Sakoma, kad stovintis vanduo genda. Lygiai taip ir žinios – jei jų neatnaujiname, pasensta, tampa mažiau aktualios. Norint to išvengti, būtina mokytis visą gyvenimą. Nereikia stoti į universitetus ar kolegijas – atšviežinti įgūdžius galima ir lankant kursus ar seminarus.

Nemažai ūkininkams, miškininkams ar žemdirbių bendruomenei skirtų mokymų organizacijos ir įstaigos rengia naudodamosi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama  profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ finansine parama. Norinčios tęsti ar pradėti vykdyti tokią veiklą įstaigos šiemet vėl kviečiamos teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) iki rugsėjo 30 dienos. Pažymima, kad paramos gali kreiptis ir mokymo kursų dalyviai,  jiems galioja tas pats terminas.

Ir miškininkams, ir daržininkams, ir bitininkams

Pagal veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ parama teikiama tuomet, kai pareiškėjai planuoja organizuoti mokymo kursus pagal formalią Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir (arba) neformaliojo žemdirbių tęstinio mokymo programas, kurios yra įtrauktos į viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytą Žemės, miškų, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų sąvadą.  Remiantis šiuo sąvadu mokymai galės būti organizuojami pagal tokias veiklos sritis kaip: kompleksinės paramos (valdymo) reikalavimų, augalininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, vaistažolių auginimo, veterinarijos, bitininkystės, žemės ūkio mechanizavimo, miškininkystės, aplinkosaugos, ekologijos ir kt., kartu privalomai į mokymo programą  įtraukiant mokymus jauniesiems ūkininkams pagal šias mokymo programas:  kompleksinės paramos reikalavimai (valdymo reikalavimai), agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, aplinkosauga ir tręšimo planavimas bei ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės.

Nurodoma, kad paramą gali gauti mokslo ir studijų institucijos ir profesinio mokymo įstaigos, juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, mokymo kursų dalyviai – ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai, fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai. Svarbu, kad mokymai būtų organizuojami ne mažiau rajonų, savivaldybių, nei nurodyta paramos paraiškoje, jeigu už tai buvo gauta atrankos balų.

Kuo daugiau balų, tuo daugiau šansų

Prioritetai teikiami tiems, kurie įsipareigoja apmokyti daugiau asmenų. Į tai atsižvelgiant skiriami ir atrankos balai. Pavyzdžiui, jei pareiškėjas numato  apmokyti daugiau nei 300 dalyvių, jam suteikiami 25 balai, jei nuo 200 iki 300 įskaitytinai, – jis gauna 15 balų, jei nuo 100 iki 199 įskaitytinai, – galima tikėtis gauti 10 balų.

 Taip pat svarbi pareiškėjo patirtis, įgyvendinant panašius projektus. Jei pareiškėjas šioje srityje turi daugiau nei penkerius metus patirties (iki paramos paraiškos pateikimo dienos), jam skiriama 15 balų. Vertinama bei sveikintina lektorių, kurie vestų kursus, patirtis. Jei jie turi didesnę nei trejų metų patirtį, skaitant panašaus turinio paskaitas ar vykdant su projekto turiniu susijusią ugdomąją, mokslinę bei šviečiamąją veiklą, skiriama 20 balų. Projekte numačius organizuoti mokymus, susijusius su geros agrarinės būklės reikalavimų laikymusi ūkio veikloje, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, galima pretenduoti į 10 balų. Papildomi balai teikiami ir kai pareiškėjas numato mokymus organizuoti ne viename, o keliuose skirtinguose Lietuvos regionuose.

Kaip žinia, kuo daugiau balų surenkama, tuo daugiau šansų, kad paraiška bus įvertinta teigiamai ir pareiškėjas gaus paramą. Žinant, kad privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40, teigiamo įvertinimo tikėtis neatrodo sunku.

Planuoja apmokyti mažiausiai 2 tūkst. žmonių

Mokymus naudodamiesi finansine parama pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ jau ne vienus metus rengia Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Per visus tuos metus organizacija svarbiomis ir labai reikalingomis žiniomis pasidalijo su keliomis dešimtimis ūkininkų, miškininkų, sodininkų, daržininkų ir kitų žemės ūkio srities specialistų. ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė apie veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ atsiliepia vien teigiamai:

– Viena iš ŽŪR misijų yra kaimo žmonių bei žemdirbių švietimas. Ji visiškai sutampa su veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ tikslais, todėl mokymus žemdirbių bendruomenei organizuojame ir vedame ne vienus metus. Paraišką paramai teikiame ir šiemet. Planuojame surengti mokymus daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Mokymų nauda ir aktualumu neabejojame. Nuo seno žinoma, kad tobulėti ir mokytis – būtina.

 Europos Sąjunga taip pat palaiko ir skatina mokymosi visą gyvenimą idėją. Gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kur technologijos tobulėja ne metais, ne savaitėmis, o tiesiog dienomis. Žemės ūkis – ne išimtis. Būtina mokytis ir tobulėti, kad būtume konkurencingi, sugebėtume išlikti, siekti naujų tikslų. Manome, kad viską žinome, tik kai niekuo nesidomime, o kai išgirstame kažką naujo, suprantame, kad nežinome nieko. Siekiant išvengti tokių situacijų, labai skatiname ūkininkus atvykti į mokymus bei seminarus, kurių dauguma – nemokami, – atstovaudama ŽŪR pozicijai ir nuomonei kalbėjo S. Kisielienė.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

Užs. Nr. 2

Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo formule 2021–2027 metais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas ir apsirūpinimas žemės ūkio produkcija.

Prieš planuodami atliko tyrimą

Prieš ministerijai rengiant TI planą,  Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ūkių pelningumo vertinimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ūkiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skaičiuota, kokių ūkių šalyje yra mažiausiai, kokios žemės ūkio šakos traukiasi, kurioms reikia padėti.

ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Turėtų didėti susietoji parama pieninių karvių laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius.

Siekiama didinti ūkininkų konkurencingumą, ypač nedidelių, kuriems ūkininkavimas yra pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis.

Kaip paaiškėjo iš LAEI tyrimo, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, ūkiai iki 10 ha yra sąlyginai pelningi (didžioji prekinių iki 10 ha ūkių dalis – pelningi), o peržengus 10 ha ribą, pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni – valdantys 100, 110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Tokią pačią tendenciją atspindėjo ir produkcijos kreivė: iki 10 ha ji didesnė, vėliau mažėja, o gerokai padidėja tik nuo 150 ha. Būtent tokių ūkių, valdančių iki 90 hektarų, Lietuvoje yra daugiausiai – jie sudaro 90 proc. visų Lietuvos ūkių.

Siūloma atkreipti dėmesį į smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ūkių Lietuvoje yra vidutiniai ir būtent jų efektyvumas yra prasčiausias, tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad jos padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. Tai reiškia, kad už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai gautų 76 papildomus eurus. Pagal naująjį planą, išmokos turėtų būti mokamos laiptuotai, už pirmus 10 ha būtų mokama 65 eurai už hektarą, už 11–20 ha – 74 eurai už hektarą, už 21–30 ha – 87 eurai už hektarą, o 99 eurai už hektarą būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektarų dydžio. Toks laiptavimas nulemtų, kad didesnes išmokas pajaustų ūkininkai, dirbantys iki  108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų.

Palankios permainos numatomos jauniesiems ūkininkams, kurių Lietuvoje, pasirodo, mažėja. Veiklos esami nenutraukia – keičiantis ūkininkų amžiui, jie praranda jaunųjų statusą. Problema yra naujų jaunųjų ūkininkų įsitraukimas į žemės ūkio veiklą ir nedidelės ūkių apimtys – vidutiniškai jaunieji ūkininkai valdo 32 ha, bet naujai ateinančių jaunų ūkininkų vidutiniai plotai nesiekia ir 10 ha. Dėl to tiesiogines išmokas jauniesiems ūkininkams siūloma nuo 54 eurų didinti iki 173 eurų už hektarą ir planuojama jas mokėti nebe penkerius, o septynerius metus, mokant už 50 ha (šiuo metu mokama už 90 ha).

Daugiau skirtų pienininkams ir daržininkams

Permainos pasiūlytos skirstant susietąją paramą, kuria siekiama palaikyti bei paremti besitraukiančias žemės ūkio šakas. Didelis dėmesys skirtas šeimos ūkiams, kuriouse melžiamos pieninės karvės. Nebūtina turėti kelių šimtų melžiamų karvių, kad ūkis būtų pelningas. Remiantis skaičiavimais, užtenka 25 karvių, kurios, jei ūkininkaujama protingai, iš žaliavinio pieno leidžia išlaikyti šeimą. Todėl išmokos už pienines karves vidurkį nuo 119 siūloma didinti iki 180 eurų. Melžiantiems iki 10 karvių išmoka už karvę naujuoju tiesioginių išmokų laikotarpiu siektų 156 Eur, laikantiems nuo 11 iki 50 raguočių – priklausytų 208 eurai už karvę, auginantiems nuo 51 iki 150 karvių už karvę būtų skiriama 260 eurų. Ūkyje, kuriame laikoma 151 karvė ir daugiau, kiekvienam galvijui, pradedant nuo 151, būtų skiriama po 130 eurų, o visiems kitiems – atitinkamai pagal laiptus.

Susietoji parama palaiko ir daržovių bei vaisių augintojus, todėl auginantiems atviro grunto daržoves vietoj 180 siūloma mokėti 500 eurus už hektarą, o vaisių augintojams parama nuo 237 eurų už hektarą kils iki 386 eurų. Nekistų tik parama mėsinių galvijų, mėsinių avių, cukrinių runkelių augintojams. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto siūlymu į naująjį tiesioginių išmokų planą įtraukti riešutmedžiai – jų augintojams už hektarą bus mokama 150 eurų.

Didesnės išmokos – tik sąžiningiems

Gerų žinių yra ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Naujuoju finansiniu laikotarpiu ketinama panaikinti ekologinių ūkių įsipareigojimus penkeriems metams. Pasibaigus pereinamajam laukų laikotarpiui, ūkininkas juos galės tiesiog uždeklaruoti ir gauti jam priklausančią išmoką.

Tiesa, jei laukai po pereinamojo laikotarpio būtų nedeklaruojami, kaip ekologiškus ūkininkas juos galėtų pažymėti tik po kelerių metų. Tokia sąlyga norima pažaboti piktnaudžiaujančius ekologinėmis išmokomis ūkininkus, kurie atsiradus laukuose piktžolėms metus nusprendžia pabūti neekologiškais ūkininkais ir juos nupurškia chemija, o kitais metais vėl grįžta prie ekologinio ūkininkavimo ir didesnių išmokų. Jei bus pritarta naujajam tiesioginių išmokų planui ir jo pakeitimams, norint taip elgtis teks laukti pereinamąjį laikotarpį.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

Užs. Nr. 3