Socialiniai tinklai

Aktualijos

KAIP IŠSAUGOTI  SVEIKĄ  KIAULIŲ  ŪKĮ

Avatar

Paskelbta

data

Afrikinis kiaulių maras – rimta problema ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų rajone. Šiuo metu liga nustatyta šešių seniūnijų teritorijose: Baisogalos, Skėmių, Sidabravo, Pakalniškių, Grinkiškio ir Šeduvos.

Kol kas maro virusas rastas šernams, tačiau turime padaryti viską kas įmanoma ,kad liga neįsimestų į kiaulių ūkius. Tam ,kad būtų išvengta didelių nuostolių bei nemalonumų, yra siekiama glaudesnio  veterinarijos specialistų ir ūkininkų bendradarbiavimo. Atliekant prevenciją ir vykdant įvairias priemones šiuo klausimu, vadovaujamasi ES komisijos , LR Vyriausybės nutarimais, VMVT direktoriaus įsakymais bei kitais valstybinės reikšmės dokumentais. Viena iš  priemonių yra stiprinti kiaulių laikytojų supratimą ir žinias apie tai, kaip tinkamai ūkininkauti norint išvengti šios negandos. Kadangi  situacija dėl maro tik prastėja, nuo kovo 1 dienos vėl bus pradėtas kiaulių augintojų ūkių tikrinimas. Iki birželio pirmos dienos bus aplankyti visi rajono kiaulių augintojai. Apsilankymo metu bus išsiaiškinami visi dalykai nuo ko priklauso šios ligos atsiradimas ir kaip to išvengti. Apsilankymo metu kiaulių laikytojai dar kartą bus konsultuojami kaip tinkamai elgtis ligos įtarimo atveju, kaip užtikrinti biologinės saugos reikalavimus, kokie naudojami pašarai, kokie privalomi devėti drabužiai, apavas. Neturėtų  ūkininkai pamiršti ir tokių gana svarbių dalykų , kaip kiaulių registravimo bei deklaravimo, jų ženklinimo, parduodant gyvūnų sveikatos pažymėjimo ir gyvūnų gabenimo važtaraščio išsirašymo.Neretai žmones pasiekia klaidinga informacija , apie nustatytą ligą ar numatytą tvarką kuri galioja vienu ar kitu atveju.Todėl artimiausiu metu seniūnijose bus rengiami susitikimai su gyvulių laikytojais ir kalbama visais aktualiais tą temą liečiančiais  klausimais.Kad grėsmė yra rimta įrodo senantys skaičiai. Per nepilnus du šių metų mėnesius Radviliškio rajone afrikinis kiaulių maras nustatytas 31 šernui. Iš jų  27 buvo nugaišę ir 4 sumedžioti.

 

Trichineliozė – pavojinga liga, kuria gali susirgti žmonės, kiaulės, šernai, pelės ir žiurkės bei kiti gyvūnai. Nors daugelis medžiotojų ir ūkininkų apie trichineliozę žino ir prieš vartodami kiaulieną ar šernieną, ją ištiria, tačiau dar pasitaiko atvejų, kai į šią pareigą pažiūrima aplaidžiai. Nėra buvę metų, kad šia liga neužsikrėstų žmonės. Ir daugiausia susergama grupėmis ,ištisomis šeimomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje iš viso buvo užregistruotas 391 žmonių trichineliozės atvejis. Lietuvoje trichineliozė plačiai paplitusi šernų populiacijoje. 2017 metais buvo nustatyti 79 trichinelėmis užsikrėtę šernai (2016 m. – 74, 2015 m. – 95). Šiais parazitais užsikrėtusių kiaulių nustatoma gerokai rečiau, tačiau tai neatleidžia ūkininkų nuo atsakomybės patikrinti visų ne skerdykloje, o savo reikmėms namuose paskerstų kiaulių mėsą.Šių metų vasario pradžioje trichineliozė nustatyta  ir Radviliškio rajono Bargailių miške sumedžiotam šernui.Tai reiškia ,kad užkratas šalia mūsų ir reikia būti labai atsargiems. Visa rinkoje parduodama kiauliena privalomai yra ištiriama skerdyklose, o savo reikmėms skerdžiantys kiaulių laikytojai turi kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus.  Reikia nepamiršti, kad trichineliozė yra paplitusi ne tik tarp šernų, bet šias parazitines lervas gali nešioti ir kiti laukiniai gyvūnai – lapės, usūriniai šunys, pelės, žiurkės, kiaunės. Dažniausi trichineliozės platintojai kiaulių laikymo vietose yra smulkūs graužikai, todėl jų naikinimas – efektyviausia trichineliozės prevencijos priemonė.

 

VMVT informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Gyventojams šiluma vis brangsta

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškiečiai kasmet nerimaudami laukia kiekvieno naujo šildymo sezono – kiek jis paplonins jų pinigines. Ir ne be reikalo – Radviliškyje šiluma kasmet brangsta. Beje, praėjusiais metais UAB „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis sakė, jog šilumos kaina nėra tokia ir didelė – šildymo sezonas atseina tik minimalų atlyginimą ar  didesnę pensiją.

Radviliškyje šildymo kaina didesnė nei Lietuvos vidurkis

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, gruodžio mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,16 ct/kWh (be PVM). Palyginus su lapkričio mėnesiu, kilovatvalandės kaina didėjo 4,52 proc.

VERT duomenimis, tai žemiausia gruodžio mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. gruodžio mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 46 proc. mažesnė. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius daugiausia lemia kuro ir superkamos šilumos kainos – brangstant biokurui, brangsta ir šiluma.

Tačiau radviliškiečius galime tik nuliūdinti – Radviliškyje šilumos kaina didesnė nei Lietuvos vidurkis – 4,70 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio. Kadangi  gyventojams už šilumos energiją yra taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis, tai kaina už šilumą sudaro 5,12 ct/kWh.

Beje, lapkričio mėnesį radviliškiečiai už šilumą mokėjo taip pat daugiau nei buvo Lietuvos vidurkis. Lapkričio mėnesį Lietuvos vidurkis už šilumą  buvo 4,34 ct/kWh, tai radviliškiečiai mokėjo 5,02 ct/kWh.  

Sausio mėnesį šiluma dar brangs

Jeigu jau gruodžio mėnesį radviliškiečiai mokėdami už centralizuotos šilumos tiekimą patuštino pinigines, tai sausio mėnesį jas teks atverti dar plačiau. UAB „Radviliškio šiluma“ tinklapyje skelbiama, jog sausio mėnesį šiluma be PVM kainuos 4,77 ct/kWh, o kadangi  gyventojams už
šilumos energiją yra taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis, tai viena  kilovatvalandė  kainuos 5,20 ct/kWh. O įvertinus, kad artimiausiu metu paspaus šaltukas virš 20 laipsnių, tai  mokestis už šildymą  ženkliai paplonins daugiabučių gyventojų kišenes, o gal kas taps net skolininkais.

Kaimynai šildosi pigiau

Pagal šilumos kainos dydį UAB „Radviliškio šiluma“  nusirito net į 16 vietą  Lietuvoje. Belieka pasidžiaugti už kaimynus, kurie šildosi daug pigiau – pavyzdžiui, šiauliečiams šiluma kainuoja 4,12 ct/kWh, panevėžiečiai už šilumą moka 4,60 ct/kWh, o radviliškiečiams ji kainuoja 5,12 ct/kWh.

Ką gi, belieka su nerimu laukti sausio pabaigos, kai sužinosime, kiek už centralizuotą šildymą teks mokėti vasario mėnesį.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Varškė – dar senovės romėnų pamėgtas produktas, tapęs subalansuotos mitybos dalimi

Avatar

Paskelbta

data

Varškė nuo seno ant lietuvių stalo užėmė svarbią vietą. Dėl švelnaus skonio ją galima valgyti vieną ar derinti su kitais produktais, todėl ji yra mėgstama ir smaližių, ir pikantiškesnių užkandžių mėgėjų. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad virtuvėje improvizacijų ir receptų su varške – daugybė. Be to, tai puikus baltymų ir kalcio šaltinis.

„Varškė – vienas universaliausių produktų. Mėgautis varške galima ją tiesiog pagardinus grietine, mėgstamomis žolelėmis ar uogomis. Taip pat iš varškės galima ruošti įvairiausius blynus, apkepus, ja gardinti lazaniją. Patiekalus su varške dažniausiai nesudėtinga paruošti, o tikra savaitgalio vėlyvųjų pusryčių pažiba tapusius varškėtukus mėgsta ne tik vaikai“, – sako V. Juodkazienė.

Nėra tiksliai žinoma, kada varškė pradėta ruošti ir valgyti. Vis dėlto randama duomenų, kad panašus į varškę produktas buvo vartojamas dar Senovės Romos laikais. Romėnai jį valgė kaip užkandį, kartais pagardindami medumi ar pridėdami druskos. Labiausiai varškė buvo paplitusi Šiaurės ir Centrinėje Europoje. Lietuvoje ji taip pat nuo seno mėgstama.   

Įdomu tai, kad, priešingai nei daugelis kitų tradicinių maisto produktų, varškei paplisti už Europos ribų gerokai užtruko. Į Šiaurės Ameriką atsikėlę naujakuriai ar imigrantai varškės į amerikiečių maisto racioną ilgą laiką taip ir neįvedė. Už Europos ribų ji pradėta vartoti ne taip ir seniai. Gali būti, kad taip galėjo atsitikti ir dėl to, kad šį produktą buvo sudėtinga ilgai išlaikyti šviežią ir atgabenti iš tolimesnių kraštų.

Vis dėlto šiais laikais, žmonėms keliaujant ir drąsiai ragaujant skirtingų virtuvių produktus, varškė užkariauja vis daugiau kraštų, kuriuose anksčiau ji vartojama nebuvo: varškę pamėgo ir Šiaurės Amerikos, Jungtinės Karalystės, netgi Japonijos gyventojai.

Varškę pagaminti nėra sudėtinga, tačiau skaičiuojama, kad 1 kg varškės reikia maždaug 7 litrų pieno. Taip pat iš varškės gaminami įvairiausi sūriai ir sūreliai.

Varškė itin populiari tarp žmonių, kurie skiria dėmesio subalansuotai mitybai. Joje yra daug naudingų medžiagų – tai puikus kalcio ir baltymų šaltinis. Varškė gali turėti teigiamą poveikį virškinimo sistemai ir yra lengvai pasisavinama, todėl dažnai įtraukiama į vaikų valgiaraščius.

„Siekiant, kad mityba būtų visavertė, į racioną reikėtų įtraukti ir varškę. Joje esančios medžiagos organizmui suteikia energijos. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamas varškės laikymo sąlygas, nes sugedę pieno produktai – itin kenksmingi žmogaus organizmui. Suvalgius sugedusios varškės galima apsinuodyti, todėl siūloma šaldytuve šviežią varškę laikyti ne ilgiau kaip tris dienas, arba tiek, kiek nurodoma ant etiketėje esančios galiojimo datos“, – pabrėžia V. Juodkazienė.

Anot maisto ekspertės, varškę puikiai tinka gardinti ne tik uogomis, bet ir prieskoninėmis žolelėmis ar daržovėmis. Iš jos galima ruošti užkandžius, pagrindinius patiekalus, saldžius ar sūrius gaminius. Kai kuriuose patiekaluose varške galima pakeisti ir mėsą.

O Europos šalyse varškę ypač mėgstama naudoti ir įvairiuose kepiniuose bei desertuose, Pavyzdžiui, šveicarai turi savo pyrago su varške receptą, kurį vadina quarktorte, vokiečiai ruošia käsekuchen, čekai gamina tvarohovnik, lenkai – sernik, o olandai kwarktaart.

V. Juodkazienė dalijasi ir keliais patiekalų su varške receptais.

Cukinijų blynai su varške

3–4 porcijoms blynų reikės:

2 cukinijų;

2 skiltelių česnako;

1 kiaušinio;

5 v. š. miltų

1/2 a. š. druskos;

1/4 a. š. pipirų;

100 g varškės;

8 vnt. saulėje džiovintų pomidorų;

Alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

Stambia tarka sutarkuojame cukinijas ir per marlę nuspaudžiame kiek įmanoma daugiau skysčio – spauskite stipriai, kad cukinija liktų kuo sausesnė. Tuomet varškės sūrį ir saulėje džiovintus pomidorus supjaustome smulkiais kubeliais.

Į dubenį dedame tarkuotą cukiniją, tarkuotą česnaką, mušame kiaušinį, miltus, druską, pipirus, varškės sūrį ir saulėje džiovintus pomidorus. Viską gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, blynelius formuojame į keptuvę dėdami po didelį šaukštą paruoštos masės. Kepame ant vidutinės ugnies po 4–5 minutes iš abiejų pusių, kol blyneliai gražiai apskrunda.  Iškepusius blynelius dedame ant popierinių rankšluosčių – taip pašalinamas nereikalingas riebalų perteklius.

Lazanija su varške

Jums reikės:

500 g lazanijos lakštų;

200 g varškės;

1 kiaušinio;

500 g špinatų;

100 g tarkuoto kietojo sūrio;

2 v. š. miltų;

400 ml pieno;

Sviesto kepimui ir padažui;

Druskos, pipirų

Paruošimas

Pirmiausia kruopščiai ištrinkite varškę su kiaušinio tryniu ir šiek tiek druskos. Ant nedidelės ugnies ištirpinkite sviestą, dėkite į jį špinatus ir kelias minutes patroškinkite, kol suminkštės. Gilesniame puode pakaitinkite 1 v. š. sviesto, suberkite miltus, o kai jie apskrus, nuolat maišydami lėtai supilkite pieną. Įberkite, druskos, pipirų ir maišydami kaitinkite, kol padažas pradės tirštėti.

Kepimo formą išklokite lazanijos lakštais, dėkite varškės ir aptroškintų špinatų sluoksnį. Užberkite tarkuoto kietojo sūrio. Tuomet vėl klokite lazanijos lapus, dėkite varškės ir špinatų sluoksnį, užberkite sūrio. Sluoksniuokite, kol nebeturėsite varškės ir špinatų. Paskutinis sluoksnis turi būti lazanijos lakštų. Viską užpilkite padažu, gausiai užberkite tarkuoto kietojo sūrio ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 40 min. Skanaus!

Skaityti daugiau

Skaitomiausi