Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Mūšis dėl žemės ir atliekų mokesčių tęsiasi…

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono savivaldybėje vykusiame Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje daugiausia diskusijų sukėlė klausimai dėl žemės mokesčių tarifų ir buitinių atliekų rinkliavos.
Kodėl mokestis už žemę didesnis tris kartus?
Radviliškio rajoną valdanti konservatorių ir „valstiečių“ koalicija per administraciją pateikė  Investicijų ir kaimo reikalų komitetui svarstyti projektą, kuriame žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas siūlomas 1,5 proc. Šis tarifas yra net 3 kartus didesnis nei gretimame Šiaulių rajone šiuo metu galiojantis tarifas. Tokiam administracijos  pasiūlymui komitete pasipriešino vienintelis Tarybos narys G.Lipnevičius, atstovaujantis visuomeniniam rinkimų komitetui „Už geresnį gyvenimą visiems“ bei posėdyje dalyvavę Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas I. Hofmanas ir ŽŪB „Gražionių bekonas“ vadovas E. Adomavičius.
„Mokestis už žemės ūkio paskirties žemę turėtų būti logiškas ir atitikti proporcingumo principus. Jis gula ant ūkininkų pečių ir jį nustatant ūkininkų interesas ne paskutinėje vietoje. 2013 m. buvo pereita nuo visuotinio žemės mokesčio prie savivaldybės nusistatyto, tuo buvo siekta, kad jis derėtų prie rajono ekonominės situacijos. Žemės vertė padidėjo, bet ar nuo to padidėjo jos derlingumas? Ar gaunamos didesnės pajamos? Galiu atsakyti – ne. Derlingumas ne didėja, o mažėja, žemės ūkio produkcijos kaina nesikeičia. Radviliškio rajono savivaldybėje žemės mokesčiai didėja nepamatuotai, kai kitos savivaldybės juos mažina. Radviliškio rajono savivaldybėje žemės mokesčiai kaip buvo dideli, taip ir liko. Pažymėtina, kad kaimuose pagrindiniai darbdaviai – ūkininkai, kiti žmonės užsiima žemės ūkio veikla. Savivaldybė darbo vietų nekuria, jas kuria verslas, tad savivaldybė galėtų prisidėti prie palankesnės aplinkos verslo kūrimui sumažindama mokesčius už žemę. Kuri dar gyventojų dalis sumoka ženkliai didesnius mokesčius? Ar tikrai 3 kartus didėjantis mokestis už žemę dera prie rajono ekonominės padėties ir koks dar mokestis Lietuvoje didėjo 3 kartus? Aš tokio neprisimenu. Kas pasikeitė rajono savivaldybėje, kad šį mokestį reikia didinti – aš manau, kad 20 eurų už hektarą yra labai daug“,- sakė I. Hofmanas.
„Lietuvoje ūkininkams Europos Sąjungos išmokos mažiausios, ūkininkavimo sąlygos nelengvėja. Žemdirbiškame rajone reikia suprasti žemdirbius. Turbūt šiame komitete nėra nei vieno, kuris neturėtų intereso su žeme. Reikia gražaus sutarimo, tada bus lengviau gyventi“,- I. Hofmanui paantrino E. Adomavičius.
Tarybos narys G.Lipnevičius ir žemdirbiai siūlo panašų žemės mokesčio tarifą – atitinkamai 1 ir 0,9 proc. 
Meras A.Čepononis apie žemės mokesčių mažinimą nenori net girdėti. Pasak  mero A. Čepononio, žemės mokestis rajone mažinamas, tačiau dėl žemės vertės jis didėja. „Aš palaikau administracijos sprendimą, tai skaičiai 4 metų programos įgyvendinimui. Tarybos posėdžio metu visi Tarybos nariai balsuos savarankiškai – visi keliai yra atviri“,- atsakomybės kratosi  A. Čepononis.
Tarybos narys G. Lipnevičius, atstovaujantis visuomeniniam rinkimų komitetui „Už geresnį gyvenimą visiems“, pateikė pasiūlymą mažinti žemės mokesčius:  už žemės ūkio paskirties žemę siūlė sumažinti mokesčio tarifą nuo 1,5 proc. iki 1 proc., už komercinės paskirties žemę – nuo 0,8 proc. iki 0,5 proc., gyvenamosios paskirties žemės mokestį nuo 0,8 proc. mažinti iki 0,5 proc., sodų paskirties sklypams mokestį mažinti nuo 1,5 proc. iki 1 proc.
 „Kituose rajonuose žemės mokesčiai žymiai mažesni – Šiaulių rajonas tik už 10 kilometrų, o žemės mokesčio tarifas –   0,4 – 0,5 proc. Ūkininkų atstovų I. Hofmano ir E. Adomavičiaus išsilavinimas bei kompetencija daug aukštesni nei čia esančio mero, Tarybos narių ar administracijos atstovų, todėl manau, kad reikėtų atsižvelgti į jų motyvuotą pasiūlymą“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje nei socialdemokratai, nei Darbo partijos nariai, nei konservatorių koalicijos partneriai „valstiečiai“ pasiūlymų dėl žemės mokesčių mažinimo nepateikė. Balsavimo metu  administracijos pateiktą 1,5 proc. tarifą palaikė „valstiečių“ koalicijos partneriai  konservatoriai, už žemės mokesčio mažinimą balsavo tik Tarybos narys G. Lipnevičius, o socialdemokratas S. Luščikas ir „darbietis“ J. Baublys mokesčių mažinimo nepalaikė.
Gegužės 30 d. Tarybos nariai turės pasirinkti galutinį sprendimą, už kurį pasiūlymą balsuoti. E. Adomavičius visiems palinkėjo teisingų sprendimų.
Diskusija dėl  rinkliavos už atliekas
Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje nemažai diskusijų sukėlė klausimas dėl rinkliavos už atliekas mokestis.
„Smagu, kad klausimas apie rinkliavą už atliekas paliestas. Susidūriau su tokiu atveju, kad gavau sąskaitą už šiukšles, kurių niekas neišvežė. Mane informavo, kad man atliekų konteineris nepriklauso pagal deklaruojamus hektarus, o šiukšles galiu pilti į turimą buitinių atliekų konteinerį. Tad koks teisės aktas nustato, kad reikia mokėti už paslaugą, kuri nesuteikiama? Mokėtojas turi mokėti už faktinį atliekų kiekį, o apie ūkininkus apskritai neužsimenama. Absurdas, kad žmogus, turėdamas butą, garažą ir sodą moka už tris objektus, nors jis daugiau nešiukšlina. Mokėti reikia už išvežamų šiukšlių faktinį kiekį“,- sakė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas I. Hofmanas.
I. Hofmanui paantrindamas dėl dažnai gyventojų bei verslininkų nusiskundimų sulaukiančio atliekų mokesčio bei išvežimo, Tarybos narys G. Lipnevičius sprendimo nepalaikė ir pasiteiravo mero, kada bus galima iš naujo svarstyti šį klausimą.

„Radviliškio krašto“ informacija



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Politikai posėdžiavo „senoviniu būdu“

Avatar

Paskelbta

data

Prieš pat rudens pradžią politikai susirinko į Tarybos posėdį. Tiesa, ne vasaros palydėti, o sprendimus priimti. Posėdyje buvo patvirtintas naujas Administracijos direktoriaus pavaduotojas, nustatyti žemės mokesčio tarifai bei šilumos kainos, pakoreguotas rajono biudžetas. Gerokai užtrukusiame posėdyje patvirtintos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybos, paraginti Vyriausybės atstovo, politikai po kelių mėnesių patvirtino Etikos komisiją, kurios pirmininku niekas nenorėjo būti. Taip pat diskutuota dėl investicijų „Radviliškio ligoninėje“.

Posėdžiaujama be interneto
Tarybos posėdžiui vadovavo mero pavaduotojas „valstietis“Mindaugas Pauliukas – rajono meras Antanas Čepononis atostogavo. Informatikams stengiantis atkurti interneto ryšį, M. Pauliukas informavo kolegas apie savo kelionę į Kiniją. Nepaisant pastangų, ryšys nebuvo atkurtas ir Taryba apsisprendė posėdžiauti bei balsuoti „senoviniu būdu“ – rankų pakėlimu. Prieš pradedant nagrinėti sprendimo projektus, nepartinis Gediminas Lipnevičius pateikė klausimus administracijos direktorei Jolantai Margaitienei. Kaip jau tapo įprasta, valdininkė stengėsi išvengti tiesių atsakymų. Neretai ją saugojo šalia įsitaisęs Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius.

Naujas Administracijos direktorės pavaduotojas
Mero teikimu iki šiol Šeduvos seniūnijai vadovavęs Justinas Pranys pasiūlytas J. Margaitienės pavaduotoju. Seniūnui kelią į šį postą atlaisvino Ernestas Mončauskas, kuris ten dirbo vos porą mėnesių. Socdemų frakcijai vadovaujantis Kazimieras Račkauskis pastebėjimu labai tiksliai apibūdino didžiausios partijos desperaciją ir idėjų badą: „Kandidatas neteistas, nesėdėjęs. Jaučiasi tam tikras proveržis“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūnas Gediminas Lipnevičius padėkojo šiuo metu dar Šeduvos seniūno pareigas einančiam J. Praniui už nepartinio visuomeninio rinkimų komiteto įgyvendintą siūlymą – idėją – įrankių stendo prie Šeduvos miesto kapinių įrengimą. Dabar šios idėjos įgyvendinimu gali pasidžiaugti Šeduvos miesto svečiai ir gyventojai.
„Darbietė“Zita Žvikienė ypatingai gyrė pretendentą, įvardindama jo teikimą kaip tam tikros konservatorių klaidos ištaisymą. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už J. Pranį balsavo 19, prieš – 3.

Švietimas – jautri sritis
Švietimo įstaigų vadovų priėmimas ir atleidimas iš darbo yra išimtinė Tarybos prerogatyva. Politikai vienbalsiai pritarė iš Baisogalos mokyklos – darželio direktorės pareigų atleisti Vitą Fessler. Taip pat Taryba pritarė Grinkiškio gimnazijos direktore skirti jau porą metų laikinai įstaigai vadovaujančią Sigitą Šegždienę. Be to, Asta Varkulevičienė buvo atleista iš Pakalniškių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų ir paskirta lopšelio darželio „Eglutė“ vadove. Svarbiausias klausimas – mokinių skaičiaus mažėjimas – liko kone nepastebėtas. Sveikintina Savivaldybės iniciatyva iš dalies Savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie kai kurių klasių finansavimo. Nebuvo nė vieno klausimo apie rajone atsiradusį privatų licėjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, valstybė už kiekvieną moksleivį lėšas perveda savivaldybėms, kurios sudaro atskiras sutartis su kiekviena mokykla. Tiesa, „Pažinimo licėjus“ veiklą pradėjo poilsio paskirties pastate Arimaičių kaime ir pirmąją naujų mokslo metų dieną dar neturėjo nei statybas užbaigiančio leidimo, nei higienos paso.

Šilumininkai priversti raudonuoti

Taryboje buvo nustatomos šilumos kainos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ vartotojams. Pernai gruodį nustatytai 5,35 centų už kilovatvalandę kainai nepritarė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija, VERT). G. Lipnevičius paklausė „Radviliškio šiluma“ vyr. finansininkės Vilmos Smalinskienės, ar anksčiau taip pat kainos buvo paskaičiuotos su klaidomis. Už įmonės skaičius atsakinga V. Smalinskienė tiesaus atsakymo duoti nesugebėjo. Galima tik priminti, kad šis kartas buvo trečias iš eilės, kai VERT specialistai Vilniuje patikrinę rasdavo skaičiavimo klaidų. Dar daugiau. Jų nurodymu šilumos vartotojams buvo sugrąžinta permoka. Kodėl į posėdį neatėjo įmonės direktorius, žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis Pranas Mickaitis, o atsiuntė buvusį policijos pareigūną – tik retorinis klausimas. Taryba vienbalsiai pritarė mažesnėms VERT paskaičiuotoms kainoms.

Investicijos „Radviliškio ligoninėje“
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė kvietimą paraiškoms dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Tarybai pateiktame sprendimo projekte nurodoma, kad kvietime galėtų dalyvauti didžiausia rajono įstaiga VšĮ „Radviliškio ligoninė“. Į tribūną pakviestas direktorius nelabai gaudėsi politikų klausimuose ir su jam įprasta maniera išsisukinėjo nuo tiesioginių klausimų. Įstaigos direktorius turėjo gerokai paprakaituoti, kol atsimušinėjo į nepatogius ir iš anksto su juo nesuderintus klausimus. „Darbietė“Z. Žvikienė teiravosi, kokią dalį nuo suvartojamo viso kiekio energijos pagamins saulės fotovoltinės energijos elektrinė, bei koks bus atsipirkimas. Ligoninės vadovas V. Smalinskas atsakė, kad įstaiga pati neturi lėšų, o, anot jo, pagal paskaičiavimus atsipirkimas būtų per 25 metus.
Ir tai tik tuo atveju, jei bus prisidėta ketvirtadaliu lėšų – prašoma suma yra 25 tūkstančiai eurų. Palyginimui galime pasakyti, kad ant ligoninės kaimynystėje įsikūrusio policijos komisariato stogo įrengta panaši saulės kolektorių elektrinė. Per metus 37 tūkstančius kilovatvalandžių pagaminanti elektrinė kainavo 66 tūkstančius eurų, o prisidėjimas prie projekto atsiėjo vos 4 tūkstančių eurų.
Pastebėjimas – nors ligoninės direktorius minėjo, kad įstaiga neturi pinigų, tačiau operacinį stalą planuojama pirkti net už tris kartus didesnę sumą, nei įsigijo Šiaulių ligoninė.

Ilgiausias posėdis
Nors sprendimo projektų buvo 43, tačiau politikai posėdžiavo daugiau nei tris valandas. Tai tikriausiai yra rekordinis laikas, kadangi Tarybos vidurkis – maždaug viena minutė sprendimo projektui. Vienas iš veiksnių, kad  Tarybos posėdžiai pastaruoju metu trunka ilgiau – Taryboje atsirado nepartiniai V. Aleknienė bei G. Lipnevičius, pateikiantys Tarybai aktualių klausimų.
Nors posėdis vyko neveikiant internetui, jis praėjo sklandžiai. Tarybos narys G. Lipnevičius posėdžio pabaigoje padėkojo vicemerui M. Pauliukui už sklandų Tarybos darbą. Politikas pagirtinas už sugebėjimą netrukdyti pasisakyti opozicijos nariams, užduoti įvairius klausimus. Žinoma, klausiančiųjų nėra tiek daug – kaip visada lyderis G. Lipnevičius, taip pat klausimų uždavė ir Z. Žvikienė. Ar kiti politikai nesugeba, ar nenori atstovauti savo elektoratui, spręsti reikia patiems rinkėjams.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Už šimtatūkstantinę sumą geras asfaltas bus keičiamas kitu asfaltu

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie  Radviliškio rajono valdininkų užmojus rekonstruoti Žalgirio gatvę, keičiant joje asfalto dangą bei įrengiant  saugaus eismo priemones: bus įrengti greičio ribojimo kalneliai, perėjos neįgaliesiems, sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas bei lietaus ir paviršinės nuotekos.
Tarybos posėdyje užvirė aistros dėl Žalgirio gatvės rekonstrukcijos. Dėl saugaus eismo priemonių įrengimo niekas neprieštaravo, tačiau Tarybos nariams iškilo klausimas, kam gadinti puikios būklės asfaltą? Ar tai nebus lėšų taškymas, beje, nemažų? Rekonstrukcijos kaina – net 650 tūkst. eurų.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius paklausė, kas defektavo šią gatvę ir nustatė, kad jos danga susidėvėjusi?
Administracijos direktorė  J. Margaitienė atsakė, kad Žalgirio gatvės asfalto danga defektuota nebuvo. Tad  kaip čia yra, ar administracijos direktorė siūlo gerą dangą keisti dar geresne, kai Radviliškio mieste neasfaltuotų gatvių yra dešimtys, o be jokių šaligatvių – dar dvigubai daugiau…
Taip pat administracijos direktorė informavo, kad rekonstrukcija vyks Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Maironio gatvės iki plento.
Administracijos direktorė vėliau bandė pateisinti planuojamas šimtatūkstantines išlaidas: „ES lėšas skyrė saugaus eismo priemonių įrengimui. Šios gatvės šaligatvių būklė labai prasta, joje didelis judėjimas į Lizdeikos gimnaziją, turgų, muzikos mokyklą. Žalgirio gatvėje buvo užfiksuota nemažai eismo įvykių, todėl ji ir buvo pasirinkta rekonstrukcijai. Kai bus įrengtos eismo saugumo priemonės, esama gatvės danga nebebus tinkama“.
Tarybos nariai pastebėjo, kad  nors Dariaus ir Girėno gatvėje eismo saugumo užtikrinimui prie buvusios Jaunimo mokyklos buvo prisukti greičio ribojimo kalneliai ir sutvarkyti šaligatviai, asfalto dangos keisti nereikėjo…
Tarybos narys „valstietis“ J. Povilaitis paantrino G. Lipnevičiui  ir taip pat suabejojo, ar reikėtų keisti pakankamai gerą asfalto dangą  bei teiravosi, kaip giliai bus iškasama esama danga.
Pasak administracijos direktorės J. Margaitienės, asfalto danga bus keičiama, o kaip giliai ji bus iškasta, ji atsakyti negalinti.
Tarybos narys K. Račkauskis teiravosi, kiek laiko užtruks Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbai – jeigu pakankamai judrioje gatvėje kelininkų darbai užsitęs taip ilgai kaip Turgaus ar Vaisių gatvėse, gali kilti didelių problemų.
Projektą pristačiusi G. Rutkauskienė atsakė, kad Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2020 metais, o jų trukmė planuojama 36 mėnesiams.
Tarybos narys G. Lipnevičius, išgirdęs valdininkų norą net trejiems metams įklampinti radviliškiečius vienos judriausių gatvių statybos darbuose, teikė siūlymą: „Žalgirio gatvės asfalto būklė labai gera, lyginant su kitomis gatvėmis, taip pat Radviliškyje yra daug neasfaltuotų gatvių. Manau, kad tai yra pinigų taškymas ir siūlau šio klausimo svarstymą atidėti“.
Posėdį stebėjusius gyventojus nustebino  valdininkų  skuba kuo greičiau „įsisavinti“ Europos Sąjungos lėšas bet kokiais būdais, net ir prasilenkiančiais su sveiku protu ar ūkiškumu. Mero A. Čepononio kolegės J. Margaitienės siekis ardyti geros būklės asfaltą perša mintį, ar „nenusės“  ES lėšos kažkieno sąskaitose?
Nors politikai ir abejojo, ar verta ardyti gerą Žalgirio gatvės asfaltą, bet posėdį stebėjusius radviliškiečius  balsavimas šokiravo ir parodė, kad politikų žodžiai nuo darbų skiriasi, o jų kalbos  – tik būdas  pasireklamuoti. 
Už projektą, kad gera asfalto danga būtų keičiama geru asfaltu, pagal gautą protokolą balsavo 19 Tarybos narių: konservatoriai  A. Budrikas, K. Dainius, S. Dišlė, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius,  G. Verdingas; „valstiečiai“ J. Povilaitis, K. Dambrauskas, V. Krikščiūnas, M. Pauliukas; socialdemokratai E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, J. Pravilonis, K. Račkauskis, „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė; prieš balsavo 2 Tarybos nariai – visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius balsavo prieš šį abejotiną projektą. Susilaikiusių šiuo klausimu nebuvo.
Posėdžio pabaigoje Tarybos narys G. Lipnevičius žodžių „į vatą“ nevyniojo: „Nors tokie keisti lėšų „įsisavinimai“ rajoną valdančių konservatorių ir jiems prijaučiančiųjų vyksta jau seniai ir daugeliui radviliškiečių yra gerai žinomi, šį kartą mane labiau nustebino ne administracijos direktorės pristatytas Žalgirio gatvės rekonstrukcijos projektas, o kai kurių politikų dviveidiškumas. Prieš rinkimus sakę rinkėjams, kad dės pastangas, jog biudžeto lėšos nebūtų švaistomos, po rinkimų elgiasi priešingai. Belieka tikėtis, kad kai kitą kartą administracija, teikdama siūlymus, atsižvelgs į Radviliškio miesto šimtametes neasfaltuotas gatves bei gatves be šaligatvių“.
Meras A. Čepononis posėdyje nedalyvavo – vietoje Tarybos posėdžio pasirinko atostogas. 

Agnė Dapkutė





 


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019