Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais

Avatar

Paskelbta

data

Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose.

Tikslas – augalų kokybė

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.

Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti augalininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta kompleksinė sistema, skirta augalininkystės produkcijos kokybei kontroliuoti. „Projekto rezultatų sklaidai buvo įsipareigota pademonstruoti efektyvią kompleksinę sistemą dvidešimtyje augalininkystės ūkių, suorganizuoti devynias lauko dienas technikos galimybėms parodyti, tai ir atlikome, – sakė vedėja. – Taip pat buvo sukurta speciali interneto svetainė (lkvs.art21.lt), kurioje pateikiama projekto metu sukurta kenksmingų organizmų kontrolės metodika, detaliai aprašomi neinvaziniai duomenų rinkimo metodai, jų apdorojimo principai ir kita informacinė sistema.“

Optimalus ūkininkavimas

Projekto partnerių UAB „Art21“ atstovas, projekto koordinatorius Linas Didžiulevičius aiškino, jog šios kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos esmė yra spektrinės kameros, montuojamos prie drono, naudojimas. Anot pašnekovo, dronas su spektrine kamera skraidinamas virš norimo pasėlio, po skrydžio gautos nuotraukos apdorojamos specialiomis programomis – sujungiamos į vieną didelę fotografiją, nes naudojant droną vienu metu yra daroma daug skirtingo atspalvio nuotraukų. Iš bendros nuotraukos penkių atspalvių dokumentai keliami į specialią platformą lkvs.art21.lt, kur jie „prasukami“ per specialius algoritmus, galiausiai žemėlapyje atvaizduojamas visas skrydis, kuriame pažymėtos pažeistos, galimai pažeistos ir sveikos pasėlio vietos. Pasak projektų koordinatoriaus, vykdant projektą buvo tiriami laukai su keturiomis kultūromis: kviečiais, bulvėmis, serbentais ir obelimis. Visais atvejais, pasak „Art21“ atstovo, kenksmingųjų organizmų kontrolės sistema parodė pažeistas vietas.

L. Didžiulevičiaus teigimu, tokia sistema leidžia ūkininkui efektyviau bei laiku reaguoti ir taip išsaugoti auginamus pasėlius, nes sistemoje fiksuojami labiausiai kenkėjų pažeisti židiniai. „Ūkininkas gali atitinkamai reaguoti ir efektyviai naudoti apsaugos priemones – herbicidus, fungicidus, insekticidus, glifosatus ir pan., – aiškino pašnekovas. – Stipriai pažeistas vietas – apdoroti intensyviau, mažiau pažeistas – mažiau, o nepažeistų visai nepurkšti ar kitaip neapdoroti. Taip taupomos ne tik cheminės priemonės, bet ir laikas bei darbo ištekliai, technika, kuriuos tuo metu galima nukreipti kitur. Prisidedama ir prie dirvožemio bei gamtos išsaugojimo, gerosios agrarinės būklės, tvaraus ūkininkavimo.“

Atskiros paraiškos EIP veiklos grupėms kurti ir projektams įgyvendinti

Paraiškos Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių projektams vystyti teikiamos iki 2020 m. gruodžio 30 d., jas galima pristatyti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritorinius padalinius.

Šios veiklos srities prioritetai: skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse; visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą; skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje; skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto bei miškininkystės sektoriuose.

Pareiškėju gali būti EIP veiklos grupės, kurios projekto galimybių studija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos grupės sudarymo paskirtas pareiškėju. Todėl prieš teikiant paraišką EIP veiklos grupės projektui vykdyti, norintiems bendradarbiauti pareiškėjams derėtų suskubti ir pateikti paraišką EIP veiklos grupės kūrimui bei savo projekto galimybių studijos patvirtinimui. EIP veiklos grupių projektų galimybių studijos ŽŪM dar priimamos iki š. m. gruodžio 30 d.

Ne visos išlaidos – tinkamos

Didžiausia paramos suma vienam EIP veiklos grupės projektui įgyvendinti – iki 200 tūkst. eurų. Vertinant paraiškas taikomas skirtingas paramos intensyvumas, atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas. EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo, projekto įgyvendinimo ir rezultatų sklaidos išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Projekto įgyvendinimo išlaidų – žemės ūkio ir miškų ūkio technikos (išskyrus priekabas ir puspriekabes) ir įrangos, susijusios su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, technologinių įrengimų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, kompiuterinės ir programinės įrangos, programavimo paslaugų – paramos intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kokiuose sektoriuose projektas įgyvendinimas: įgyvendinant projektą gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, bus taikomas 70 proc. paramos intensyvumas, projektą įgyvendinant augalininkystės sektoriuje, taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Vykdant kitų – nepaminėtų – sektorių (pvz., miškininkystės) projektus, paramos intensyvumas negali viršyti KPP priemonėse, skirtose projektams tokiuose sektoriuose remti, nustatyto didžiausio paramos intensyvumo.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje. Taip pat – realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų bei pagrįstos išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentais (netaikoma išlaidoms, apmokamoms taikant fiksuotąją normą ir fiksuotąjį įkainį). Jei skiriama parama projektui ir išlaidos pripažįstamos tinkamomis finansuoti, jos turi būti patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos.

Nuotr. www.kaimotinklas.lt

Užs. Nr. 13

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Sužibėti bandę socialdemokratai vėl apsikvailino

Avatar

Paskelbta

data


Rajono socialdemokratų surinkti gyventojų parašai keliaus į šiukšlių dėžę?

Artėjant mero rinkimams rajono socialdemokratų vadas ir savivaldybės Tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Kazimieras Račkauskis organizavo parašų rinkimo akciją, kuri eina šuniui ant uodegos. Paaiškėjo, kad socdemų inicijuotas sprendimo projektas dėl vaikų maitinimo kertasi su šalies įstatymais, todėl buvo išbrauktas iš rajono Tarybos posėdžio darbotvarkės. Tai jau ne pirmas kartas, kai triukšmingos priešrinkiminės politiko akcijos atskleidžia jo paties kompetencijos stoką.

Atsibudo prieš rinkimus

Jau buvo skelbta, kad Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius vaikų maitinimo pažeidimus, išvados buvo pateiktos savivaldybės Kontrolės komitetui. K. Račkauskio komitetas išvadas ilgam pamiršo. Tyrimas Kontrolės komitete užstrigo daugiau nei metams. Tik tada, kai skandalas įsisiūbavo ir tyrimą pradėjo Viešųjų pirkimų tarnyba bei prokuratūra, komiteto pirmininkas atkuto – net artėjant rinkimams, organizavo gyventojų parašų rinkimą.

Šių metų sausį turinčiam vykti rajono Tarybos posėdžiui K. Račkauskis pateikė sprendimo projektą, kuris ne tik dar labiau supainioja situaciją, kertasi su prokuratūros bei jau priimtu Tarybos sprendimu, bet ir prasilenkia su įstatymais.

Vyriausybės  atstovo verdiktas

Vyriausybės atstovo  tarnyba įprastai tikrina, ar Tarybos sprendimų projektai atitinka šalies įstatymus. Vyriausybės atstovo Andriaus Cechanavičiaus savivaldybei atsiųstame rašte  teigiama, kad socialdemokratų inicijuotame Tarybos sprendimo projekte „Dėl įpareigojimų Radviliškio rajono švietimo įstaigų vadovams“  nėra nurodytas faktinis jo priėmimo būtinumo pagrindas, sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir sprendimo priėmimo motyvai, taip pat sprendimo projekte nėra nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka.
Vyriausybės atstovas pasiūlė tikslinti sprendimo projektą, kad jis atitiktų Viešojo administravimo įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymų nuostatas.

Taigi, Vyriausybės atstovo nuomone, šis sprendimas paruoštas netinkamai ir turi būti išbrauktas iš darbotvarkės. Tai ir buvo padaryta.

Kontrolės komiteto nariai sujudo

Pradėjus svarstyti klausimą dėl K. Račkauskio paruošto sprendimo projekto išbraukimo iš Tarybos posėdžio darbotvarkės, Kontrolės komiteto nariai sujudo. Paties K. Račkauskio nuomone, Vyriausybės atstovui galimai nebuvo pateikta visa jo surinkta informacija, o pats Vyriausybės atstovas nenurodęs, kokie neatitikimai šiame sprendimo projekte yra, tad, jo nuomone, šį projektą svarstyti galima.

Kontrolės komiteto narė „darbietė“  Zita Žvikienė Vyriausybės atstovui taip pat negailėjo kritikos. Jos nuomone, Vyriausybės atstovas apskritai nėra išnagrinėjęs paruošto sprendimo projekto ir jo atsiųstas atsakymas „labai nekonkretus ir  nekompetentingas“. Tačiau aiškėja, kad patys politikai nesirūpina, kad būtų įvykdytas tiek prokuratūros reikalavimas, tiek pačios Tarybos dar pernai priimtas sprendimas.

Kodėl  nevykdomas prokuroro teikimas bei Tarybos nutarimas?

Tarybos narys Gediminas Lipnevičius posėdyje  iškėlė klausimą, kodėl nevykdomas prokuroro reikalavimas? Dar praėjusių metų gegužę, po G. Lipnevičiaus kreipimosi, buvo gautas raštas, kuriame informuojama, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius priėmė nutarimą reikalauti Radviliškio rajono savivaldybės, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo, sporto ir paslaugų centro bei ugdymo įstaigų vadovų „spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams, susijusiems su Radviliškio rajono savivaldybės vaikų ir mokinių maitinimo paslaugų pirkimu ir šio pirkimo pagrindu sudarytų sutarčių pasirašymu, pašalinti taikymo“. Prokurorai pareikalavo, kad visi pažeidimai būtų pašalinti per 20 dienų, priešingu atveju savivaldybės, Švietimo ir sporto centro bei visų ugdymo įstaigų  vadovai gali keliauti į teismą.

Taip pat Tarybos narys G. Lipnevičius pastebėjo, kad nevykdomi praėjusių metų birželio 17 d. priimti Tarybos sprendimai dėl sutarties su VšĮ „Bruneros“ laiko trumpinimo. Tąkart Tarybos posėdyje buvo nuspręsta  įpareigoti Radviliškio rajono švietimo įstaigų, kurios yra sudariusios mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis su VšĮ „Bruneros“, vadovus kreiptis į VšĮ „Bruneros“ dėl Mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių termino galiojimo trumpinimo ir, užtikrinant nepertraukiamą vaikų maitinimą, organizuoti naujo mokinių maitinimo paslaugos teikimo pirkimo procedūras. Be to, Taryba rekomendavo Mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių termino galiojimą trumpinti iki 2021 metų mokslo metų pabaigos.

Vadinasi, visi sprendimai dėl sutarčių su „Bruneros“ trumpinimo jau yra priimti, tik  švietimo įstaigų vadovai, atsakingi už jų vykdymą, kažkodėl nesiima iniciatyvos, o K. Račkauskio vadovaujamas Kontrolės komitetas „užmerkia akis“.

Apsikvailino prieš gyventojus ir ministeriją

Skambias politines akcijas ir parašų rinkimus organizuojantys rajono socialdemokratai į kuriozišką padėtį patenka jau ne pirmą kartą.

„Radviliškio kraštas“ rašė, kad  socialdemokratai su kolegomis konservatoriais uždarė  Radviliškio ligoninės Vaikų ligų, Gimdymo bei Nervų ligų skyrius. Tačiau prieš pat rinkimus į rajono Tarybą K. Račkauskis su savo kolegomis socialdemokratais puolė rinkti gyventojų parašus, kad Vaikų ligų skyrius būtų vėl atidarytas.

Parašų rinkimo akcija pasibaigė vėl visišku fiasko. Socialdemokratai surinktus parašus nugabeno tuometiniam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Ministras paaiškino, kad ne  ministerija uždarė Vaikų ligų ir  kitus  skyrius Radviliškio ligoninėje, o  rajono politikai.

Socialdemokratai  grįžo it musę kandę…

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Psichologė – vaiko teisių gynėja pataria kaip padėti vaikams išgyventi tėvų skyrybas

Avatar

Paskelbta

data

Skyrybos – sunkus ir sudėtingas laikotarpis visai šeimai, o ypač vaikams. Pasak specialistų, jos vaikus beveik visada užklumpa netikėtai ir sukrečia iki širdies gelmių. Nuo to, kaip per skyrybas ir po jų elgsis abu tėvai su vaiku ir tarpusavyje, labai priklausys tolimesnis vaiko gyvenimas, jo raida ir net ateities gerovė. Apie tai, kaip skyrybos paveikia vaikus ir kaip jiems padėti išgyventi skyrybas, pasakoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus psichologė Eglė Belanoškienė, kuri taip pat komentuoja ir dažniausiai po skyrybų pasitaikančias situacijas.

Skyrybos – didelė trauma vaikams

Pasak psichologės, link skyrybų einama skirtingai – vienais atvejais vaikai mato konfliktuojančius tėvus, atšalusius santykius ir numano kuo tai gali baigtis, kitais – ši žinia būna lyg iš giedro dangaus, kai tėvai ilgą laiką nuo vaikų slepia savo nesutarimus.

„Koks bebūtų kelias iki skyrybų, vaikams tai – didelė trauma ir netikėtumas. Ši žinia jiems sukelia baimę, nerimą, nesaugumą, nes prarandamas ne tik vienas iš tėvų, vientisas šeimos modelis, bet ir pastovumas, saugumas, dalis giminaičių, draugų, šeimos tradicijų“, – aiškina E. Belanoškienė.

Pasak jos, skyrybos paliečia visų amžiaus tarpsnių vaikus, tačiau išgyvenimas priklauso nuo vaiko amžiaus, suformuoto prieraišumo, asmenybės ypatumų, aplinkinių palaikymo, gyvenimo sąlygų pokyčių, tėvų sąmoningumo.

 Vaikams toks stresas sukelia net tik psichologines pasekmes

„Jei tėvai nepaiso vaikų interesų, o vaikosi tik savo principų, skyrybų trauma vaikui būna labai didelė ir pasekmės išlieka ilgai“, – aiškina psichologė.

Pasak jos, mažiausiems vaikams tėvų skyrybų metu gali sutrikti miegas, mityba, atsirasti šlapinimasis į lovą, pykčio protrūkių, regresavimas į mažesnį amžių. Tokie vaikai išgyvena atstūmimo baimę, nori, kad šalia jų nuolat kažkas būtų, jiems kyla nerimas dėl ateities, baimė būti paliktam ir kito tėvo, su kuriuo liko po skyrybų.

7-10 metų vaikai atvirai rodo liūdesį, pyktį, gali pradėti skųstis pilvo, galvos skausmais, suprastėti mokymosi rezultatai, sumažėti motyvacija eiti į mokyklą.

„Vaikai patiria baimę būti nemylimi, atstumti, gali pradėti fantazuoti, meluoti, kurti planus kaip susigrąžinti prarastą tėvą. Vaikas, norėdamas suprasti tėvų skyrybų priežastis, kaltina save, kad buvo nepakankamai geras, prisiima skyrybų priežastis sau. Paaugliai demonstruoja pyktį, prieštaravimą arba tampa mamos ar tėčio bendrininkais, pagalbininkais, todėl būna perdėtai geri, kad nesudarytų dar daugiau problemų“, – sako E. Belanoškienė.

                      Pasak specialistės, tėvų skyrybos turi įtakos ne tik pačiam vaikui, bet ir santykiams. Tėvai susiduria su vaikų pykčiu, kaltinimu, priešiškumu, nepaklusimu drausmei, taisyklėms. Tėvui, palikusiam šeimą, metami kaltinimai, nenorima su juo susitikti, bendrauti. 

Kokio amžiaus vaikams skyrybų žala didžiausia?

Pasak psichologės, skyrybos palieka žymę kiekvieno vaiko gyvenime, nepaisant jo amžiaus. Vieni mokslininkai teigia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams skyrybos ne tokios skausmingos, kaip vyresniems vaikams, nes jų mąstymo gebėjimai nėra tokie išsivystę, kad suprastų tėvų emocinius sunkumus.

„Tokie vaikai liūdi ir vis tikisi, kad tėvai ir vėl kartu gyvens. Tuo tarpu mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai labiau supranta priežastis, nes stebi tėvų konfliktus, neigiamas emocijas ir juos šokiruoja pats faktas, kad tėvai nusprendė skirtis. Kilus abejonėms dėl skyrybų ar santuokos išsaugojimo vardan vaikų gerovės, verta pagalvoti, kas labiau vaikus žaloja – skyrybos, ar gyvenimas nuolatinėje konfliktinėje aplinkoje“, – pažymi E. Belanoškienė. 

Skirtingas tėvų skyrybų poveikis mergaitėms ir berniukams

Vaikas, praradęs priešingos lyties tėvą, neturi galimybės išmokti tinkamų elgesio normų su kita lytimi, nebent šeimoje yra vyresnių sesių ar brolių. Todėl vėlesniame amžiuje tai gali atsiliepti užmezgant ar palaikant santykius su priešingos lyties partneriu, santykiai gali būti trumpalaikiai, atsitiktiniai, nesėkminga santuoka, aiškina psichologė. 

„Tačiau nepriklausomai nuo lyties, visi vaikai išgyvena baimę, pyktį, nusivylimą, gali kaltinti save dėl skyrybų, vaidinti tėvų taikytoją arba jaustis tėvų ginčų priežastimi, kai tėvai nesutaria dėl auklėjimo. Pavyzdžiui, mergaitės tampa guodėjomis, namų tvarkytojomis, valgio virėjomis, berniukai gali bandyti perimti šeimos vyro vaidmenį, ginti mamą, konfliktuoti su tėvu, bandančiu mamą įžeisti“, – sako Eglė Belanoškienė.

Kaip padėti vaikui išgyventi skyrybas

„Besirūpinant vaiku, tėvai turėtų pasirūpinti ir savimi, kad skyrybų procese kylančios emocijos, nebūtų perduodamos vaikui. Pirmiausia su vaiku reikia daug ir atvirai kalbėti jam suprantama kalba apie esamą situaciją, net jei apie tai reikėtų kalbėti kiekvieną dieną. Vaikui reikia sakyti taip, kaip yra. Reikia akcentuoti, kad tėvai abu taip nusprendė. Būtina užkirsti kelią vaiko kaltės jausmui dėl tėvų skyrybų“, – aiškina psichologė.

Pasak pašnekovės, pasireiškus vaiko pykčio priepuoliams, agresyviam ar destruktyviam elgesiui, būtina skirti daugiau dėmesio ir kantrybės vaiko kaprizams, pykčiams valdyti. Taip pat vaikui reikia padėti išlaukti susitikimo su tėčiu ar mama, reikia jam kartoti: „Aš žinau, kad tu myli mamą (tėtį) ir lauki kada su ja (juo) galėsi susitikti“.

E. Belanoškienė pabrėžia, kad svarbu suprasti vaiko nerimą ir jam kartoti, kad nors tėtis ir mama nebemyli vienas kito ir negali gyventi kartu, tačiau jie abu myli jus, vaikus, ir kad ši meilė yra neišnykstanti, nesibaigianti, ji bus visada, nepriklausomai nuo nieko: „Reikia vaikui kartoti: net ir tada kai pykstu ant tavęs, aš tave myliu, nes tu esi mano vaikas“.

Psichologė E. Belanoškienė komentuoja dažnai pasitaikančias situacijas po tėvų skyrybų:

Situacija Nr.1: Mama dvylikametei Saulei neleidžia bendrauti su tėčiu, kuris po skyrybų gyvena atskirai.

Išsiskyrę tėvai privalo užtikrinti vaiko bendravimą su kitu iš tėvų, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Jei vienas iš tėvų neleidžia vaikui matytis su kitu tėvu, galima kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Saulė šioje situacijoje galimai išgyvena daug nemalonių jausmų tiek mamai, kuri neleidžia susitikti su tėčiu, tiek tėčiui, kuris galbūt išėjo iš namų dėl kitos šeimos. Atrodo, kad Saulė dėl savo amžiaus galėtų pati išsakyti norą ar nenorą bendrauti su tėčiu, tačiau šioje vietoje jau matome lojalumo konfliktą. Nereikia atmesti, jog Saulė, norėdama mamai įtikti, griežtai neišsako savo noro susitikti su tėčiu. Reikia suprasti, kad ši situacija žeidžia vaiką.

Situacija Nr.2: Po tėvų skyrybų dešimtmetis Tomas gyvena su mama. Tomo tėtis turi kitą žmoną, kuri Tomo nepriima, nepalankiai į jį žiūri.

Tokiu atveju tėtis galėtų susitikimus organizuoti ne namuose, kad neigiamos tėčio sutuoktinės emocijos nebūtų perduodamos vaikui. Susitikti galima viešose erdvėse, pas senelius ir panašiai. Galima būtų patarti tėčiui su savo sutuoktine kreiptis dėl psichologinės pagalbos, padėsiančios jai priimti faktą, kad vyras turi sūnų iš pirmos santuokos, su kuriuo nori bendrauti.

Situacija Nr.3: Po tėvų skyrybų devynmetis Benas gyvena su mama. Kas antrą savaitgalį jis vyksta pas tėtį ir ten prabūna dvi dienas. Tėčio namuose Benas turi daugiau laisvės, nei mamos – pas tėtį jis gali sėdėti prie kompiuterio, kiek tik nori, valgyti saldainius, kiek telpa. Kai grįžta pas mamą, situacija pasikeičia ir Benas tada būna labai nepatenkintas.

Tai dažnai pasitaikanti situacija, kai nesutampa tėvų auklėjimo stiliai, kai pasireiškia noras vienam būti geresniu, nei kitas. Tačiau tėvai nesuvokia, kad tuomet labiausiai kenčia vaikas. Tokiu atveju vaikas išmoksta manipuliuoti, meluoti, kad gautų tai, ko jam reikia.

Jei tėvams nepavyksta susitarti dėl vienodų reikalavimų, taisyklių, vertėtų kreiptis pagalbos į psichologą, kuris ne tik padėtų tėvams suvienodinti taisykles vaikui, bet ir pakonsultuotų vaikų auklėjimo klausimais. Tėvams taip pat rekomenduočiau lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus. Juose būtų išaiškinta taisyklių, ribų nubrėžimo ir vienodos disciplinos svarba vaikui, jo gerovei.

Jei ir po visų pastangų nepavyksta tėvams susitarti šiuo klausimu, galima kreiptis pagalbos į Vaiko teisių apsaugos skyrių pagal gyvenamąją vietą, kad būtų nustatyta rekomendacinio pobūdžio bendravimo su vaiku tvarka.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu tarp tėvų kyla nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikams, bendravimo tvarkos, tėvų ginčą dėl vaiko sprendžia teismas.

Sigita Zumerytė Arlauskienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. 8 616 43424

El.p. sigita.arlauskiene@vaikoteises.lt

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Skaityti daugiau

Skaitomiausi