Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Minolija iš Liaudiškių kaimo

Paskelbta

data

 

 

Baisogala didžiuojasi visų gerbiama „Imantų“ bendruomenės nare Minolija Pelėdiene – plačios, jautrios širdies žmogumi.

Giliai įmintos pėdos

Jai įgimtas Tėvynės, savo žemės jausmas. Meilę tėviškei, gimtinei Minolija išlieja eilėmis, kurios jau yra sugulusios į jos eilėraščių rinkinėlį. Moters namai – ištisas muziejus, ji visą gyvenimą kaupia vertingus praeities daiktus, juos mielai rodo užklydusiems svečiams. Giliai tikinti moteris dažnai lanko bažnyčią, siuva rūbus bažnytinėms šventėms. Minolijos namų neaplenkia žurnalistai – juk ji yra tikras kaimo grynuolis, sugeba vaizdingai pasakoti, turi šviesią atmintį. Atrodo, kad jos gyvenimo tikslas – pamatyti, kas yra svarbu, ateiti į pagalbą, padėti, patarti.  Kai įsikūrusi „Imantų“ bendruomenė neturėjo savo patalpų, Minolija pasiūlė įregistruoti jos namuose, leido rengti susirinkimus. Jos dovana bendruomenei – audimo staklės.

 Liūdnas žvilgsnis į mirusią tėviškę

Minolija liūdnai  sako: „ Buvusio Liaudiškių kaimo neliko. Išdainavo…“  Pamačiusi mano nustebusį žvilgsnį, paaiškina:  „Tėvas turėjo 8 brolius, jie užlipdavo ant šiaudinio namo stogo ir imdavo groti (pasikeisdami, nes turėjo tik keturis muzikos instrumentus), o tuo metu iš visų pakampių susirinkdavo jaunimas linksmintis. Atėjo sykį kaimynė Krilavitienė ir sako: „Vaikeliai, tiek daug nešokit ir nedainuokit, išdainuosit kaimą.“ Taip ir atsitiko. Kaimo neliko. Visi senieji su visom dainom iškeliavo į Amžinybę, o kurie liko, – numelioravo. Neliko nė vieno pastato, nė vieno žmogaus. Visi išvažinėjo kas sau. Į Šeduvą, Baisogalą, kitur.“

Išsikėlė ir Minolijos tėvai. Kaimo vietoje dabar tušti laukai, kuriuose nėra gyvybės. Bet Minolijai  jos kaimas gyvas. Nors ji savo sukurtame eilėraštyje skundžiasi, jog

Nėra mamos, šiltos gryčios,

Beržais kvepiančios seklyčios,

bet čia gyva genties atmintis, kurios pamiršti neįmanoma:

Randu krosnį – sausą molį,

Puolu apkabint kaip brolį.

Minolija kaimo gyvybę jaučia visa   savo esatimi: „Vakare atsigulu, užsimerkiu ir einu per kaimą. Apeinu visas trisdešimt  šešias kaimo trobas.  Toks didelis, turtingas kaimas buvo…“

 Tėviškės trauka neįveikiama

Minolijos tėvai  atėjo gyventi ne taip toli nuo gimtųjų namų –  į Baisogalą. Ji pati 25 metus gyveno Kaune. Grįžo į Baisogalą 1990–aisiais. Širdis traukė į tėviškę, į tą žemę, kur savo laiku jaukiai gūžėsi 36 sodybos, pilnos vaikų klegesio, nesibaigiančių kaimo darbų ir ramios sekmadienių tylos.

Minolijai rūpėjo atgaivinti buvusio kaimo sakralinius ženklus. Ji mena, kad 1942 metais prie Sidabrupio upelio buvo pastatyta ir aptverta tvorele šv. Jono koplytėlė, dar dvi koplytėlės buvo įkeltos į pušį ir į eglę. Tuo pačiu metu kaimas pastatė ir tris kryžius: Liaudiškių gyventojo Ramanausko žemėje, prie kaimo kapelių ir ties kryžkele Dargužiai – Baisogala–Legečiai– Šeduva. Pusės tų sakralių ženklų neišliko. Sunyko šv. Jono koplytėlė, supuvo pušyje ir eglėje buvusios koplytėlės, o ilgainiui  buvo nukirsta ir eglė.  Išliko pakelėje tik didžiulė sena pušis, sauganti karo laikų paslaptį.Minolija prisimena pro tą pušį skubėdavusi į mokyklą ir visada pagalvodavusi apie tai, kad 1944 metais buvo nužudyti ir po šia pušimi  užkasti trys jauni, gražūs vokiečių kareiviai. Taip pasakodavo kaime, o kapo vietą žymėjo kaimo gyventojų Kizerskių pasodintos ir prižiūrimos gėlės. Kaimo žmogaus prigimtis, tikėjimas bylojo, kad privalu pagerbti mirusius, nes mirtis tautybės neturi.

1990 metais apsilankiusi tėviškėje Minolija pamatė, kad nebeliko prie Liaudiškių kapelių ir Ramanausko žemėje pastatytų kryžių, o ties kryžkele buvęs kryžius laiko labai suniokotas.

Minolijos galvoje gimė graži idėja: atnaujinti sakralius kaimo ženklus. Ties kryžkele melioratoriai buvo atgabenę didžiulį iš žemės išraustą lauko riedulį. Minolija su buvusiu kaimynu  Vaclovu Jankausku atnaujino kryžių ir įtvirtino jį ant lauko akmens.Moteris galvojo ir apie pušyje buvusią koplytėlę bei po pušimi besiilsinčius svetimo krašto žmones. Tai idėjai subrandinti prireikė daugiai kaip dvidešimties metų.

Įsimintina diena

Šaltą, vėjuotą gruodžio 23 dieną Liaudiškių kaime susibūrė grupelė žmonių, buvusio Liaudiškių kaimo gyventojai: Minolija Pelėdienė, Danguolė ir Antanas Venckai, Andrius Jankūnas, Stasys Banaitis,  medžio drožėjas Edvardas Bielokopitovas, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, Baisogalos parapijos klebonas Tomas Janavičius, istorikas Gintautas Pabilionis, „Imantų“ bendruomenės pirmininkas Rimantas Vaitkevičius bei Regina Vaitkevičienė.

Pirmiausia trys ekipažai stabtelėjo ties paminkliniu akmeniu, prie kurio Minolijos lėšomis buvo iš vakaro pritvirtinta nauja lentelė su užrašu:  „Jėzau, globok mūsų kaimo vaikus, išblaškytus po pasaulio kraštus“. Paminklinį akmenį pašventino klebonas Tomas Janavičius.

Paskui buvo sustota prie didžiosios pušies. Į ją vyrai įkėlė auksinių rankų meistro E. Bielokopitovo pagamintą koplytėlę su užrašu: „Čia ilsisi trys vokiečių kareiviai, nužudyti 1944 metais“. Ją taip pat pašventino Baisogalos klebonas. Buvo sukalbėtos maldos.

Istorikas Gintautas Pabiulionis pasidžiaugė gražia idėja – Minolijos pastangomis išsaugoti praeitį tautos istorinei atminčiai įtvirtinti. Jis pagyrė medžio drožėjo Edvardo prasmingus meniškus darbus ir pažymėjo, kad bendromis seniūno ir parapijos klebono pastangomis keičiasi ir gražėja Baisogala.

Edvardas Bielokopitovas įvardino Minoliją kaip žmogų, kuris puošia pasaulį. Anot jo, tokiems žmonėms svarbiausia ne materialinės vertybės, o dvasinės pastangos palikti po savęs kažką vertinga ir svarbaus.

Pasak Baisogalos parapijos klebono Tomo Janavičiaus, koplytėlė turi išliekamąją vertę – ji padaryta tikro meistro ranka.

„Imantų“ bendruomenės pirmininkas Rimantas Vaitkevičius kalbėjo apie tai, kad tokie žmonės, kaip Minolija, yra vertybė, kad jos darbai – pavyzdys bendruomenės žmonėms.

Kai siela atsiveria Dievui

Didelis darbas atliktas. Jam atlikti  paaukoti keletą metų Minolijos po truputėlį sukaupti skurdžios pensijos pinigėliai. Bet Minolijai tai mažiausiai rūpi. Jai svarbiausia – atiduota moralinė skola tėviškei.

Ir ne taip jau svarbu, kad nakty nebežybsi kaimo žiburiai, vis tiek daugiausia prasmės ten, kur žmogus arčiausiai žemės, kur didingai alsuoja gamta. „Tose vietose, kurias žmogus pamilsta, siela atsiveria Dievui“,–  yra pasakęs filosofas Arvydas Juozaitis.

Teesie.

 

Regina Vaitkevičienė
Foto Rimanto Vaitkevičiaus

      

REKLAMA
1 Comment

1 Comment

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Žiemą pamiršta terasa gali tapti mėgiamu daiktų sandėliuku arba širdžiai miela vieta

Paskelbta

data

Skelbia

Jei butas turi balkoną arba terasą, lauko erdvės įrengimas yra vienodai svarbus. Šiuo atveju erdvę sukuria baldai, o komfortą – įvairios dekoratyvinės ir funkcionalios detalės. Taigi, ko ieškoti, kad galėtumėte mėgautis laiku gryname ore?

Klausimai, kuriuos užduokite sau prieš imdamiesi konkrečių veiksmų:

1. Koks yra turimos erdvės dydis: ar tai mažas balkonas daugiabutyje, ar erdvi terasa gyvenamajame name? 

2. Kaip norite naudoti šią lauko erdvę ir kokie čia veiklos planai? 

3. Kaip dažnai leidžiate laiką su svečiais balkone ar terasoje? Kiek žmonių susirenka kartu? 

4. Koks vaizdas iš balkono ar terasos? Ar matomi praeiviai? Gal maskavimo elementas yra susijęs, jei nenorite, kad jus matytų? 

5. Į kurią pusę nukreipta jūsų lauko erdvė? 

Atsakę į klausimus galėsite žinoti, kokios terasos ar balkono jums reikia ir tuomet bus lengviau orientuotis būtent kokios terasos gamyba Jus domina.

Kalbant apie stilių, siūlomas sprendimas atspindi gyvenamojo namo projektavimo tęstinumą, tačiau taip pat svarbu išlaikyti harmoniją su pastato fasadu

 Renkantis baldus svarbu atkreipti dėmesį, kad juos tiesiogiai paveiks tiesioginiai saulės spinduliai, lietus, šalta žiema ar kiti aplinkos veiksniai. Todėl rekomenduojama ne tik atkreipti dėmesį į stilių, bet ir į gaminių kokybę. Lauko ir vidaus erdvių sujungimas. Perėjimą iš vidaus į terasą ar balkoną skiria dideli, žemę siekiantys langai, kuriuos galėsite ir norėsite plačiai atverti? Tokiu atveju abejose erdvėse pasistenkite sukurti stilistinį vientisumą. Tai įgyvendinti nesudėtinga lauko baldus ir dekorą derinant su esančiais viduje tiek spalviškai, tiek dizaino prasmėmis: rinkitės tų pačių ar kontrastingų atspalvių, raštų, tekstūrų bei audinių tekstilinius elementus, aksesuarus, planuokite atsikartojančius apšvietimo sprendimus. Toks griežtos ribos tarp lauko ir vidaus ištrynimas šiandien – itin populiarus.

Planuodami įrengti nedidelius balkonus, pagalvokite apie kompaktiškus ir daugiafunkcinius baldų sprendimus

Tuo pačiu metu nebijokite lanksčiau tikrinti turimos vietos. Ne visus baldų elementus reikia dėti ant grindų: gali tekti sujungti sulankstomą stalą prie balkono turėklų, supamąją kėdę prie lubų, o svetainės zoną ar lentyną – prie sienos. Įrengiant nedidelį balkoną, rekomenduojama pirmiausia pastatyti reikalingiausius baldus, o praėjimą laikyti patogiai. Jei norite komforto, geriausia jį kurti ne su daugybe didesnių elementų, o su tekstilės aksesuarais, mažais staliukais, lentynų dekoracijomis, lempučių girliandomis ar kabančiais augalais. Jei įrenginėjate erdvią terasą, joje galite planuoti ne tik svarbiausius baldus, bet ir atskiras funkcines zonas, išpildomas joms skirtais baldiniais elementais. Drąsiai juos derinkite su kitais akcentais – išskirtinio dizaino skulptūromis, vešlia augmenija, maisto gaminimo įranga. Vis dėlto, norint išlaikyti erdvės ir jos elementų proporciją, baldus rekomenduojama rinktis masyvesnius: taip sukursite harmoningą, išpildytą vaizdą.

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Gavę rinkėjų pasitikėjimą, iškeitė jį į pasilakstymus

Paskelbta

data

Paskutiniu metu Seimo narys ir buvęs Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis kartu su dabartiniu meru Vytautu Simeliu dažniau matomi šventėse, bet ne savo darbo vietose. Nežinia, ar dirbti taip jau nuobodu, ar šventės – geresnė politinė reklama, kad Seimo nario ir savivaldybės vadovo tokie pasirinkimai. Senovės Romoje minia šaukė: „duonos ir žaidimų”, už paramą vadovams reikalaudami nemokamo maisto ir nemokamų pramogų, o Radviliškio krašto žmonių išrinkti atstovai, panašu, kad linksminasi patys.

Nelanko posėdžių

Neseniai per televizijos žinias rodytas vaizdo siužetas apie Seimo narius, nelankančius posėdžių. Prie „nepažangiųjų“ tautos atstovų – ir radviliškiečių rinktas konservatorius A. Čepononis. Nors šis Seimo narys buvo įsitikinęs, kad posėdžių nepraleido, patikrinus lankomumo statistiką, paaiškėjo, kad jis šiemet be pateisinamos priežasties praleido net keturis posėdžius. Kur buvo ir kodėl nedalyvavo posėdžiuose, filmuojant televizijos siužetą, A. Čepononis paaiškinti negalėjo. Kodėl neatvyksta į darbą, Seimo nario klausėme ir mes. Radviliškio krašto žmonių išrinktas atstovas informavo, kad į posėdžius neatvyko dėl neva svarbių asmeninių priežasčių.

Siūlė mažinti atlyginimą

Šiuo metu Seimo nariai gali praleisti kiek tik nori posėdžių – jokios sankcijos negresia. Dėl Seimo narių, kurie posėdžius iškeičia į poilsį egzotiškose šalyse ar asmeninius reikalus, bandyta priimti įstatymą, kad posėdžio dieną neatvykus į darbą, Seimo nario alga mažėtų 200 eurų. Dabar eilinio Seimo nario alga – apie 2100 eur „į rankas“. Nors yra praleidžiančių kas ketvirtą posėdį, patys Seimo nariai tokį įstatymą atmetė. Tai buvo padaryta daugiausia yA. Čepononio kolegų konservatorių bei liberalų balsais.

Švenčių nepraleidžia

Panašu, kad ir dabartinis Radviliškio rajono savivaldybės meras V. Simelis mėgsta švęsti šventes, nes nė vienos jų nepraleidžia. Gavęs rinkėjų pasitikėjimą, rajono vadovas iškeitė jį į lakstymą po rajoną. Štai rugsėjo 22 d. meras dalyvavo parodos atidaryme, po to – Baltų vienybės dienos minėjime, dar vėliau – projekte „Visa Lietuva šoka“. Penktadienį jis – renginyje Pakalniškių seniūnijoje, šeštadienį – jau renginyje Šeduvoje ir dainų šventėje Butėnuose, o sekmadienį – jau šventėje Rokoniuose. Panašiu ritmu gyvena ir savivaldybės administracijos direktorė konservatorė Jolanta Margaitienė ir jos pavaduotojas Justinas Pranys, į savo darbotvarkes įsirašę dainų šventę bei renginį Šeduvoje.

Apsilankymai renginiuose pažymimi nuotraukomis

Savivaldybės interneto svetainėje gausu V. Simelio ir J. Margaitienės nuotraukų iš įvairiausių rajono renginių. Dažnu atveju iš trijų prie naujienų pranešimų įdėtų nuotraukų dvi – būtinai su V. Simelio atvaizdu. Kuklumas naujajam merui yra visiškai svetimas. Rekordas – netgi šešios „kuklaus“ mero nuotraukos, iliustruojančios vieną savivaldybės naujieną. Rugsėjo 1-osios šventėje jis užfiksuotas sėdintis kartu su posėdžius praleidinėjančiu Seimo nariu A. Čepononiu. Beje, šventiniuose renginiuose jie matomi kartu itin dažnai.  

Ar dėl Seimo nario ir mero dažnų apsilankymų šokiuose, dainų festivaliuose bei kitokiuose pasilinksminimuose nenukenčia gebėjimas rūpintis realiomis gyventojų problemomis, paliekame spręsti jums, gerbiami mūsų skaitytojai, bet kol kas iš „išrinktųjų“ naujų pasiūlymų nesigirdi bei kyla klausimas, kas yra tikrasis vadovas.

Monika Ilgauskytė

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi