Socialiniai tinklai

Aktualijos

Lizdeikiečių roko operoje – apie meilę ir mirtį

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio  20 d. Lizdeikos gimnazijos aktų salė ūžė lyg avilys – žiūrovai gausiai rinkosi į roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ premjerą.

Lizdeikiečiai prieš Kalėdas tradiciškai nustebina radviliškiečius įspūdingu reginiu – spektakliu ar roko opera. Garsas apie artėjančias premjeras pasklinda greitai, tad tokių kalėdinių spektaklių metu gimnazijos salė būna pilnutėlė.
Į Lizdeikos gimnaziją atėjus dirbti režisierei Rasai Atkočiūnienei, daugelis mokinių atrado savyje aktoriaus talentą. Na, jeigu yra aktorių, reikia pradėti vaidinti. Pirmasis  buvo spektaklis „Obuolių pasaka“, o toliau vaidinimai sudėtingėjo, nes atsirado dainuojančių aktorių.

Didelio žiūrovų dėmesio sulaukė miuziklai „Muzikos garsai“ ir „Tadas Blinda“, vėliau atėjo metas „sunkesniam“ žanrui – roko operai. Praėjusiais metais lizdeikiečiai žiūrovams dovanojo roko operą „Ugnies medžioklė su varovais“, o šiemet – „Meilė ir mirtis Veronoje“.

Roko operą kūrė daugiausia antrokai gimnazistai. Jie su režisiere Rasa Atkočiūniene bei muzikos mokytoju Egidijumi Kabliu keturis mėnesius kiekvieną savaitgalį „lipdė“ roko operą. Darbo buvo tikrai daug: reikėjo išmokti tekstus, po to dainuoti, muzikantams – išmokti groti savo partijas. Aišku, nemažai dėmesio reikėjo skirti ir choreografijai.

Kelių mėnesių įtemptą darbą vainikavo puikus daugiau nei valandos trukmės vaidinimas. „Tėveliai dabar pamatys, kur jų vaikai dingdavo savaitgaliais“,- sakė režisierė R.Atkočiūnienė.
Pasak lizdeikiečių, jie šiais metais pasirinko vaidinti „Meilę ir mirtį Veronoje“, nes meilė – amžinoji vertybė, jai skirta daug eilių ir dainų, ją aprašė žymusis dramaturgas Viljamas Šekspyras.
Be to, meilė visada nugali visas kliūtis, taip pat ir mirtį. Beje, kaip ir gėris nugali blogį. Nors dvi žymios Veronos šeimos – Montekiai ir Kapulečiai – nuolat pykosi, jų atžaloms buvo skirta pamilti vienas kitą.
Tad nors roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pabaiga tragiška, žiūrovui suteikiama viltis, kad Romeo ir Džiuljetos meilė bus amžina.

Kurdami roko operą savaitgalius gimnazijoje leido Vaiva Pakštaitė, Ignas Ruseckas, Gabrielius Verdingas, Gintarė Paskočimaitė, Andrejus Astafejevas, Nedas Bagdonas, Eimantas Barauskas, Ignė Elinauskaitė, Martynas Gurtajus, Rugilė Hokušaitė, Airidas Jatautas ir daugelis kitų lizdeikiečių.
Judesio aktorius ir dainininkus mokė Taurūnas Baužas, elegantiškus kostiumus kūrė Olesė Kablienė, scenografijos dailininkė – Karina Miliauskaitė.

Šį kartą scenoje nebuvo daug rekvizito – tik du juodos ir baltos spalvos manekenai, o visas dėmesys buvo sutelktas į dainavimą ir muziką.

Beje, šį kartą  premjeros žiūrovams buvo paskelbtas aprangos kodas – juoda ir balta spalvos, kurios dominavo ir aktorių kostiumuose bei scenografijos detalėse.

Prieš vaidinimą jaunieji aktoriai, muzikantai bei jų vadovai labai jaudinosi, norėjo, kad viskas pavyktų puikiai. Po spektaklio žiūrovų ovacijos patvirtino, kad jaudintasi be reikalo ir įtampą aktorių bei muzikantų veiduose pakeitė šypsenos, pasigirdo palengvėjimo atodūsiai.

Prie scenos išsirikiavo sveikintojų, norinčių padėkoti už nuostabų reginį, eilė.

Lizdeikiečių laukia gastrolės su roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“, o režisierės R.Atkočiūnienės daugelis žiūrovų jau pradeda klausinėti: „Kuo mus nustebinsite kitais metais?“

Agnė Dapkutė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Merui priekaištai dėl žemės mokesčių – ir šventės metu

Avatar

Paskelbta

data

Aistros dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio Radviliškio rajone vis nerimsta. Priminsime, kad žemės ūkio paskirties žemės mokestis mūsų rajone 2019 m. yra vienas didžiausių apskrityje – 1,7 proc., kai kituose rajonuose, žymiai mažesnis, pvz.: Šiaulių rajone – 0,5 proc., Akmenės rajone – 1 proc., Kelmės rajone – 1,2 proc.
Ūkininkai dėl  patvirtinto ypač didelio žemės mokesčio Radviliškio rajone diskutuoja ne tik savivaldybės tarybos posėdžiuose ar žemdirbių susibūrimuose, bet  ši  diskusija persikėlė ir į viešuosius renginius.
Birželio 12 d. Radviliškyje vyko iškilmingas „Kauno grūdų“ naujo elevatoriaus Radviliškyje atidarymas, kuriame dalyvavo rajono meras A. Čepononis, Tarybos narys ir bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Juozapavičius ir , aišku, šventės šeimininkas T. Barštys, kuris ir pristatė naują įmonę Radviliškio mieste. 
Po šventinės renginio dalies ūkininkai nebuvo nusiteikę skirstytis ir eiti prie vaišių stalo, o pasinaudoję proga „griebė“ merą: „Mere, pasakykite, kodėl Radviliškio rajone žemės mokesčiai vieni didžiausi visoje apskrityje?“
Meras puolė ieškoti kaltų. „Reikėjo ateiti į Tarybos posėdį ir viskas jums  būtų paaiškinta“,- teisinosi jis. Taip ir norisi merui priminti, kad būtent jo vadovaujami konservatoriai su koalicijos partneriais  ir sudaro daugumą, kurie nustatė žemės mokesčius, vienus didžiausių Šiaulių apskrityje.
„Tai kad mūsų į posėdį niekas nekvietė,- merui replikavo ūkininkai. – Turbūt pritrūkote pinigų miesto aikštės  žemaūgiams medeliams pirkti, tai ir norite pasipelnyti iš ūkininkų“,- pasipylė kandžios „strėlės“  rajono merui.
Merą iš bėdos bandė traukti  renginio vedantysis, kuris paprašė susirinkusiųjų šiandien švęsti šventę.  
Tad ūkininkai, numoję ranka į merą, kuris nesitikėjo, kad ūkininkai išsakys savo nuomonę jo atžvilgiu, nuėjo ragauti virtuvės šefo Ruslano Bolgovo paruoštų šventinių vaišių.
„Džiugu, kad ūkininkai netyli ir išsako savo nuomonę merui „tiesiai  šviesiai“ į akis renginių metu, be politikos, tik klausdami „Kodėl?“ Palaikiau ir palaikysiu mūsų krašto ūkininkus. Kadangi šiuo metu biudžete turime net 5  milijonų eurų likutį, tvirtinti didelius mokesčius už žemę  ūkininkams, verslininkams,  sodininkams ar gyventojams nėra jokio reikalo“,- situaciją pakomentavo  Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius.
Na, o rajono merui apetitą turbūt sugadino žemdirbių pašaipios pastabos ir  nekorektiški klausimai – jis, gretai užkandęs, kartu su A. Juozapavičiumi išskubėjo iš renginio.

„Radviliškio krašto“ informacija


 

Skaityti daugiau

Aktualijos

Mokykloje kvepėjo Italija

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio technologijų ir  verslo mokymo centre lankėsi virtuvės šefas iš Italijos Mindaugas Lucka, kuris  virėjo specialybės mokinius ir mokytojus supažindino su itališkos  virtuvės specifika, mokė gaminti itališkus patiekalus iš daržovių, žuvies, jūros gėrybių (krevečių, midijų, aštuonkojų), kepti tikrą itališką picą, lazaniją, gaminti makaronus (tagletelle). Per trumpą laiką  buvo perteiktos išradingos itališkų patiekalų gaminimo subtilybės –  Mindaugas Lucka mokyklai įnešė itališkų „prieskonių“, o mokiniams ir mokytojams – neįkainojamos patirties.
Karštis nesutrukdė pagaminti gurmaniškų  patiekalų
Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro virtuvėje  Mindaugas Lucka sukosi nuo birželio 10 dienos. Visą šį laiką, padedamas mokinių bei mokytojų, gamino itališkos virtuvės patiekalus, demonstruodamas, kaip juos gamina tikri italai. „Kai Mindaugas mušė tešlą, ruošdamasis kepti picą, girdėjosi net antrame aukšte“,- sakė Centro mokytojos.
Pasak Martyno, italai tešlą makaronams, picai tikrai  stipriai daužo, mėto ją ore ir tai ne šou elementai – tokiu būdu paruošta tešla būna  traški, puri.
Birželio 12 d.  svečias, padedamas virėjų specialybės mokinių, ruošė patiekalus iš jūrų gėrybių, būdingus Apulijos regionui. Prabėgus keturioms valandoms, ant stalo puikavosi  gausybė patiekalų iš aštuonkojų, midijų, krevečių, lašišos, buvo paruoštas rizotas su jūros gėrybėmis.
„Visus ingredientus, reikalingus šiems patiekalams, gavau Radviliškyje, iš Italijos vežtis nereikėjo“,- šypsojosi M. Lucka.
Paklaustas, kaip jam per tokį trumpą laiką pavyko paruošti tokią gausybę patiekalų iš jūrų gėrybių, meistras šypsodamasis atsakė, kad turėjo labai gerus pagalbininkus – Centro mokinius.
Tikrai gurmaniškų patiekalų buvo pakviesti paragauti  Radviliškio technologijų ir  verslo mokymo centro pedagogai. Taip pat į itališkų patiekalų degustacija Centro direktorius J. Pravilonis bei pavaduotoja S. Kavaliauskienė pakvietė  ir su šiuo Centru seniai draugaujantį bei bendradarbiaujantį Tarybos narį  ir  „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininką Gediminą Lipnevičių.
Degustacijos dalyviai stebėjosi, kad tarpusavyje dera tokie ingredientai kaip lašiša, apelsinai bei česnakai, midijos, krevetės ir aštuonkojai.
„Taip skaniai paruoštas jūrų gėrybes galėtume valgyti kasdien“,- sakė renginio dalyviai ir svečiai.
Nukrausčius stalą, buvo įdomu sužinoti, kaip lietuvis atsidūrė Italijoje ir tapo virtuvės šefu.
Mindaugo sėkmės istorija
„Aš, kaip ir daugelis lietuvių, prieš 16 metų į užsienį  išvažiavau ieškoti geresnio gyvenimo. Baigęs duonos kepėjo kursus su draugais atsidūrėme Pietų Italijoje, Apulijos regione, kur Adrijos jūros pakrantėje įsikūręs Rodi Garganico miestelis netruko tapo naujaisiais namais“,- pasakojo Mindaugas.
Padirbėti itališkos duonos kepėju lietuviui teko tik pusmetį, po to vienas įtakingas italas pasiūlė jam darbą savo viešbutyje ir restorane. Mokytis Viduržemio jūros regiono virtuvės paslapčių pas įžymiausius virėjus M. Luckai sekėsi, ir netrukus jis tapo restorano virtuvės šefu ir dirbo septynerius metus. Mindaugas taip pat yra Italijos ir regiono virėjų asociacijų narys, noriai dalyvaujantis ir prisidedantis prie federacijos organizuojamų renginių.
Šiuo metu lietuvis su šeima gyvena mažame miestelyje prie Adrijos jūros, virėju nebedirba, daugiau užsiima mokymais, dalyvauja „Erasmus“ projektuose.
„Pastaruoju metu daugiau užsiimu socialine veikla, turiu senelių ir vaikų namus, rengiu mokymus vaikams iš įvairių Lietuvos profesinių mokyklų, dirbu su vaikais, sergančiais alzheimerio liga“,- apie dabartinę savo veiklą pasakojo Mindaugas.
Itališkai – lietuviškas valgiaraštis
Pasiteiravome Mindaugo, kaip italai vertina lietuviškus patiekalus. „Daugelis mano, kad užsieniečiams turi patikti lietuviški šaltibarščiai, didžkukuliai, vėdarai. Tačiau taip nėra. Italams šaltibarščiai nepatiko – pavadino juos rožiniu jogurtu, nepatiko ir tradiciniai didžkukuliai, bet labai gerai įvertino didžkukulius iš virtų bulvių, žemaičių blynus, valgomi jiems pasirodė ir bulviniai vėdarai. Italijoje gaminami „Milano“ kotletai – tai paprastas kepsnys, apvoliotas džiūvėsėliais. Aš sumaniau savo klientams pagaminti „Kijevo“ kotletus, sakydamas, kad tai pagerintas „Milano“ kepsnys. Patiekalas visiems patiko, prašė dar pagaminti“,- italų bei lietuvių patiekalų pomėgio skirtumais pasidalino M. Lucka.
Pačiam Mindaugui labiausiai patinka patiekalai iš spagečių – juos galima pagardinti įvairiais skaniausiais padažais, o ruošti labiausiai patinka žuvienę.
Paklaustas apie ateities planus, lietuvis sakė, kad  norėtų turėti nedidelį, dešimties staliukų, restoranėlį, kuriame dirbtų savo malonumui, tačiau tai nebūtų jo pragyvenimo šaltinis. Tokio restoranėlio Lietuvoje Mindaugas dar neplanuoja atidaryti, nors sakėsi apie tai kartais pamąstantis.
Pagal kartu su mokiniais paruoštų patiekalų įvairovę matyti, kad  itališkos pamokos nenuėjo veltui, o M. Lucka pažadėjo dar apsilankyti mokykloje.

„Radviliškio  krašto“ informacija


 




Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019