Virtinė padegimų Radviliškyje, nusinešusių žmogaus gyvybę, privertė kaip reikiant nerimauti miesto gyventojus. Nors įtariami padegėjai surasti ir sulaikyti, tačiau kiekvienas gaisras Radviliškyje ir rajone priverčia prisiminti nesenus ir itin skaudžius įvykius bei iš naujo įvertinti miesto kriminogeninę situaciją.
Padegimų gausa
Priminsime, kad gaisrai Radviliškyje pradėjo siautėti nuo
šių metų vasario pradžios – vasario 4 d. Gedimino g. buvo padegtos buto durys
ir kilimėlis prie jų, o po 15 minučių identiškas gaisras kilo Dariaus ir Girėno
gatvėje – ten taip pat buvo padegtos buto durys ir kilimėlis prie jų.
Gaisrai, sudrumstę radviliškiečių ramybę, tęsėsi ir
toliau – vasario 10 d. didžiulis gaisras kilo Radviliškyje, J. Jaramino
gatvėje, Nr. 8 name. Gaisro metu degė šešiabutis namas. Visiškai sudegė
mansardoje įrengti du butai, apdegė pirmajame aukšte įrengti butai.
Taip pat vasario mėnesį liepsnojo namai ir M. Valančiaus
ir J. Basanavičiaus gatvėse. Kilo ir mažesnių gaisrų: Vaižganto g. Nr. 52 name
apdegė virtuvės grindys, Noreikos g. degė šalia namo esantis rūsys, Maironio g.
degė ūkinis pastatas.
Kovo 26 d. vėl kilo didelis gaisras. Kapų g. Nr.16 degė penkių
butų medinis namas. Namas degė atvira liepsna, iš jo išneštam vyriškiui
prireikė medikų pagalbos.
Dar kartą ugnis aplankė Radviliškį balandžio 7 d.Vvėlų
vakarą, apie 22 val., gaisras kilo mediniame dviejų aukštų name Vasario
16-osios gatvėje. Gaisro metu apdegė namo perdanga, sienos, stogas, durys ir
grindys.
Panašus padegimų braižas
Visi gaisrai kilo panašiu laiku – tarp dešimtos ir
dvyliktos valandos vakaro. Tad padegėjas veikė gana įžūliai. Nusitaikyta į
medinius pastatus, kuriuose greitai plinta liepsnos. Tuomet įtarta, kad kaltininkas
gali būti sutrikusios psichikos. Svarstytos ir kitos versijos, tokios kaip
kerštas ar mėginimas „valyti“ teritorijas statyboms.
Policija tebevykdo
tyrimą
Balandžio 26 d. policijos pareigūnai sulaikė tris
gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų padegimais įtariamus asmenis – du jų
pilnamečiai, vienas – nepilnametis.
Naujausiomis ,,Radviliškio krašto“ redakcijos žiniomis,
ikiteisminis tyrimas dėl padegimų Radviliškyje kol kas dar tebevyksta.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos
grupės vyresniosios specialistės Gailutės Smagriūnienės teigimu, įtarimai yra
pareikšti dviem asmenims, kurių vienas suimtas, kitam skirta kardomoji
priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Šiuo metu yra laukiama suimtojo psichiatrinės ekspertizės išvadų. Jas gavus ir
atlikus dar kai kuriuos baudžiamojo proceso veiksmus, bylą spalio pabaigoje-gruodžio
pradžioje planuojama perduoti į teismą.
Užtaisas, kuris
sproginės ir toliau?
Įvykius stebintis ir su kolegomis bendraujantis aukštas
pareigas ėjęs buvęs pareigūnas kalba apie „tiksinčią bombą“, kuri Radviliškio
rajone buvo palikta dar sovietmečiu, turinčią įtakos šiandieninei
kriminogeninei situacijai. Nors apie tai niekas viešai nekalba, tačiau,
sovietmečiu būta tendencijos rajone apgyvendinti iš įkalinimo įstaigų išėjusius
asmenis. „Dažnas iš jų buvo alkoholikas ir narkomanas, o, kaip žinome, to
pasekmės eina per kelias kartas“, – sako ilgametis kriminalistas, prašęs
neatskleisti pavardės. Šį „paveldą“ policijos veteranas vadina „užtaisyta
bomba“, kadangi tiek auklėjimas, tiek tėvų priklausomybės turi ilgalaikes
pasekmes vaikų psichikai, tai rodo ir tam tikros į nusikaltimus linkusios
„dinastijos“.
„Tiek nusikalstamumas, tiek pasikartojantys padeginėjimai
mūsų rajone rodo, kad tuo turėtų rimtai susirūpinti psichologai, socialiniai
darbuotojai, rajono valdžia, bet kol kas matau tik tai, ką vadiname gaisrų
gesinimu, o policijos pareigūnai dirba ugniagesiais“, – sako ilgametis
kriminalistas, įspėjantis, kad panašių incidentų gali kartotis ir ateityje.
Padegimų vis dar
pasitaiko
Liūdnos prognozės, atrodo, pasitvirtina. Nors įtariamieji
padegėjai sulaikyti ir kontroliuojami pareigūnų, tačiau Radviliškyje vis dar
kartas nuo karto kyla gaisrų.
Gegužės 10 d. Maironio g., neveikiančiose dirbtuvėse,
kilo gaisras, kurio metu sudegė prie pastato buvęs kilnojamasis sargų namelis
ir apdegė dirbtuvių pastato lango rėmas. Nusikalstamos veikos padarymu
įtariamas vaikinas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Dar vienas gaisras, kilęs dėl įtariamo padegimo,
įsiplieskė liepos 10 d. V. Kudirkos g., daugiabučio namo gyventojams priklausančiame
ūkiniame pastate. Gaisro metu sudegė ūkinio pastato stogas, perdengimas.
O kur dar aibė padegimų aplink Radviliškį?! Gegužės pradžioje liepsnojo Baisogaloje galimai padegtas automobilis, Pakiršinyje
– butas. Čia birželio mėnesį vandalai nusiaubė ir kaimo parką.
Akivaizdu, kad padegimų situacija darosi nebevaldoma nei
mieste, nei rajone, o valdžia kol kas nesiima jokių priemonių vandalizmui
mažinti.
Bendruomenė kviečiama
padėti pareigūnams
„Mes įpratę galvoti, kad visas problemas išspręs valdžia
ar policija. Bet mūsų rajono politikai užsiima tik savais pinigų įsisavinimo
reikalais ir gynyba nuo kaltinimų korupcija teismuose, todėl visas atsakomybės
už visuomenės saugumą krūvis tenka policijai, kuriai reikia mūsų visų palaikymo
ir informacijos, kad galėtų atskleisti nusikaltimus“, – sako ,,Radviliškio
krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Tąkart jis ragino visą apie du tūkstančius žmonių
vienijančią bendruomenę pasidalyti visa informacija, kuri galėtų padėti
atskleisti padegimus.
„Daugelis mūsų vengia tiesiogiai kreiptis į policiją,
nerimauja dėl savo saugumo, bijo, kad kažkas gali keršyti ar panašiai. Bet
kiekviena pranešta detalė gali padėti atskleisti nusikaltimą. Galite kreiptis
tiesiogiai į mane asmeniškai arba skambinti – visą informaciją perduosiu
policijos tyrėjams, išsaugodamas kiekvieno anonimiškumą“, – kvietė „Radviliškio
krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius.
„Radviliškio krašto“ leidėjas ir ,,Radviliškio krašto
bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius ir pats pastaruoju metu ne kartą
nukentėjo nuo nusikaltėlių, todėl sako gerai suprantąs nuo padegimų
nukentėjusių žmonių skausmą.
„Bet kokia informacija gali padėti atskleisti
nusikaltimus ir padės išvengti naujų. Skambinkite telefono numeriu 112, arba
mano asmeniniu numeriu 8 657 99 599. Pasidalinkite informacija telefonu arba
galime susitikti asmeniškai. Anonimiškumą garantuoju”, – pabrėžia ,,Radviliškio
krašto bendruomenės“ pirmininkas.
„Radviliškio kraštui“ paviešinus apie milijoninę skylę rajono biudžete, į šią informaciją labai greitai sureagavo administracijos direktorė J. Margaitienė. Ji socialiniame „Facebook“ tinkle pareiškė, jog Radviliškio rajono savivaldybė nepraskolinta, o biudžetininkų atlyginimams lėšų Po šių žodžių direktorė visiems palinkėjo ramybės, tik pamiršo paminėti, kad jau kreipėsi į Tarybą, prašydama leidimo skolintis 3 milijonus eurų pedagogų, seniūnijų darbuotojų bei savivaldybės įstaigų darbuotojų atlyginimams išmokėti.
Ar tikrai galima ramiai jaustis?
Kad ir labai stengiasi administracijos direktorė J. Margaitienė įtikinti, jog viskas rajone gerai, jos pačios atsiųsti atsakymai į savaitraščio paklausimus byloja visai ką kitą.
Administracijos direktorės pasiteiravus, kiek per 2020 m. Radviliškio rajono savivaldybėje į biudžetą nesurinkta gyventojų pajamų mokesčių, buvo atsakyta, jog ši suma nemaža, per milijoną – net 1 155 740 eurų. Vadinasi, šiuo metu rajono biudžete atsivėrusi milijoninė skylė. Klausimas, ar gali darbuotojai ramiai jaustis, kai savivaldybės biudžete skylė, o karantinas ir toliau tęsiasi, ir šiais metais mokesčių bus surinkta dar mažiau?
Gautas Tarybos leidimas skolintis tris milijonus eurų
Nors administracijos direktorė tikina, kad savivaldybė nepraskolinta, paaiškėjo kad dar pernai ji pati kreipėsi į rajono Tarybą leidimo imti paskolą. Tarybos nariams aiškinamajame rašte teigė, kad pinigai reikalingi „siekiant laiku užtikrinti darbo užmokesčio savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams išmokėjimą, atsiskaitymą su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetu ir paslaugų naudojimo išlaidoms“. Kitaip tariant, planavo gyventi iš skolintų lėšų.
Tarybos nariai patvirtino administracijos direktorės prašymą ir leido skolintis 3 mln. eurų sumą biudžeto skylėms užkamšyti bei išmokėti darbuotojams atlyginimus.
Vengia kalbėti apie problemas
Pajamos į biudžetą mažėja, o skolas reikės grąžinti, tačiau valdantieji konservatoriai ir „valstiečiai“ ne tik vengia pripažinti bręstančią krizę, bet ir ieškoti išeičių. Tarybos narys, opozicijos atstovas G. Lipnevičius, dar pernai kreipėsi į kolegas, frakcijų vadovus, kviesdamas nedelsiant rinktis, svarstyti bei priimti reikiamus sprendimus savivaldybės blogėjančiai finansinei būklei suvaldyti.
Nors savivaldybės finansinė situacija blogėja kasdien ir biudžetininkų atlyginimų klausimas pakibo ant plauko, tiek vicemeras „valstietis“ M. Pauliukas, tiek konservatorė J. Margaitienė Tarybos nariui atsiųstame rašte teigė, jog rinktis Tarybos frakcijų vadovams ir spręsti savivaldybės gelbėjimo klausimus nemato reikalo.
Panašu, kad viešas kalbėjimas apie problemas šiuo metu būtų neparankus patiems savivaldybės vadovams – M. Pauliukui ir J. Margaitienei, kurių kandidatūros iškeltos į rajono merus.
Blogėjant situacijai meras išlėkė į Seimą
Milijoninės paskolos problemą galima tik atidėti, nes užsitęsus pandemijai finansinė skylė rajono biudžete dar labiau padidės. Tai yra, ne tik reikės grąžinti skolas, bet ir lįsti į naujas.
Finansinės situacijos rajone blogėjimas buvo prognozuojamas jau pirmojo karantino metu, sustojus verslui ir daugėjant bedarbių. Iki tol į savivaldybės biudžetą buvo surenkama daugiau lėšų nei planuota, o sąskaitoje būta net 5 mln. eurų likučio.
Savivaldybės planai imti paskolą sutapo su buvusio mero A. Čepononio sprendimu dalyvauti Seimo rinkimuose.
Artėjant rinkimams, į merus kandidatuojantys vicemeras M. Pauliukas ir administracijos direktorė J. Margaitienė vengia viešai kalbėti apie rajoną užgriuvusią finansinę krizę.
Jonas Petrikas
Nors savivaldybės finansinė situacija blogėja kasdien ir biudžetininkų atlyginimų klausimas pakibo ant plauko, ,,prisivadovavę” vicemeras M. Pauliukas ir direktorė J. Margaitienė rinktis Tarybos frakcijų vadovams ir spręsti savivaldybės gelbėjimo klausimus nemato reikalo
Didelis kasmet gaisruose žūstančių gyventojų skaičius yra ne tik saugos, bet ir socialinė problema. Tai sausio 12 dieną įvardino Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PSGD) prie Vidaus reikalų ministerijos vadovai.
Jų susitikime, kuriame aptartos departamento ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybės gaisrų prevencijos srityje, ypatingas dėmesys buvo skirtas praktinei pagalbai rizikos grupėse esantiems asmenims. „Savivaldybės, su departamentu glaudžiai bendradarbiaudamos ne vienerius metus, turi tą patį tikslą – nuo gaisro rizikos apsaugoti kuo daugiau gyventojų. To galime pasiekti stiprinant pačių gyventojų atsakomybę, įtraukiant savivaldybių darbuotojus bei vietos bendruomenes, ypač – identifikuojant į rizikos grupes patenkančius asmenis,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, svarbios ir bendros gaisrų prevencijos programos. Pavyzdžiui, savivaldybės mato neabejotiną vertę ir prisidės prie departamento inicijuojamos akcijos nemokamai dalinti dūmų detektorius asmenims, kurie patys nelabai linkę rūpintis savo saugumu.
PSGD vadovo Sauliaus Greičiaus teigimu, dažniausiai gaisro aukomis tampa vyresnio amžiaus (50-70 m.) vyrai, gyvenantys individualiuose namuose, kaimo vietovėse, gaunantys mažesnes negu vidutines pajamas bei turintys susiformavusį neatsakingą požiūrį į saugą. Todėl departamentui kartu su savivaldybėmis ypatingai svarbu rasti specifinius informacijos sklaidos kanalus, kurie pasiektų didžiausioje rizikos grupėje esančius gyventojus. Departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai, juose žuvo 95 žmonės. Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose.
Ugniagesiai prašo gyventojų pasirūpinti kaimynų saugumu
Dėl pastaruoju metu daugėjančių skaudžių žūčių gaisruose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kreipiasi į gyventojus ir prašo jų pasirūpinti ne tik savo, bet ir kaimynų saugumu. Nes tik saugiai elgdamiesi ir skatindami taip elgtis kaimynus, galime išvengti daugelio nelaimių. Ypatingą dėmesį ugniagesiai prašo atkreipti į vienišus garbingo amžiaus, turinčius negalią ar sergančius kaimynus, kuriems gali būti reikalinga pagalba.
„Šiemet gaisruose jau žuvo keturi gyventojai. Deja, artėjantys šalti orai ugniagesiams kelia itin didelį nerimą, nes pradėjus intensyviau kūrenti krosnis, taip pat didėja ir žūčių rizika gaisruose. Vien praėjusią žiemą juose žuvo 35 gyventojai, o per visus metus pernai netekome 95 gyventojų, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Pandemijos metu negalėdami lankyti būstų, prašome, kad kaimynai pasidomėtų šalia gyvenančių saugumu, o sužinoję ar matydami galimą gaisro pavojų, praneštų apie tai teritorinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai“. Dažniausiai gaisruose žūsta vyrai, gyvenantys kaime. Žūstančiųjų amžiaus vidurkis – per 60 metų. Dažniausiai ugnis gyvybes pasiglemžia antradieniais ir trečiadieniais, mėnesio viduryje. Dažniau žūstama dienos metu – nuo 8 val. iki 22 val.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad nuo skaudžių pasekmių, kilus gaisrui, gali išgelbėti namuose turimas dūmų detektorius.
Apie pavojingą gaisrinę situaciją galima informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento telefonu 8 5 271 6880.
Ugniagesiai tikisi, kad pagalba artimui ir saugi kaimynystė apsaugos nuo netekčių ir padės kurti saugesnę aplinką.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešimus