Socialiniai tinklai

Namams

Kodėl verta rinktis dvigubo stiklo puodelius?

Paskelbta

data

Kiekvienas indas sufleruoja apie progą ir jos svarbą: prašmatnioms arbatėlėms renkamės porcelianinius puodelius, jaukiems pašnekesiams ar matcha arbatos ceremonijai molinius, tuo tarpu termosai yra žvarbių rytų palydovai. 

Vis tik pastaraisiais metais išpopuliarėjo dvigubo stiklo puodeliai. Puodelių išvaizda išties patraukli, tik ar jie nėra trapūs? Smalsu išbandyti? Štai keletas savybių, dėl kurių dvigubo stiklo puodeliai turėtų atsidurti virtuvės lentynoje. 

Stiklas – dar protėvių rankose

Seniausias žmogaus rankomis išgautas stiklas datuojamas maždaug 5500 m. Egipte ir Rytų Mesopotamijoje. Ilgą laiką lydiniai gaminti iš natrio karbonato, kvarco ir kalcio karbonato mišinio, dėl kurio lydinys vadintas natrio kalkių stiklu. Tik XIX a. pab., atradus borosilikatinį stiklą, atsivėrė nauja niša – pradėtas lieti dvigubas stiklas. Štai taip trapus stiklas tapo daug atsparesnis temperatūros kaitoms. O kur dar lengvumas ir patvarumas, kuriuo išsyk pasinaudojo chemijos pramonė.

Dvigubo stiklo indai palengvino industrijų darbą ne kelis, o keliolika kartų. Įprastai pilant karštus skysčius į tradicinę stiklinę tarą, indo neįmanoma nulaikyti rankose, o ir tikimybė – trūks ar netrūks (?). 

Dvigubos stiklas sukuria izoliacinį sluoksnį, apsaugantį nuo temperatūros pokyčių: indas lengvai perneša nuo –20°C iki +150°C temperatūrą. Puodelio korpusas – dviguba izoliacinė konstrukcija – išlaiko pastovią viduje įpilto skysčio temperatūrą. Dėl to mėgautis kava ar arbata iš dvigubo stiklo puodelio galima kelissyk ilgiau ir maloniau.

Estetika ir funkcionalumas

Rytinis kavos puodelis, pro kurio sieneles matyti kiekvienas latte sluoksnis; sodrūs šviežiai spaustų vaisių sulčių tonai – pripažinkime, tai verčia aikčioti ir mėgautis gėrimais dar labiau. Dvigubo stiklo puodeliai tarsi sutverti cappuccino, latte, espresso, macchiato, taip pat arbatos, sulčių, šaltų gėrimų ar kokteilių gėrimui.

Dvigubo stiklo puodeliai yra daug didesni ir storesni nei įprastiniai. Tai vienas iš indo privalumų, saugančių nuo tikimybės nusideginti pirštus, kadangi šiluma neperduodama tiesiai rankoms – juk puodelis ją izoliuoja. 

Svariausias dvigubo stiklo puodelių privalumas – medžiaga, iš kurios jie gaminami, gali būti perdirbama. Skirtingai nei keramika, dvigubo stiklo puodeliai prikliami antram, trečiam ir dar daugeliui kitų gyvenimų. Tai tik dar vienas įrodymas, kad šie skaidrūs indai sukurti džiuginti ne tik mus, bet ir gamtą.

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Namams

Skystasis auksas – ghi sviestas: kodėl juo verta pakeisti tradicinį

Paskelbta

data

Viduržemio jūros šalių gyventojai mėgstamo maisto neįsivaizduoja be alyvuogių aliejaus, o Indijoje viena iš patiekalų sudedamųjų dalių yra lydytas sviestas ghi. Jis pasižymi ne tik ypatingu skoniu, bet ir sveikatai naudingomis savybėmis, netgi stiprina imuninę sistemą. Šios rūšies sviestas skinasi kelią į lietuvių virtuves ir yra pirkėjų itin mėgstamas.

Gaminamas iš tradicinio karvių pieno sviesto

Pastaruosius kelerius metus žmonės atkreipia dėmesį į sveikatai palankesnę mitybą. Ir nors tradicinis sviestas išlieka pagrindiniu kasdienio prekių krepšelio pasirinkimu, matome, kad virtuvės mėgėjai išbando ir lydytą ghi sviestą. Be to, tai puikus pasirinkimas tiems, kurie netoleruoja laktozės.

Ghi sviestas gaminamas iš kokybiško, riebaus karvių pieno sviesto. Nors pastaruoju metu apie šį sviestą ir jo naudą kalbama vis dažniau, jis egzistavo jau prieš kelis tūstančius metų, o jo gimtinė – egzotiškoji Indija.

Indijoje vyrauja karštas klimatas, todėl įprastas sviestas dar prieš baigiant sunaudoti dažnai prarasdavo savybes ir tapdavo kartus. Indijos gyventojai ieškojo būdų, kaip nepakitusį sviestą išlaikyti kuo ilgiau, todėl eksperimentuodami, kaitindami įprastą sviestą jie atrado lydytą, ghi sviestą, kuris šviežias išlieka kur kas ilgiau. Ghi tūkstančius metų buvo naudojamas tradicinėje indų virtuvėje, ajurvedos ritualuose ir induistų religinėse ceremonijose. Ghi taip pat plačiai naudojamas Pakistane, Bangladeše, kai kuriose Pietryčių Azijos ir Artimųjų Rytų šalių virtuvėse.

Ghi sviesto namuose pasigaminti labai paprasta, o norint tai padaryti, tereikia paprastą, tradicinį sviestą kaitinti tol, kol iš jo išgaruoja vanduo, atsiskiria baltymai ir laktozė.

Namuose pasigaminti ghi sviestui prireiks vos kelių dalykų: nesvylančio puodo ir gabalėliais supjaustyto sviesto. Sviestą puode ant silpnos ugnies reikėtų kaitinti tol, kol šis suputos. Vėliau, kai putos nusės į dugną ir susidarys smulkios nuosėdos, jas reikėtų nukošti ir gautą sviestą supilstyti į švarius stiklainius. Be to, sandariai uždarytą ghi sviestą namuose galima laikyti netgi 9–12 mėnesius.

Ghi sviestą galima laikyti ne tik šaldytuve, bet ir spintelėje, kad kepant jis visą laiką būtų minkštos konsistencijos. Tik svarbu į jį merkti labai švarų, nusausintą įrankį, kad į vidų nepatektų vanduo ar kiti maisto komponentai, skatinantys produkto senėjimą.

Puikiai tinka kepimui

Ghi galima naudoti visur, kur naudojate tradicinį sviestą: tepant sumuštinius, gardinant košes, gaminant įvairiausius kepinius: keksiukus, tortus, pyragus ar sausainius, tačiau labiausiai šis sviestas praverčia, kai reikia kepti riebaluose. Mat ghi degti ima tik labai aukštoje – 250 laipsnių temperatūroje, todėl jame išsikepsite ne tik omletą, bet ir jautienos ar kitos mėsos kepsnį. Be to, jis pakankamai gerai tirpsta bei duoda užtektinai riebumo. Be to, ruošiant maistą ir gardinant jį ghi – patiekalas pagaminamas liesiau nei naudojant tradicinį sviestą.

Ghi sviestas pasižymi ypatingu skoniu, kuris gali šiek tiek priminti riešutus, o ir pats ghi yra intensyvesnio sviestinio skonio nei tradicinis sviestas. Visgi, šis lydytas sviestas ne tik pasižymi ypatingomis skoninėmis, bet ir sveikatai palankesnėmis savybėmis. Ne veltui jis vadinamas skystuoju auksu. Dėl didelio kiekio vitamino E, ghi sviesto vartojimas lėtina organizmo senėjimo procesus, skatina ląstelių atsinaujinimą, taip pat stiprina imuninę sistemą, apsaugo organizmą nuo infekcijų ir peršalimo, netgi gerina smegenų veiklą, atmintį. Nors ghi svieste, kaip ir įprastame, randama daug riebalų, jame yra didelė omega-3 riebalų rūgščių koncentracija. Šios sveikosios riebalų rūgštys palaiko sveiką širdį ir kraujagyslių sistemą

Patiekalų su šiuo sviestu siūlome paskanauti ir namuose.

Varškės apkepas

Jums reikės:

500 g varškės
4 kiaušinių
100 ml ryžių gėrimo
4 v. š. manų kruopų
30 g ghi sviesto
2 v. š. agavų sirupo

Gaminame:

Manų kruopas užpilkite ryžių gėrimu ir palaukite, kol kruopos išbrinks. Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų. Trynius sumaišykite su kambario temperatūros ghi sviestu, agavų sirupu bei varške, o baltymus elektriniu trintuvu išplakite iki standžių putų. Išplaktus baltymus bei išbrinkusias manų kruopas palengva įmaišykite į varškės masę, tuomet viską supilkite į gilią kepimo popieriumi išklotą skardą ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 220 °C temperatūroje, kol apkepas šiek tiek pakils – apie 10 minučių, tuomet primažinkite karštį iki 200 °C ir kepkite dar apie 20 minučių.

Pudingo pyragas

Jums reikės:

½ a. š. ghi sviesto
1 a. š. cukraus pudros
Pudingui:
180 ml pieno
2 v. š. klevų sirupo
5 g krakmolo miltelių
1 a. š. vanilės ekstrakto
Tešlai:
150 g miltų
Žiupsnelio druskos
½ a. š. kepimo miltelių
80 g medaus
1 kiaušinio
80 ml pieno
20 g sviesto
1 a. š. vanilės ekstrakto

Gaminame:

Į puodą supilkite 100 ml pieno, sirupą bei vanilę ir kelias minutes pakaitinkite. Likusį pieną sumaišykite su krakmolu ir supilkite į karštą pudingo masę. Nuolat maišydami virkite jį dar kelias minutes, kol sutirštės, nukelkite puodą nuo viryklės ir leiskite masei atvėsti. Ruošiant bet kokią tešlą, pirmiausia visuomet atskirai sumaišome sausuosius ir skystuosius ingredientus, taip ir šiuo atveju viename inde sumaišykite miltus, druską bei kepimo miltelius, o kitame – kiaušinį, medų, pieną ir vanilės ekstraktą. Į drėgnuosius ingredientus suberkite sausųjų mišinį, išmaišykite ir supilkite ištirpintą sviestą. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Ovalų arba kitos norimos formos indą ištepkite sviestu, supilkite atvėsusią pudingo masę ir tolygiai ją paskirstykite, ant viršaus supilkite paruoštą tešlą ir pašaukite pyragą į orkaitę. Kepkite maždaug 25–30 minučių. Pyrago paviršius turėtų sutvirtėti, tačiau vidus išlikti skystesnis, kremiškas. Kai iškepęs pyragas kiek pravės, papuoškite jį cukraus pudra.

Avižinė košė su keptu kiaušiniu ir moliūgų sėklomis

Jums reikės:
120 g avižinių dribsnių
400 ml vandens
40 g tarkuoto parmezano
Ghi sviesto
¼ a. š. druskos
50 g laiškinių svogūnų
2 v. š. moliūgų sėklų
2 kiaušinių

Gaminame:

Puode užvirkite 300 ml vandens, suberkite avižas, įberkite druskos ir virkite apie 7 minutes, kol košė sutirštės. Nukelkite puodą nuo viryklės ir į avižas įmaišykite sūrį bei ghi sviestą. Keptuvėje įkaitinkite ghi sviesto ir įmuškite kiaušinius. Juos pakepkite kelias minutes, tol, kol trynys taps norimos konsistencijos. Avižų košę patiekite dubenėliuose, ant viršaus įkomponuokite po keptą kiaušinį ir apibarstykite susmulkintais laiškiniais svogūnais bei gvildentomis moliūgų sėklomis.

Skaityti daugiau

Namams

Pasiilgote pikantiškų skonių – išbandykite 3 pyragų su daržovėmis receptus

Paskelbta

data

Pyragai – vienas tų patiekalų, kuriuos norisi skanauti ir gaminti namuose, o ypač žvarbiais žiemos vakarais, kai norisi šilto ir jaukaus maisto. Visgi, šis nepaprastai gardus kepinys gali dar maloniau nustebinti, jei įprastus ingredientus pakeisite netikėtomis alternatyvomis – sveikesniais miltais, o vietoje saldžių priedų naudosite daržoves.

Puikus būdas į racioną įtraukti daržovių

Daržovės populiarios išlieka ištisus metus. Ir nors žiemą išauga raugintų daržovių paklausa, virtuvės mėgėjai ne mažiau perka ir šviežių daržovių. Platus jų asortimentas užtikrinamas ištisus metus. Pastebima, kad išbandomos egzotiškesnės, įmantresnės daržovės, tačiau vis dėlto išliekame ištikimi tradicinėms: bulvėms, kopūstams, morkoms, svogūnams, pomidorams.

Pyragai – vienas tų kepinių, kuris populiarus visame pasaulyje. O sausio 23-ąją, Amerikoje netgi švenčiama nacionalinė pyragų diena. Ir nors pyragais dažniausiai asocijuojasi su saldėsiais, šie kepiniai nebūtinai turi būti saldūs. Jeigu mėgstate pikantiškesnius skonius – verta išbandyti ir burnoje tirpstančių pyragų su daržovėmis receptus.

Sakoma, kad pirmieji pyragai atsirado dar senovės Graikijoje. O, pavyzdžiui, senovės Romoje pyragams naudojami buvo ne tik saldūs, bet ir pikantiški priedai, tokie kaip mėsa, midijos ar kitos jūros gėrybės. Beje, laikui bėgant įprotis gaminti ne saldžius pyragus nedingo – dar viduramžių Anglijoje buvo įprasta ruošti pyragus su jautiena, ėriena ar antiena, jie mėgstami iki šių dienų.

Pikantiški pyragai – puikus būdas į racioną įtraukti daržovių. Daržovių pyragams galite naudoti pačias įvairiausias gėrybes – pradedant špinatais ar pomidorais ir baigiant lietuvių pamėgtomis bulvėmis. Jeigu norite, kad pyragai būti ne tik skanūs, bet ir sveiki – eksperimentuoti galite ne tik su daržovėmis, bet ir miltais. Vietoje tradicinių kvietinių galite naudoti viso grūdo, kukurūzų ar grikių miltus. Be to, šie miltai kepiniams suteiks dar ir papildomi skonio.

Pavyzdžiui, viso grūdo miltai, lyginant su baltaisiais, turi daugiau maistingųjų medžiagų. Be to, jie yra ir intensyvesnio skonio. Tuo tarpu kukurūzų miltai yra kiek saldesni, o grikių pasižymi kiek kartesniu, žemišku, šiek tiek riešutiniu skoniu.

Nebijokite eksperimentuoti

Norint, kad įvairiausi daržovių pyragai įgautų dar ypatingesnio skonio, į tešlą galima įdėti įvairiausių prieskonių. Pavyzdžiui, kmynai ar kuminas puikiai tinka prie įvairiausių pikantiško skonio pyragų. O cinamonas ar muskato riešuto milteliai gardumo suteiks pyragams su vaisiais ar uogomis.

Gamindami įdarą tokiems pyragams būkite kūrybingi. Įvairiausiems daržovių pyragams galite naudoti ir morkas, cukinijas, pomidorus. Jeigu norite pasigaminti sotesnį pyragą, jį ruošti galite iš tradicinių arba saldžiųjų bulvių. Be to, nepamiršti reikėtų ir įvairiausių žalumynų, pavyzdžiui, špinatų.

Pyragams pagardinti galima naudoti ir įvairiausius baltymus: įprastą ar grūdėtą varškę. Jiems taip pat puikiai tinka baltymų gausa pasižyminčios daržovės, netgi kruopos, pupelės, avinžirniai ar lęšiai. O jeigu norite dar sotesnių kepinių – galite į įdarą įmaišyti ir įvairiausios rūšies smulkintos mėsos.

Iš Prancūzijos kilęs konditerijos ekspertas dalijasi ir trimis nepaprasto skonio „Galette“ pyragų receptais, tik šįkart vietoj vaisių jis siūlo panaudoti daržoves.

Špinatų ir artišokų „Galette“

Jums reikės:

Tešlai:

• 120 g grikių miltų

• 100 g kvietinių miltų

• 1 a. š. druskos

• 120 g šalto sviesto

• 1 kiaušinio

• 2 v. š. šalto vandens

Įdarui:

• 200 ml grietinės

• 2 kiaušinių

• 1 a. š. druskos

• ½ a. š. maltų juodųjų pipirų

• 100 g ementalio sūrio

• 50 g parmezano

• 100 g šviežių špinatų

• 4 šviežių arba konservuotų artišokų

Gaminame:

Dubenyje sumaišykite abiejų rūšių miltus bei druską. Sudėkite šaltą, gabalėliais supjaustytą sviestą ir pirštų galiukais gerai įtrinkite jį į miltus. Atskirame inde išplakite kiaušinį, įpilkite vandens, šiek tiek pamaišykite ir suberkite tešlos trupinius iš miltų ir sviesto. Minkykite tešlą, kol viskas sukibs į vientisą masę, tuomet suformuokite rutulį, įvyniokite į maistinę plėvelę ir 30 minučių palaikykite šaldytuve. Kol tešla šąla, paruoškite įdarą. Į dubenį sudėkite grietinę, suberkite tarkuotus ementalio ir parmezano sūrius, įmuškite kiaušinius, įberkite druskos bei pipirų ir viską gerai išmaišykite. Į virimui skirtą puodą suberkite špinatų lapelius, įpilkite šaukštą vandens ir pakaitinkite aukštoje temperatūroje, kol špinatai suminkštės – 1–2 minutes.

Atvėsusią tešlą padėkite ant stalviršio, užkloto kepimo popieriumi, ir šiek tiek pakočiokite, kad tešla susiplotų. Suformuotą pagrindą padenkite grietinės-sūrio įdaru, o ant viršaus paskirstykite špinatus bei susmulkintus artišokus. Kraštus palikite nepadengtus ir, sudėję įdarą, atsargiai juos užlankstykite. Pyragą su kepimo popieriumi perkelkite į skardą, pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 190 °C, ir kepkite maždaug 35 minutes.

Porų ir bulvių „Galette“

Tešlai:

• 120 g kukurūzų miltų

• 100 g viso grūdo kvietinių miltų

• 1 a. š. druskos

• 120 g šalto sviesto

• 1 kiaušinio

• 2 v. š. grietinės

Įdarui:

• 1 kiaušinio

• 100 g grūdėtos varškės

• 150 ml grietinės

• 50 g parmezano

• 100 g gaudos sūrio

• 1 a. š. druskos

• ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų

• ½ a. š. čiobrelių prieskonių

• 150 g porų

• 250 g šviežių bulvių

• 1 v. š. alyvuogių aliejaus

• 1 v. š. susmulkintų česnakų laiškų

• 1 v. š. fetos

Gaminame:

Dubenyje sumaišykite abiejų rūšių miltus bei druską. Sudėkite šaltą, gabalėliais supjaustytą sviestą ir pirštų galiukais gerai įtrinkite jį į miltus. Atskirame inde išplakite kiaušinį, įmaišykite grietinę ir supilkite į dubenį su miltais ir sviestu. Minkykite tešlą, kol ji taps vientisa, tuomet suformuokite rutulį, įvyniokite į maistinę plėvelę ir 30 minučių palaikykite šaldytuve. Į švarų dubenį įmuškite kiaušinį, sudėkite grietinę, grūdėtą varškę, druską, pipirus, čiobrelius, tarkuotus parmezano bei gaudos sūrius ir viską gerai išmaišykite.

Porą supjaustykite smulkiais žiedeliais, o bulves – plonais griežinėliais. Daržoves apibarstykite druska ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Atvėsusią tešlą padėkite ant stalviršio, užkloto kepimo popieriumi, ir šiek tiek pakočiokite, kad ji susiplotų. Suformuotą pagrindą padenkite įdaru –sūrio mase bei daržovėmis. Kraštus palikite nepadengtus ir, sudėję įdarą, atsargiai juos užlankstykite. Pyragą su kepimo popieriumi perkelkite į skardą, pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200 °C, ir kepkite maždaug 35 minutes. „Galette“ apibarstykite smulkintais česnakų laiškais bei fetos sūrio gabalėliais.

Pomidorų ir cukinijų „Galette“

Jums reikės:

Tešlai:

• 250 g viso grūdo speltos miltų

• 130 g šalto sviesto

• 2 kiaušinių

• 1 a. š. druskos

• 1 v. š. grietinės

• 1 v. š. sezamų sėklų

Įdarui:

• 1 kiaušinio

• 100 g rikotos

• 150 g grietinės

• 50 g parmezano

• 50 g gaudos sūrio

• 1 a. š. druskos

• ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų

• 250 g pomidorų

• 150 g cukinijų

• 3 šakelių šviežių čiobrelių

• 1 a. š. medaus

Gaminame:

Kubeliais pjaustytą šaltą sviestą pirštų galiukais įtrinkite į speltos miltus. Įberkite druskos, įmuškite vieną kiaušinį, sudėkite grietinę ir išminkykite iki vientisos masės. Suformuokite rutulį, įvyniokite į maistinę plėvelę ir palaikykite šaldytuve 30 minučių. Švariame inde sutrinkite rikotą, įmaišykite grietinę, plaktą kiaušinį, tarkuotus parmezano bei gaudos sūrius, įberkite druskos ir pipirų. Cukiniją supjaustykite plonais griežinėliais, apibarstykite druska ir palaukite apie 10 minučių, kol išsiskirs skystis. Skystį nupilkite, o cukinijos griežinėlius nusausinkite. Pomidorus supjaustykite mažais gabalėliais. Atvėsusią tešlą padėkite ant stalviršio, užkloto kepimo popieriumi, ir šiek tiek pakočiokite, kad tešla susiplotų. Suformuotą pagrindą tolygiai padenkite sūrio įdaru – tešlos kraštus palikite nepadengtus. Ant sūrio masės išdėliokite cukinijos griežinėlius, užberkite pomidorus ir uždėkite čiobrelių šakeles. Tuomet užlankstykite pyrago kraštus, ištepkite juos plaktu kiaušiniu ir apibarstykite sezamų sėklomis. „Galette“ su kepimo popieriumi perkelkite į skardą, pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200 °C, ir kepkite maždaug 40 minučių.

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi