mediciną, ankstyvoji vasara
tęsiasi nuo balandžio mėnesio iki
birželio vidurio. Šio laikotarpio meridianas – plonoji žarna ir širdis.
Ankstyvąją vasarą daugiausia mirčių būna
nuo širdies ligų. Plonoji žarna šiuo laikotarpiu aktyviai pasisavinimas maisto
medžiagas, tad reikia vartoti papildus,
kurie stiprina organizmą. Ankstyvosios vasaros emocija – džiaugsmas, kuris
stabdo širdį. Geriausia emocija – ramybė. „Galbūt pastebėjote, kad vieni
žmonės, bažnyčioje linkėdami ramybės, tai daro nuoširdžiai, o kiti – su
ironiška šypsena“,- pastebėjo viešnia.
Jai pritarė ir klebonas F. Baliūnas: „Linkint ramybės bažnyčioje, vienų žmonių
šypsena natūrali, kitų dirbtina, vadinasi, tai netikras žmogus“.
Jeigu yra blokas skrandžio – blužnies, kasos meridiane, galimas susirgimas
diabetu. Diabetikai yra skirtingi – 20 proc. polinkį į diabetą paveldi iš tėvų.
Taip pat diabeto priežastimi gali būti
blogas cholesterolis, antsvoris, hipertenzija. Sergantiems cukriniu
diabetu patartina pasidaryti kasos
tyrimus, ar nėra kasos vėžio, nes jis sunkiausiai diagnozuojamas. Kartais
ligoniui užtenka sutvarkyti kūno svorį ir diabetas pranyksta.
Pasak gydytojos R. Vaičiulienės, cukraligė – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.
Organizmas „saldinasi“ iš vidaus, nes jam nesaldu gyventi. Jeigu žmogus nieko
nedarys, kad gyvenimas jam suteiktų džiaugsmo, diabeto neišsigydys.
„Žmogui reikėtų pagalvoti, kokia emocija jį žaloja, kokia liga yra su šia emocija susijusi. Taip pat reikėtų žinoti, kaip su ta emocija padirbėti. Gydymas žodžiu atliekamas bažnyčioje, taip pat kartais geras draugas, kaimynas gali pabūti psichoterapeutu“,- sakė viešnia. Susitikimo pabaigoje šeimos gydytoja „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams palinkėjo maksimaliai save tobulinti, o ne griauti: „Dažniausiai augame, kai sunku, o mokymasis vyksta per sunkumą. Darbas su savimi, su savo mintimis yra sunkus. Prieš auklėdami kitus pagalvokime: „Kas aš esu?“
Bendruomenės nariai popietės viešniai, šeimos gydytojai Rasai Vaičiulienei, už įdomią paskaitą bei naudingus patarimus padėkojo aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius įteikė savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.
„Kavos popietes“organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padeda bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Goštautienė, I. Pankrašovienė, J. Bagdžiūnienė, A. Litinskas.
„Radviliškio krašto“ informacija


Taip pat skaitykite
Radviliškio krašto bendruomenė
Aktorė Inga Norkutė: „Už mus gražias ir juos raguotus“

Paskelbta
prieš 1 mėn.data
2019 lapkričio 4Skelbia
Radviliškio Kraštas
Spalio 28 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje „Kavos popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi kino bei teatro aktorė Inga Norkutė. Linksmas pokalbis sukosi apie teatrą, televiziją, aktorinį gyvenimą.
Apie serialą „Moterys meluoja geriau“
Kadangi aktorė I. Norkutė daugeliui Lietuvos televizijos žiūrovų žinoma iš populiaraus televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“, sulaukė nemažai klausimų, susijusių su šiuo serialu.
Popietės dalyviai domėjosi, ar, aktorės nuomone, serialas išsisėmė.
„Serialas keitėsi, nes per 12 metų pasikeitė 6 režisieriai, kiekvienas ateidavo su savo režisūriniu sprendimu. Serialo pradžia buvo arčiau gyvenimo, bet vėliau kai kurie aktoriai nebegalėjo vaidinti, reikėjo keisti personažus, situacijas. Šį sezoną „mirė“ Kostia, o jo „mirtis“ – perėjimas į LNK televiziją. Aš seriale vaidinu nuo pirmos serijos, labai džiaugiuosi, kad prodiuseris Rolandas Skaistgirys tiki manimi, leidžia vaidinti. Sutinku, kad serialas buvo išsiderinęs“,- atsakė viešnia.
Ar jums emociškai artimas Medos vaidmuo?
„Emociškai šis vaidmuo artimas. Iš pradžių Medą turėjo vaidinti Jūratė Budriūnaitė, o aš – Margaritą, abi buvome kviečiamos į atranką. Po to mus sukeitė, aš likau Meda. Gal režisierius taip įsivaizdavo personažą, tiko mano artistiškumas. Man labai patinka tas personažas, norėčiau turėti tokią draugę“,- į klausimą atsakė I. Norkutė.
Ar bendraujate su kolegomis iš serialo?
Pasak viešnios, su kai kuriais kolegomis bendrauja, tačiau kolegiškai, gimtadienių kartu nešvenčia. Aktorė sakė, kad su visais partneriais seriale gerai sutarė – ir su vyrais, ir su moterimis.
Kas sugalvojo pavadinimą „Moterys meluoja geriau“?
„Serialo scenarijus buvo parašytas pagal Daivos Vaitkevičiūtės romaną „Moterys meluoja geriau“. Buvo bandymų ispanų melodramos scenarijų pritaikyti mūsų serialui“- atsakė į klausimą viešnia.
Popietės dalyviai domėjosi, ar pačiai aktorei I. Norkutei tenka dažnai meluoti.
„Gyvenime tenka meluoti, tačiau svarbu, kad tai būtų geras melas. Aš asmeniškai pameluoju, manau, kartais reikia pameluoti mylimam žmogui, ligoniui, vaikui, kad viskas išeitų į gerą. Reikia būti protingam ir gudriam, kad melas išeitų į gerą. Blogo melo nemėgstu“,- apie situacijas su melu sakė aktorė.
„Kaip renkami aktoriai vaidinti serialuose? Kodėl priimami nebaigę aktorinio, tiesiog iš gatvės?“- domėjosi bendruomenės nariai.
„Su kolegomis pakalbame apie tai – mus renka, duoda darbą. Žinoma, skaudu, kai pereini visą pragarą, o ateina vaidinti kieno nors giminaitis. Dėl neprofesionalų nukenčia produktas. Bemoksles mergužėles bruka, kiša, kad jos išgarsėtų, o tai nėra labai gerai“,- sakė viešnia.
Apie aktorinio kelio pradžią ir aktorinį kelią
Popietės dalyviams buvo įdomu, kodėl Inga Norkutė pasirinko aktorės kelią.
„Esu kilusi iš Klaipėdos, ketvirtoje klasėje pradėjau lankyti vaikų dramos teatrą. Visą laiką buvau labai tyli, nebendraudavau su kitais vaikais. Pirmoje klasėje suvaidinau lapę, visi pamatė mano aktorinius gabumus, tad tėvai nukreipė į vaikų dramos teatrą. 9 klasėje man buvo uždėti „rožiniai akiniai“, atrodė, kad aktorių visas gyvenimas – gražiai rengtis ir gražiai atrodyti. Kai stojau į aktorinį, Dalia Tamulevičiūtė ir Vladas Bagdonas sakė: „Nieko neturėsite, badausite, aktoriaus duona labai sunki, jeigu iš kurso bus du geri aktoriai, tai labai daug“. Mūsų kursas buvo surinktas iš darbininkų vaikų, tad ir badavome, buvo nelengva. Baigus akademiją, visas kursas buvo pakviestas į Šiaulių dramos teatrą, aš buvau kviesta į Klaipėdos teatrą, bet negalėjau išsiskirti. Šiauliuose pradėjome sėkmingai dirbti. Nors Šiauliuose galvojau dirbti tik metus, likau ilgam. Mane pastebėjo ir Vilniuje, pakvietė dirbti į televiziją. Dabar sakau, jog mano mėgstamiausias miestas – Lietuva. Gyvenu Šiauliuose, tačiau nemažai laiko praleidžiu Vilniuje, nes sostinėje atsirado daugiau darbo, lankau makiažo kursus – noriu puošti moteris“,- sakė aktorė.
„Kokie buvo stojamieji egzaminai į konservatoriją? Apie stojimą į aktorinį išgirstame daug įvairių kuriozinių situacijų ?“- klausė popietės dalyviai.
„Į aktorinį įstojau iš antro karto, pirmą kartą neįstojau. Po dvejų metų atvažiavusi stoti į konservatoriją mokėjau eilėraštį ir dainą. Koridoriuje stojantieji manęs paklausė, ar nebijau, o aš pajuokaudama kažkodėl pasakiau, kad pažįstu Landsbergį, todėl tik nueisiu ir viskas. Atsistojusi prieš komisiją galvojau, kad reikia elgtis drąsiai ir pasakiau „Etiudas“ – buvau girdėjusi tą žodį. Komisija pasiruošė klausytis. Matau, kad sėdi paniurę ir pasakiau: „Ne etiudas, eilėraštis“. Ir eilėraščio nesakiau, pagalvojau, kad geriau padainuosiu. Po to vėl persigalvojau, pasakiau, kad nedainuosiu. Matau, kad visi lūžta iš juoko, man pasakė nieko nebedaryti, išeiti. Buvau įsitikinusi, kad neįstosiu, tačiau nei dainavusi, nei eilėraščio nepasakiusi perėjau į antrą turą – tikriausiai tai buvo mano metai. Kai įstojau, daugelis patikėjo, kad Landsbergis man padėjo įstoti.
Kur labiau patinka vaidinti – kine ar teatre?
„Vaidinti labiau patinka teatre. Televizijoje darbas įdomus, nors sunkus. Televizijos seriale duoda lapą, perskaitai tekstą ir suvaidini su partneriu“,- sakė viešnia.
Ar neerzina asmeniniame gyvenime žiniasklaidos dėmesys?
„Tai duoklė žinomumui. Apie apie tave turi žinoti, galvoti, kalbėti. Būna skaudžiausia, kai atvirai pasikalbi su žurnalistais, o jie sukuria skandalą, po skandalingo straipsnio telefonu nebeatsiliepia. Tik pakalbėjau apie skyrybas, apie dietas ir iš visko išpučiamas burbulas“,- atviravo viešnia.
Ar nežadate Šiaulių dramos teatro iškeisti į sostinės teatrus?
„Šiaulių dramos teatras – teatro gimtinė, nenoriu su juo skirtis, jį myliu. Yra komerciniai teatrai, galiu sudalyvauti spektakliuose, kai reikia tokios aktorės, tačiau tam neturiu daug laiko. Netrukus į Šiaulių dramos teatrą atvažiuoja jaunas režisierius statyti spektaklio, prasidės naujas darbas, žinau, kad būsiu užimta“,- planais dalinosi I. Norkutė.
Ar nenusibosta, kai gerbėjai prašo fotografuotis?
„Tu privalai skirti dėmesio gerbėjams, kol žmogui tavęs reikia, tave myli. Su kolegomis pajuokaujam, kad besifotografuodami atidirbame kaip beždžionėlė Palangoje. Kartais atėję vaikai prašo pasirašyti ant pramušto talonėlio, ant nuplėštos skiautės. Kartais būna ir pikta – ką tik pasirašei, o tą skiautę tuoj išmeta“,- apie duoklę žinomumui atsakė viešnia.
„Anksčiau teatras būdavo šventė, o šiuo metu tokio požiūrio nebėra: žiūrovai neišjungia telefonų, ateina bet kaip apsirengia. Kaip jus tai veikia?“,- domėjosi bendruomenės narė J. Kaučikienė.
Pasak viešnios, šiandienos teatras yra pagadintas europietiškos tendencijos, nebėra to, kad žmonės ateitų į teatrą ir savęs parodyti, ir kitų pažiūrėti: „Žiūrovas stengdavosi išgirsti aktorių kalbą, aktoriai atrodė lyg Dievai. Spektaklis paklibindavo širdį, po gero spektaklio norisi paverkti, pakalbėti, padiskutuoti, kas vyko scenoje. Šiuo metu to nebėra, turim eiti su mada. Man asmeniškai nėra malonu ateiti į sceną „prišikti“, aptarinėti tą „šūdą“, kaip jis kvepia. Tačiau daugeliui tai įdomu, nes tai kažkas naujo. Einame su šiuolaikinėmis tendencijomis, tai paveiku jaunimui, tokiu teatru auginame jaunąją kartą“.
„Kiekvienas aktorius svajoja apie gyvenimo vaidmenį. Ar jūs jau suvaidinote savo gyvenimo vaidmenį?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Dar yra nesuvaidintų vaidmenų, aš stengiuosi apsivilkti kiekvieno personažo rūbą, su juo išbūti, o išėjus iš teatro gyventi savo gyvenimą. Visų personažų kostiumai, visos pjesės man yra brangūs. Tai yra mano turtas, su kiekvienu darbu pradedi nuo nulio, stengiesi pasiekti maksimumą, kad patiktų žmogui. Nesu vieno vaidmens aktorė, šie mano metai yra brandūs ir gyvenime, ir scenoje. Galėčiau sukurti brandų vaidmenį, jo labai laukiu ir linkiu sau sėkmės“,- atsakė aktorė.
„Ar buvo vaidmuo, kurio norėjote, bet nepasiūlė?“,- domėjosi popietės dalyviai.
„Kai neįstojau į aktorinį, eidavau į teatrą ir galvodavau, kad aš suvaidinčiau geriau. Reikia save mylėti, reikia siūlytis, rodytis. Režisieriams per atrankas sakau: „Paimkite mane ir jūs nenusivilsite“. Kitais metais bus rodomas kino filmas, buvo atranka, kurioje pasakiau: „Paimkite mane, aš padarysiu viską“. Ir paėmė, ir suvaidinau“,- sakė viešnia.
„Jeigu negalėtumėte vaidinti, ką dirbtumėte?“,- teiravosi radviliškiečiai.
Pasak viešnios, jeigu ji nebūtų aktore, rašytų, pieštų: „Norėčiau parašyti pjesę, teko dėstyti Šiaulių universitete, dėstyti estrados meną, dirbau konservatorijoje. Mėgstu dirbti su jaunimu, su vaikais, dirbčiau edukacinėje veikloje“.
Popietės dalyviai domėjosi, iš kur aktorė semiasi įkvėpimo, kas yra jos mūza.
Pasak I. Norkutės, įkvėpimo suteikia meilė, geros emocijos. Kiekvienas aktorius turi savo priėjimą prie medžiagos, darbo – tai priklauso nuo vaidmens. Vienam vaidmeniui reikia tragedijos, kitam – kitokios emocijos.
„Ar mokoma aktorius išeiti iš vaidmens?“,- teiravosi susitikimo dalyviai.
„Yra aktorių, kurie neišeina iš vaidmens – kalbama, kad tokia buvo Rūta Staliliūnaitė. Išeiti iš vaidmens studijų metais mūsų nemokė – tai yra darbas su savimi. Po spektaklio turi išeiti iš suvaidinto vaidmens, turi būti žmogumi kolegoms, šeimai, draugams“,- sakė aktorė.
Ką daro aktoriai, kai pamiršta tekstą? Ar yra suflerių?
„Visko teatre pasitaiko. Štai spektaklyje „Vardan tos“ vaidinu Liubą, kalbančią su rusišku akcentu, o mano tarnaitės vardas Ona. Spektaklyje Oną pavadinau savo vardu – Liuba. Žiūrovai atleidžia aktoriams apsirikimus – juk visi mes žmonės. Viename spektaklyje turime suflerį ausyje, nes labai sunkus tekstas. Tokių suflerių kaip anksčiau būdavo teatruose – kriauklės formos – nebėra. Aktorius Sigitas Jakubauskas spektaklyje „Baltaragio malūnas“ pamiršo dukros vardą, užkulisiuose klausia: „Kaip mano dukros vardas?“ Jam atsakome, kad Sigutė. „Ne gyvenime, o spektaklyje“- rėkia Sigitas. Tada pasakėme, kad Jurga. Pamiršus tekstą svarbu nesutrikti ir suktis iš padėties“,- kurioziškas situacijas prisiminė viešnia.
„Ar turite mylimų aktorių iš vyresnės kartos?“,- teiravosi radviliškiečiai.
Pasak viešnios, tokia aktorė – Kristina Kazlauzkaitė: „ Kristina Kazlauskaitė buvo mano pedagogė, prisidėjusi prie to, kad tapau aktore. Kai neįstojau į aktorinį, įstojau į Kultūros technikumą Vilniuje, į laisvalaikio renginių organizavimą. Technikume dėstė Kristina Kazlauskaitė, kuri man pasakė: „Ką tu čia, vaikeli, veiki?“ Jeigu ji manęs nebūtų palaikiusi psichologiškai, gal nebūčiau įstojusi į konservatoriją. Visą laiką tarp aktorių yra sveika konkurencija, norisi siekti gerų rezultatų, o sėkmingai įvertinti darbai skatina siekti dar geresnių rezultatų“,- sakė viešnia.
Apie televizijos laidą
Aktorė I. Norkutė vedė
televizijos laidą „Būk mano meile“, susitikimo dalyviai pasidomėjo, kodėl
laidos nebeliko, ar viešniai patiko vesti šią laidą.
Pasak viešnios, vesti šią laidą patiko, nes buvo gera kompaniją – Vaiva
Budraitytė, Vytenis Pauliukaitis: „Buvo labai smagūs užkulisiai, per dieną
nufilmuodavome po tris pažinčių laidas. Laida baigėsi, nes Lietuvoje per mažai
žmonių. Visko pasitaikydavo, būdavo, kad jaunikis neatvažiuodavo, reikėdavo suktis
iš padėties. Buvo atvejis, kai neatvažiavus jaunikiui laidos redaktorė ėjo į
prekybos centrą ieškoti vyro, tinkančio
pagal metus. Suradusios tinkamą „personažą“, moterys jį griebė, atsitempė nieko
nesuprantantį į studiją, pradėjo grimuoti ir liepė nesirinkti nei vienos iš
trijų moterų. Vyriškis nei vienos neišsirinko, moterys buvo pasipiktinusios. Po
laidos vyrą į namus vežėme namo, nes jis bijojo grįžti: ką tik gimė antras
vaikas, o jis ieško nuotakos… Kitą kartą vietoje neatvykusio jaunikio laidoje
dalyvavo operatorius, tai pat sulaukęs moterų nepasitenkinimo. „Prikepiau duonos, o jis net neparagavo, kaip
duosiu – parodykit, kur jis“- studijoje „jaunikio“ ieškojo atstumtoji.
Geriausios laidos būdavo, kai dalyvaudavo žmonės per 40 metų. Po vienos laidos
moteris iš karto vežėsi vyrą į kaimą
aprodyti savo didelio ūkio. Smagu, kad buvo kelios poros, kurios suėjo“,- apie
buvusios laidos užkulisius smagiai papasakojo viešnia.
Apie asmeninį gyvenimą
Be abejo, susitikime neapseita be klausimų apie aktorės asmeninį gyvenimą.
Kodėl sakėte, kad „Mano vedybos buvo blefas“ ? – aktorės asmeniniu gyvenimu domėjosi bendruomenės nariai.
„O ką atsakyti žurnalistams? Mūsų skyrybose nebuvo plėšymosi, draskymosi. Tačiau po skyrybų vyrai ir moterys turi užantyje „akmenuką“: „Kad tik būtų prastesnė ar prastesnis už mane“. Tik išsiskyrėme ir jau buvęs vyras sako, kad kita išmintingesnė. Tai aš ir pasakiau, kad jeigu taip greitai susiradai kitą, meilės nebuvo. Šis mano pasakymas buvo kerštukas buvusiam sutuoktiniams“,-atviravo viešnia.
Susitikimo metu paprašyta
suvaidinti etiudą, aktorė I. Norkutė
pasakė savo personažo Medos mėgstamą tostą: „Už mus gražias ir juos
raguotus“.
Pasibaigus susitikimui už nuoširdų, emocingą bei linksmą pokalbį „Radviliškio
krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius bendruomenės vardu padėkojo viešniai aktorei
Ingai Norkutei ir įteikė gėlių bei
medaus. Atsidėkodami viešniai už
emocingą susitikimą, bendruomenės nariai
plojo atsistoję.
„Kavos popietes“ organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas bei Tarybos narys G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, T. Kojelienė, V. Goštautienė, Z. Romarienė, I. Pankrašovienė, O. Kazlovskaja, B. Tamoševičienė, I. Grakauskienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
„Radviliškio krašto“ informacija
Radviliškio krašto bendruomenė
Popietėje bendruomenės nariai aptarė rajono problemas

Paskelbta
prieš 1 mėn.data
2019 spalio 28Skelbia
Radviliškio Kraštas
Spalio 21 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vyko tradicinė „Kavos popietė“. Susirgus į popietę kviestai viešniai – aktorei Ingai Norkutei, su kuria susitikimas atidėtas pirmadieniui, vyko atviras pokalbis su Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu bei bendruomenės pirmininku Gediminu Lipnevičiumi apie gyventojams aktualias problemas Radviliškio mieste ir rajone.
Popietės metu buvo iškelta daug klausimų bei balsavimu priimti sprendimai, įpareigojant Tarybos narį kreiptis į rajono Tarybą dėl jų sprendimo.
Siūloma nauja tvarka Radviliškio miesto kapinėse
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiūlė bendruomenės nariams teikti siūlymą Tarybai dėl naujos tvarkos įvedimo Radviliškio miesto kapinėse – skirti teritoriją laidojimo vietoms, kurioje nebūtų įprastų kapų kauburėlių, apsodintų gėlėmis, o tik paminklai ir užsėta žolė. „Tai ne naujiena, užsienio šalyse tokių kapinių dauguma. Ši naujovė atėjo ir į Radviliškio rajoną – tokia teritorija jau yra Baisogalos kapinėse. Žmonės leidžiama pasirinkti – laidoti artimuosius įprastinėje kapinių dalyje ar naujoviškoje – su paminklu ir tvarkinga pieva, kurią prižiūrės seniūnija, o artimiesiems nereikės rūpintis kapų priežiūra. Manau, tai bus puiki alternatyva išvykusiems ar neturintiems galimybės prižiūrėti artimųjų kapus“,- sakė G. Lipnevičius.
Bendruomenės pirmininkas ir Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė bendruomenei teikti šį pasiūlymą Tarybai – kad žmonėms būtų galima pasirinkti artimųjų laidojimo būdą – su gėlynu ar be jo. Dauguma „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių šiam pasiūlymui pritarė ir įpareigojo Tarybos narį dėl jo kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybę.
Vingėliškio gatvei – šaligatvį ir apšvietimą
Antrasis aptartas klausimas
buvoVingėliškio gatvės saugumas. „Vingėliškio gatvė – pagrindinė einant
į kapines, tačiau joje nėra šaligatvių. Buvau nuvažiavęs įvertinti situacijos –
šaligatvių nėra, žmonės eina gatve arba jos pakraščiu, eismas šioje gatvėje,
ypač savaitgaliais, būna gana intensyvus. Siūlau teikti Tarybai pasiūlymą, kad
šioje gatvėje vienoje pusėje būtų įrengti šaligatviai su apšvietimu“,- sakė G.
Lipnevičius.
Šiam pasiūlymui bendruomenės nariai vienbalsiai pritarė.
Kalbai pasisukus apie tvarką kapinėse, buvo išsakyta ir daugiau problemų. Pasak
bendruomenės narių, artėjant lapkričio šventėms reikėtų prašyti seniūnijos darbuotojų, kad dažniau būtų išvežamos šiukšlės. Daug toliau
gyvenančiųjų prieš šventes atvažiuoja tvarkyti artimųjų kapų ir šiukšlės
nebetelpa į konteinerius.
Dar viena problema – įrankinių nebuvimas prie kapinių. „Šiuo metu kapinėse prikritę daug lapų ir su mažais grėbliukais neįmanoma visų jų sugrėbti, reikia didelių grėblių, kuriuos tenka autobusu vežtis iš namų. Artėjant Vėlinėms reikia aptvarkyti ne tik artimųjų kapus, tačiau ir apleistus bei neprižiūrimus – įrankiai tikrai praverstų“,- sakė bendruomenės moterys.
„Tarybai teikiau siūlymą dėl
įrankinės įrengimo prie centrinių miesto kapinių, tačiau savivaldybės
administracija tokio gero pasiūlymo nepatvirtino ir tik viena Šeduvos seniūnija
pasinaudojo mano siūlymu ir prie kapinių įrengė įrankinę. Viso projekto vertė –
tik šimtas eurų. Kai pasiūliau pats už
savo lėšas įrengti įrankinę Radviliškyje, valdininkai sakė, kad negalima – bus
savivaliavimas ir teks mokėti baudą. Šiuo metu tokia situacija – nei patys
daro, nei kitiems leidžia“,- sakė G. Lipnevičius.
Už šių siūlymų teikimą savivaldybei bendruomenės nariai balsavo vienbalsiai.
Rajone – brangymetis
„Kalbant apie Radviliškio problemas, manau, kad negeri dalykai
dedasi Radviliškio ligoninėje – jos direktorius beveik į kiekvieną Tarybos
posėdį ateina su prašymu ką nors brangiai pirkti ar branginti. Ir ne procentais, o kartais. Už parą ligoninėje praėjusiais metais mokestis buvo 6 eurai, o
dabar norima branginti iki 14 eurų. Direktoriaus motyvas – paslauga ilgai
nebuvo branginama. Taip pat norima 3,5 karto branginti kraujo tyrimus. Dar
priminsiu, kad Radviliškio ligoninė perka operacinį stalą už 70 tūkst. eurų, o
Šiaulių ligoninė pirko beveik tokį pat stalą už 27 tūkst. eurų. Dėl tokių
brangių apsipirkinėjimų tiek mero, tiek administracijos direktorės, tiek
Radviliškio ligoninės vadovo kalbėjausi su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovu
ir mane jo atsakymas nustebino: „Lietuvoje brangiai pirkti ne nusikaltimas“,
bet sako, jog verta atkreipti dėmesį, kokios konkurso sąlygas ir ar nevyksta
pirkimas „vienas iš vieno“, kas dažniausiai baigiasi ypač brangiu pirkiniu,-
sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Pasak G. Lipnevičiuas, komiteto posėdyje ligoninės direktoriui V. Smalinskui
jis uždavė klausimą apie rentgeno aparatą, kurį pirko ligoninė net už beveik
200 tūkst. eurų. Klausimas akivaizdžiai nepatiko V. Smalinskui ir jis
bandė išsisukti nuo atsakymo. „Manau,
kad tiek šio rentgeno aparato pirkimą, tiek kitus brangius pirkinius turėtų
patikrinti teisėsauga, kad nekiltų net menkiausios abejonės, jog už mokesčių
mokėtojų lėšas neperkama „auksinė“ įranga
“,- sakė bendruomenės
pirmininkas.
„Pas mus kažkodėl viską norima pirkti brangiai. Pavyzdžiui, kyla daug klausimų,
kodėl „Radviliškio šiluma“ Radviliškyje šilumos vamzdžius klojo žymiai brangiau
nei kai kurios kitų rajonų įmonės. Ir tai
viskas dažniausiai yra perkama iš mokesčių už šilumą mokėtojų kišenės,
tai yra už viską sumoka tiek pensininkai, neįgalieji ir kiti šilumos
vartotojai. Labiausiai nustebino, kad buvo pirktos medienos atliekos iš įmonės,
kurioje vyko didelis gaisras. Kokios būklės buvo medžio atliekos, už kurias
sumokėjo šilumos vartotojai, galite spręsti patys. Beje, darbininkai skundėsi,
kad pjuvenos labai blogai degė. Visi šie nepigūs pirkimai padengi iš mokesčių
mokėtojų kišenių“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Bendruomenės nariai skundėsi, kad Radviliškio ligoninėje labai prastas maistas: „Ligoninėje ir per pusryčius, ir per pietus visada neša juodos duonos, nors ligoniai sako, kad jos nevalgys. Slaugytoja niekada nepaklausia, ar ligoniai valgys duoną, visą po to tenka išmesti – gal atiduoda kokiam ūkininkui?“
Bendruomenės narių pastabų
sulaukė ir maitinimas mokyklose: „Anūkai nevalgo mokyklų valgyklose, sako, kad
maistas neskanus, neįmanoma valgyti“.
Tarybos narys G. Lipnevičius informavo, kad šią problemą žino ir artimiausiu
metu domėsis mokyklose tiekiamo maisto kokybe.
Radviliškio miesto problemos
Kaip vieną iš problemų popietės dalyviai įvardijo negalėjimą
neįgaliesiems patekti į centrinės „Norfos“ antrą aukštą – yra tik laiptai.
„Beje, tokia problema ir Radviliškio rajono savivaldybėje. Šiuo klausimu buvau
susitikęs susitikęs su meru ir jis pažadėjo, kad šią problemą spręs. Tačiau
nors jau praėjo beveik pusė metų, darbų pradžios nematyti“,- sakė G.Lipnevičius.
„Aš kaip vieną iš problemų įvardinčiau šaligatvių nebuvimą gan judriose
gatvėse. Vienos iš tokių gatvių būtų Stadiono, Liepų gatvės, Maironio gatvės
pabaigoje taip pat nėra šaligatvių. Taip pat aktuali problema – duobėti
daugiabučių kiemai“,- spręstinas problemas pasižymėjo bendruomenės pirmininkas.
Buvo paminėta dar viena aktuali problema – miesto parke labai mažai apšvietimo,žmonės bijo sutemus eiti per tamsų parką.
„Kreipiausi dėl kelių asfaltavimo, artimiausiu metu bus tvarkomos Basanavičiaus, Daukanto ir Daujočių gatvės – bus vedamos nuotekos, o vėliau jos bus asfaltuojamos. Mieste bus asfaltuojama ir daugiau gatvių, apie jas informuosiu vėliau“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Dar buvo aptarta ypač aktuali aplinkosaugos problema – sekmadienį Aukštelkuose išsiliejusios srutos, kurios dideliais kiekiais tekėjo iš kiaulių fermos į Kruojos upę. Pasak aplinkosaugininkų, buvo trukęs vamzdis, dabar bandoma atsekti, kur tekėjo srutos.
Dėl savivaldybės turto pardavimo
Popietės metu buvo aptartas klausimas ir dėl savivaldybės turto pardavimo. „Buvo pateiktas klausimas dėl savivaldybės parduodamo turto gyventojams, tačiau nustebino, kad savivaldybė perka butus už 20 tūkst. eurų, o parduota už 5 tūkst. Paklausus, kodėl toks kainų skirtumas, buvo atsakyta: „Taip įvertino“. Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo G. Pilypo klausiau, ar buvo nuėjęs apžiūrėti to būsto – pasirodo, jog nebuvo. Prašiau, kad būtų išimta iš aukciono Antaniškių parko estrada ir atiduota visuomenės reikmėms, vėl atsakė, kad parkas bus Eibariškių mikrorajone“,- keistus pardavimus pakomentavo G. Lipnevičius.
„Teikiau siūlymą dėl Muziejau gatvės įrengimo. Šiam pasiūlymui pritarė ir meras, ir susirinkusi darbo grupė, bet vėl į aukcioną įtraukė rašytojo J. Marcinkevičiaus namo pardavimą. Jeigu jau ruošiamės daryti Muziejaus gatvę, reikėtų išimti šį namą iš aukciono, nes jis reikalingas – kito žymaus rašytojo Radviliškyje neturime. Taip išeina, kad valdininkai sako, jog reikia Muziejaus gatvės, o kita ranka išparduoda muziejaus turtą“,- apie miglotas perspektyvas Radviliškyje turėti jeigu ne Muziejų gatvę, tai nors muziejų kalbėjo G. Lipnevičius.
Dėl žemės mokesčio
Buvo aptartas ir žemės mokestis, nes Radviliškio rajonas – žemdirbių kraštas. „Mums Taryboje pavyko sumažinti žemės ūkio paskirties žemės mokestį. 2020 m. žemės mokestis sumažintas nuo 1,7 proc. iki 1,3 proc., tačiau dar bus galima teikti prašymą sumažinti žemės mokestį dėl nepalankų oro sąlygų, o 2019 m. mokestis sumažintas nuo 1,7 iki 1,1 proc. Kai kurie žemdirbiai už žemę gavo didesnes sąskaitas dėl padidėjusios žemės vertės, kurią 2012 metais benueinantys konservatoriai, vadovaujami A. Kubiliaus, LR Seime patvirtino, kad kas penkerius metus žemės vertė būtų indeksuojama, tai yra, perskaičiuojama pagal rinkos kainą. Gaila, kad kiti Tarybos nariai nepritarė žemės mokesčio sumažinimui nei gyventojams, sodininkams ar verslininkams“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Dėl higienos priemonių švietimo įstaigose
Buvo iškeltas klausimas dėl lėšų rinkimo švietimo įstaigose. „Darželiuose, mokyklose iš tėvų renkami pinigai tualetiniam popieriui, muilui bei kitoms priemonėms pirkti. Manau, kad tai neturėtų būti – Vilniaus meras griežtai uždraudė tokias rinkliavas. Kreipsiuosi į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją, kad išsiaiškintų situaciją ir teiksiu siūlymą Tarybai, jog skirtų pinigų šioms priemonėms“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Bendruomenės nariai vienbalsiai pritarė, kad mokyklose bei darželiuose nebūtų rinkliavų higienos priemonėms ir įpareigojo Tarybos narį dėl jo kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybę.
Išsekus klausimams bei pastebėjimams apie rajono problemas, buvo aptartos artimiausios bendruomenių kelionės bei šventės.
Kitoje „Kavos popietėje“ dalyvaus aktorė Inga Norkutė.
„Kavos popietes“, vykstančias „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, organizuoja ir jų dalyvius kavai vaišina bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja, B. Tamoševičienė, E. Siudikienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
„Radviliškio krašto“ informacija

Radviliškio ligoninės direktorius nevaldo situacijos?

Radviliškyje sučiuptas vyras turėjęs galimai narkotinių medžiagų

Radviliškio muzikos mokyklos mokinių kelionė Į Laplandiją.

Alksniupiečiai „nušvilpė“ konservatorius ir „valstiečius“…

Meras bėga iš Radviliškio – ruošiasi Seimo rinkimams

Skundžiamasi medike

Policija prašo pagalbos ieškant dingusios merginos

Šeduvoje pavogtas automobilis

Kam laukuose statomi kryžiai: valdžiai ar visuomenės dėmesiui atkreipti?

Radviliškyje jaunuoliai užpuolė moterį
Skaitomiausi
-
Aktualijosprieš 4 mėn.
„Pažinimo licėjus“ – mokykla ar kaimo turizmo sodyba?
-
Radviliškio krašto bendruomenėprieš 5 mėn.
Žurnalistė R. Janutienė papasakojo, kaip buvo išvogta valstybė
-
Aktualijosprieš 6 mėn.
Radviliškyje Joninių šventė – tik mokama
-
Aktualijosprieš 6 mėn.
Radviliškyje be žinios dingo vaikinas
-
Aktualijosprieš 4 mėn.
Gydytojų abejingumas – radviliškietės mirties priežastis?
-
Aktualijosprieš 3 mėn.
Išvarymo iš ligoninės kaina – 60 eurų, arba kur pradingo žmogiškumas
-
Aktualijosprieš 7 mėn.
Išsipildė svajonė, vyro puoselėta nuo antros klasės – sukurti šeimą ir globoti tėvų atstumtą vaiką
-
Aktualijosprieš 10 mėn.
Klinikos filialas – naujose patalpose