Socialiniai tinklai

Aktualijos

MANE VEŽA virsmas: kviečiančių neregius pakeliauti motociklais daugiau nei ypatingųjų keleivių

Paskelbta

data

Vygaudo Juozaičio nuotr.

Jei tik Nobelio premija būtų teikiama už „socialinės atskirties mažinimo“ idėjas, neabejotinai nominuotų asmenybių sąraše perskaitytume Aldonos Juozaitytės pavardę. Būtent ji prieš ketverius metus pravėrusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) duris pasiūlė genialiai paprastą būdą nepaprastoms emocijoms sukurti. T. y. regėjimo negalią turintiems žmonėms surengti įspūdžių cunamius keliančius pasivažinėjimus motociklais.

Unikali akcija Europoje

Unikali ir lig tol niekur Europoje (o galbūt ir pasaulyje) nerengta akcija, prakrikštyta MANE VEŽA  vardu, sulaukė tokio pasisekimo, kad tiek Aldonos bičiuliai motociklininkai, tiek LASS žmonės įspūdžiais gyvi buvo iki pat metų pabaigos. Tačiau jei pirmaisiais metais dar teko gerokai padirbėti suburiant pusantro šimto dalyvių būrį, tai šiais metais įvyko svarbi rokiruotė: vairuotojų armija gerokai didesnė nei keleivių.

„Puikiai suprantu, kad pirmą kartą susidūrus su neregiais ar silpnaregiais žmonės šiek tiek sutrinka, nežino kaip elgtis, kada kokią pagalbą ir kaip derėtų pasiūlyti. Galbūt todėl pirmaisiais metais visi buvo kiek susikaustę ar apskritai nedrįso jungtis prie akcijos MANE VEŽA. Tačiau žmonių, kuriems ji buvo skirta, atsiliepimai tryško tokiomis stipriomis emocijomis ir buvo tokie pozityvūs, kad bet kokios abejonės išsisklaidė, o norinčių tą pozityvą kurti skaičius gerokai išaugo“ – pasakoja A.Juozaitytė.

Rezultatas – šįkart rugsėjo 5-ąją Katedros aikštėje išvydę pasiruošimą startui praeiviai greičiausiai norės su kai kuriais akcijos dalyviais pasidaryti asmenukes, mat kiekvienais metais prie akcijos prisijungia ir puikiai visuomenei žinomi vairuotojai. O jei apsauginės kaukės ir šalmai sutrukdys iš veido atpažinti kas yra kas, tai motociklai tikrai nepaliks abejingų. Bus galima pamatyti visokių ratuotų legendų: nuo „Harley-Davidson“, KTM ir „JAWA“ iki „Royal Enfield“ ir „Indian“.

Įgalinti ir suteikti drąsos

Paprašyta prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo, vairavimo instruktore dirbanti ir dėl motociklų lengvai išprotėjusi mergina pasakoja, kad po eilinio pasivažinėjimo enduro tipo motociklu dar neatvėsus smagiems potyriams kitapus gatvės išvydo baltąja lazdele kelią žvalgantį žmogų.

„Tą akimirką tiesiog nusmelkė suvokimas, kad pasidalinti mane pačią vienu labiausiai džiuginančių dalykų yra labai paprasta. Juk važiuojant motociklu net keleivio vietoje jautiesi tikru veiksmo dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju, kaip kad būna sėdint automobilyje. Netrukus nuėjau „pasitikrinti“ šio sumanymo į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą. Ten sutikti žmonės visapusiškai palaikė, todėl beliko kibti į darbus ir realizuoti sumanymą“, – teigia idėjos MANE VEŽA autorė.

Kad MANE VEŽA yra reikalingas dalykas motociklininkė suprato jau po pirmosios akcijos. Ne tik dalyvių emocijos, bet ir konkretūs gyvenimo veiksmai po šios patirties atskleidė, kad šis projektas įgalina žmones. Štai akcijos ambasadorius keleivis Sigitas Sinkevičius pripažįsta, kad visos beprotiškos idėjos jam kilo po pirmosios akcijos, vykusios 2017-aisias. Pasak jo, MANE VEŽA ne tik suteikė puikių pojūčių laviną, bet ir stipriai pakėlė pasitikėjimą savimi.

„Pradėjau ne tik svajoti, bet ir planuoti nepatirtas veiklas. Kad ir šuolį nuo kone 39 m aukščio tilto prisirišus virvėmis. Vėliau buvo ir sklandymas parasparniu… Ne tik pabandžiau, bet ir sudominau likimo brolius bei seses pasklandyti. Smagu ir linksma buvo girdėti draugo žodžius: jeigu nebūčiau pabandęs važiuoti motociklu, net nebūčiau drįsęs galvoti apie parasparnį, o dabar noriu dar“, – apie įvairius dalykus, kurių ėmėsi Sigitas plačiau galima paskaityti čia:

Nuoroda: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/moto/akcija-mane-veza-neregius-ikvepia-igyvendinti-svajones-1094-1355514

Noras – pavėžėti visų negalių žmones

Įdomu tai, kad kone 80 proc. pirmosios MANE VEŽA akcijos keleivių motociklu važiavo pirmą kartą gyvenime, nors tokios dviratės technikos mūsų šalyje jau tuomet buvo bemaž 30 tūkst. (Beje, naujausi statistiniai duomenys liudija, kad motociklų parkas Lietuvoje priartėjo prie 50 tūkst.) Taip pat smagu, kad pirmų kartų vis dar išlieka – šįmet tokių keleivių bus trečdalis, o ir vairuotojų, kurie dar nė karto nebendravo su neregiu ar silpnaregiu – dalyvaus daugiau negu trečdalis.

Aldona ir jai talkinanti komanda buvo pasiruošusi šiais metais pavėžėti daugiau negu pernai ir surinkti apie 300 žmonių – tiek gyvenimo nuotykiui pasiryžusių keleivių, tiek savo aistra motociklams norinčių pasidalinti vairuotojų. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos ir su tuo susijusio kalno įvairiausių ribojimų, šįkart bendras dalyvių skaičius įvairiuose Lietuvos miestuose akcijoje neperkops 150. Akcijos organizatorė prisipažino apgailestaujanti, kad kol kas pavyksta išjudinti sąlyginai nedidelę dalį tiek motociklininkų, tiek neregių ir silpnaregių.

„Oficialiais duomenimis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai priklauso maždaug 6000 žmonių, tačiau tikėtina, kad regėjimo negalią turinčių yra dar tiek pat. Ir jei didžiuosiuose miestuose yra kiek daugiau jiems pritaikytos infrastruktūros, padedančios lengviau ir drąsiau dalyvauti gyvenime, tai mažuosiuose miesteliuose atskirtis vis dar labai didelė. Kita vertus, tai viso labo reiškia, kad dar  turime labai daug ką nuveikti“, – šypsosi A. Juozaitytė ir atvirauja, kad tobulame pasaulyje ji norėtų, jog šią dieną būti pavėžėti visų negalių žmonės.

MANE VEŽA akcijos Vilniuje startas – rugsėjo 5 d., šeštadienį 10 val. Katedros aikštėje. Kituose Lietuvos miestuose ekipažai važinėja individualiai.

Renaldas Gabartas

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Gimtasis žodis liejosi…plunksnakočiu

Paskelbta

data

Viešoji biblioteka rugsėjo 8-ąją originaliai minėjo Tarptautinę raštingumo dieną. Tąkart radviliškiečius ji pakvietė į proginį renginį „Iš didelio rašto neišeikime iš krašto“, o jame – į dailiojo rašymo konkursą. Tiesa, koks tai konkursas, užsiregistravusiems dalyviams iš anksto nebuvo atskleista; kaip vėliau jie patys sakė, jau vien dėl tos intrigos norėjosi ateiti. Pačiame renginyje jį vedusi bibliotekos renginių organizatorė Vaida Balčiūnaitė viską ir paaiškino, kartu išryškindama Raštingumo dienos prasmę, kalbos svarbą, ranka užrašyto gimtojo žodžio grožį bei šilumą.

Kaip tik su rašymu ranka siejosi visa anoji intriga dėl konkurso. Pasirodė, kad tai – nelabai ir konkursas, o tiesiog atskiro pasiruošimo, papildomų žinių nereikalaujantis citatos kuo dailesnis perrašymas ranka. Bet perrašymas taip, kaip rašė mūsų tėvai, senoliai – plunksnakočiu, pasidažant plunksną į buteliuką su tušu. Organizatoriai tam parinko ištrauką apie gimtąją kalbą iš Mikalojaus Daukšos „Postilės“, jos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“. Būtent šią todėl, kad tekstas taip tiko minimai rašto dienai, kad jį dauguma žino, net moka, kad jis tarsi priglaudžia gimtojo žodžio šiluma.

Taigi dalyviai – TAU senjorų knygos bičiulių grupės „Beržė“ nariai, Viešosios bibliotekos atstovai – prie staliukų palinko netikėtai ir neįprastai užduočiai. Kai kam iš pradžių ir „juodulys“ ištiško, kokią akimirką plunksna nenorėjo paklusti, per daug tušo gavo pirmoji raidė… Juk vieni tų „įrankių“ buvo gal net kelis dešimtmečius rankose neturėję, kiti apskritai paėmė pirmą kartą. Bet greit popieriaus lapuose jau lygiai ir tvarkingai gulė „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu…“  – žodžiai ir sakiniai teksto, kurį poetas Justinas Marcinkevičius yra pavadinęs himnu gimtajai kalbai.

Kai darbai buvo baigti, juos apžvelgė ir įvertino komisija, už juos autoriams padėkojo Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė. Kaip sakė komisijos atstovė Dailės mokyklos mokytoja Neringa Kestenienė, visų dalyvių (jų pavardės komisijai buvo nežinomos – užkoduotos) perrašyti tekstai maloniai nustebino dailumu, jaučiamu įdėtu nuoširdumu, šiluma. Trys darbai įvardyti kaip ryškiausi, labiausiai priartėję prie kaligrafiško rašymo, netgi prie naujo sukurto lietuviško šrifto. Jų autorės Alfonsė Stripeikienė, Janina Kaučikienė ir Vaida Balčiūnaitė paskelbtos konkurso nugalėtojomis, apdovanotos bibliotekos padėkos raštais, jos ir Radviliškio rajono savivaldybės suvenyrais. Atminimo dovanų gavo ir  visi dalyviai.

Pastarųjų vardu kalbėjusi radviliškietė pedagogė Janina Kaučikienė padėkojo Viešajai bibliotekai už dovanotą progą sugrįžti į praeitį, į mokyklinių metų prisiminimus, pabūti gimtojo žodžio artumoje, prisiliesti prie jo savo ranka ir širdimi.

Viešojoje bibliotekoje (3-iojo aukšto koridoriuje) parengta paroda „Žodžiai nuskrenda, raštas lieka“, kurioje pristatomais šio konkurso dalyvių darbais galima gėrėtis iki spalio mėnesio pabaigos.

Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos

Skaityti daugiau

Aktualijos

Nuo šiol Maironio gatvėje – bus saugiau

Paskelbta

data

Radviliškio Maironio gatvės gyventojai jau daugiau nei dvejus metus prašė ir savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, mero bei Saugaus eismo komisijos šioje gatvėje įrengti greičio mažinimo kalnelius. Su tokia pat problema susidūrė ir Šniūraičių kaimo gyventojai. Greičio mažinimo kalneliai padėtų sutramdyti šiose vietose dideliu greičiu lakstančius „kelių erelius“. Itin ilgą laiką tokių prašymų savivaldybės administracija negirdėjo ir Radviliškio miesto bei Šniūraičių kaimo gyventojų problemos nesprendė, o tik atsirašinėjo.

„Kalti“ šiukšlių konteineriai?

Netekę kantrybės, Maironio gatvės gyventojai pagalbos kreipėsi į Tarybos narį Gediminą Lipnevičių. Tarybos posėdžio metu G. Lipnevičius pasiteiravo, kodėl greičio mažinimo kalnelių klausimas nejuda iš mirties taško nei Maironio gatvėje, nei Šniūraičių kaime. Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Vičas teikė paaiškinimą, kad Maironio gatvėje tokių kalnelių neva kol kas negalima įrengti, nes dar nenuspręsta, kur bus konteinerių aikštelės. Trūksta šioje gatvėje ir šaligatvių, o tai irgi – kliūtis kalnelių atsiradimui. Savivaldybės valdininkai vis kartojo, kad kol šie klausimai nebus išspręsti, Maironio gatvės gyventojai apie greičio mažinimo kalnelius gali tik pasvajoti. Kodėl konteinerių vietos Maironio gatvėje klausimas sprendžiamas jau antri metai, nei Tarybos nariui, nei visai Tarybai G. Vičas paaiškinti negalėjo.

Problema išspręsta. Greičio ribojimo kalnelis Maironio gatvėje įrengtas

Gyventojų ir Tarybos nario bendromis jėgomis pasiekta, kad greičio ribojimo kalnelis šioje gatvėje jau įrengtas. Tą patvirtino ir  Radviliškio rajono savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. Vičas, kuris informavo, kad greičio ribojimo kalnelis buvo įrengtas rugpjūčio mėnesio viduryje. Tarybos narys G. Lipnevičius, paklaustas, ar patenkintas rezultatais, atsakė: „Džiaugiuosi, kad gyventojai buvo aktyvūs ir nepabijojo „pajudinti“ biurokratus bei aktyviai siekė saugumo sau bei savo vaikams. Aišku, geriau darbai padaryti dabar, negu niekada. Tai dar kartą įrodo, kad bendromis jėgomis mes galime išjudinti ir eilę metų besitęsiančias problemas. Kodėl savivaldybės vadovai taip ilgai nesprendė šios problemos, nors greičio ribojimo kalnelio piniginė vertė itin nedidelė, man tikrai nesuprantama. Džiugu, kad nuo šiol radviliškiečiai bei jų vaikai jausis saugesni.“

Ar pavyks Tarybos nariui, stojusiam į gyventojų pusę, išreikalauti savivaldybės administracijos veiksmų ir dėl greičio ribojimo kalnelio įrengimo Šniūraičių kaime, pamatysime netrukus ir apie tai informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

Savaitraščio „Radviliškio kraštas” informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi