Socialiniai tinklai

Aktualijos

Labdaros fondų pagalba kursto aistras ir pykčius

Avatar

Paskelbta

data

Po to, kaip rašėme



Labdaros fondų pagalba kursto aistras ir pykčius


Šiandien Lietuvoje daugelis šeimų gyvena ant skurdo ribos, neišgali susimokėti kosminiu greičiu didėjančių mokesčių. Statistikos duomenimis, šiandien Lietuvoje skurdžiai gyvena net 30 proc. gyventojų. Skurstančių šeimų paskutinė galimybė kabintis į gyvenimą, mažinti slegiančių skolų naštą – labdaros ir paramos fondai. Šie fondai padeda sunkiai besiverčiantiems Lietuvos gyventojams daiktais, namų apyvokos rakandais bei pinigais.

Fondas padėjo, tačiau prasidėjo nesutarimai su kaimynais

Vieno paramos fondo – „Pražydusi viltis“ – pagalbos prašė ir Šeduvos seniūnijos, Pavartyčių kaimo gyventoja ponia Rita. Moteris turėjo nemažai skolų už vandenį, reikėjo bute remonto. Fondo steigėja Daiva Vaitkevičiūtė šeimai padėjo remontu, daiktais bei lėšomis. Skolos buvo sumokėtos, tačiau prasidėjo nesutarimai su kaimynais. Ritos šeima buvo kaltinama pasinaudojusi žmonių gerumu bei paaukotų daiktų pardavinėjimu internete. Pasak ponios Ritos, kaimynai pavydėjo jai fondo paramos.

Laikui bėgant viskas aprimo, šeima skolas už vandenį sumokėjo. „Dabar stengiuosi kiekvieną mėnesį mokėti už vandenį, kad vėl neatsirastų skolų, iš kurių išbristi labai sunku. Skolos atsirado, kai mano bute gyveno daug žmonių, visi viskuo naudojosi, o mokėti niekas nenorėjo, visos skolos liko man“,-sakė Rita.

Visada džiugu girdėti, kad šeima stojasi ant kojų, dirba vyras avininkystės ūkyje – nors ir gauna minimalų atlyginimą, bet, kaip sakoma, „vis į namus“.

Savaitraštį pasiekė laiškas iš Norvegijos


Savaitraštį „Radviliškio kraštas“ pasiekė Norvegijoje, Bergeno mieste, gyvenančios Mažvydos Kriščiūnienės laiškas, kuriame Ritos šeima vėl kaltinama neteisėtai pasinaudojusi gerų žmonių parama. Mažvydos nuomone, šiai šeimai ir taip jau daug priaukota ir padėta, o jie nori dar daugiau paramos.

Kad būtume objektyvūs, pasikalbėjome ir su ponia Rita, paklausėme, ar laiške išdėstyti faktai teisingi. Nesiruošiame nieko nei teisinti, nei smerkti, išdėstome tik faktus ir abiejų pusių tiesą.

„Aš dažnai organizuoju labdaros ir paramos akcijas iš Norvegijos į Lietuvą, teko turėti ne vieną bendrą darbą ir su D. Vaitkevičiūte. Kai pamačiau jos organizacijos puslapyje, kad vienos šeimos mergaitė ruošiasi studijuoti Šiauliuose, nori būti kirpėja, parašiau komentare, kad galiu suorganizuoti kirpėjos žirklių. Aišku, Rita visai greitai parašė man privačiai, nuo to ir viskas prasidėjo… Nuo 2016 vasaros iki 2017 rugpjūčio mėn. su vyru jiems išsiuntėme apie 1500 eurų, kelis kartus per zzz.lt užsakėme įvairių maisto produktų dėžėmis už ne vieną šimtą eurų, pirkome Kalėdoms eglutę, krūvą žaisliukų, vaikams dovanų, organizavau jų šeimai Norvegijoje drabužių, įvairių daiktų siuntas, vaikišką lovą. Ji visko prašydavo labai sumaniai, tarsi maldaujančiai, kad vyras vos kelis šimtus eurų gauna, kad jai vaistų reikia ir t.t. Tikrai kažkaip paliečia ir jaudina“,- savo laiške rašė Mažvyda iš Norvegijos.

Ponia Rita ne viską paneigė šioje istorijoje. Pasak jos, Mažvyda iš Norvegijos tikrai keletą kartų atsiuntė siuntinių, padovanojo lovelę. Tačiau 1500 eurų šeima sakė negavusi – moteris iš Norvegijos jiems pervedė tik 50 eurų, padovanojo lėlės galvą kirpėjos amato besimokančiai dukrai. „Mes su Mažvyda artimai bendravome, ji mus žadėjo aplankyti. Be siuntinių dar nupirko skanumynų iš zzz.lt parduotuvės“,- sakė Rita.
Dar buvo nurodytas faktas, kad Čikagos lietuvės Šeduvos seniūnijoje gyvenančiai šeimai 2016-17 metais pervedė 9200 dolerių.

„Aš tokių pinigų tikrai nemačiau. Patys pagalvokite, ar per metus gavusi apie 10 tūkstančių eurų aš dar gyvenčiau kaime?“,- sakė Rita. Pasak moters, su lietuvėmis iš Amerikos bendravo jo vyresnioji dukra Evelina, su kuria ji šiuo metu mažai bendrauja. Mamos nuomonei pritarė ir dukra Dovilė „Evelina yra Evelina, ji turi problemų, gal ir prašė pinigų iš Amerikos lietuvių“,- sakė Dovilė.

Buvo paminėtas faktas, kad Rita prašiusi Norvegijoje gyvenančios lietuvės pinigų vaikams nuvežti prie jūros, ji davusi, o kelionė taip ir neįvyko. „Tikrai ruošėmės su vaikais važiuoti prie jūros, tačiau kelionė neįvyko, nes susirinko per mažai žmonių“,- sakė Rita.

Mažvyda minėjo, kad Rita prašiusi pagelbėti jos sūnui, dirbančiam Norvegijoje ir apgautam nesąžiningo darbdavio. „Jokios konkrečios pagalbos aš neprašiau. Mano sūnus dirbo Norvegijoje statybose pas lietuvį ir šis jį apgavo – nesumokėjo atlyginimo. Kadangi Mažvyda ilgai gyvena Norvegijoje, paklausiau, gal žino, kas jam galėtų pagelbėti su darbais. Ji patarė kreiptis į policiją, tuo pagalbos prašymas ir baigėsi. Dabar sūnus dar dirba Norvegijoje, bet jeigu artėjant žiemai sumažės darbų, grįš“,- sakė Rita.

Labdaros ir paramos grupe įkūrė dukra


Mažvyda laiške paminėjo dar vieną faktą – Rita su dukra Dovile įkūrė labdaros organizaciją „Padėkime skurdžiau gyvenantiems žmonėms ir šeimoms”.

Į „Radviliškio krašto“ redakciją paskambinusi Ritos dukra Dovilė paaiškino, kad šios grupės administratorė yra tik ji ir grupės narių tikslas – keistis vaikų išaugtais rūbeliais. „Aš išsiunčiau vienai mamai savo dukros išaugtus rūbelius, reikalingais daiktais pasikeičia ir kiti grupės nariai. Mūsų grupės tikslas – padėti vieni kitiems, keistis reikalingais rūbais ir kitais daiktais“,- sakė Dovilė.

Tai tiek faktų ir komentarų apie labdaringą veiklą. Kaip jau rašėme, mes nesiimame nieko nei teisti, nei kaltinti, tik išklausėme abi puses ir pateikėme dvi tiesas. Kaip matome, labdaros fondų pagalba sukelia tikrai nemažai aistrų.

„Mes nežinome, kodėl Mažvyda parašė tokį laišką, mes jos nieko neprašėme, ji pati siūlė pagalbą“,- sakė Rita ir jos dukra Dovilė.

Įvairūs labdaros bei paramos fondai neišspręs visų vargstančių Lietuvos žmonių problemų, bet gali padėti nenusiristi už visiško skurdo ribos, suteikti viltį pamatyti  šviesą juodame nevilties tunelyje.

Tačiau labdariai taip pat turėtų pamąstyti, ar nedaro „meškos paslaugos“ pagalbos prašantiems žmonėms. Juk gavusieji paramą iš kelių fondų ar organizacijų gali prarasti norą stengtis kabintis į gyvenimą patys. Juk, kaip sakoma, geriau duokime žmogui meškerę, kad žuvį jis pasigautų pats o gausi parama neretai sukelia neigiamą aplinkinių reakciją. Tą  ir norėjome pasakyti šiuo straipsniu.

„Radviliškio krašto“ informacija

 

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kovo 8-ąją – dėmesys moterims: kaip ir kasmet, karaliauja tulpės

Avatar

Paskelbta

data

Nors šiemet orai šiluma nelepina, kovo 8-oji nuo seno asocijuojasi su vienomis pirmųjų pavasario gėlių – tulpėmis. Tarptautinę moterų solidarumo dieną įprasta koleges, drauges ar mylimąsias pasveikinti įteikiant jos simboliu tapusias gėles. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kovo 8-ąją kasmet tarp perkamiausių gėlių karaliauja tulpės, o jų pardavimai, lyginant su įprasta diena, padidėja net apie 30 kartų.
„Tradiciškai tapo įprasta, kad šią dieną sveikinti moteris, o tulpės turbūt yra ta pavasario gėlė, be kurios nė viena Moters diena neįsivaizduojama. Šią dieną tulpių pardavimai yra didžiausi, skaičiuojama, kad kovo. 7–8 dienomis jie padidėja net apie 30 kartų. Vis dėlto siekdami pasiūlyti platesnę įvairovę, turime ir didelį rožių, gerberų, narcizų pasirinkimą. Šias gėles pirkėjai taip pat mielai renkasi, tačiau tulpių pardavimai yra didžiausi“, – teigia V. Budrienė.
Pasak komunikacijos vadovės, per Moters dieną ir jos išvakarėse padidėja ne tik gėlių, bet ir saldainių pardavimai – švenčių dienomis paprastai auga susidomėjimas brangesnių prekių kategorijos produktais bei tradicinėmis šventinėmis prekėmis, tokiomis kaip desertai, įvairūs saldumynai, šokoladas, todėl ši šventė – taip pat nėra išimtis.
„Per kiekvieną šventinę dieną vartotojai ieško ypatingesnio skonio, todėl pastebime padidėjančius aukštesnės kokybės, brangesnių produktų pardavimus. Žmonės nori pasilepinti ir perka daugiau išskirtinių gaminių. Vis dėlto kovo 8-oji lieka labiau gėlės žiedo švente. Su ja aktyviai konkuruoja Valentino diena, kai sveikinamos ne tik moterys, bet visi mylimieji. Todėl ir romantiška vakarienė yra dažnesnė būtent pastarąją šventę“, – kalba V. Budrienė.
Anot jos, Moters dieną pardavimų atžvilgiu tikrai galima lyginti su Valentino diena, tačiau pastebima, kad Kovo 8-ąją ne tiek daug dėmesio tenka įvairiems meilę simbolizuojantiems suvenyrams ir atvirukams. Taip pat ir itin populiarūs iš desertų tortai dažniau pirkėjų krepšeliuose atsiduria meilės dieną. Skaičiuojama, kad pagal tortų pardavimų duomenis, Valentino diena yra trečia po Kalėdų ir Motinos dienos.

 

 Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
Mob. tel. +370 686 56010
El. p. vaida.budriene@iki.lt

Skaityti daugiau

Aktualijos

Už žiaurų elgesį su gyvūnu Raseinių rajono gyventojui skirta 300 eurų bauda

Avatar

Paskelbta

data

Surištomis galinėmis kojomis į pusnį katiną išmetusiam 52 m. Raseinių rajono gyventojui A. G. teismas skyrė 300 eurų baudą. Į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą vyras neatvyko.

„Asmuo netinkamai ir žiauriai elgėsi su savo katinu. Tinkamai nepasirūpino gyvūnu, kai šis buvo sužalotas, – sako administracinių nusižengimų bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas. – Vyras gyvūnui surišo galines kojas ir išvežęs paliko sniege, kad nugaištų.“

Katinas buvo sužalotas automobilio. A. G. dar pats bandė jį gydyti, bet šiam nesveikstant, nusprendė gyvūnu atsikratyti – išmetė katiną surištomis galinėmis kojomis į sniego pusnį. Surastas katinas buvo užmigdytas.

Teismas konstatavo, kad gyvūnų kankinimu laikomas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Raseinių rajono gyventojas paaiškinime raštu nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta ir gailisi. Tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bauda nuo 300 iki 1 750 eurų numatyta už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Kadangi A. G. administracine tvarka nebaustas, dirbantis, pripažino, kad žiauriai pasielgė su savo katinu, savo veiksmus vertino kritiškai, todėl jam už padarytą nusižengimą teismas skyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. 

Teismas nustatė, kad A. G. 2021 m. vasario 8 d. 15 val. Raseinių rajone plastikiniu tvirtinimo dirželiu surišo savo katino galines kojas, kad jis nesiblaškytų, įdėjo katiną į maišelį ir automobiliu išvežė į nuošalią vietą, jį išmetė ir užkasė sniege nugaišti.

Nutarimas per 20 d. nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Mob. +370 676 50 348

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

Asociatyvi nuotr.

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Skaitomiausi