Socialiniai tinklai

Aktualijos

Nemokamas sūris – rinkimų išvakarėse

Avatar

Paskelbta

data

Feljetonas

Gegužės 30 d. 13 val. skambutis į duris. Dėl negalios man fiziškai nepatogu žiūrėti per durų akutę. Gyvenu kaip pasakoje „KATINĖLIS IR GAIDELIS“. Skirtumas tik tas, kad „katinėliui“ išėjus į darbą, durų niekam neatidarau. Sėdžiu, dirbu prie kompiuterio, skambutis į duris… Savo sprandu nerizikuoju. Po kiek laiko antras, trečias. Nesijudinu iš vietos. Žinau, tie kas nori, ir tiems kam reikia mane pamatyti, žino: mano problemą, internetą, ir telefoną. Todėl dėl pasimatymo susitariame iš anksto. Jehovos liudytojai ir parfumerijos platintojai manęs nedomina. Girdžiu skambučius ir į kaimynų duris. Jie drąsesni…

Dėl visa ko paskambinu žmonai, pasiteirauju, ar viskas gerai? Pranešu apie netikėtus skambučius į „tvirtovės“ duris. Iš savo pusės  ji, grįždama namo, pirmiausiai pažiūri pašto dėžutę – nieko nėra. Pažiūri skelbimų lentą – nieko nėra. Nueina pas artimiausius kaimynus. Pasirodo, lankėsi ponas DNSB pirmininkas. Ponas Juozas – labai geras žmogus. Myli valdžią, myli vaikus ir netgi mane. Iš anksto žino, kad neatidarysiu, bet vis tiek ateina ir skambina. Iš pareigos – tris kartus. Paskui dar ką nors įpareigoja, kad ir jie atliktų savo pareigą. Geri žmonės skambina, o aš neatidarau. Tai kas aš toks savo mielų kaimynų supratimu? Taigi… Visą vakarą turiu žagsėti galvodamas: „A kas čia taip intensyviai  gali geru žodžiu mane minėti?” Dėl savotiško jo darbo stiliaus  nepatogią biolaukų trintį jaučiame mes abu. Aš tiesiu tekstu sakau ir rašau. Jis, į nepatogią mano kritiką, tiesiog nereaguoja. Tokiems dviems „tiesiogiams“… suprantate patys. Pasirodo, jis renka parašus dėl vaikų žaidimo aikštelės statybos. Kaimynė paaiškino, kad seniūnija siūlo pastatyti aikštelę. Reikia tik gyventojų sutikimų. Kaip suprantu, prieš rinkimus daryti „loską“  galima įvairiais būdais. Vieni – pensininkams žada 200 eurų vienkartinę išmoką. Kiti – sąlyginai nemokamas žaidimų aikšteles vaikams. Ir pabandyk prisikabinti dėl rinkėjų balsų papirkinėjimo. Augam akyse išradingumo technologijose.

Pakalbinau užėjusią kaimynę. Ar ji matė tos aikštelės projektą? Ar susipažino su preliminaria projekto sąmata? Ar skaitė, tarp DNSB „Eibariškės“ ir seniūnijos pasirašytą sutartį dėl vaikų aikštelės statybos ir eksploatacinių išlaidų apmokėjimo. Garantinio laikotarpio, ir priežiūros darbų apmokėjimo. Pasirodo: nei matė, nei skaitė, o paprasčiausiai patikėjo ŽODŽIAIS. Tai reiškia, kad butų savininkai, padėję parašus, lengva ranka „pakiša“ nepasirašiusių būtų savininkus. Svarbu – kad nereikia mokėti. Nor, sutarties nematė ir neskaitė. Lengvabūdiškumas, neatidumas ir neatsakingumas   prie gero nepriveda. Suaugę žmonės, o nežino, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. O gal tie „spąstukai“ dar ir bendrapartiniai?..

Laiptinės skelbimo lentoje apdairiai  apie tai, kad ruošiamas toks naudingas gyventojų vaikams projektas. Kad tam reikalingi gyventojų sutikimai  nebuvo užsimenama. Skambučiu į duris netikėtai užkluptas gyventojas daug sukalbamesnis. Be išankstinio pasiruošimo neužduoda nereikalingų klausimų. Tuo, pačiu greičiausiu, aikštelės statybos sprendžiamo reikalo prastumimu, DNSB administracija elgiasi ne visai etiškai. Tingintiems savarankiškai galvoti, nedrįstantiems būti baltomis varnomis dėtis nėra kur, todėl  bendrijos narys, kad neišsiskirtų, skuba dėti parašą.

Aš  ne prieš vaikų žaidimo aikštelę kieme, po namų langais. Aš  prieš dėdamas parašą  noriu žinoti į ką tas viskas gali išsirutuliuoti. O jums neįdomu? Statyti žaidimų aikštelę – kilnus reikalas. (Kaip vis labiau suprantu, tie, kas tam trukdys – vaikų, tėvų ir valdžios nedraugai). Iki pilno, komercinio malonumo, tereikia daugiabučio gyventojų RAŠTIŠKO sutikimo. Kaip panašiais atvejais renkami parašai – žinau iš patirties.

Nemačius projekto ir preliminarios sutarties. Šventas reikalas pradeda kvepėti  įprastu lėšų švaistymu. Seniūnija viena. Žaidimų aikštelė viena. Daugiabučiai keli. Žmonės tylūs ir patiklūs. Vieni sulindę į partijas, kiti už metalinių durų. Aikštelė – bendras reikalas, o niekas nieko iki galo nežino. Galima juk buvo iš anksto, į kiekvieno buto pašto dėžutę, įdėti raštišką paaiškinimą-pasiūlymą-paklausimą. Išvardinant kas, kaip ir kiek? O gaunasi: šur-šur-šur… kuo mažiau žinai tuo ramiau miegi.

Akivaizdus ieškojimas kvailių bandant prastumti to ko nėra. Niekas nieko nematė. Niekas nieko nežino. Niekas nieko negarantuoja, bet tikrai bus! Todėl, tikėkite ir duokite raštišką sutikimą. Atsiprašau tautos už nepatiklumą, elektroninį laišką parašiau į seniūniją. Paprašiau informacijos. Sužinojau, kad „Eibariškių“ DNSB savininkų sutikimas gautas birželio 1 dieną. Dviem savaitėm anksčiau numatyto galutinio termino. Oficialiame (S-2013) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atsakyme, į akis krito akcentas: NEMOKAMAI. Apie preliminarias kainas ir įkainius – jokios šnekos. O vizualiai, vaikų žaidimų aikštelės vaizdą, galiu pamatyti Facebook žiniatinklyje. Aš nebūčiau aš, jeigu nepasigrožėčiau tokiu nuostabiu žmonių rankų kūriniu. Netgi atsiliepimą palikau – tiems, kas domėsis po manęs.

„Nemokamo sūrio nebūna. Atsakykite prašau, tai vienintelis vaikų žaidimų aikštelės modelis visam Radviliškiui ar pasirinkimui yra ir daugiau alternatyvų? Metalinės konstrukcijos iš kinietiško plieno ar tikro metalo? Kokia to viso projekto įrengimo ir tolesnės eksploatacijos bendra kaina? Ar savo lėšomis prisideda prie to bendro reikalo, DNSB, kurių gyventojų dauguma privalėjo (Savo noru – žinodami A ir nežinodami B) pasirašyti sutikimą dėl aikštelės statybos. Patys žinote, realijos tokios – už ką pinigų nemoku, to ir nesaugau. Gyventojai užkimba  ant žodžio nemokamai. Į ką tas „nemokamai” išsirutuliuos, dar niekas nežino. Bet sutikimas iš gyventojų jau imamas iš anksto. Prieš parašų rinkimą  laiptinių skelbimų lentoje niekas nepasirūpino pakabinti nei mažo, nespalvoto žaidimų aikštelės piešinio. Nei nuorodos į šį Facebooko puslapį. Kad nors vizualiai įsivaizduoti už ką pasirašai. Įdomu žinoti, kas perka mus už įkištą katę maiše. Vieno projekto stumimas visiems – man kelia visokių minčių… “

Jeigu namo gyventojų, pritarusių žaidimų aikštelės vaikams statybai, sąrašas ne slaptas – išdrįsau paprašyti jo kopijos. Radviliškio miesto seniūno Ernesto Mončausko atsakymas buvo: „Dėl duomenų apsaugos, sąrašo Jums neteiksime“. Vadinasi, tai kas gali sukelti papildomų minčių bet kuriam daugiabutyje esančio buto savininkui – pamatyti draudžia duomenų apsaugos įstatymas. Gaunasi administracinis kaimynų kiršinimas. Tie, kurie tylėdami parašus padeda – geri ir lojalūs. Tas kuris į priekį galvoja prieš pasirašydamas – tautos priešas. Kodėl sąrašas slepiamas? Žaidimų aikštelė – ne strateginis objektas. Daugumos DNSB gyventojų pasirašyti sąrašai, turėsiantys (o juo labiau neturėsiantys) vienokios ar kitokios įtakos sutikimo nepasirašiusiems kaimynams, bet kada turi būti vienodai prieinami visiems be išimties butų savininkams. DEMOKRATIJĄ REIKIA DARYTI, O NE TIK KALBĖTI APIE JĄ. 

  Antanas Stugys  

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais, pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pacientams

Avatar

Paskelbta

data

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praplėtė Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais kompensuojamaisiais vaistais. Nuo balandžio 22 d. pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 d. – pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma.  

Šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 d., įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. Juos pacientai galės įsigyti vaistinėse.

Vaistą, skirtą skydliaukės karcinomos gydymui, yra planuojama įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimą artimiausiu metu, o naujus vaistus pirmos eilės psoriazės gydymui gydytojai galės pradėti skirti kaip kompensuojamuosius, patvirtinus psoriazės gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo pakeitimą.

Šiuo metu iš Rezervinio vaistų sąrašo nėra perkelti 3 vaistiniai preparatai, kuriems kompensuoti šiais metais nepakako numatytų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, tačiau nuolat ieškoma finansinių galimybių šiuos vaistus pradėti kompensuoti dar šiais metais.

Kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 d., yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos.

Parengus ir patvirtinus Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų pakeitimo projektą, levonorgestrelis galėtų būti skiriamas ir lytiškai aktyvioms 15–17 metų amžiaus pacientėms.

Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių – sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį. 

Taip pat bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus.

Šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės. Be to, tokiu būdu bus taupomos šių pacientų lėšos, kurias jie išleistų sauskelnių ir insulino pompų keičiamųjų dalių papildomam kiekiui įsigyti.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti daugiau

Aktualijos

Ilma Skuodienė: ką turime žinoti apie vaiko nuomonės svarbą

Avatar

Paskelbta

data

Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl visų su jo gyvenimu susijusių klausimų. O vaiko gynėjams ji ypatingai svarbi tam, kad galėtų priimti geriausius jo interesus atliepiančius sprendimus. Tik išgirdus paties vaiko mintis svarbiu klausimu, tampa aišku, kaip jam padėti.

„Neužmirškime pasikalbėti su vaiku dėl įvairių permainų šeimoje, taip apsaugosime jį nuo bereikalingų išgyvenimų. Vaikas kur kas jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į pokyčius, aiškumas ir atvirumas jam suteikia saugumo jausmą. Renkantis mokyklą, keičiant gyvenamąją vietą ir panašiais klausimais išgirskime ir vaiko lūkesčius“, –kviečiaIlma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Dėmesio centre visada yra paties vaiko žodžiai  

Dažniausiai vaiko teisių gynėjai su nepilnamečiais kalbasi, kai reaguoja į galimą vaiko teisių pažeidimą ir išsiaiškinti aplinkybių vyksta į šeimą.

„Su vaiku bendraujame priklausomai nuo gauto pranešimo turinio, jis apsprendžia, kiek gilus pokalbis bus reikalingas. Gynėjas padeda vaikui atsiverti ir taip siekia išsiaiškti tikrą informaciją. Pokalbis su vaiku padeda suprasti, ar yra problema, jeigu taip, tai kiek ji vaiką palietusi, kaip skubiai ir kokio specialisto pagalba yra reikalinga“,  – paaiškina I. Skuodienė.

Galutinis pokalbio su vaiku tikslas – sprendimas dėl pagalbos. Pasikalbėjęs su vaiku ir sužinojęs jo poziciją apie konkretų įvykį arba situaciją šeimoje, taip pat išklausęs jo tėvų arba globėjų, gynėjas inicijuoja pagalbą. Tai gali būti tiesiog rekomendacijos, galbūt patarimas į kokį specialistą kreiptis, atvejo vadybos inicijavimas, o kai iškyla grėsmė vaiko saugumui – laikinas  perkėlimas į saugią aplinką.

Nors specialistų dėmesio centre visada yra vaiko išsakytos mintys, priimant sprendimą, pasitelkiama ir mokyklos atstovų, šeimos gydytojo, socialinio darbuotojo informacija.     

I.Skuodienė atkreipia dėmesį, kad dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių kartais nėra galimybės išgirsti jo nuomonės. Tarkime, mažamečio vaiko nuomonės negalima išklausyti, bet galima matyti, kaip jis jaučiasi šeimos aplinkoje, koks jo ryšys su šeimos nariais, atmosfera, neverbalinė kalba.

Vaiko nuomonė fiksuojama prieš priimant svarbius sprendimus

Vaiko nuomonė yra svarbi visais su jo interesais susijusiais klausimais. I. Skuodienė apžvelgia svarbiausius momentus, kada vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, tiesioginės nuomonės išklausymas yra būtinas.

Vaiko nuomonė reikšminga tėvų skyrybų procese. Šeimai skiriantis, teismas nustato vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarką, apsprendžia išlaikymo ir kitus klausimus. Vaiko teisių atstovai užtikrina, kad vaiko nuomonė visais jam rūpimais klausimais būtų išgirsta: susitinka su juo, išsiaiškina jo norus, fiksuoja nuomonę ir pateikia ją teismui. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, į vaiko nuomonę atsižvelgia. 

Vaikas išreiškia sutikimą dėl būsimo globėjo. Be tėvų globos likęs vaikas gali būti apgyvendintas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar institucijoje. Į nepilnamečio nuomonę dėl globėjo skyrimo turi būti atsižvelgta. Nepilnamečio nuomonė reikšminga visose globos formose, o ypač svarbi dėl nuolatinio globėjo, juk greičiausiai kartu gyvens iki sulauks pilnametystės. Sėkmingai globai turi įtakos ne tik šeimos pasirengimas priimti vaiką, bet ir su kokia nuostata vaikas ateis į šeimą. Gal globėjo šeimoje vaikas nepritapo arba kilo kitų sunkumų ir jų išspręsti nepavyko – vaiko argumentuotu prašymu, globėjas gali būti keičiamas. Pažymėtina, kad tokių atvejų pasitaiko retai.

Vaiko nuomonė yra lemiama įvaikinant. Paties vaiko nuomonė vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, gali būti, kad įvaikinimo procedūra vaikui nesutikus nebus pradėta. Mažojo piliečio brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę vertinamas individualiai. Nustatyta, kad nuo dešimties metų ir vyresni vaikai raštu patvirtina sutikimą būti įvaikinti konkrečios šeimos. Iki 10  metų amžiaus vaiko, gebančio išreikšti nuomonę, ji išklausoma. Kai akivaizdu, kad ši nuomonė neatitinka geriausių vaiko interesų, pasitelkiamas psichologas, jis padeda mažamečiui geriau suvokti, ką reiškia įvaikinimas bei priimti sprendimą.     

Vaikas gali atsisakyti grįžti į biologinę šeimą. Nepilnametis gali nuspręsti, ar grįžti į biologinę šeimą. Pasitaiko, kad patirti išgyvenimai šeimoje verčia priimti kitokį sprendimą – negrįžti pas tėvus. Kai gynėjai įvertina vaiko situaciją šeimoje ir nustato apsaugos poreikį, vaikui skiriama laikinoji priežiūra. Jeigu tėvai nededa pakankamai pastangų keistis arba vaikai praranda pasitikėjimą tėvų gerais ketinimais ir dėl to nebenori grįžti į šeimą, išklausius jo motyvuotą nuomonę, gali būti inicijuojamas laikinosios globos (rūpybos) nustatymas.

Padėtivaikui suprasti save kartais pasitelkiamas psichologas

I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kaditin svarbi vaiko teisių atstovų užduotis yra įvertinti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja geriausiems jo interesams. Vaiko amžius išreikšti nuomonei dažnu atveju reikšmės neturi, o nuomonė įvertinama pagal vaiko gebėjimą ją reikšti, psichologinę brandą. 

Vaiko nuomonės išklausymas nėra paprasta procedūra. Specialistas turi būti gerai pasirengęs šiam darbui, išmanyti vaiko psichologiją. Pokalbis su vaiku dažniausiai vyksta jo namuose, vaiko kambaryje, kur jis geriausiai jaučiasi. Vaikas turi teisę atsisakyti kalbėtis, ši jo teisė yra gerbiama. Jeigu gynėjas mato, kad vaikui skaudu kalbėti arba pastebi priešiškumą, gerbia vaiko pasirinkimą ir laikinai atsitraukia.

„Su sprendimą turinčiu priimti vaiku susitikęs specialistas pasitelkia tam tikras psichologines praktikas: kalba tik ramiu tonu, išlaiko pauzes, neužduoda daug klausimų, atsakymų neskubina. Vaikas jaučiasi saugiau, kai turi erdvės ir patylėti, ir  apgalvoti savo atsakymą. Specialistai pabrėžia akių kontakto reikšmę ir dėmesį vaiko kūno kalbai – kartais iškalbingesni ne žodžiai, bet neverbalinė kalba“, – apie darbo subtilybes pasakoja Tarnybos vadovė.

Su vaikais dirbantys specialistai pastebi, kad dažnai net patys mažiausieji turi savo aiškią nuomonę ir drąsiai ją gina. Būna, kad tenka paskatinti ir padrąsinti savo sprendimą išreikšti. Yra situacijų, kai tenka padėti susivokti mintyse ir jausmuose, o pokalbiui susitikti ir ne vieną kartą. Kaip specialistui seksis pasiekti rezultatą ir išsiaiškinti vaiko nuomonę, priklauso nuo užmegzto pirminio ryšio.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos komentare sakoma, kad „valstybės dalyvės turėtų skatinti vaiką sukurti laisvą nuomonę ir sukurti aplinką, kuri leistų vaikui pasinaudoti savo teise būti išklausytam“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų. LR Vaiko teisių pagrindų įstatymas užtikrina nepilnamečio teisę išreikšti savo nuomonę.

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi