Gruodžio 20 d. Lizdeikos gimnazijos aktų salė ūžė lyg avilys – žiūrovai gausiai rinkosi į roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ premjerą.
Lizdeikiečiai prieš Kalėdas tradiciškai nustebina radviliškiečius įspūdingu reginiu – spektakliu ar roko opera. Garsas apie artėjančias premjeras pasklinda greitai, tad tokių kalėdinių spektaklių metu gimnazijos salė būna pilnutėlė.
Į Lizdeikos gimnaziją atėjus dirbti režisierei Rasai Atkočiūnienei, daugelis mokinių atrado savyje aktoriaus talentą. Na, jeigu yra aktorių, reikia pradėti vaidinti. Pirmasis buvo spektaklis „Obuolių pasaka“, o toliau vaidinimai sudėtingėjo, nes atsirado dainuojančių aktorių.
Didelio žiūrovų dėmesio sulaukė miuziklai „Muzikos garsai“ ir „Tadas Blinda“, vėliau atėjo metas „sunkesniam“ žanrui – roko operai. Praėjusiais metais lizdeikiečiai žiūrovams dovanojo roko operą „Ugnies medžioklė su varovais“, o šiemet – „Meilė ir mirtis Veronoje“.
Roko operą kūrė daugiausia antrokai gimnazistai. Jie su režisiere Rasa Atkočiūniene bei muzikos mokytoju Egidijumi Kabliu keturis mėnesius kiekvieną savaitgalį „lipdė“ roko operą. Darbo buvo tikrai daug: reikėjo išmokti tekstus, po to dainuoti, muzikantams – išmokti groti savo partijas. Aišku, nemažai dėmesio reikėjo skirti ir choreografijai.
Kelių mėnesių įtemptą darbą vainikavo puikus daugiau nei valandos trukmės vaidinimas. „Tėveliai dabar pamatys, kur jų vaikai dingdavo savaitgaliais“,- sakė režisierė R.Atkočiūnienė.
Pasak lizdeikiečių, jie šiais metais pasirinko vaidinti „Meilę ir mirtį Veronoje“, nes meilė – amžinoji vertybė, jai skirta daug eilių ir dainų, ją aprašė žymusis dramaturgas Viljamas Šekspyras.
Be to, meilė visada nugali visas kliūtis, taip pat ir mirtį. Beje, kaip ir gėris nugali blogį. Nors dvi žymios Veronos šeimos – Montekiai ir Kapulečiai – nuolat pykosi, jų atžaloms buvo skirta pamilti vienas kitą.
Tad nors roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pabaiga tragiška, žiūrovui suteikiama viltis, kad Romeo ir Džiuljetos meilė bus amžina.
Kurdami roko operą savaitgalius gimnazijoje leido Vaiva Pakštaitė, Ignas Ruseckas, Gabrielius Verdingas, Gintarė Paskočimaitė, Andrejus Astafejevas, Nedas Bagdonas, Eimantas Barauskas, Ignė Elinauskaitė, Martynas Gurtajus, Rugilė Hokušaitė, Airidas Jatautas ir daugelis kitų lizdeikiečių.
Judesio aktorius ir dainininkus mokė Taurūnas Baužas, elegantiškus kostiumus kūrė Olesė Kablienė, scenografijos dailininkė – Karina Miliauskaitė.
Šį kartą scenoje nebuvo daug rekvizito – tik du juodos ir baltos spalvos manekenai, o visas dėmesys buvo sutelktas į dainavimą ir muziką.
Beje, šį kartą premjeros žiūrovams buvo paskelbtas aprangos kodas – juoda ir balta spalvos, kurios dominavo ir aktorių kostiumuose bei scenografijos detalėse.
Prieš vaidinimą jaunieji aktoriai, muzikantai bei jų vadovai labai jaudinosi, norėjo, kad viskas pavyktų puikiai. Po spektaklio žiūrovų ovacijos patvirtino, kad jaudintasi be reikalo ir įtampą aktorių bei muzikantų veiduose pakeitė šypsenos, pasigirdo palengvėjimo atodūsiai.
Prie scenos išsirikiavo sveikintojų, norinčių padėkoti už nuostabų reginį, eilė.
Lizdeikiečių laukia gastrolės su roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“, o režisierės R.Atkočiūnienės daugelis žiūrovų jau pradeda klausinėti: „Kuo mus nustebinsite kitais metais?“
Agnė Dapkutė
