Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje ir Europoje praėjo skirtingai. Visoje Europoje toliau stiprėja tendencija rinkti ne vadinamąsias „tradicines“ nuosaikias partijas, o naujai iškylančias jų alternatyvas. Vienose šalyse tai naujieji antiglobalistiniai dešinės judėjimai, kviečiantys kovai prieš ES virtimą viena valstybe, prieš nevaržomą migraciją ir tautų maišymąsi. Kitose šalyse dar labiau už juos stiprėja kairieji radikalai – žalieji ir komunistai. Ne taip žymiai kaip tikėtasi, tačiau visoje Europoje toliau stiprėjo būtent tokios naujosios kairės ir dešinės partijos. Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir kitur tradicinės partijos tampa nereikšmingos ir užgožtos naujųjų „euroskeptikų“. Tai rodo didelę sisteminę problemą visoje Europoje: pasirodo, kad senosios skirtys tarp liberalų, konservatorių ir socialdemokratų nebeturi reikšmės ir nebegeba spręsti realių žmonių problemų. Naujoji skirtis visoje Europoje yra tarp nacionalizmo ir globalizmo. Partijos, kurios nesugeba to matyti ir prisitaikyti, visur nyksta.
Lietuvoje viskas kitaip. Čia prie naujosios skirties nepereita, renkamos tos pačios seniai pažįstamos partijos kaip ir ankstesniuose rinkimuose. Lietuviams menkai suprantama suverenumo netekimo problema, jie niekaip tiesiogiai nepatiria nelegalių migrantų siautėjimo. Kovos dėl ES ateities jiems tolimos ir nelabai aktualios. Tai lėmė, kad Lietuva tapo kone vienintele ES nare į Europos parlamentą neišrinkusia nė vieno antiglobalistinės dešinės atstovo. Net latviai ir estai išrinko.
Vietoje to, Lietuva išrinko Liudą Mažylį, Andrių Kubilių, Rasą Juknevičienę, Viliją Blinkevičiūtę, Juozą Oleką, Bronių Ropę ir Šarūną Marčiulionį, kurį pakeis Stasys Jakeliūnas. Po vieną mandatą gavo liberalas Petras Auštrevičius, save iškėlusi Aušra Maldeikienė, Lietuvos lenkų atstovas Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskich. Nė vienas jų per rinkimus nekalbėjo apie esmines ES problemas, apie augančią įtampą tarp integracijos šalininkų ir priešininkų, o bandančius apie tai kalbėti paniekinamai vadino „euroskeptikais“. Tokie debatai liudija, kad liekame politine ES provincija. Rezultatai rodo, kad toks statusas daugumą gyventojų tenkina. Lieka tikėtis, kad domėjimasis mūsų gyvenimus itin įvairiai lemiančia Europos Sąjunga augs ateityje. Esame Europos dalis ir jos problemos yra ir mūsų.
Vytautas Sinica
