Socialiniai tinklai

Aktualijos

MANE VEŽA virsmas: kviečiančių neregius pakeliauti motociklais daugiau nei ypatingųjų keleivių

Avatar

Paskelbta

data

Vygaudo Juozaičio nuotr.

Jei tik Nobelio premija būtų teikiama už „socialinės atskirties mažinimo“ idėjas, neabejotinai nominuotų asmenybių sąraše perskaitytume Aldonos Juozaitytės pavardę. Būtent ji prieš ketverius metus pravėrusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) duris pasiūlė genialiai paprastą būdą nepaprastoms emocijoms sukurti. T. y. regėjimo negalią turintiems žmonėms surengti įspūdžių cunamius keliančius pasivažinėjimus motociklais.

Unikali akcija Europoje

Unikali ir lig tol niekur Europoje (o galbūt ir pasaulyje) nerengta akcija, prakrikštyta MANE VEŽA  vardu, sulaukė tokio pasisekimo, kad tiek Aldonos bičiuliai motociklininkai, tiek LASS žmonės įspūdžiais gyvi buvo iki pat metų pabaigos. Tačiau jei pirmaisiais metais dar teko gerokai padirbėti suburiant pusantro šimto dalyvių būrį, tai šiais metais įvyko svarbi rokiruotė: vairuotojų armija gerokai didesnė nei keleivių.

„Puikiai suprantu, kad pirmą kartą susidūrus su neregiais ar silpnaregiais žmonės šiek tiek sutrinka, nežino kaip elgtis, kada kokią pagalbą ir kaip derėtų pasiūlyti. Galbūt todėl pirmaisiais metais visi buvo kiek susikaustę ar apskritai nedrįso jungtis prie akcijos MANE VEŽA. Tačiau žmonių, kuriems ji buvo skirta, atsiliepimai tryško tokiomis stipriomis emocijomis ir buvo tokie pozityvūs, kad bet kokios abejonės išsisklaidė, o norinčių tą pozityvą kurti skaičius gerokai išaugo“ – pasakoja A.Juozaitytė.

Rezultatas – šįkart rugsėjo 5-ąją Katedros aikštėje išvydę pasiruošimą startui praeiviai greičiausiai norės su kai kuriais akcijos dalyviais pasidaryti asmenukes, mat kiekvienais metais prie akcijos prisijungia ir puikiai visuomenei žinomi vairuotojai. O jei apsauginės kaukės ir šalmai sutrukdys iš veido atpažinti kas yra kas, tai motociklai tikrai nepaliks abejingų. Bus galima pamatyti visokių ratuotų legendų: nuo „Harley-Davidson“, KTM ir „JAWA“ iki „Royal Enfield“ ir „Indian“.

Įgalinti ir suteikti drąsos

Paprašyta prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo, vairavimo instruktore dirbanti ir dėl motociklų lengvai išprotėjusi mergina pasakoja, kad po eilinio pasivažinėjimo enduro tipo motociklu dar neatvėsus smagiems potyriams kitapus gatvės išvydo baltąja lazdele kelią žvalgantį žmogų.

„Tą akimirką tiesiog nusmelkė suvokimas, kad pasidalinti mane pačią vienu labiausiai džiuginančių dalykų yra labai paprasta. Juk važiuojant motociklu net keleivio vietoje jautiesi tikru veiksmo dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju, kaip kad būna sėdint automobilyje. Netrukus nuėjau „pasitikrinti“ šio sumanymo į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą. Ten sutikti žmonės visapusiškai palaikė, todėl beliko kibti į darbus ir realizuoti sumanymą“, – teigia idėjos MANE VEŽA autorė.

Kad MANE VEŽA yra reikalingas dalykas motociklininkė suprato jau po pirmosios akcijos. Ne tik dalyvių emocijos, bet ir konkretūs gyvenimo veiksmai po šios patirties atskleidė, kad šis projektas įgalina žmones. Štai akcijos ambasadorius keleivis Sigitas Sinkevičius pripažįsta, kad visos beprotiškos idėjos jam kilo po pirmosios akcijos, vykusios 2017-aisias. Pasak jo, MANE VEŽA ne tik suteikė puikių pojūčių laviną, bet ir stipriai pakėlė pasitikėjimą savimi.

„Pradėjau ne tik svajoti, bet ir planuoti nepatirtas veiklas. Kad ir šuolį nuo kone 39 m aukščio tilto prisirišus virvėmis. Vėliau buvo ir sklandymas parasparniu… Ne tik pabandžiau, bet ir sudominau likimo brolius bei seses pasklandyti. Smagu ir linksma buvo girdėti draugo žodžius: jeigu nebūčiau pabandęs važiuoti motociklu, net nebūčiau drįsęs galvoti apie parasparnį, o dabar noriu dar“, – apie įvairius dalykus, kurių ėmėsi Sigitas plačiau galima paskaityti čia:

Nuoroda: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/moto/akcija-mane-veza-neregius-ikvepia-igyvendinti-svajones-1094-1355514

Noras – pavėžėti visų negalių žmones

Įdomu tai, kad kone 80 proc. pirmosios MANE VEŽA akcijos keleivių motociklu važiavo pirmą kartą gyvenime, nors tokios dviratės technikos mūsų šalyje jau tuomet buvo bemaž 30 tūkst. (Beje, naujausi statistiniai duomenys liudija, kad motociklų parkas Lietuvoje priartėjo prie 50 tūkst.) Taip pat smagu, kad pirmų kartų vis dar išlieka – šįmet tokių keleivių bus trečdalis, o ir vairuotojų, kurie dar nė karto nebendravo su neregiu ar silpnaregiu – dalyvaus daugiau negu trečdalis.

Aldona ir jai talkinanti komanda buvo pasiruošusi šiais metais pavėžėti daugiau negu pernai ir surinkti apie 300 žmonių – tiek gyvenimo nuotykiui pasiryžusių keleivių, tiek savo aistra motociklams norinčių pasidalinti vairuotojų. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos ir su tuo susijusio kalno įvairiausių ribojimų, šįkart bendras dalyvių skaičius įvairiuose Lietuvos miestuose akcijoje neperkops 150. Akcijos organizatorė prisipažino apgailestaujanti, kad kol kas pavyksta išjudinti sąlyginai nedidelę dalį tiek motociklininkų, tiek neregių ir silpnaregių.

„Oficialiais duomenimis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai priklauso maždaug 6000 žmonių, tačiau tikėtina, kad regėjimo negalią turinčių yra dar tiek pat. Ir jei didžiuosiuose miestuose yra kiek daugiau jiems pritaikytos infrastruktūros, padedančios lengviau ir drąsiau dalyvauti gyvenime, tai mažuosiuose miesteliuose atskirtis vis dar labai didelė. Kita vertus, tai viso labo reiškia, kad dar  turime labai daug ką nuveikti“, – šypsosi A. Juozaitytė ir atvirauja, kad tobulame pasaulyje ji norėtų, jog šią dieną būti pavėžėti visų negalių žmonės.

MANE VEŽA akcijos Vilniuje startas – rugsėjo 5 d., šeštadienį 10 val. Katedros aikštėje. Kituose Lietuvos miestuose ekipažai važinėja individualiai.

Renaldas Gabartas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Virtualioje konferencijoje apie 500 dalyvių aptarė vaikų globos sistemos pertvarkos rezultatus

Avatar

Paskelbta

data

Kadangi šie metai yra paskutiniai, kai vaiko globa gali būti nustatyta institucijoje, Lietuvoje veikiantiems 66-iems Globos centrams ir savivaldybių administracijoms tenka svarbi užduotis. Be tėvų globos likusiems vaikams ieškoma globėjų, įtėvių ar šeimynų. Pirmą kartą nuotoliniu būdu vykusioje dviejų dienų konferencijoje aptarti šioje srityje nuveikti darbai, Globos centrų veiklos rezultatai ir laukiantys iššūkiai. Pabrėžta, kad mūsų šalyje labai pasiteisino budinčio globotojo instituto įvedimas. Konferencijoje dalyvavo apie pusė tūkstančio specialistų, dirbančių vaiko teisių ir globos srityje, Globos centrų darbuotojų.

„Tenka girdėti, kaip specialistai, dirbantys su globojamais vaikais, džiaugiasi galėdami apie kiekvieną iš jų pasakyti – „prasidėjo savigyda“. Rodos – savaiminis paties vaiko pasiekimas. Tačiau be vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimo, individualių jo poreikių vertinimo, psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos ir galybės konsultacijų savigyda vargu ar prasidėtų. Tokia svarbi ir prasminga jūsų veikla. Tai, jog globojami, įvaikinti ar budinčių globotojų prižiūrimi vaikai anksčiau ar vėliau ima jaustis saugiai, yra jūsų nuopelnas“, – taip į virtualioje erdvėje susirinkusius specialistus kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak direktorės, kiekvienas globoti ar įvaikinti pasiryžęs žmogus padeda ne tik tam vaikui, su kuriuo dalijasi savo namų šiluma, apgaubia meile, bet padeda ir visai mūsų visuomenei, dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis, yra daugelio įkvėpimas ir pavyzdys.

„Klausite, o kas įkvepia juos? Atsakymą jūs puikiai žinote – tai esate jūs. Mokote, raginate, palaikote, esate šalia, kai pritrūksta vilties, drąsos ar žinių. Ta kraitelė, kurią perduodate tėvams yra nepaprastai svarbi ir prasminga“, – taip Globos centrų darbuotojų veiklą įvertino I. Skuodienė.

Lietuvoje šiuo metu veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams. Globos centrai taip pat teikia ir organizuoja paslaugas bei pagalbą budintiems globotojams, globėjams ir įtėviams bei jų globojamiems vaikams.

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1670 vaikų. Didžioji jų dalis (1412) yra vyresnio amžiaus  10-18 metų. Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus. Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad Lietuvoje nepakanka paslaugų globojamiems vaikams ir jų globėjams.

Dvi dienas trukusioje virtualioje konferencijoje dalyvavo dvi dešimtys pranešėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilma Augienė apžvelgė Globos centrų ir budinčio globotojo instituto veiklą, akcentavo jų reikalingumą ir prasmę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė konferencijos dalyviams kalbėjo apie tėvų globos netekusių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą Lietuvoje.

Tarp kitų temų konferencijoje taip pat buvo pristatyta geroji Belgijos patirtis teikiant tęstines paslaugas Globos centrų klientams. Gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė skaitė paskaitą apie tai, kodėl vaikų globos namuose augantiems vaikams reikia ieškoti globėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Laura Purinė skaitė paskaitą apie tai, kaip parinkti šeimą, galinčią geriausiai tenkinti likusio be tėvų globos vaiko poreikius. Konferencijos dalyviams taip pat pristatytos Biržų rajono Globos centro veiklos gerosios patirtys. Apie nuotolinį darbą šeimos ir vaiko gerovės srityje, dirbant individualiai ir su grupėmis, kalbėjo psichologas, neformaliojo ugdymo lektorius Andrius Katarskis.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Teismo išteisinti įtariamieji į teismą siunčiami antrąkart

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo pareigūnai kartu su prokurorais baigė tirti ir teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą dėl įvykio, kurio aplinkybės teisme jau buvo nagrinėtos   praėjusių metų lapkritį. Tada du automobilio vagyste kaltinami šiauliečiai dėl šios nusikalstamos veikos buvo išteisinti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai  informavo prokuratūrą, jog atsirado  pagrindas spręsti klausimą dėl galimos kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos – sukčiavimo, sudėties požymių  buvimo. Konstatuota, kad  vienai Šiaulių įmonei   priklausantis mikroautobusas MERCEDES -BENZ SPRINTER galėjo būti ne pagrobtas, o tik inscenizuota jo vagystė, siekiant bendrovei neteisėtai (apgaule) gauti draudimo išmoką. Iš to išplaukė ir įtarimas dėl dar vienos nusikalstamos veikos – melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Nustatytoms aplinkybėms išsiaiškinti tapo būtina pradėti naują ikiteisminį tyrimą. Ir tada įtariamųjų skaičius padidėjo iki trijų, tarp kurių buvo ir pats įmonės vadovas.

Pirmąkart įvykis buvo pradėtas tirti 2018 metų balandžio 15 d., kai tik buvo gautas bendrovės vadovo pranešimas apie Šiauliuose,  Vilniaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, palikto mikroautobuso vagystę. Trejų metų senumo transporto priemonę bendrovė buvo įsigijusi prieš keletą mėnesių, pora kartų ją remontavo, tad patirtą turtinę žalą  įmonės vadovas įvertino 15 000 eurų.

Po trijų tyrimo savaičių kriminalistai sulaikė pirmą įtariamąjį – niekur nedirbantį  26 metų šiaulietį, kuris policijai žinomas kaip daug kartų už vagystes teistas asmuo, teistumo biografiją pradėjęs jau nuo 16 metų. Po savaitės sulaikytas ir antras įtariamasis – pirmojo bendraamžis. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės ir byla nukeliavo į teismą. Bet čia vienas įtariamųjų pakeitė parodymus ir teismui kilo pagrindas manyti, kad tai nėra paprasta automobilio vagystė, o imituota vagystė, siekiant apgaule gauti draudimo išmoką.

Taigi kriminalistai ir prokurorai ėmėsi naujai kvalifikuotos nusikalstamos veikos tyrimo. Kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti trims įtariamiesiems, tarp kurių ir pats bendrovės direktorius, ankstesniame tyrime turėjęs nukentėjusiojo statusą. Pastarajam dar pareikštas įtarimas ir dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. 

Įtariama, kad bendrovės vadovas,  sumanęs neteisėtu būdu iš draudimo bendrovės gauti draudimo išmoką, pasiūlė pažįstamam asmeniui imituoti jo bendrovei priklausančio automobilio „MB SPRINTER“ vagystę. Buvo sutarta, kada ir iš kur turės būti paimtas ir kur nuvarytas  automobilis. Už tai vykdytojas turėjo gauti 500 eurų atlygį. Atlygis viliojo, tačiau šiaulietis pabūgo tapti šio neteisėto užsakymo vykdytoju ir jį perleido savo pažįstamam bendraamžiui, kuriam vagystės buvo įprastas dalykas. Jam buvo pasakyta, kad automobilis neva blogai važiuoja, todėl reikia apgauti draudimo bendrovę ir tokiu būdu atgauti nesėkmingai pirkiniui išleistus pinigus. Tarpininkas  vykdytojui padavė iš bendrovės vadovo gautus automobilio užvedimo raktelius, paaiškino, kad automobilį jis ras Vilniaus g., netoli Prūdelio, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jį turės nuvairuoti į Šiaulių r. esantį Kuzavinės kaimą. Vagystę imituoti turėjęs šiaulietis teisės vairuoti neturėjo ir buvo sugipsuota koja, tačiau buvo padrąsintas, kad automobilis yra su automatine pavarų dėže, todėl  problemų dėl traumuotos kojos neturėtų kilti, o policijos nėra ko bijoti – gaus baudą dėl vairavimo be teisių ir viskas.

Viskas tą vakarą vyko sklandžiai. Kuzavinės kaime „vagies“ jau laukė jo pažįstamas, kuriam jis  atidavė automobilio raktelius, o pastarasis  juos perdavė bendrovės vadovui. Šis toliau reikalus tvarkėsi pats: melagingai informavo teisėsaugos institucijas bei draudimo bendrovę apie neva įvykdytą automobilio vagystę ir dėl to  buvo išmokėta 13 529 eurų draudimo išmoka.

Per tą laiką, kol dėl to paties įvykio buvo atliekami net du ikiteisminiai tyrimai,  visi trys  dabar jau 29 metų sulaukę įtariamieji spėjo su teisėtvarka susipykti dar ne kartą. Vykdytojas pateko už grotų ir dabar teismo už sukčiavimą laukia, atlikdamas bausmę už  spėtas įvykdyti dar ir vagystes. Tarpininkas taip pat įtariamas naujomis nusikalstamomis veikomis ir dabar po Šiaulius vaikšto su apykoje, intensyviai prižiūrimas elektroninės įrangos. Bendrovės vadovas 2018 m. birželį išklausė Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019