Storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausių onkologinių ligų, kuri neaplenkia nei vyrų, nei moterų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Kasmet nuo šios ligos miršta per 800 pacientų. „Tai – labai didelis skaičius, kai mūsų šalyje – tiek nedaug“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus koordinatorius, gydytojas gastroenterologas Justas Birutis ir džiaugiasi kiekvienu atveju, kai laiku diagnozuojama liga, kai diagnostikai ar gydymui taikomas modernus metodas, kurių endoskopuotojai nuolat įsisavina. Šį kartą, aptikus 5 cm polipą, pasinaudota papildomomis diagnostikos funkcijomis ir pirmą kartą dariniui šalinti naudotas modernus polipektomijos metodas.
Prevencija – galimybė nesusirgti
Medikai skatina rūpintis savo sveikata ir išvengti ligos. Pagalbos ranką tiesia ir valstybė, 2009 metais Lietuvoje pradėjus vykdyti storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Programoje dalyvauja 50-74 metų pacientai – tai amžiaus grupė, kuriai priklauso padidintos rizikos asmenys. Pasak gydytojo J. Biručio, patys žmonės turi jaustis atsakingi, kad būtų pakonsultuoti gydytojų dėl šios ligos.
Pirmuoju konsultantu yra šeimos gydytojas, kuris skiria išmatų tyrimą. Kai išmatų testo rezultatas yra teigiamas- stebima kraujo pėdsakų. Šeimos gydytojas tokiu atveju skiria endoskopuotojo konsultaciją, kuris atliks kolonoskopiją.
Gydytojai endoskopuotojai pastebi, kad gavę testą, kurio atsakymas teigiamas, dauguma žmonių išsigąsta ir galvoja apie blogiausią. „Galime nuraminti, kad tik 2-3 proc. teigiamą testo rezultatą gavusiems pacientams būna diagnozuojama onkologinė liga“, – patikina gydytojas endoskopuotojas J. Birutis, bet kartu ir perspėja, kad atliekant kolonoskopiją apie 70 proc. pacientų aptinkami polipai – tai dideli skaičiai. Kai pacientui aptinkamas polipas, jau yra patologija, kurią diagnozavus ir pašalinus laiku užkertame kelia onkologinės ligos išsivystymui.
Skaičiai skatina susirūpinti
Teigiamo testo, kai aptinkama onkologinė liga, statistika pasiskirto sekančiai: iki 30 proc. diagnozuojama I-II stadija, kai pasiekiami geriausi gydymo rezultatai. Apie 20 proc. nustatomas III stadijos vėžys. Apie 40 proc. sudaro IV stadija, kai gydymas ir sveikimas problemiški. Skaičiai rodo, kad žmonėms reikia susirūpinti.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Endoskopijų skyriuje per metus atliekama per 7000 endoskopinių procedūrų. Skyriaus koordinatorius Justas Birutis pastebi, kad daug skaudžių pavyzdžių, kai nustatomas teigiamas išmatų testas, bet žmogus, kurį anksčiau vargino hemorojus, mano, kad testas teigiamas dėl šios patologijos. Ir jis nusprendžia nesikreipti į specialistus dėl kolonoskopijos tyrimo.
„Po 5-10 metų šis žmogus ateina, bet jam jau nustatoma užleista liga, kai radikalus gydymas jau neįmanomas. Ir labai liūdna, kai tai būna jauno, darbingo amžiaus, neretai turintys nepilnamečių vaikų pacientai“, – sako gydytojas J. Birutis.
Tyrimas neskausmingas
Šis tyrimas gali bauginti, tačiau baimintis, anot J. Biručio, nereiktų, nes atliekamas, taikant intraveninę anesteziją, todėl yra neskausmingas, paprastas, greitas, nereikalaujantis kažkokio ypatingo pasirengimo ar papildomų išlaidų.
Visoje Lietuvoje daugumai pacientų tyrimas atliekamas nuskausminus: žmogus procedūros metu miega, nejaučia jokio skausmo, jokio diskomforto. Todėl visi, esantieji 50-74 metų amžiaus grupėje, raginami kas dvejus metus konsultuotis su savo šeimos gydytoju dėl programos. „O jei jūsų tyrimo rezultatas buvo teigiamas, bet manote, kad tai nesusiję su storosios žarnos patologija, tai drįsčiau tuo suabejoti ir rekomenduočiau atvykti kolonoskopijos procedūrai“, – sako gydytojas endoskopuotojas ir dar kartą patikina, kad šiuo metu, kai diagnostika anesteziologų pagalba yra lengva, neskausminga, geriau hiperdiagnostika, nei apleisti klinikiniai atvejai ir liūdnos jų baigtys.
Polipas, sukėlęs nerimo
Kasdien Endoskopijų skyriaus medikams tenka atlikti kolonoskopiją pacientams, atvykusiems pagal prevencijos programą. Tad ir 58 metų darbingas, tvarkingas vyras, neturintis gretutinių ligų, nebuvo nieko išskirtinis. Tačiau radinys, kurį specialistai aptiko tiesiojoje žarnoje, sukėlė nerimo.
„Aptikome polipą, kuris buvo labai didelis – daugiau nei 5 centimetrų. Paėmus biopsiją, atsakymas buvo, kad tai – gerybinis polipas. Bet jis specialistams kėlė abejonių dėl histologinio atsakymo ir endoskopinio vaizdo“ – pasakoja jaunas gydytojas Justas Birutis apie neįprastą atvejį savo praktikoje.
Be to, esant tokiam dideliam polipui, tikslinga jį šalinti vienu bloku – kai polipas pašalinamas kaip vientisas darinys, nesmulkinant jo. Anot specialisto, kai pacientui pašalinamas polipas, kuris yra susmulkintas, ir paaiškėja, kad jis piktybinis, nebegalima įvertinti jo radikalumo ir nustatyti, ar polipas pašalintas švariai, ar nepaliktos kokios piktybinės ląstelės žarnos sienelėje.
Polipektomijos metodas
Apsvarstę galimybes medikai nusprendė taikyti vieno gabalo metodą ir daryti endoskopinę submukozinę disekciją. Šio polipektomijos metodo esmė, kad šalindami polipą, jį šalina drauge su gleivine ir pogleiviu, žarnoje palikdami raumeninį sluoksnį. Žarna, pasak J. Biručio, kaip koks sumuštinis, yra sudaryta iš trijų sluoksnių. Viršuje yra gleivinė, pogleivis ir po juo – raumeninis sluoksnis. Žarnos sienelės storis siekia iki 5 mm-tad gydytojų darbas turi būti preciziškas ir tikslus.
Gydytojai endoskopuotojai Justas Birutis ir Laurynas Kameneckas, drauge su bendrosios praktikos endoskopijų slaugytojomis Sigita Dulaitiene ir Irena Grigaliene, šiai procedūrai ruošėsi iš anksto.
Procedūra buvo atliekama operacinėje, truko apie tris valandas. Žinant, kad polipas jau yra pakitęs, svarbiausia endoskopuotojo tikslas pasiektas – polipas pašalintas radikaliai, nepaliktos jokios navikinės onkologinės ląstelės.
Pacientas iš operacinės pervežtas į Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyrių, kur praleido tris paras. Nei procedūros metu, nei po jos jokių komplikacijų nekilus, trečią parą jis išrašytas namo.
Endoskopnio gydymo galimybės sparčiai plečiasi. Seniau, esant tokiai diagnozei, ligoninėje būdavo atliekama chirurginė operacija. Dėl to, kad navikas buvo labai netoli išangės, būtų tekę šalinti visą tiesiąją žarną ir išvesti stomą, su kuria žmogui tektų gyventi visą likusį gyvenimą.
Dabar, kai įsisavintos endoskopijos procedūros ir kai kiekvieną dieną atrandami vis nauji metodai ir naujos galimybės, endoskopuotojai pagelbsti chirurgams. „Pagelbėdami chirurgams, labiausiai padedame pacientams, nes jie išvengia didelių intervencijų“, – džiaugiasi Endoskopijų skyriaus koordinatorius J. Birutis ne tik atlikta nauja ir sudėtinga procedūra, bet ir puikiu komandiniu darbu, kuriuo pasižymi visa komanda.
„Dirbdami operacinėje bendraujame be žodžių: akimis, mimikomis, gestais vyksta pokalbis, veiksmai atliekami net neinformavus personalo, kuris darbui yra pasiruošęs maksimaliai. Visos komandos dėka ir galime siekti šių rezultatų“, – teigia J. Birutis, o rezultatai kalba patys už save. Per 2023 metus intervencijų operacinėje, lyginant su 2022 metais, procedūrų padaugėjo 22 proc. Atlikta per 600 procedūrų, kas respublikinio lygio ligoninei yra daug. Iš šis skaičius auga.
Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
