Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Ligonių stebėjimas – ambulatorinė paslauga

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai radviliškiečių kreipiasi į „Radviliškio krašto“ redakciją su įvairiais skundais. Dažnai skundžiamasi medikais, tvarka ligoninėje. Daugelis ligoninės pacientų skundžiasi, kad gulėdami stebėjimo palatoje nesulaukia medikų dėmesio, stebimi ligoniai nemaitinami. Apie stebėjimo palatoje teikiamas paslaugas ligoniams paklausėme Radviliškio ligoninės direktorės Danutės Povelauskienės.

 

Slaugytojoms – daugiau atsakomybės
Pasak ligoninės direktorės, priėmimo skyriuje slaugytojoms bus suteikiama daugiau atsakomybės – jos turi gebėti įvertinti, kurį ligonį reikia priimti prioriteto tvarka, o kuris dar gali palaukti. „Ligoniai nori, kad gydytojas būtų individualiai pririštas prie jų, tačiau stebėjimas – ambulatorinė paslauga ir gydytojo apžiūra priklauso tik vienkartinė – priėmus ligonį ir išleidžiant jį į namus. Nuo 18 valandos priėmimo skyriuje dirba vienas gydytojas, tad ligoniams kartais reikia palaukti, kol priims. Dažnai dėl to kyla nepasitenkinimas – visi nori, kad gydytojas juos priimtų čia ir dabar. Netgi buvo atvejis, kai žmogus, patyręs traumą, atvyko į priėmimo skyrių po trijų dienų ir kai jam reikėjo palaukti 15 minučių, kol chirurgas baigs teikti pagalbą avarijoje nukentėjusiam žmogui, kilo baisus triukšmas. Bet žmogus namuose  prabuvo tris dienas“,- sakė D. Povelauskienė.
Stebėjimo palata – ambulatorinė paslauga ir maitinimas čia gulintiems ligoniams nepriklauso – juo reikėtų pasirūpinti jų artimiesiems.

Ne visi pacientai guldomi į ligoninę
Pasak ligoninės direktorės, ne visus ligonius, paguldytus stebėjimui, reikia guldyti į stacionarą. „Ligoninėje visada yra infekcijų pavojus, kuo ilgiau žmogus guli ligoninėje, tuo didesnė tikimybė parsinešti į namus infekciją. Todėl ne visi pacientai, pagulėję stebėjimo palatoje, yra guldomi į ligoninės stacionaro skyrių – jei žmogui sulašinus ar suleidus vaistų pagerėjo, jis išleidžiamas į namus“,- sakė D. Povelauskienė.
Tačiau ir guldomi į ligoninę kai kurie pacientai turi išskirtinių reikalavimų medikams. „Žmogus, paguldytas į terapinį skyrių, pradeda reikalauti vandens, dantų pastos, maisto, o gydymas lieka paskutinėje vietoje. Kartais atrodo, kad gydytojai daugiau sprendžia socialines, o ne gydymo problemas“,- sakė D. Povelauskienė.
Kartais medikai dirba ir socialinių darbuotojų darbą – pasveikęs žmogus išrašomas iš ligoninės, su seniūnu ir socialiniu darbuotoju nepavyksta susisiekti, o žmogus  neturi pinigų bilietui į namus – ligoninė duoda mašiną grįžimui į namus.

Medikai tampa ir notarais
Pasak ligoninės direktorės, kartais medikai atlieka ir notarų darbą. „Būna, kad žmogus, gulintis terapiniame skyriuje, reikalauja, kad gydytojas patvirtintų jo testamentą. Į notarą kreiptis nenori, nes notarui reikia mokėti, o kad gydytojui vėliau gali tekti su giminėmis bylinėtis teismuose, niekam nerūpi. Tokių atvejų pasitaiko slaugos skyriuje, giminės grasina net televiziją iškviesti“,- sakė D. Povelauskienė.

Ligoniai maistu nesiskundžia
Pastaruoju metu visoje Lietuvoje kilo nepasitenkinimo banga ligoninės maistu – žmonės maistą fotografuoja, piktinasi jo prasta kokybe. „Mūsų ligoninėje žmonės maistu nesiskundžia – ligoniai gauna ir sriubos, ir karštą patiekalą. Labai geros kokybės maisto gal ir nereikia tikėtis – už nepilnus keturis eurus reikia pamaitinti žmones penkis kartus per dieną“,- sakė D.Povelauskienė.

Radviliškyje laukiami gydytojai geriatrai
Visuomenei sparčiai senstant, didėja gydytojų geriatrų poreikis. „Jeigu ligonis turi daug lėtinių susirgimų, jis nepasveiksta per 5 dienas, už kurias moka ligonių kasos, tada mus bara, kad per ilgai žmogų laikome ligoninėje. Ligoninėje reikėtų geriatrijos skyriaus, kuriame tokie ligoniai galėtų gulėti ilgiau, tačiau susiduriame su problema – nėra geriatrų specialistų. Lietuvoje iš viso yra tik 49 geriatrai, kurie dirba Vilniuje ir Kaune, į rajonus nevažiuoja“,- sakė D.Povelauskienė.
Taip ligoninė patenka į užburtą ratą – negalima gauti licencijos geriatrijos skyriui, nes nėra specialistų. Tiesa, ligoninėje tokiame skyriuje gali dirbti vidaus ligų gydytojai, išklausę 72 valandų kursą, tačiau konsultacinėje poliklinikoje tokie gydytojai dirbti negalėtų – reikia specialistų, kurių Lietuvoje kol kas labai mažai.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi