Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kirpykla „Valentina“ kviečia radviliškietes pasigražinti

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio mieste duris atveria vis nauji grožio salonai, kirpyklos, grožio studijos. Iš tokios grožio salelių gausos galima daryti išvadą, kad radviliškietės  moterys mėgsta pasilepinti grožio procedūromis. Nors Radviliškyje ir nemažai kirpyklų bei jose dirbančių meistrių, norint pas jas patekti, reikia iš anksto užsirašyti – tą žino kiekviena moteris. Vadinasi, kirpėjos specialybė ir šis verslas Radviliškyje paklausus. Apie kirpėjos specialybę ir kirpimo verslo subtilybes pasikalbėjome su kirpėja Valentina Lukošaitiene.
Kirpėja – vienintelė profesija
„Niekada nesigailėjau pasirinkusi moterų kirpėjos profesiją – dirbu jau nuo 1973 m. Tai visada buvo mano vienintele  specialybe, vadinasi, pasirinkau teisingai“,- sakė ponia Valentina.
Kaip ir daugelis Radviliškio kirpėjų, V. Lukošaitienė dirbo Buitinio gyventojų aptarnavimo kirpykloje – vienintelėje kadaise buvusioje kirpykloje mieste.
Viena pirmųjų kirpėjų – verslininkių
1997 m. moteris surizikavo – išėjo iš Buitinio gyventojų aptarnavimo kirpyklos ir pradėjo savo verslą – miesto centre atidarė savo  kirpyklą „Valentina“. „Buvau viena iš pirmųjų, atidariusių savo kirpyklą. Verslo pradžia buvo nelengva, bet  dirbti buvo įmanoma – netrukus atsirado nuolatinių klienčių, kurios mano kirpyklai ištikimos  iki šiol“,- pasakojo V. Lukošaitienė.
Problemos – mokesčiai ir sumažėjusi klientūra
Pasak  ponios Valentinos, viena didžiausių problemų, su kuriais  susiduria verslininkai – dideli mokesčiai. „Kai atsidariau kirpyklą, ėjau į savivaldybę prašyti, kad kiek nors sumažintų mokesčius, kol verslas įsibėgės, tačiau nieko nepešiau“,- verslo pradžią prisimena V. Lukošaitienė.
Šiuo metu tikra „rykštė“ kirpėjoms –  sumažėjęs klientų kiekis. „Pažiūrėkite, kaip Radviliškyje sumažėjo žmonių – gyvenu miesto centre, išeinu į balkoną ir matau tuščią apmirusį miestą. Centre aikštė labai graži, tačiau žmonių nesimato. Kai seniai dirbu, turiu nuolatinių klienčių, tačiau jaunai kirpėjai pradėti savo verslą būtų labai sunku – jaunimas ir darbingi žmonės išvažiavo  į užsienį, vyresnės moterys iš pensijos negali sau leisti dažnai užsukti į kirpyklą“,- sakė  V. Lukošaitienė.
Pasak verslininkės, jeigu į jos kirpyklą užsuka sunkiau besiverčianti moteris, ji ją pagražina ir pigiau, tačiau drastiškai sumažinti kainų negali – reikia mokėti mokesčius, pirkti reikalingas priemones.
Darbas teikia malonumą
„Kirpėja dirbu jau 45 metus ir tikiuosi dar dirbti, nes darbas man teikia didelį džiaugsmą: smagu bendrauti su klientėmis, smagu, kai moteris išeina  patenkinta nauja šukuosena. Juk darbas kirpykloje – grožio kūrimas. Yra posakis „Grožis išgelbės pasaulį“, vadinasi mes, kirpėjos, prisidedame prie pasaulio gelbėjimo“,- šypsosi V. Lukošaitienė.
Ieškomos specialistės
Atrodo, Radviliškyje nemažai grožio specialisčių, tačiau, pasirodo, jų trūksta. Šiuo metu mano salonui „Valentina“ labai reikalinga kirpėja ir manikiūrininkė. „Žinau, kad  kai kurios manikiūrininkės dirba namuose – teikia klientams pigesnes paslaugas. Tačiau, jeigu šios specialistės norėtų dirbti mano salone, labai  laukčiau paskambinant telefonu: Nr. 865655367“,- į grožio specialistes kreipiasi V.Lukošaitienė. 
Ir dar viena maloni ponios Valentinos  naujiena radviliškietėms: „Greitai Kalėdos ir Naujieji metai – tai metas norų išsipildymui. Prieš Kalėdas, gruodžio 22 d., jei bus norinčių pasigražinti nemokamai kirpykloje „Valentina“, maloniai lauksime, registruotis tel. nr. 865655367.
„Džiugu, kad rajono verslininkai prieš didžiąsias metų šventes skelbia tokias gražias akcijas kaip gerbiama Valentina ir dalinasi gerumu. O „Radviliškio verslininkų asociacija“ kartu su savaitraščiu „Radviliškio kraštas“  visada pasiruošę padėti verslininkams didinti smulkaus ir vidutinio verslo žinomumą Radviliškio miete bei rajone“,- sakė „Radviliškio verslininkų asociacijos“ vadovas Gediminas Lipnevičius. 
Norintys paviešinti ar pristatyti savo verslą ir pasinaudoti nemokama akcija, kreipkitės į „Radviliškio verslininkų asociaciją“ tel. nr. 8 657 99599.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Nuo liepos 1-osios aplinkosaugos pareigūnai turės teisę patikrinti medžiotojų blaivumą

Avatar

Paskelbta

data

Seimas pritarė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms patikslindamas nuostatas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės tikrinti esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą. Įstatymas įsigalioja liepos 1 d.

Įstatyme įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar (ir) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, turi teisę neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje.

Įstatymas taip pat papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad, siekdama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliks ir valstybinę saugomų teritorijų kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje.

Taip pat nustatyta, kad valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Skaityti daugiau

Aktualijos

Bendruomenės „Kavos popietėje“ – apie depresiją, jos atsiradimo priežastis ir gydymo būdus

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 29 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vykusioje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Radviliškio sveikatos psichikos centro darbuotojas bei žurnalistas Vytautas Mikalauskis. Popietės tema – „Depresijos atsiradimo priežastys ir pasekmės“.

Depresija – gyvenimo džiaugsmo praradimas

Pasak V. Mikalauskio,  yra toks išsireiškimas „Ligos – ne ligos“. Manoma, kad depresija greitai apims apie 30 proc. populiacijos, tačiau yra tokių šalių, kuriose depresija apskritai nesergama. Pavyzdžiui, pas eskimus apskritai nepriimta niekuo skųstis, nes atšiauriomis sąlygomis nelengva išgyventi.

„Mūsų rajone  susirgimų depresija skaičius svyruoja – serga apie 1200 moterų ir apie 40 -50 vyrų. Moterys depresija serga dažniau, nes jos emocionalesnės, jas veikia hormonai. Vyrai, sergantys depresija, užsiima ne tuo, kuo galėtų užsiimti gyvenime, turi problemų darbe, versle, meilės reikaluose. Ši psichikos liga susijusiu su liūdnomis nuotaikomis. Labai sunkia depresijos forma sergantys žmonės praranda gyvenimo džiaugsmą. Tragiškiausias depresijos padarinys – savižudybė. Teoriškai gali nusižudyti 10 proc. sergančiųjų depresija, tokiu atveju mūsų rajone per metus turėtų nusižudyti apie 120 asmenų, tačiau tokių skaičių nėra. Nusižudo vienetai, ir tai dažnas per klaidą, norėdamas pagąsdinti artimuosius. Realiai žmonės, kuriems tikrai reikalinga pagalba, į Psichikos sveikatos centrą nepatenka arba patenka retai.  Z. Froido posakyje, kad žmogų valdo dvi instinktų grupės – gyvybės ir mirties, yra tiesos. Depresija lotyniškai reiškia „prislėgta, prispausta“, jos sinonimas yra melancholija. Priskaičiuojama apie 50 depresijos formų: lengvos, vidutinės, sunkios, sezoninės, banguojančios ir kt. Vieni žmonės depresija praserga nekreipdami į ligą dėmesio, kiti, jei galėtų, tai ir nakvotų Psichikos sveikatos centre, kad sulauktų gydytojo dėmesio. Tarp sunkų fizinį darbą dirbančių asmenų sergančių depresija nėra. Iš senų laikų atkeliavo nuomonė, kad depresija serga turtingi, tingūs, gerai besimaitinantys žmonės. Depresiją galima apibrėžti kaip seratonino trūkumą organizme.  Nėra faktų, kad depresija paveldima, tiesa, pasitaiko, kad žmogaus organizmas gamina mažiau seratonino. Socialinės psichologinės susirgimo depresija priežastys, kai žmogų vienu metu užklumpa daug nelaimių ir problemų“,- „ligą – ne ligą“ depresiją pristatė  lektorius.

Pasak V. Mikalauskio, specialistai siūlo depresiją gydyti ne vaistais, o aktyvia veikla: fotografuojant, piešiant, skaitant knygas.

„Depresija – ne liga, o gyvenimas be meilės, kai nemyli savęs, nemyli kitų. Dažnas serga depresiją, kai nemyli darbo, kurį dirba. Tada žmogus geria piliules ir kankinasi, kol išeina į pensiją, išėjęs į pensiją pradeda naują gyvenimą“,- pasakojo Psichikos sveikatos centro darbuotojas.

Paskaitos metu V. Mikalauskis klausytojus supažindino su įdomiais depresijos gydymo būdais: 

„Antikoje depresiją gydė miegu ir ramybe. Viduramžiais  buvo tikėta, kad  depresija –  tai Dievo nemalonė ir ją gydė malda, egzorcizmais. Renesanso metu depresija arba melancholija įgavo romantiškumo atspalvį, ja sirgo menininkai.

17 a. depresija buvo aukštuomenės poniučių privilegija. Jas gydė vaistažolėmis, kraujo nuleidimu, gulėjimu ant gulto mėnesienoje. Jei tokia melancholija susirgdavo panelė, ją skubiai ištekindavo – prasideda šeimos rūpesčiai, vaikai – nėra kada sirgti. 18 a. depresija buvo ištižimo, skurdo, niūraus požiūrio į gyvenimą požymis. Ji gydyta  vidurius laisvinančiais vaistais, siūlyta gydyti net išmatų preparatais. 19 a. įsigalėjo požiūris, kad depresija sergantiems ligoniams – ne vieta tarp sveikųjų ir jie būdavo patalpinami į beprotnamį iki gyvos galvos. Baltarusijoje sergantiems depresija neduodama neįgalumo grupės, nedarbingumo pažymų – ligoniai siunčiami dirbti į fermas, fabrikus“.

Pasak V. Mikalauskio, nuo psichikos ligų nemirštama, jas galima pagydyti ir be vaistų: „Buvo atlikti tyrimai – viena sergančių depresija ligonių grupė gaudavo antidepresantų, kita – placebo, tai yra  supresuotų krakmolo gabalėlių. Rezultatas buvo vienodas“

Bendruomenės narius dominantys klausimai

„Kavos popietės“ dalyviai V. Mikalauskiui uždavė nemažai juos dominančių klausimų.

Ką daro žmogus, sergantis depresija?

„Yra du priešingi poliai – vienu atveju žmogus nieko nedaro, būna labai apatiškas, kitu  atveju būna labai aktyvus – prisidaro įvairių aferų, turi daug energijos. Labai sunku nustatyti švytuoklę nuo manijos iki depresijos. Kiti žmonės  dėl savo ligos gali graužti aplinkinius, įsivaizduoja, kad mirtinai serga. Specialistai tokiems ligoniams nepataria apsiriboti vienatve, o užsiimti prasminga veikla, sportu. Labai svarbu ir dieta – valgyti veršieną, kalakutieną – produktus, turinčius mažą cholesterolio kiekį“,- atsakė svečias.

Ar sergant depresija auga svoris?

„Nuo kai kurių vaistų svoris auga, o jeigu nenaudoji vaistų, neauga. Kai kam svoris gali kristi“,- atsakė svečias.

Ar pasveikstama nuo depresijos?

„Vieni ligoniai atsigauna, kitiems labai patogu sirgti, nes sulaukia dėmesio, paguodos, pildomi jų norai“,- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.
„Susidaro nuomonė, kad depresija serga žmonės, nesulaukiantys dėmesio“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

„Depresiją gydo bet koks bendravimas – žmogus yra visuomeninis gyvūnas, vienatvėje ilgai neišgyventų“,- su pirmininko nuomone sutiko svečias.

Ar atsargų kaupimas yra depresijos požymis?

Pasak pašnekovo, yra žmonių, kaupiančių atsargas, tačiau tai ne depresijos požymis, taip dažnai elgiasi žmonės, patyrę pokario laikais nepriteklių. „Atsargų kaupimas gali būti ir pavojingas.   Radviliškyje taip pat yra tokių žmonių, kurie savo butuose paliko tik praėjimus, visas butas užkrautas atsargomis. Gyveno toks žmogus, kuris, patyręs karo metų nepriteklių, kaupė druską cukrų. Per ilgą laiką susikaupė  1,5 tonos druskos, tiek pat ir cukraus. Visas atsargas jis laikė namo palėpėje. Atsitiko taip, kad palijus lietui atsargos sudrėko ir  įlūžo“,- pasakojo svečias.

Ar tamsos bijojimas – depresijos požymis?

„Tamsoje žmogui visada būna baugu. Pabandykite vienas miške pabūti per naktį – jokio džiaugsmo nepatirtumėte. Net pasiėmęs prožektorių jaukiai nesijauti. Taip pat  yra žmonių, kurie  negali pakęsti saulės. Pasitaiko, kad žmogus neranda sau vietos – tai vadinama nerimo depresijos sutrikimu“- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.

Apie priklausomybę nuo raminamųjų vaistų

„Karantino metu buvo uždarytos gydymo įstaigos, žmonės  negalėjo patekti pas gydytojus, išsirašyti vaistų. Ar šiuo laikotarpiu  pamažėjo radviliškiečių,  priklausomų nuo raminamųjų vaistų?“,- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas  G. Lipnevičius.

„Neseniai pasirodė nauja epidemija, vadinamieji  „proškininkai“- nuo raminamųjų vaistų priklausomi asmenys. Raminamuosius vaistus galima vartoti labai retai, tai legalūs narkotikai.  Tačiau  yra žmonių, kurie juos vartoja metų metais, be vaistų negali gyventi.  Jeigu per metus į Psichikos sveikatos centrą ateina 10 tūkst. ligonių, 3 tūkst. iš jų –  „proškininkai“,- nelinksmą situaciją apie vis didėjantį priklausomų nuo raminamųjų vaistų žmonių skaičių apibūdino V. Mikalauskis.

Popietės dalyviai pasiteiravo, kaip šią priklausomybę reikėtų gydyti. 

„Reikia mažinti raminamųjų vaistų dozę, palaipsniui  pereiti prie vadinamųjų legalių preparatų, parduodamų be receptų. Nerimą, nemigą  žurnalistas H. Vaitiekūnas  pataria   gydyti raudonu vynu – išgerti „Kagoro“ 60 gramų prieš miegą.

Psichikos sveikatos centro  socialiniam darbuotojui, žurnalistui V. Mikalauskiui už įdomų pasakojimą bei patarimus bendruomenės nariai padėkojo gausiais  aplodismentais.

Po paskaitos „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai aptarė būsimas keliones bei  veiklas. Senjorų vadovė R. Radavičienė  pateikė bendruomenės aktyvo veiklos ataskaitą, iš kurios matyti, kad  ši bendruomenė tikrai labai veikli: 2018 m. buvo organizuota 50 popiečių, 2 šventės, 28 kelionės, labdara išvežta į 89 kaimus;  2019  m. organizuotos 48 popietės, 28 kelionės, labdara išvežta į daugiau nei 50 kaimų. Šiais metais dėl koronaviruso pandemijos karantino bendruomenės veikla buvo sustojusi – iki šiol organizuota  12 popiečių, viena kelionė.

Už sutvarkytą salę bendruomenės nariai dėkingi I. Pankrašovienei ir J. Bagdžiūnienei, G. Chodosovskajai.

Kita „Kavos popietė“ vyks liepos 13 d., planuojamas susitikimas su medikais.

„Radviliškio krašto“  informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019