Socialiniai tinklai

Aktualijos

Labai jau neproduktyvi emocija!

Avatar

Paskelbta

data

„Padaręs  klaidą, turite ją nedelsiant ištaisyti. Jei tai bus padaryta nedelsiant, tai bus greitai  pamiršta” (Samurajų kodeksas).

Vienas mano pažįstamas, na pamenat, aš jau rašiau, tas, su kuriuo kelis kartus per savaitę geriam rytais kavą, aptariame naujienas, ne juokais supyko ant savo sūnėno. Reikia pasakyti – sūnėnas nėra mažas berniukas, tai jaunas vyrukas, baigęs mokslus kažkur užsienio universitetuose, užėjo pas jį į svečius… ir paprašė trumpam pasinaudoti dėdės kompiuteriu.

Dėdė, žinoma, sutiko, juolab, kad jis neturėjo jokių slaptažodžių ar ypatingų prieigos kodų, jau nekalbu apie „parnuchą“, intymias foto  ar kokią kitą jį kompromituojančią medžiagą. „Prašau, mielasis, naudokis“, – atsainiai tarstelėjo jis. Ačiū! Vaikinukas pasėdėjo prie kompo, kokias geras dvi valandas, po to išskubėjo, kaip visada,  „su reikalais“…

Bloga naujiena ta, kad prieigas, failus jis pertvarkė savaip, persisiuntė naują naršyklę, o seną kažkur nukišo. Aišku, paskui viskas atsirado. Vaikinui net nereikėjo sugrįžti pas dėdę, viską išsprendė telefonu – pasakė, kur ir ką paspausti…, o į klausimą, kodėl jis viską pertvarkė savaip, atsakė: „Visų pirma, man taip patogiau, antra, taip daug geriau ir greičiau, trečia- kai viską pertvarkiau, tu buvai išėjęs, tai ko aš turėjau atsiklausti?“…

  • Na, tai jau dabar viskas gerai?- paklausiau. – Ko tu taip nerviniesi?
  • Po galais! Aš dvi valandas  negalėjau jam prisiskambinti! Aš  negalėjau dirbti – išsiųsti laiku klientui dokumentų!
  •  Juk ne pasaulio pabaiga, – nusijuokiau. Iš tikro kažkokie niekai…
  • Ne dėl to aš supykau, kaip čia tau pasakius… buvau truputį priblokštas – netikėtai surimtėjęs pasakė jis. –  Pati situacija niekinė. Argi mes ne ėmėme ko neatsiklausę savo artimųjų?
  • Šimtus kartų! Reikalas tas, kai mus pričiupdavo, sakydavome „Oi atsiprašau, oi atleiskite… aišku, ne visada nuoširdžiai – kad tik išvengtume pylos, bet  vis tik…
  •  Mūsų privalomajame  mandagumo žodyne, kai pripažįsti kaltę, buvo žodžiai „prašau“, „ačiū“, „atleiskite“.
  • Taip… taip. Na ir ką?
  • O  tą, kad mano mielas sūnėnas neatsiprašė – ne dėl to, kad skubėjo ar iš vis nėra mandagus – ne! Jis  tai darė sąmoningai – jis tiesiog vengė atsiprašymo žodžių.

Jis naudojo įvairius žodžius ir  frazes:  „taip gavosi“, „aš maniau, taip bus geriau“, „tikiuosi, tu ant manęs nepyksti“, bet paprasto žodžio „atsiprašau“ aš taip ir neišgirdau… ir man rodos, tai jau tendencija.

Prašyti atleidimo, atsiprašyti, gėdytis  dabar nemadinga, netgi,  sakyčiau, nepadoru ir kažkaip „nefainai“…

Jei jūs save gerbiate, jei suvokiate savo interesus ir siekiate užsibrėžto tikslo, tiksliai nustatote savo ribas, atsiprašinėti ir gėdytis nėra ko. Ir tai tapo, kaip dabar madinga sakyti, trendu.

Kodėl taip nutiko

 Jo, iš karto norisi dėl visko apkaltinti  psichologus, visokius koučingo specialistus. Priviso daugybė Europos platybėse ir mūsų Šalelėj mylimoj, ir visi moko to paties: „Mus  siaubingai traumuoja visuomenė ir šeima“, mūsų tėvai, o ypač mamos, mūsų sąmonei yra  kažkoks nuodas. Svarbiausia yra asmeninė komforto zona, dėl nieko nesame kalti, o gėdos jausmas yra „neproduktyvi emocija“.

Be abejo, reikia pabrėžti, kad yra įvairių specialybių ir sričių psichologų. Socialiniai, medicininiai, „bendrieji“- kokių tik nori…Yra psichoterapeutų, psichoanalitikų – gyvenimo būdo trenerių.

Nebrangiai siūlo mokytis gyventi, laimėti, siekti karjeros aukštumų, net keliauti į savo praėjusius gyvenimus pasisemti patirties ateičiai. Ir visi jie bakalaurai, magistrai  – absolventai kažkokių neaiškių „akademijų“. Moko (aišku, už nuosaikų honorarą) nuo kasdieninės rutinos pavargusius, patiklius, nedaug gyvenime pasiekusius žmones riboti ryšius su tėvais ir niekada – girdi, niekada!- nesakyk „atsiprašau, prašau“.

 Kas jie tokie tie „gyvenimo treneriai“, tie gyvenimo būdo mokytojai su neaiškiais diplomais, ar iš vis be jų, o kam jiems tie diplomai , „kai moko pats gyvenimas“…, ne aš juos pavadinsiu „trenopsichais.“

„Trenopsichai „nėra kalti –  jie paprasčiausiai uždirbinėję pinigėlius – taip susidėliojo situacija“, ar dar tik pradeda dėliotis… kai atsiranda poreikis ir noras visus siųsti velniop – nieko nesigėdinti ir nieko neatsiprašinėti. Yra tokia subtili paklausos ir pasiūlos dialektika.

Na, tiek to, siūlau grįžti prie gėdos  bei sąžinės sampratų.

Žymus psichoanalitikas Léon Wurmser (German: 31 January 1931 – February 15, 2020[1] Vikipedija)  devintojo dešimtmečio pradžioje parašė straipsnį „Gėda – slaptas narcisizmo palydovas“. Kas yra narcisizmas? Narcisizmas, bet ne slaptas, kaip mitologinio Narcizo, kuris žiūrėjo į savo atvaizdą tvenkinyje, bet viešas. Tai noras patvirtinti savas fantazijas apie savo patrauklumą, reikšmingumą, išskirtinumą ir grožį. Kitaip tariant, noras save išviešinti, kad visi į tave žiūrėtų ir žavėtųsi. Ir  nesvarbu kokia kaina. Kas yra gėda? Gėda tai juk irgi dėmesys!  Šie du jausmai (gėda ir dėmesys – narcisizmas) kažkaip išsiskyrė. Gėda pabėgo – narcisizmas liko.

Nebėra baimės, kad visi į tave žiūrės. Kodėl taip yra?  Nes išnyko seksualinės baimės. Išnyko dauguma seksualinių tabų. Dar visai nesenai seksualumo tapatybės atradimas buvo tampriai susijęs su psichologine baime – atitinkamai su gėda. Ne taip seniai įžeidžiančios pravardės buvo seksualinio pobūdžio:  „kalė“, „pide…,“ , „impotentas“ ir pan…. iki pat lytinių organų pavadinimų. Tokie įžeidimai dominavę 6 – 9 dešimtmečio kasdieninėje kalboje tapo nebeįmanomi. Tolerancija ir politkorektiškumas neleidžia įžeidimu laikyti žodžių, žyminčių seksualinės veiklos bruožus ar, juo labiau, seksualinę orientaciją. Lytys atitrūko nuo baimės, nes tai jau ne paslaptis; priešingai, tai tapo demonstracijos objektu. Kodėl tai nutiko? Tikriausiai dėl to, nes sužlugo seni socialinės, tokia kaip šeima, bendruomenė  kontrolės mechanizmai.

Žlugo, nes pasikeitė užimtumo struktūra – tiek tradicinė („šeima – bendruomenė“), tiek pramoninė („gamykla – biuras“). Žmogus vis mažiau priklauso nuo šeimos ir kolektyvo. Dideli darbo kolektyvai išnyksta: gamyba perkeliama į rytus  ar pietus, kur darbo jėga yra pigi, ten nereikia šildyti patalpų. Koronaviruso pandemija privertė miesto biurų darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu, galiausiai įsiskverbė į senąją užimtumo struktūrą ir senus socialinės kontrolės mechanizmus. Pati kontrolė, aišku, niekur nedingo. Ji tapo galbūt dar griežtesnė – tačiau skiriasi savo turiniu. Ir dar viena pastabėlė – sąžinė ir gėda taip pat tapo visiškai kitokia. Anksčiau tai buvo susiję su jūsų giminaičio, kaimyno, darbuotojo, bendrapiliečio gerove. Elgtis pagal sąžinę, vadinasi, elgtis laikantis visų išvardytųjų interesų.  Asmeninė nauda buvo tarsi grąža, nedidelis gabalėlis asmeninių pasiekimų, asmeninės gerovės mechanizmas – padidinti bendrą.

Žiūrint iš pozicijos tų, kurie gyvena „susimetę“, dirba nuotoliniu būdu ir jei, neduok Dieve,  jis  dar yra emigrantas (kalbu apie dvasinę emigraciją, kai žmogus dirba užsienio kompanijoje, kuri yra trečioje šalyje), tai jo požiūriu geriau dirbti sau, o ne savo šeimai, bendruomenei ar savo tautai. Svarbiausia! – Jūs dėl nieko nekaltas! Net jei netyčia kažko prisidirbsite. Ko čia gėdytis? Juk tai labai jau neproduktyvi emocija!

Viktoras Karpenko

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi