Socialiniai tinklai

Aktualijos

LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė: konservatorius G. Landsbergis galimai slepia įtartino sandorio už beveik milijoną eurų aplinkybes ir nedeklaruoja turimų akcijų

Avatar

Paskelbta

data

LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė teigia, kad konservatorius Gabrielius Landsbergis galimai slepia įtartino sandorio už beveik milijoną eurų aplinkybes ir nedeklaruoja turimų akcijų, o tai nedera su šalies įstatymais bei politiko etikos normomis. Todėl dėl konservatorių lyderio sudaryto vertybinių popierių įtartino įsigijimo sandorio ji oficialiai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT), o Valstybinės tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Seimo narė paprašė įvertinti nedeklaruotų akcijų faktą.

„Manau, kad konservatorių lyderis G. Landsbergis turėtų visuomenei ir kompetentingoms institucijoms paaiškinti, kokiomis lėšomis jis š. m. gegužės 16 d. įsigijo investicinio fondo „SEB Modern Growth Fund“ vertybinių popierių už 750 tūkstančių eurų ir kodėl, turto deklaracijoje nurodydamas jo paties turimų akcijų vertes, ryšio su uždarąja akcine bendrove jis nedeklaruoja privačių interesų deklaracijoje, nors to ir reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai. Politikų pajamos ir valdomas turtas, dalyvavimas versle, ką ir reiškia G. Landsbergio turimos akcijos, turi būti visuomenei aiškūs ir pateikti viešai tam, kad visi suprastume, jog politikas nepainioja dalyvavimo versle su valstybės valdymu ar neturi interesų, kuriuos nuo mūsų visų dėl vienos ar kitos priežasties slepia,“ – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.

VMI ir FNTT adresuotame Seimo narės Agnės Širinskienės kreipimesi nurodoma, kad iš konservatorių lyderio ir jo sutuoktinės praėjusių metų turto deklaracijų matyti, kad 2018 metų pradžioje šeima negalėjo būti sukaupusi tokios piniginių lėšų sumos, kokia būtų reikalinga apmokėti „SEB Modern Growth Fund“ vertybinių popierių įsigijimą.

„Net ir preziumuojant, kad pirkiniui buvo panaudotos absoliučiai visos 2018 m. pradžioje turėtos santaupos (įskaitant ir visus jo žmonos A. Landsbergienės turėtus pinigus) iki reikalingos pirkiniui įsigyti sumos trūktų kone 280 tūkst. eurų. Be to, šeima dar turi ir paskolų bei kitų finansinių įsipareigojimų“, – sako A. Širinskienė.

Seimo narė pažymi, kad per 2018 metus G. Landsbergis privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo jokių šeimos turto pardavimo sandorių, gautų papildomų paskolų ar dovanų, dėl to ir kyla klausimas mažiausiai dėl 280 tūkst. eurų piniginių lėšų kilmės. Paaiškinimo dėl lėšų kilmės G. Landsbergis nepateikė ir žiniasklaidai, nors ji šiuo klausimu domėjosi.

„Manau, kad valstybės institucijos įvertins, ar G. Landsbergio sandoris įgyjant vertybinius popierius, turi neteisėto praturtėjimo požymių, o pats konservatorių lyderis įvardins slepiamas akcines bendroves (ar bendrovę), kurių akcijas jis asmeniškai valdo. Keista yra tik tai, kad G. Landsbergis iki šiol kategoriškai atsisako paaiškinti savo verslo aplinkybes, pavyzdžiui, naujienų portalui netikėtai pareikšdamas, jog „Nenoriu plėtoti verslo aplinkybių, dėl to, kad ne pats esu su tuo susijęs“. Kyla pagrįstų klausimų, kas dar yra susijęs su jo verslu, jei nenorima atskleisti atitinkamų aplinkybių?“, – klausia A. Širinskienė.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Automobilių ligos 2020. (Ne)naujos bėdos?

Avatar

Paskelbta

data

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai apibendrino praėjusiais metais M1 bei N1 klasės automobilių patikros rezultatus bei įvardijo fiksuotus pokyčius. Pastarųjų, tiesą sakant, nėra daug ir kaip tik tai gąsdina.

2020-aisiais TA stotyse apsilankė  kiek daugiau nei 700 tūkst. lengvųjų (M1 klasės) transporto priemonių, iš kurių 50,6 proc. buvo įvertintos kaip neturinčios jokių didelių trūkumų. Patikrintų 52,4 tūkst. N1 arba lengvųjų komercinių automobilių „sveikata“ simboliškai geresnė – pirmuoju bandymu teigiamas kontrolierių išvadas gavo beveik 54 proc. mašinų. Tačiau „apvertus“ šią statistiką aukštyn kojom pasirodo, kad realiai kas antras automobilis dalyvauja eisme turėdamas didesnių ar mažesnių trūkumų, kurie dažniausiai pašalinami tik po apsilankymo TA stotyse.

Kitas klausimas – kiek laiko suremontuotas iki privalomojo minimumo garbaus amžiaus (statistinis Lietuvos transporto parko vidurkis beveik 15 metų) automobilis būna „geras“? Serviso meistrai teigia, kad priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų naujos seno ratuočio bėdos paprastai pradeda reikalauti dėmesio prabėgus 4 – 6 mėnesiams. Deja, toli gražu ne visi to dėmesio sulaukia, nes kurie vairuotojai apie drauge keliaujančias technines problemas arba nieko nenutuokia, arba tiesiog yra apsileidę. Būtent dėl šios priežasties nemažai Europos šalių 6 – 10 metų sulaukusiems automobiliams techninę apžiūrą atlieka kasmet.

Kad tai svarbu liudija ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų reidų metu fiksuojama, kad tarp patikrinto 100 transporto priemonių, turinčių galiojančius TA dokumentus, vidutiniškai 60-65 pasirodo turinčios didesnių ar mažesnių trūkumų. Net Kelių policijos pareigūnai, paprastai daugiausia dėmesio skiriantys ne techninei automobilių būklei, bet eismo įvykių prevencijai praėjusiais metai daugiau nei 900 kartų panaikino formaliai galiojančią TA, nes automobiliai akivaizdžiai neatitiko techninių reikalavimų ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Tiesa, vertinant vadinamąsias „įskaitines“ avarijas, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, policijos specialistai vis dar nepateikia išsamesnės analizės kodėl transporto priemonės susiduria, apvirsta, nuvažiuoja nuo kelio ar taranuoja kokias nors kliūtis.

Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus Gintauto Šlėderio teigimu, Vakarų Europos šalių mokslininkai, išnagrinėję transporto parko techninės būklės įtaką avarijose žūstančiųjų skaičiui konstatavo, kad grynai dėl techninių priežasčių vairuotojų ar jų keleivių mirtimi baigiasi maždaug 3-4 proc. incidentų keliuose. Tačiau Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitos duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius ES yra 10,8 metų. T. y. trečdaliu mažiau nei Lietuvoje“, – pastebi G. Šlėderis.

Tikėtina, kad bent dalies nelaimių mūsų keliuose būtų galima išvengti, jei tik svarbiausi automobilių agregatai ir sistemos veiktų nepriekaištingai. Deja, 2020-ųjų dažniausiai nustatomų techninių trūkumų suvestinė liudija, kad reikalai su mašinų „sveikata“ tik pablogėjo: po dvejų metų pertraukos (pernykščiai TA stočių lankytojai buvo tikrinami 2018-aisiais) vienam atvykusiam automobiliui buvo nustatyta 1,66 „didelių“ arba „pavojingų“ trūkumų. Ankstesnysis šios grupės rezultatas buvo 1,62 techninis trūkumas. Turint galvoje, kad šias problemas dalijasi pusė visų tikrintų ir pirmuoju bandymu „išbrokuotų“ automobilių, vadinasi vienam atvykusiam netvarkingam automobiliui tenka net 3,27 „dideli“ arba „pavojingi“ trūkumai.

Detalizuodamas, kokių trūkumų pernai TA stotyse buvo fiksuojama daugiausia, asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus pastebėjo, jog

Tradiciškai daugiausia trūkumų fiksuojama vertinant apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus: blogai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, reikalavimų neatitinkantys, netvarkingi priekiniai, gabarito, dienos ar rūko žibintai, nešviečiantys „stop“ signalo žibintai sudaro daugiau nei 30 proc. visų problemų.

„Šios techninių trūkumų grupės statistika praėjusiais metais šiek tiek išaugo, nors būtent žibintų veikimą galima pačiam pasitikrinti namuose, net neprašant serviso meistrų pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad „išbrokuojami“ tik tie automobiliai, kurių žibintų nepavyksta sureguliuoti patikros  metu pačioje TA stotyje, pastebėjus kad žibintai šviečia „Dievui į langus“. Realiai apie 40 proc. automobilių arba tinkamai neapšviečia kelio arba dar  blogiau – akina kitus vairuotojus. Tai tikrai nėra „smulkmena“, nes nematydamas kur važiuoja žmogus neturi net teorinių galimybių išvengti avarinės situacijos, jei į tokią patenka“, – akcentuoja A. Glėbus.

Simbolinis pagerėjimas – nuo 12 proc. iki 11,4 proc. užfiksuotas  vertinant pakabos lankstines jungtis ir lankstus (šarnyrus), tačiau šiek tiek daugiau automobilių atvažiavo į TA stotis su netvarkingomis spyruoklėmis ir amortizatoriais (4 proc.), netvarkingais stabdžiais (2,7 proc.), su skysčių nuotėkiu iš variklio ar pavarų dėžės (9,5 proc.). Taip pat iki 6,4 proc. išaugo automobilių su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema, bei iki 6,2 proc. pernelyg dūmijančių.  „Ko gero svarbiausias dalykas, kurį reiktų įsisąmoninti – techniškai tvarkingo automobilio reikia ne kontrolieriams ar kelių policininkams, bet pačiam savininkui. Todėl tiek prieš susiruošus į TA stotį, tiek į bet kurią kasdienę kelionę reiktų pasirūpinti bent tuo, ką galima pasidaryti pačiam be didelių išlaidų: patikrinti ar veikia visi žibintai, ar efektyviai dirba langų valytuvai ir plovikliai, ar padangų protektoriaus rašto gylis nėra kritiškai mažas (žiemos periodu – ne mažesnis kaip 3 mm), ar veikia garso signalas, ar tvarkingi saugos diržai ir t.t.“, – rekomenduoja A. Glėbus.

Skaityti daugiau

Aktualijos

LIETUVA

Avatar

Paskelbta

data

Lietuva. Ta kurią šimtą kartų užstatėm.

Kuriai giedam graudžias suicido dainas.

Ta kurią pasikloja diktatorių katės

Ir kuria užsikloja, – kai vagia lentas.

Lietuva. Tai lengvai perpumpuojamas daiktas:

Į vokus, į seifus, į ofšorines sąskaitas.

Valdžioje, šimtas keturiasdešimt… „oll raitų“

Jau užmiršo, kas yr patriotinis  pasninkas.

Lietuva. Kam krepšinis, kam malkos, kam gripas,

Kam savęs pardavimas už partijos rentą.

Kam P.Cvirkos, Nėries, Pauliaus Širvio kūryba,

Kam balsavimas – stovint be kelnių prie plento.

Lietuva – reklama ne alaus ir tabako.

Tai šalis, tai namai, tai viltis išgyvent

Tiems, ant ko jau užkėlus globalinį krachą,

Valdžia laukia: – Kada, blyn, pradėsime vemt?!

O mes trypčiojam. Smilkstam krikščioniškom žvakėm.

Tyliai žiūrim į dangų ant pilvo rankas

Susidėję, ir viską kas liejasi – lakam, –

Kol koks nors geras dėdė… pasiūlys užkąst.

2021

Antanas Stugys

Skaityti daugiau

Skaitomiausi