Socialiniai tinklai

Aktualijos

Laisvalaikis miške: ką reikia žinoti, kad poilsiautume atsakingai

Paskelbta

data

Vasara metas, kai daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje. Vieni skuba prie vandens telkinių, kiti mėgaujasi miško teikiamomis gėrybėmis ir gaiva. Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kad mišką reikia tausoti bei tinkamai elgtis bei dalijasi patarimais, kaip miške poilsiauti atsakingai.

„Šylant orams vis daugiau žmonių lankosi miške. Vieni renkasi aktyvų poilsį, grybauja, uogauja, leidžiasi į žygius. Kiti – pasyvų. Tiesa visiems lankytojams, norisi priminti, kad miške privalu laikytis taisyklių bei reikalavimų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento l. e. p. direktorius Tadeuš Ablačinskij.

Pasak T. Ablačinskij miške bet kur stovyklauti negalima. Pagal dabar galiojančią tvarką poilsiui apsistoti miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose ir pan.

„Taip pat lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Jei šių reikalavimų nesilaikoma, tai gali užtraukti įspėjimą arba baudą iki 140 eurų. O jei miško paklote sužalota ar sunaikinama, tai gali užtraukti ir iki 300 eurų baudą“, – primena T. Ablačinskij.

Pasak aplinkosaugininko, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.  

Lankantis miške svarbu nepamiršti, kad taisyklės fiziniams asmenims draudžia kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį (išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. Pažeidus šiuos reikalavimus asmenims taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.

„Atsakingiems poilsiautojams tikrai nereikia kalbėti apie tai, kad šiukšlinti negalima. Deja, tokių situacijų pasitaiko, taigi primename – už šiukšlinimą galite gauti 20–50 eurų baudą.

Be to, jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą ir sumos tokiais atvejais gali būti nemenkos“, – sako T. Ablačinskij.

Miško lankytojams primename, kad miške draudžiama: 

  • kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę;
  • gaudyti, naikinti laukinius gyvūnus, juos gabenti, rinkti kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus, inkilus ir pan.);
  • gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius;
  • paleisti miške šunį be antsnukio (antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio);
  • triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus;
  • trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį;
  • plauti transporto priemones miške;
  • teršti ar šiukšlinti mišką.
    Lankymosi miške taisyklėse, taip pat numatyta, kad miško lankytojai privalo, pastebėję gaisrą, nedelsdami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VĮ Valstybinių miškų urėdijai.
  • AAD ragina piliečius elgtis atsakingai ir primena, kad apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus, kitus nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejus, pastebėtus aplinkos apsaugos teršimo ar niokojimo atvejus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 2732995.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi