Socialiniai tinklai

Aktualijos

Antrasis pasaulinis karas – kas jį laimėjo

Avatar

Paskelbta

data

Greitai bus 75-eri metai, kai kapituliavo Hitlerio kariuomenė. Kas laimėjo karą? Kada karas prasidėjo? Šie ir daugybė kitų klausimų, kurie neranda vieningo atsakymo skirtingose pasaulio valstybėse.

Štai Rusija Putino asmenyje ėmėsi įrodinėti, regis, visiškai beviltišką reikalą, kad Molotovo-Ribentropo paktas nėra Hitlerio ir Stalino susitarimas pradėti karą ir pasidalinti Lenkiją. Keista apie tai girdėti, ypač po to, kai Rusija po daugelio metų nuožmaus neigimo ir akivaizdžių dalykų falsifikavimo, pramanų skleidimo, galiausiai buvo priversta viešai prisipažinti nužudžiusi lenkų karininkus, karo belaisvius, iš viso per dvidešimt tūkstančių žmonių. Viešai ir aukščiausiu lygiu prisipažinti. Nors Rusija ir pati yra pasmerkusi Molotovo-Ribentropo paktą, bet pastaruoju metu imamasi revizuoti šį pakto vertinimą. Netgi pasigirsta balsų, kad Molotovo-Ribentropo paktas yra tuometės tarybinės diplomatijos triumfas.

Taigi, kodėl dabar toks priešgyniavimas dėl Molotovo-Ribentropo sutarties vertinimo?

Gal taip yra todėl, kad objektyvus sutarties ir jos sudarymo aplinkybių vertinimas sugriauna vieną pamatinį mitą. Tektų pripažinti, kad sutarties sudarymo metu Stalinas turėjo gerokai didesnes karines pajėgas už Hitlerį. Neturėdamas paramos kare prieš Lenkiją, Hitleris negalėjo pradėti karo. Hitleris prašė palaikymo ir sutiko su bet kuriomis „nuolaidomis“ Stalinui. Pradiniame siūlyme buvo prašoma Lietuvą, įskaitant Vilniaus kraštą, ir pusę Latvijos palikti Vokietijai. Sutartis pasirašyta sutarus neskaldyti Latvijos ir visą ją perleisti Stalinui. Nepaisant gausios vokiečių diasporos Latvijoje. Lietuva, pagal sutartį atiteko Hitleriui, kaip ir buvo prašoma pradedant derybas. Vilnius turėjo būti perduotas Lietuvai.

Vokietijai karas prieš Lenkiją buvo sunkus, bet pergalingas, ypač po to, kai prieš Lenkiją ėmėsi kariauti Rusija. Hitleris ir toliau darė nuolaidas Stalinui. Taip, 1939 m. rugsėjo pabaigoje, Hitleris atsisakė Lietuvos ir atidavė ją Stalinui.

Po pergalingų žygių Stalino, kaip stipresniojo šios „amžinos“ draugystės partnerio, apetitas pradėjo augti kaip ant mielių. Jis panoro visos ar didesnės dalies Rumunijos. Draugystė ir meilė tarp Rusijos ir Vokietijos, Stalino ir Hitlerio kurį laiką buvo nuoširdi visose srityse. Bent jau tuos beveik du metus, laikotarpiu nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio. Tiesa, į „meilės“ laikotarpio pabaigą abu diktatoriai ruošė slaptus planus kaip pirmam užpulti „amžiną“ draugą. Bet tai buvo labai slapti planai, viešai buvo meilė ir sutarimas.

Manau, sutarimas ir susižinojimas turėjo būti ir buvo dėl Lenkijos karininkų nužudymo.

Molotovo-Ribentropo paktas vertinant istoriniu požiūriu, nėra joks sovietinės diplomatijos laimėjimas, nors tai yra Kremliaus dabar įnirtingai ginamas mitas, bet yra katastrofa, pasmerkusi mirčiai milijonus. Paktas leido sustiprėti Vokietijai, Rusija liko be sąjungininkų, pralaimėjo karą Suomijai, leido Hitleriui turėti betarpišką sieną su Rusija. Hitleris puolė pirmas. Ir vos nelaimėjo.

Karą laimėjo Antihitlerinė koalicija, Anglija, Amerika ir Rusija. Bet Rusijoje labai norima monopolizuoti Antihitlerinės koalicijos pergalę. Regis, to Kremliui daugiausia reikia ne vien dėl norų pridengti praeities nusikaltimus. Labiausiai, žinoma, norima pateisinti šiandieninę politiką. Krymo okupaciją, „slaptą“ karą prieš Ukrainą, Sakartvelą. O atsakius į klausimą, kokios buvo ne mitinės (esą leido atidėti karo pradžią, leido sustiprėti kariuomenei ir karinei pramonei, nors po tokio „sustiprėjimo“ Rusijos karinė persvara tik sumenko ir t.t.) Molotovo-Ribentropo pakto pasekmės, o faktinės – prarasti sąjungininkai, sukurta tiesioginė siena su Vokietija, leista Hitleriui sumažinti karinį atsilikimą ir gauti naujus resursus karinei pramonei, pergalingą karo prieš Staliną pradžią, milijonus belaisvių… Nežiūrint to, kad karo pradžioje persvarą tankais, lėktuvais, kariuomenę skaičiais vis dar turėjo Rusija. O prieš sudarant sutartį, ši persvarą buvo dar didesnė Vokietijos nenaudai. Iš sutarties Hitleris gavo pergalingus karus prieš Lenkiją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją, sustiprėjusią nuo pergalių kariuomenę. O Stalinas? Padidino savo teritoriją, pradėjo trėmimus ir persekiojimus, faktiškai pralaimėjo karą Suomijai.

Ir tik Antihitlerinės koalicijos, milžiniškų žmonių nuostolių dėka sugebėjo atsilaikyti kare prieš Hitlerį … Ir galiausiai tapti vienu iš karą laimėjusių politikų.

Kaip rodo istorija, praeitis permąstoma, bet tikrai ne taip sparčiai kaip ji to verta. Molotovo-Ribentropo sutartis sulauks objektyvaus įvertinimo ir Rusijoje. Klausimas – kada?

Zenonas VAIGAUSKAS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi