Socialiniai tinklai

Aktualijos

Padegimų situacija virsta nekontroliuojama

Avatar

Paskelbta

data

Virtinė padegimų Radviliškyje, nusinešusių žmogaus gyvybę, privertė kaip reikiant nerimauti miesto gyventojus. Nors įtariami padegėjai surasti ir sulaikyti, tačiau kiekvienas gaisras Radviliškyje ir rajone priverčia prisiminti nesenus ir itin skaudžius įvykius bei iš naujo įvertinti miesto kriminogeninę situaciją.

Padegimų gausa

Priminsime, kad gaisrai Radviliškyje pradėjo siautėti nuo šių metų vasario pradžios – vasario 4 d. Gedimino g. buvo padegtos buto durys ir kilimėlis prie jų, o po 15 minučių identiškas gaisras kilo Dariaus ir Girėno gatvėje – ten taip pat buvo padegtos buto durys ir kilimėlis prie jų.

Gaisrai, sudrumstę radviliškiečių ramybę, tęsėsi ir toliau – vasario 10 d. didžiulis gaisras kilo Radviliškyje, J. Jaramino gatvėje, Nr. 8 name. Gaisro metu degė šešiabutis namas. Visiškai sudegė mansardoje įrengti du butai, apdegė pirmajame aukšte įrengti butai.

Taip pat vasario mėnesį liepsnojo namai ir M. Valančiaus ir J. Basanavičiaus gatvėse. Kilo ir mažesnių gaisrų: Vaižganto g. Nr. 52 name apdegė virtuvės grindys, Noreikos g. degė šalia namo esantis rūsys, Maironio g. degė ūkinis pastatas. 

Kovo 26 d. vėl kilo didelis gaisras. Kapų g. Nr.16 degė penkių butų medinis namas. Namas degė atvira liepsna, iš jo išneštam vyriškiui prireikė medikų pagalbos.

Dar kartą ugnis aplankė Radviliškį balandžio 7 d.Vvėlų vakarą, apie 22 val., gaisras kilo mediniame dviejų aukštų name Vasario 16-osios gatvėje. Gaisro metu apdegė namo perdanga, sienos, stogas, durys ir grindys.

Panašus padegimų braižas

Visi gaisrai kilo panašiu laiku – tarp dešimtos ir dvyliktos valandos vakaro. Tad padegėjas veikė gana įžūliai. Nusitaikyta į medinius pastatus, kuriuose greitai plinta liepsnos. Tuomet įtarta, kad kaltininkas gali būti sutrikusios psichikos. Svarstytos ir kitos versijos, tokios kaip kerštas ar mėginimas „valyti“ teritorijas statyboms.

Policija tebevykdo tyrimą

Balandžio 26 d. policijos pareigūnai sulaikė tris gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų padegimais įtariamus asmenis – du jų pilnamečiai, vienas – nepilnametis.

Naujausiomis ,,Radviliškio krašto“ redakcijos žiniomis, ikiteisminis tyrimas dėl padegimų Radviliškyje kol kas dar tebevyksta.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyresniosios specialistės Gailutės Smagriūnienės teigimu, įtarimai yra pareikšti dviem asmenims, kurių vienas suimtas, kitam skirta kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Šiuo metu yra laukiama suimtojo  psichiatrinės ekspertizės išvadų. Jas gavus ir atlikus dar kai kuriuos baudžiamojo proceso veiksmus, bylą spalio pabaigoje-gruodžio pradžioje planuojama perduoti į teismą.

Užtaisas, kuris sproginės ir toliau?

Įvykius stebintis ir su kolegomis bendraujantis aukštas pareigas ėjęs buvęs pareigūnas kalba apie „tiksinčią bombą“, kuri Radviliškio rajone buvo palikta dar sovietmečiu, turinčią įtakos šiandieninei kriminogeninei situacijai. Nors apie tai niekas viešai nekalba, tačiau, sovietmečiu būta tendencijos rajone apgyvendinti iš įkalinimo įstaigų išėjusius asmenis. „Dažnas iš jų buvo alkoholikas ir narkomanas, o, kaip žinome, to pasekmės eina per kelias kartas“, – sako ilgametis kriminalistas, prašęs neatskleisti pavardės. Šį „paveldą“ policijos veteranas vadina „užtaisyta bomba“, kadangi tiek auklėjimas, tiek tėvų priklausomybės turi ilgalaikes pasekmes vaikų psichikai, tai rodo ir tam tikros į nusikaltimus linkusios „dinastijos“.

„Tiek nusikalstamumas, tiek pasikartojantys padeginėjimai mūsų rajone rodo, kad tuo turėtų rimtai susirūpinti psichologai, socialiniai darbuotojai, rajono valdžia, bet kol kas matau tik tai, ką vadiname gaisrų gesinimu, o policijos pareigūnai dirba ugniagesiais“, – sako ilgametis kriminalistas, įspėjantis, kad panašių incidentų gali kartotis ir ateityje.

Padegimų vis dar pasitaiko

Liūdnos prognozės, atrodo, pasitvirtina. Nors įtariamieji padegėjai sulaikyti ir kontroliuojami pareigūnų, tačiau Radviliškyje vis dar kartas nuo karto kyla gaisrų.

Gegužės 10 d. Maironio g., neveikiančiose dirbtuvėse, kilo gaisras, kurio metu sudegė prie pastato buvęs kilnojamasis sargų namelis ir apdegė dirbtuvių pastato lango rėmas. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas vaikinas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Dar vienas gaisras, kilęs dėl įtariamo padegimo, įsiplieskė liepos 10 d. V. Kudirkos g., daugiabučio namo gyventojams priklausančiame ūkiniame pastate. Gaisro metu sudegė ūkinio pastato stogas, perdengimas.

O kur dar aibė padegimų aplink Radviliškį?! Gegužės pradžioje liepsnojo Baisogaloje galimai padegtas automobilis, Pakiršinyje – butas. Čia birželio mėnesį vandalai nusiaubė ir kaimo parką.

Akivaizdu, kad padegimų situacija darosi nebevaldoma nei mieste, nei rajone, o valdžia kol kas nesiima jokių priemonių vandalizmui mažinti. 

Bendruomenė kviečiama padėti pareigūnams

„Mes įpratę galvoti, kad visas problemas išspręs valdžia ar policija. Bet mūsų rajono politikai užsiima tik savais pinigų įsisavinimo reikalais ir gynyba nuo kaltinimų korupcija teismuose, todėl visas atsakomybės už visuomenės saugumą krūvis tenka policijai, kuriai reikia mūsų visų palaikymo ir informacijos, kad galėtų atskleisti nusikaltimus“, – sako ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.

Tąkart jis ragino visą apie du tūkstančius žmonių vienijančią bendruomenę pasidalyti visa informacija, kuri galėtų padėti atskleisti padegimus.

„Daugelis mūsų vengia tiesiogiai kreiptis į policiją, nerimauja dėl savo saugumo, bijo, kad kažkas gali keršyti ar panašiai. Bet kiekviena pranešta detalė gali padėti atskleisti nusikaltimą. Galite kreiptis tiesiogiai į mane asmeniškai arba skambinti – visą informaciją perduosiu policijos tyrėjams, išsaugodamas kiekvieno anonimiškumą“, – kvietė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius.

„Radviliškio krašto“ leidėjas ir ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius ir pats pastaruoju metu ne kartą nukentėjo nuo nusikaltėlių, todėl sako gerai suprantąs nuo padegimų nukentėjusių žmonių skausmą.

„Bet kokia informacija gali padėti atskleisti nusikaltimus ir padės išvengti naujų. Skambinkite telefono numeriu 112, arba mano asmeniniu numeriu 8 657 99 599. Pasidalinkite informacija telefonu arba galime susitikti asmeniškai. Anonimiškumą garantuoju”, – pabrėžia ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Po to, kai rašėme Savivaldybė grimzta į skolas, direktorė – linki ramybės

Avatar

Paskelbta

data

„Radviliškio kraštui“ paviešinus apie milijoninę skylę rajono biudžete, į šią informaciją labai greitai sureagavo administracijos direktorė J. Margaitienė. Ji socialiniame „Facebook“ tinkle pareiškė, jog Radviliškio rajono savivaldybė nepraskolinta, o biudžetininkų atlyginimams lėšų  Po šių žodžių direktorė visiems palinkėjo ramybės, tik pamiršo paminėti, kad jau kreipėsi į Tarybą, prašydama leidimo skolintis 3 milijonus eurų pedagogų, seniūnijų darbuotojų bei savivaldybės įstaigų darbuotojų atlyginimams išmokėti.

Ar tikrai galima ramiai jaustis?

Kad ir labai stengiasi administracijos direktorė J. Margaitienė įtikinti, jog viskas rajone gerai, jos pačios atsiųsti atsakymai į savaitraščio paklausimus byloja visai ką kitą.

Administracijos direktorės pasiteiravus, kiek per 2020 m. Radviliškio rajono savivaldybėje į biudžetą nesurinkta gyventojų pajamų mokesčių, buvo atsakyta, jog ši suma nemaža, per milijoną – net 1 155 740 eurų. Vadinasi, šiuo metu rajono biudžete atsivėrusi milijoninė skylė. Klausimas, ar gali darbuotojai ramiai jaustis, kai savivaldybės biudžete skylė, o karantinas ir toliau tęsiasi, ir šiais metais mokesčių bus surinkta dar mažiau?

Gautas Tarybos leidimas skolintis tris milijonus eurų

Nors administracijos direktorė tikina, kad savivaldybė nepraskolinta, paaiškėjo kad dar pernai  ji pati kreipėsi į rajono Tarybą leidimo imti paskolą. Tarybos nariams aiškinamajame rašte teigė, kad pinigai reikalingi „siekiant laiku užtikrinti darbo užmokesčio savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams išmokėjimą, atsiskaitymą su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetu ir paslaugų naudojimo išlaidoms“. Kitaip tariant, planavo gyventi iš skolintų lėšų.

Tarybos nariai patvirtino administracijos direktorės prašymą ir leido skolintis 3 mln. eurų sumą biudžeto skylėms užkamšyti bei išmokėti darbuotojams atlyginimus.

Vengia kalbėti apie problemas

Pajamos į biudžetą mažėja, o skolas reikės grąžinti, tačiau valdantieji konservatoriai ir „valstiečiai“ ne tik vengia pripažinti bręstančią krizę, bet ir ieškoti išeičių. Tarybos narys, opozicijos atstovas G. Lipnevičius, dar pernai kreipėsi į kolegas, frakcijų vadovus, kviesdamas nedelsiant rinktis, svarstyti bei priimti reikiamus sprendimus savivaldybės blogėjančiai finansinei būklei suvaldyti.

Nors savivaldybės finansinė situacija blogėja kasdien ir biudžetininkų atlyginimų klausimas pakibo ant plauko, tiek vicemeras „valstietis“ M. Pauliukas, tiek konservatorė J. Margaitienė Tarybos nariui atsiųstame rašte teigė, jog rinktis Tarybos frakcijų vadovams ir spręsti savivaldybės gelbėjimo klausimus nemato reikalo.

Panašu, kad viešas kalbėjimas apie problemas šiuo metu būtų neparankus patiems savivaldybės vadovams – M. Pauliukui ir J. Margaitienei, kurių kandidatūros iškeltos į rajono merus.

Blogėjant situacijai meras išlėkė į Seimą

Milijoninės paskolos problemą galima tik atidėti, nes užsitęsus pandemijai finansinė skylė rajono biudžete dar labiau padidės. Tai yra, ne tik reikės grąžinti skolas, bet ir lįsti į naujas.

Finansinės situacijos rajone blogėjimas buvo prognozuojamas jau pirmojo karantino metu, sustojus verslui ir daugėjant bedarbių. Iki tol į savivaldybės biudžetą buvo surenkama daugiau lėšų nei planuota, o sąskaitoje būta net 5 mln. eurų likučio.

Savivaldybės planai imti paskolą sutapo su buvusio mero A. Čepononio sprendimu dalyvauti Seimo rinkimuose.

Artėjant rinkimams, į merus kandidatuojantys vicemeras M. Pauliukas ir  administracijos direktorė J. Margaitienė vengia viešai kalbėti apie rajoną užgriuvusią finansinę krizę.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Savivaldybės ir ugniagesiai gelbėtojai veiks kartu mažinant žuvusiųjų gaisruose skaičių

Avatar

Paskelbta

data

Didelis kasmet gaisruose žūstančių gyventojų skaičius yra ne tik saugos, bet ir socialinė problema. Tai sausio 12 dieną  įvardino Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PSGD) prie Vidaus reikalų ministerijos vadovai.

Jų susitikime, kuriame aptartos departamento ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybės gaisrų prevencijos srityje, ypatingas dėmesys buvo skirtas praktinei pagalbai rizikos grupėse esantiems asmenims.
„Savivaldybės, su departamentu glaudžiai bendradarbiaudamos ne vienerius metus, turi tą patį tikslą – nuo gaisro rizikos apsaugoti kuo daugiau gyventojų. To galime pasiekti stiprinant pačių gyventojų atsakomybę, įtraukiant savivaldybių darbuotojus bei vietos bendruomenes, ypač – identifikuojant į rizikos grupes patenkančius asmenis,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Pasak jo, svarbios ir bendros gaisrų prevencijos programos. Pavyzdžiui, savivaldybės mato neabejotiną vertę ir prisidės prie departamento inicijuojamos akcijos nemokamai dalinti dūmų detektorius asmenims, kurie patys nelabai linkę rūpintis savo saugumu.

PSGD vadovo Sauliaus Greičiaus teigimu, dažniausiai gaisro aukomis tampa vyresnio amžiaus (50-70 m.) vyrai, gyvenantys individualiuose namuose, kaimo vietovėse, gaunantys mažesnes negu vidutines pajamas bei turintys susiformavusį neatsakingą požiūrį į saugą. Todėl departamentui kartu su savivaldybėmis ypatingai svarbu rasti specifinius informacijos sklaidos kanalus, kurie pasiektų didžiausioje rizikos grupėje esančius gyventojus.
Departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai, juose žuvo 95 žmonės. Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose.

Ugniagesiai prašo gyventojų pasirūpinti kaimynų saugumu

Dėl pastaruoju metu daugėjančių skaudžių žūčių gaisruose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kreipiasi į gyventojus ir  prašo jų pasirūpinti ne tik savo, bet ir kaimynų saugumu. Nes tik saugiai elgdamiesi ir skatindami taip elgtis  kaimynus, galime išvengti daugelio nelaimių.
Ypatingą dėmesį ugniagesiai prašo atkreipti į vienišus garbingo amžiaus, turinčius negalią ar  sergančius kaimynus, kuriems gali būti reikalinga pagalba.

„Šiemet gaisruose  jau žuvo keturi gyventojai. Deja, artėjantys šalti orai ugniagesiams kelia itin didelį nerimą, nes pradėjus intensyviau kūrenti krosnis, taip pat didėja ir žūčių rizika gaisruose. Vien praėjusią žiemą juose žuvo 35 gyventojai, o per visus metus  pernai netekome   95 gyventojų, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.   –  Pandemijos metu negalėdami lankyti būstų, prašome, kad kaimynai pasidomėtų šalia gyvenančių saugumu, o sužinoję ar matydami galimą gaisro pavojų, praneštų apie tai  teritorinei priešgaisrinei  gelbėjimo tarnybai“.
Dažniausiai gaisruose žūsta vyrai, gyvenantys kaime. Žūstančiųjų amžiaus vidurkis – per 60 metų. Dažniausiai  ugnis gyvybes pasiglemžia antradieniais ir trečiadieniais, mėnesio viduryje. Dažniau žūstama dienos metu – nuo 8 val. iki 22 val. 

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad nuo skaudžių pasekmių, kilus gaisrui, gali išgelbėti namuose turimas dūmų detektorius.

Apie pavojingą gaisrinę situaciją galima informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento telefonu 8 5 271 6880.

Ugniagesiai tikisi, kad pagalba artimui ir saugi kaimynystė apsaugos nuo netekčių ir padės kurti saugesnę aplinką.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos  bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešimus

PAGD nuotrauka

Skaityti daugiau

Skaitomiausi