Kyla aistros dėl turgaus – prekiautojams ruošiamos naujos sistemos


Vyriausybė birželio 19 d. pasitarime pritarė kovos su šešėliu koncepcijoms – ketinama technologijomis kontroliuoti turgavietes. Sukūrus šią kontrolės sistemą, turgaus prekybininkams ranka rašytų popierinių žurnalų nepakaks – ryte prekybininkas turės suvedinėti turimus produktus, vakare – realius pardavimus, o juos kone realiu laiku galės sekti institucijos. Vyriausybė taip iš šešėlio tikisi ištraukti dešimtis milijonų, o rinkoje baiminamasi administracinės naštos didinimo.
Nesukurta sistema jau kelia nepasitenkinimą
Dar net nesukurta sistema jau kelia turgaus prekiautojų nepasitenkinimą. Vyriausybės posėdyje turgaus prekiautojų poziciją gynė vienintelė „Radviliškio verslininkų asociacija“, kuriai atstovavo  Laimutė Šlamienė.
 „Radviliškio verslininkų asociacijos“ atstovė L. Šlamienė pasitarimo metu rėžė: „Nėra čia to šešėlio, nėra apyvartų. Čia parašyta – visos turgavietės. Turgavietė – tai lauko prekybos objektas su lauko prekybos aikšte. Tai jei tikroje turgavietėje prekiauja patys smulkiausi ir jiems bus įvesta ši sistema – tai ir neprotinga, ir nesąžininga, ir neadekvatu, ko jūs siekiat. Norėtume prašyti, kad galėtume likti versle, kad nereiktų pirkti bilieto išvažiuoti iš šalies, kad nereiktų eiti į biržą“, – pyko verslininkė. 
Pasak L.Šlamienės, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis posėdžio metu į jos reikalavimus atsakė iš karto ir garantavo, kad lauko prekybos objektuose ši sistema diegiama nebus, bus priimtos pataisos ir darbo vietos išliks.

Naują sistemą pirmieji išbandytų mėsos pardavėjai
Pirmiausia nauja sistema būtų taikoma tik mėsos pardavėjams. Naujos sistemos koncepcijos sukūrimui sukurta tarpinstitucinė darbo grupė buvo labai plati – į ją įėjo Finansų ministerija, VMI, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Policijos departamentas. Šiuo metu prekyba turgavietėse apskaitoma popierine forma, popieriniais žurnalais, atskirai kiekvienai maisto produktų grupei. Žurnalai pildoma ranka, dažnai taisomi įrašai, jie yra neįskaitomi ir pan., yra masė galiojančių išimčių, daug prekiautojų jų nepildo. Kasos aparatus turi apie 67 proc. prekiautojų – jie fiksuoja tik kainą, bet ne produkcijos kiekius.
Remiantis tarptautiniu pavyzdžiu, Žemės ūkio ministerija siūlo supaprastinti apskaitos žurnalų formas, kad liktų tik viena ir nustatyti griežtesnius įvedimo į informacinę sistemą terminus, sukurti sąsajas tarp sistemų, kad institucijos realiu laiku galėtų tikrinti ir prižiūrėti – planuoti ir kontroliuoti turgaviečių ir prekiautojų jose veiklą. Numatoma nustatyti griežtesnius duomenų įvedimo terminus, kad kiekvieną dieną iki prekybos pradžios prekybininkai turėtų registruotis, kad prekiauja tą dieną. Numatoma per šiuos metus paruošti reikalingus teisės aktus, kitąmet atlikti pirkimus ir rengimo darbus, o sistema galėtų startuoti kitąmet III ketvirtį. Paprastesnė forma pamažintų vargų patiems prekiautojams, daug informacijos sukeliautų automatiškai iš važtaraščių. Pirminiame etape sistema būtų diegiama mėsos ir daržovių pardavėjams, o vėliau ją galėtų būtų galima nukreipti ir į kitas sritis. 
Naujoji sistema – našta smulkiajam verslui
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Ievos Valeškaitės nuomone, naujos kovos su šešėliu priemonės prekybos turgavietėse sektoriuje gali virsti „milžiniška administracine našta, ypač – smulkiajam verslui“. Siūlymas kovoti su šešėliu mėsos prekyboje smarkiai padidins administracinę naštą. Ypač tai nesąžininga sąžiningų prekeivių atžvilgiu. Iki šiol jie duomenis apie parduotos produkcijos kiekį perduodavo institucijoms kartą per mėnesį, o dabar, jei planas bus priimtas, tai darys tris kartus per dieną – registruosis prekybai, suves pristatytų prekybai skirtų maisto produktų lydimuosiuose dokumentuose nurodytus duomenis ir dienos pabaigoje suves informaciją apie tą dieną parduotus maisto produktų kiekius ir gautas pajamas. Juk iš tiesų pardavėjų darbas yra vykdyti ekonominę veiklą, o ne nuo ryto iki vakaro pildyti žurnalus. 
„Gaila, kad eilinį kartą Lietuvos valdžia kovą su „šešėliu“ pradeda nuo pačių smulkiausių – turgaus prekeivių. Lietuvoje susiklostė įdomi situacija: valdžia mažai domisi, kur išleidžiami milijonai, o smulkiems turgaus prekeiviams dėmesys ypač didelis. Prisiminkime liūdnai pagarsėjusią „auksinių šaukštų“ istoriją, laivo – dujų terminalo nuomą, brangų skolinimąsi  krizės metu. Šiek tiek nustebino, kad  turgaus prekeivių poziciją gynė tik „Radviliškio verslininkų asociacijos“ atstovė, gerbiama Laimutė Šlamienė. Ačiū jai. Labai pasigedome kitų asocijuotų verslo struktūrų dėmesio šiai problemai, nes čia ne tik Radviliškio, bet visos Lietuvos turgaus prekeiviams opi problema“,- sakė „Radviliškio  verslininkų asociacijos“ vadovas Gediminas Lipnevičius. 


„Radviliškio verslininkų asociacijos“ informacija

Total
8
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts