Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

„Kertama“ per socialinių darbuotojų atlyginimus

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 16 d. į Radviliškio rajono savivaldybę susirinko visų rajono seniūnijų socialinės darbuotojos. Tokio sujudimo priežastis – savivaldybės administracija užsimojo nukirsti 50 proc. šių darbuotojų etato. Priežastis – kaimuose mažėja gyventojų, vadinasi, socialiniams darbuotojams mažėja darbo, o mažėjant darbo krūviui, mažėja ir atlyginimas.

Dirbate jums nepriklausantį darbą

Seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų pareigybių pavadinimas „Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistės“.

Pateikiamas ir pareigybės aprašas, ką privalo dirbti šios moterys. Pagal šį aprašą, jų darbas daugiau „popierinis“: skirti mokiniams nemokamą maitinimą, skaičiuoja pajamas bei suveda duomenis į duomenų bazę socialinei paramai: kompensacijai už šildymą, šaltą bei karštą vandenį bei socialinei pašalpai gauti.
Tačiau, pasak socialinių darbuotojų, šis aprašas – tik jų  darbo kaimo seniūnijose „viršūnėlė“. „Močiutei atvežė malkų, nėra kas suskaldo, ieškome žmogaus, o jeigu susirgo senukas, guli nesiprausęs, tai apšvariname, kad atvykusi felčerė nesibartų“,- sakė moterys.

Pasak kaimo seniūnijų socialinių darbuotojų, jos dirba daug darbo, kurio  nei nufilmuosi, nei aprašysi, nei nufotografuosi.

Na, gal jį galima priskirti pareigybių aprašo punktui „Savarankiškai planuoja ir organizuoja savo veiklą“.
Pradėjus moterims vardinti darbus, kuriuos jos dirba, meras Antanas Čepononis tarė žodį: „Bet šie darbai jums nepriklauso, tegul juos atlieka kiti“.

Lengva pasakyti, „tegul atlieka“, o jeigu seni žmonės neturi artimųjų? Kaime nuo senų laikų atsitikus nelaimei žmonės pratę kreiptis į socialinį darbuotoją. „Socialinis darbuotojas turi turėti didelę širdį, padėti žmonėms, o ne tik mokėti išmokas“,- sakė Skėmiuose dirbanti moteris.

Sutinkame, kad kaime socialinis darbuotojas – tikras ramstis žmonėms, ištikus nelaimei, tačiau tą ramstį norima atimti. Na, kol kas tik pusiau. „Sutikite, kad kaimuose gyventojų mažėja, darbo jums taip pat juk mažėja“,- bandė socialines darbuotojas įtikinti, kad jos tikrai nusipelno mažesnio atlyginimo, administracijos direktorė J. Margaitienė.

Galbūt administracijos direktorei reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad visame Radviliškio rajone gyventojų mažėja ir jos darbo krūvis mažėja – kodėl gi ir jai solidariai nepradėjus taupyti biudžeto lėšų ir dirbti tik puse etato?

Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ivanna Žmėjauskienė taip pat tarė griežtą žodį: „Išdalinus jūsų parašomų bei užpildomų dokumentų kiekį per visus metus, išeina, kad per dieną jūs parašote tik du dokumentus. Tai juk labai mažas krūvis. Dabar žmonės kreipiasi dėl kompensacijų už šildymą, darbo daugiau, bet ką jūs veikiate gegužės mėnesį? Daugiau žmonių susirenka, kai skaičiuojami pinigai už vaikus, bet juk visus metus jūs tų žmonių nebematote“.

Kaip matome, tikros veltėdės tos socialinės darbuotojos ir nori dirbti visu etatu…
Neįdomi valdininkams ta didelė socialinių darbuotojų širdis, geri norai padėti žmonėms – juk apie geruma pareigybių apraše nerašoma.

Dar moterims iškilo klausimas: jeigu jos dirbs tik pusę darbo dienos, o pažymos pasiimti atvažiuos žmogus, gyvenantis už dešimties kilometrų, kaip jam pasakyti, kad nebedirbu, ateik kitą dieną?
„Laikui bėgant žmonės pripras prie jūsų darbo grafiko ir jokių nesklandumų nekils“,- nuskambėjo griežtas valdininkės I. Žmėjauskienės atsakymas.

„Per gerai dirbome“


Pasak seniūnijų socialinių darbuotojų, jos per gerai dirbo, tad ir sumažėjo darbo. „Mums liepdavo, kad mažintume pašalpų gavėjų skaičių, tai eidavome sekti moteris, ar pas jas negyvena sugyventiniai, jei susekdavome – atimdavome pašalpas. Turbūt pačios kaltos, kad gerai dirbome – sumažėjo pašalpų gavėjų, nebeliko darbo“,- sakė Šeduvos seniūnijos socialinė darbuotoja.

„Mes tikrai norėjome dirbti su žmonėmis, baigėme aukštuosius mokslus, už studijas sumokėjome po 4-5 tūkstančius litų, o dabar tampame nebereikalingomis“,- skundėsi Šiaulėnų seniūnijos socialinė darbuotoja.

Šiame susitikime dalyvavęs Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas mero A. Čepononio kelis kartus klausė, ar rajono biudžete trūksta pinigų, kad žadama mažinti atlyginimus, kur padėtos sutaupytos lėšos, ar būtina dabar imtis tokių nepopuliarių sprendimų, kai didžioji dalis rajono gyventojų ir taip
skursta?

Konkretaus atsakymo su skaičiais ir svariais argumentais Seimo narys nesulaukė. Sulaukė tik kažkokio neaiškaus mero atsakymo: „Už tas lėšas pirksime socialinius batus“. Kokie tai bus batai, kokios firmos, taip ir nepaaiškino plačiau…

Pasak mero, tai tik diskusija apie socialinių darbuotojų atlyginimų mažinimą, nieko konkretaus dar nenutarta. Bet buvo diskusija ir apie sporto metodininkų atlyginimų mažinimą, kuri baigėsi realiu atlyginimų sumažinimu.

Gal tiesa slypi visai kitur?


Galima tik  spėlioti, kodėl reikia mažinti kaimo seniūnijų socialinių darbuotojų atlyginimus – juk visiems aišku, kad moterys dirba daug ir tas tūkstantis eurų per mėnesį, sutaupytas joms sumažinus atlyginimus, biudžeto ženkliai nepapildys.

Galbūt priežastis visai kita? Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centrui skirta 10 etatų darbuotojams, dirbsiantiems su socialinės rizikos šeimomis, tačiau norinčiųjų kol kas neatsirado.  Seniūnijų socialinėms darbuotojoms siūloma puse etato dirbti su socialinės rizikos šeimomis. „Mes nespėsime dirbti savo darbo ir su socialinės rizikos šeimomis. Jeigu pas mane yra atėjęs žmogus pasiimti pažymos, o man reikia lėkti pas šeimą, kur tėvai girti ir kūdikis be priežiūros, tai ką tada daryti?“,- klausė Šiaulėnų socialinė darbuotoja.

Valdžia turbūt nori seniūnijų socialines darbuotojas palikti dirbti puse etato kaip socialinių išmokų specialistes, o kitą pusę etato joms duoti kaip dirbančių su socialinės rizikos šeimomis – taip nereikės papildomai leisti pinigų tiems naujai gautiems etatams.

Valdininkams neįdomu, kad moterys nukentės finansiškai – mokesčiai antraeilėse pareigose atskaitomi nuo pirmo euro.

„Sutikusios dirbti šį darbą galime vėl tapti nereikalingomis – socialines rizikos šeimas išauklėsime, atvesime į „doros kelią“ ir mūsų etatus vėl panaikins, sakys, kad nebėra daug tokių šeimų, nebėra ir darbo“,- kalbėjo seniūnijų  socialinės darbuotojos.

Be to, sutikusios dirbti su socialinės rizikos šeimomis, moterys bus pavaldžios jau dviem „ponams“: Savivaldybės socialinio skyriaus vedėjui ir Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorei.

Jeigu bus atimta pusė etato, kai kurių seniūnijų socialinės darbuotojos žada pereiti dirbti visu etatu į Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centrą su socialinės rizikos šeimomis.
Rajoną valdantys konservatoriai sako, kad tai tik projektas dėl seniūnijų socialinių darbuotojų atlyginimo mažinimo, bet juk iš patirties žinome, kad tokios „diskusijos“  dažniausiai būna tik dėl akių, sprendimai paprastai būna jau priimti.

„Radviliškio krašto“ informacija

Darbas

 

1 Comment

1 Comment

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi